- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- I-3114-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 28 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 11-12) nurodė, kad nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2 sektoriuje įvairiuose būriuose, patalpose, kuriose buvo nuo 21 iki 23 miegamųjų vietų ir kurių plotas buvo apie 45 kv. m. Patalpos buvo nuolat pilnos nuteistųjų, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl vienam nuteistajam turinčio tekti ploto. Patalpų sienos ir lubos buvo atsilupusios, suskilinėjusios, atsilupusi jų danga krisdavo ant miegamųjų vietų, asmeninių daiktų. Sienos prie lango buvo apsinešusios pelėsiu. Administracija nekreipdavo dėmesio į žodinius, neužregistruotus raštiškus nusiskundimus. Gyvenamosiose patalpose oro drėgmė bei oro temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpose nebuvo jokios mechaninės vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo nusistovėjusio oro tvaikas bei drėgmė. Patalpose buvęs inventorius: lovos 2 aukštų, medinės spintos, spintelės, kėdės ir stalai - techniškai netvarkingas.
Nurodė, kad per kratas pareigūnų išsukinėjami ir išlaužomi daiktai dažniausiai nebūdavo surenkami į savo vietas, o paliekami išardyti ar sulaužyti, todėl daiktus tekdavo susirinkinėti bei taisyti patiems. Patalpose langai mediniai, seni, pro juos nepatekdavo pakankamai gryno oro šiltuoju metų laiku, nes jie buvo užkalti, o žiemos metu buvo labai šalta, tačiau administracija neleisdavo užsikloti antklode, todėl ne kartą teko sirgti. Taip pat administracija neišduodavo naujo minkštojo miegui skirto inventoriaus (pagalvės, čiužinio), o išduodavo seną, nuo kurio įsiveisdavo kenkėjai (blakės, tarakonai). Pagalvės ir čiužiniai buvo labai ploni, permirkę kitų, prieš tai naudojusių šį inventorių nuteistųjų prakaitu. Patalpoje nepakako natūralaus apšvietimo dėl techniškai netvarkingų langų, kurie buvo per maži, o dirbtinis apšvietimas nepakankamas, todėl buvo sutrikdytas pareiškėjo regėjimas. Dėl blogos vandens kokybės (senų vandentiekių) susirgo odos susirgimais, dėl to ne kartą kreipėsi į medikus. Bendro naudojimo patalpose nebuvo įrengtas sandėlis asmeniniams daiktams laikyti (rūbams, batams), todėl rūbus tekdavo laikyti krepšyje po lova, o batus atviroje vietoje šalia įėjimo į kiemą, todėl būdavo atvejų kai jie dingdavo, juos pavogdavo kiti nuteistieji.
Prausykloje buvo įrengti pasenę praustuvai, kurie buvo antisanitarinės būklės, tualetuose nebuvo įrengti klozetai. Prausykloje nebuvo įrengta bendro naudojimo dušų patalpų, tekdavo maudytis su kibirais, matant kitiems nuteistiesiems. Darbo būryje dušas buvo privalomas. Visų būrių stogai buvo iš asbesto. Bendro naudojimo kiemai, skirti pasivaikščiojimui buvo per maži dideliam žmonių kiekiui, nebuvo vietos pasivaikščioti, pasėdėti ant suoliuko, pakvėpuoti grynu oru (dėl rūkančių asmenų). Dėl netinkamų sąlygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, depresiją, pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, į psichologus ir medikus nesikreipdavo bijodamas sulaukti neigiamos ar netinkamos jų reakcijos.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 16-26) nurodė, jog administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat jo 2015 m. vasario 5 d. patalpinimo į Pravieniškių PN-AK, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl patalpų ploto ar higienos normų reikalavimų neužtikrinimo į administraciją, tačiau to nedarė. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl ginčo laikotarpiui nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 kovo 26 d. turėtų būti taikoma ieškinio senatis.
Nurodė, kad pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų būti purvinų langų, antisanitarinių spintelių, patalpose negalėtų būti blogo kvapo. Jei pareiškėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi jis netinkamai atliko savo pareigas. Įstaigos 2-o sektoriaus 3, 4, 5, 15, 21 būrių patalpos buvo tvarkingos, sienos ir lubos nesuskilinėjusios, dažai nenusilupę. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti pareiškėjo skunde nurodytus tyrimus. Pataisos namų langai yra tvarkingos būklės, gavus informaciją apie netvarkingą inventorių jis nedelsiant tvarkomas. Pataisos įstaigos įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse sandėlių asmeniniams daiktams laikyti nenumatyta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.
Vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punkto reikalavimą sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, patvirtintas konkretus kiekvieno būrio nuteistųjų maudymosi duše laikas. Bendra nuteistiesiems įrengta dušine nuteistieji gali naudotis kartą per savaitę. 21-ame būryje yra įrengti 5 dušai, o 3, 4, 5, 15 naudojasi bendra dušine, kurioje įrengta 15 vienetų dušo sietelių. Įstaigos 2-o sektoriaus dušinės plotas — 67,48 m², joje įrengta 15 dušo čiaupų (galvutės). Įstaigos 2-o sektoriaus 21-ame būryje gyvenamųjų patalpų stogo danga skardinė. 3, 4, 5, 15 būriuose yra asbestinio šiferio stogo danga. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN-AK nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Taip pat kartu su skundu nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, (kurie būtų susiję su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ir pan.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pareiškėjas su skundais dėl per mažo apšvietimo, į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.
Įstaiga 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudarius sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Uodai ir musės specialiai nėra naikinami. Pataisos namuose tiekiamo geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. HN 24:2003 pažeidimų įstaigoje nenustatyta. Pataisos įstaigos 2 sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai: nuo 12,12 kv.m iki 23,44 kv. m.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, diskomforto, depresijos, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, dėl sutrikusių socialinių įgūdžių, padidėjusios baimės aplinkai, emocinės depresijos, reputacijos pablogėjimo, dvasinės skriaudos, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus, dėl pablogėjusios sveikatos, kurios pablogėjimą galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos nėra. Pareiškėjas peršalimo ligomis skundėsi 6 kartus, apie parazitų sukandžiojimą ir suprastėjusį regėjimą duomenų asmens ligos istorijoje, nėra. Psichiatro konsultuotas 10 kartų. Dėl odos susirgimų, kuriuos įtakojo bloga vandens kokybė nesikreipė. Nugaros skausmu skundėsi vieną kartą. Darytina išvada, kad pareiškėjo skunde likę keliami argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės.
Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 28 d. bei prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2018 m. kovo 5 d. (b. l. 7). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. kovo 5 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).
Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. kovo 5 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (ABTĮ 56 str.).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b. l. 17-18, 30, 31) nustatyta, kad nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. vasario 23 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 4 būrio 3 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,01 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 5 būrio 1 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,24 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. sausio 6 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 5 būrio 4 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 26,69 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 21 būrio 3 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,76 kv. m, įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. liepos 4 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 21 būrio 1 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,58 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,22 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2015 m. liepos 7 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 3 būrio 1 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 65,46 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 3,11 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. birželio 18 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 15 būrio 5 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,79 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2018 m. sausio 21 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 21 būrio 1 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,58 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,22 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 21 būrio 4 brigadoje, gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,56 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais oficialiais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Taigi teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.
Pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, tarakonų.
Atsakovo į bylą pateikta 2014 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių PN-AK sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 37-40), 2016 m. lapkričio 23 d. tarp UAB „Utenos deratizacija“ ir Pravieniškių PN-AK sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 76-703 (b. l. 41-44), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (b. l. 45-64) patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų stogai buvo iš asbesto, kuris žalojo sveikatą. Atsakovo atstovo pateiktoje 2018 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. 88-181 (b. l. 31-33) nurodė, kad įstaigos 2-o sektoriaus 21-me būryje gyvenamųjų patalpų stogo danga skardinė, 3, 4, 5, 15 būriuose yra asbestinio šiferio danga. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytą, minėti pareiškėjo skundo argumentai dėl asbesto dulkių vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo įrengta klozetų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punktą, sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo naudojimas tupimu tualetu būtų apsunkintas, todėl pareiškėjo argumentai klozetų neįrengimo atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl techniškai netvarkingo inventoriaus, senų medinių langų, senų praustuvų, blogos sienų ir lubų būklės. Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. 88-181 (b. l. 31-33) patvirtina, kad pataisos namų langai yra tvarkingos būklės, gavus informaciją apie netvarkingą inventorių jis nedelsiant tvarkomas. Kita vertus, pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos inventoriaus būklės, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, dėl rūkančių negalima buvo pakvėpuoti grynu oru. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami. Pareiškėjo teiginys dėl to, jog dėl rūkančių negalima buvo pakvėpuoti grynu oru abstraktus, nekonkretus, todėl taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja dušo įrengimo prausyklos patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl dušo prausyklose neįrengimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje (b. l. 33) nurodyta, kad įstaiga, siekdama pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, įrengė vandens šildytuvus visuose būriuose.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo sandėlio daiktams susidėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas sandėlis daiktams susidėti, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, patalpose buvo drėgna, neužtikrinta tinkama temperatūra, nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimas buvo netinkamas, minkštasis inventorius buvo nekokybiškas, taip pat buvo nekokybiškas vanduo. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti. Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. 88-181 (b. l. 31-33) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpose įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Taip pat pažymoje nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir pažeidimų nenustatyta. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. spalio 30 d. geriamojo vandens tyrimų protokolas Nr. 17-561-1604 (b. l. 71).
Byloje nepateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl patalpų drėgmės, pelėsio buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pelėsis, drėgmės patalpose, netinkamos temperatūros, netinkamo vėdinimo, netinkamo apšvietimo, nekokybiško minkštojo inventoriaus, nekokybiško vandens laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo teiginiai dėl kratų metu sugadinamų daiktų, dėl to, jog į skundus nekreipiama dėmesio, neleidžiama užsikloti antklode yra abstraktaus pobūdžio, konkretūs atvejai nenurodyti, todėl, jų neįrodžius, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.