Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Sigitai Padrėzienei, Vygintui Aukštuoliui, Svetlanai Čumačenko ir Linai Janulevičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.,

L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, besimokantis Julijanavos katalikiškos vidurinės mokyklos 10 A klasėje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., ir

R. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno A. P. gimnazijos 10 klasėje, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2013 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d., skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose bei mokytis arba dirbti;

2. 2013 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir pradėti dirbti arba mokytis, o taip pat uždrausti bendrauti su L. B.. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d 1 p. b pp. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams, paskiriant R. I. auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse ir uždrausti jam bendrauti su L. B., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji K. B., L. V. ir R. I. apiplėšė panaudoję peilį:

jie, būdami nepilnamečiai, 2012 m. balandžio 20 d., apie 14 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, R. I. atvedus nepilnametį nukentėjusįjį A. P. į „Ramybės“ parką, netoli Trakų g. namo Nr. 25, Kaune, L. V. panaudojant fizinį smurtą - vieną kartą ranka suduodant nukentėjusiajam A. P. į veidą ir vieną kartą į pilvą, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, K. B. grasinant peiliu ir tuo bendrai atimant galimybę jam priešintis, iš nukentėjusiojo A. P. pagrobė 240 litų, laikrodį „Emporio Armani“ 1 339 litų vertės, auksinę grandinėlę 3 105 litų vertės, auksinį pakabuką kryželio formos 690 litų vertės, tokiu būdu iš nukentėjusiojo nepilnamečio A. P. pagrobė svetimą, jo motinai - nukentėjusiajai N. P. priklausantį 5 374 litų turtą.

Kaltinamasis K. B. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d., apie pietus jis prie Soboro susitiko su R. I. ir L. V. aptarti kokiu būdu jie apiplėš nukentėjusįjį A. P.. Jie susitarė, kad R. I. atves iš mokyklos A. P. į Ramybės parką, kad šis nesuprastų, jog jie yra kartu sutarę jį apiplėšti, atims daiktus ne tik iš A., bet ir iš R., taip pat susitarė, jog jis išsitrauks peilį ir juo pagąsdins. Po aptarimo R. I. nuėjo į mokyklą atsivesti nukentėjusįjį, o jis su L. V. nuėjo į Ramybės parką jų laukti. Po kelių valandų, apie 14 val. 30 min., R. I. į minėtą parką atvedė A. P.. Tuo metu jis su L. V. pradėjo eiti link pastarųjų ir priėję paklausė, ar jie turi cigaretę. Šie cigaretės nedavė ir tai buvo pretekstas prisikabinti. Jis liepė A. P. duoti pinigus, šis iš pradžių nedavė, tuomet jam pareikalavus dar kartą, nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir išėmęs padavė jam 100 litų kupiūrą, kurią jis įsidėjo į galinę kelnių kišenę. Jis paprašė nukentėjusiojo atiduoti grandinėlę, tada R. I. imituodamas stojo jo ginti ir jis išsitraukė peilį, pagrasino nukentėjusiajam, jog nupjaus jam pirštą. Nukentėjusysis pradėjo priešintis, rėkti, todėl L. V. vieną kartą jam sudavė per veidą delnu. Jie jį pasivedė giliau į parką, kur mažiau žmonių. Jie liepė nukentėjusiajam nusisegti ir atiduoti „Armani“ laikrodį. A. nusisegė minėtą laikrodį ir padavė jam. Tada L. V. nukentėjusiajam pasakė, kad atiduotų ir auksinę grandinėlę. A. sutiko atiduoti grandinėlę, jei kaltinamieji grąžins jam laikrodį. Jis nukentėjusiajam atidavė laikrodį, paėmė iš jo grandinėlę, nuėmė nuo jos kryžiuką ir ar numetė jį ant žemės, ar padavė nukentėjusiajam, neprisimena. Prieš tai A. P. pasidėjo laikrodį ant savo tašės, R. I. paėmė jį nuo tašės ir įdėjo L. V. į kišenę. Po to jis su L. V. pradėjo bėgti, o R. I. su nukentėjusiuoju nuėjo į kitą pusę. Vėliau prie jų prisijungė ir R. I.. Su savimi turėtą peilį bėgdamas pro namą jis metė į duobę, tačiau nepataikė, tada jį paėmęs L. V. įmetė į duobę. Grandinėlę R. I. pardavė taksi vairuotojui už 700 litų, laikrodį jis su L. V. pardavė pažįstamam, tačiau vėliau jį sugrąžino nukentėjusiajam. Gautus pinigus jie pasidalino, 100 litų jie išleido savo reikmėms. Teigia, jog apie tai, kad išsitrauks peilį, buvo sutaręs su kitais kaltinamaisiais ir jie tai žinojo. Nurodo, jog iš nukentėjusiojo be minėtų daiktų jie pagrobė tik 100, bet ne 240 litų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d., apie vidurdienį jis su R. I. ir K. B. susitiko prie Soboro. R. I. pasiūlė apiplėšti A. P., sakė, kad mokykloje vyksta renginys, nėra pamokų ir jis pabandys atvilioti nukentėjusįjį. R. I. nuėjo į mokyklą, o jis su K. B. turėjo laukti Ramybės parke. Apie 14 val. 30 min., gavę iš R. I. žinutę, kad šis ateina su A. P., jis su K. B. ėjo link jų, paprašė jų cigaretės, jie atsakė, kad neturi, ir tai buvo pretekstas prisikabinti. Jie paprašė A. P. atiduoti laikrodį, K. B. išsitraukė peilį, o R. I. vaidino, kad užstoja nukentėjusįjį. Jis nesmarkiai sudavė nukentėjusiajam per veidą, tačiau teigia, jog į pilvą jam netrenkė. K. B. paėmė iš A. P. piniginės 100 litų. Daugiau piniginėje pinigų nebuvo. Tada A. P. padavė K. B. turėtą „Armani“ laikrodį. K. B. pasiūlė eiti į nuošalesnę vietą. Vėliau K. B. paprašė, kad A. P. atiduotų auksinę grandinėlę. A. P. pasakė, kad duos grandinėlę jei jie atiduos jam laikrodį. Nukentėjusysis nusisegė grandinėlę, bet paprašė grąžinti jam kryželį. K. B. paėmė jo auksinę grandinėlę ir numetė su ja buvusį pakabuką-kryželį nukentėjusiajam, o A. P. jį įsidėjo į kelnių kišenę. Teigia, jog pats nukentėjusysis galėjo tą kryželį ir pamesti. Kai atidavė A. P. laikrodį, šis jį pasidėjo ant savo krepšio, o R. I. šiam nematant padavė tą laikrodį jam. Nukentėjusiajam pasakė, kad nesikreiptų į policiją ir jis su K. B. nuėjo, peilį išmetė eidami pakeliui į duobę. Po to atbėgo R. I. ir visi išvažiavo į Urmo bazę. R. I. pasiūlė taksistui pirkti pagrobtą auksinę grandinėlę už 700 litų. Teigia, jog iš nukentėjusiojo jie pagrobė auksinę grandinėlę, laikrodį „Armani“ ir 100 litų. Nors K. B. buvo minėjęs, jog turi kažkokį peilį, tačiau apie tai, jog bus naudojamas plėšimo metu peilis jis nežinojo, jie apie tai nesitarė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis R. I. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d. mokykloje vyko koncertas. Tą pačią dieną jis susitiko su L. V. ir K. B. prie Soboro, kur trise tarėsi kokiu būdu apiplėš A. P. ir pasiskirstė vaidmenimis: jis turėjo atvesti A. P. į Ramybės parką ir vaidinti taip pat nukentėjusįjį, tarėsi, jog pagrasinimui K. B. išsitrauks peilį. Be to, šį peilį jis rodė kuomet jie visi buvo prie Soboro. Tai, kad plėšimo metu bus panaudotas peilis, žinojo jie visi trys: jis, L. V. ir K. B.. K. B. ir L. V. apiplėšti A. P. pasiūlė jis, kadangi žinojo, jog šis turi auksinę grandinėlę ir kitų gerų daiktų, o kaltinamiesiems K. B. ir L. V. reikėjo pinigų. Po susitarimo jis nuėjo į mokyklą ir pamelavo A. P., kad jo tėtis turi jam atvežti PSP žaidimą. Jie išėjo iš mokyklos. Tuomet L. V. ir K. B. prie jų priėjo ir paprašė cigaretės. Jie pasakė, kad neturi. Tada K. B. ir L. V. paklausė, ar jie turi pinigų, jie pasakė, kad neturi. Vėliau nukentėjusysis ištraukė piniginę, kurioje buvo 100 litų kupiūra ir ją padavė L. V.. Po to A. P. piniginę įsidėjo atgal į savo kišenę. L. V. patraukė A. P. „kalnierių“ ir pamatė auksinę grandinėlę ant jo kaklo. L. V. sakė A. P. atiduoti laikrodį „Armani“, tuomet nukentėjusysis pradėjo isterikuoti, tuomet K. B. išsitraukė peilį, pagrasino juo nukentėjusiajam, sakė, jog nupjaus šiam pirštus. Jie visi nuėjo giliau į parkelį. A. P. turėjo sportinę tašę, ją pasidėjo ant suoliuko. L. V. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir į pilvą. A. P. atidavė laikrodį, tada K. B. liepė jam atiduoti grandinėlę. Nukentėjusysis paprašė jam grąžinti laikrodį ir sakė, jog tuomet duos grandinėlę, taip pat paprašė atiduoti pakabuką-kryželį nuo grandinėlės. K. B. pakabuką atidavė A. ir jis pakabuką įsidėjo į dešinę kelnių kišenę. Jis tuo metu paėmė nuo nukentėjusiojo sportinės tašės laikrodį ir jam nematant padavė jį K. B.. Tada K. B. su L. V. pasitraukė. Jis su nukentėjusiuoju pribėgo prie mokyklos stotelės, kur šis paprašė ten buvusių klasiokų padėti. Jis po to susitiko su K. B. ir L. V. prie stoties požeminės perėjos. Auksinę grandinėlę jie pardavė taksistui už 700 litų, pinigus pasidalino. Pagrobtus 100 litų jie išleido savo reikmėm. K. B. su L. V. išvažiavo parduoti laikrodžio pažįstamam J. P.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis A. P. parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d. R. I. jam pasiūlė pirkti žaidimą PSP, jis sutiko. Tą dieną mokykloje buvo koncertas ir po koncerto R. I. jam pasakė, kad jo tėtis turi atvežti kompiuterį ir jie turi eiti į Ramybės parką, nes ten priveš kompiuterį. Apie 14 val. jie išėjo iš mokyklos ir jam pasidarė keista, kuomet beeinant su R. I. jis nei iš šio, nei iš to jam pasakė, kad prieš peilį niekada nešoktų, geriau viską ką turi atiduotų. Už poros minučių prie jų priėjo K. B. ir L. V., paklausė jų, ar jie turi cigaretę, jie pasakė, kad neturi. Vėliau K. B. ir L. V. liepė duoti pinigus. Jis pasakė, kad neduos ir tada K. B. išsitraukė peilį. K. B. pradėjo jam grasinti, kad atiduotų pinigus, jis ištraukė piniginę, kaltinamieji atėmė pinigus, nepamena ar K. B., ar L. V. paėmė piniginę, kurioje buvo 240 litų. K. B., iš piniginės ištraukė 100 litų, tada piniginę paėmė L. V. ir jam ją grąžino tuščią. L. V. liepė nusisegti grandinėlę, jis nesutiko, pradėjo rėkti ir bėgti, bet K. B. ir L. V. jį užstojo, L. V. jam trenkė į dešinę veido pusę. Jie jį nuvedė į parko gilumą. Einant jis jiems sakė, kad nenori eiti ir tuomet L. V. jam trenkė į pilvą. Jam buvo sunku kvėpuoti, atsisėdo ant suoliuko, K. B. pritūpė prieš jį ir liepė nusisegti auksinę grandinėlę, pagrasino peiliu nupjauti jam pirštą. Jis jiems jau buvau atidavęs savo laikrodį „Armani“, todėl jis paprašė, kad šie jį jam grąžintų, o jis duos grandinėlę. L. V. padavė jam laikrodį, jis K. B. padavė grandinėlę ir paprašė grąžinti ant grandinėlės buvusį pakabuką-kryželį, bet jie kryželio negražino ir jo neatidavė. Pakabukas -kryželis buvo šeimos relikvija. Kuomet kaltinamieji grąžino jam laikrodį, jis pasidėjo jį ant tašės. Einant nuo jų pamatė, kad nebeturi laikrodžio. Nubėgęs į stotelę prašė pažįstamų pagalbos. Iš jo buvo pagrobta 240 litų, auksinė grandinėlė su auksiniu kryželio formos pakabuku ir laikrodis „Armani“, kuris jam yra grąžintas.

Nukentėjusioji N. P. parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d. jai paskambino jos sūnus A. P. ir pasakė, kad jį užpuolė, kad jam skauda pilvą, kad jis yra prie Raudonojo kryžiaus ligoninės. Sūnus jai pasakojo, kad jam grasino su peiliu, peilį turėjo dviese, ant jo rėkė, kad papjaus jį, kad jiems reikia pinigų. Iš jos sūnaus buvo pagrobta auksinė grandinėlė, kuri buvo pirkta už 1 000 eurų, auksinis pakabukas kryželis, kurio vertė 690 litų, laikrodis „Armani“, - vertė 1339 litų, kuris grąžintas ir apie 250 litų. Šiuos pinigus ji jam buvo davusi ryte įvykio dieną, kad sumokėtų už treniruotes. Po įvykio sūnui skaudėjo pilvą apie keturias dienas, pablogėjo atmintis, sutriko miegas. Jis dažnai sako, kad jaučia skausmą, geria vaistus.

Liudytojas J. P. parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d., apie 15 val. 30 min., jam paskambino K. B. ir pasiūlė pirkti laikrodį „Armani“ bei paklausė, ar jis galėtų sumokėti už laikrodį 300 litų. Jie susitarė susitikti prie Kauno sporto halės, šalia S.Dariaus ir S.Girėno paminklo. Į sutartą vietą atėjo K. B. su L. V.. Apžiūrėjęs laikrodį jis matė, kad tai vyriškas, rankinis laikrodis „Armani“. Kadangi laikrodis nebuvo naujas, jis už jį jiems sumokėjo 100 litų, o dėžutę nuo laikrodžio jie žadėjo duoti vėliau. Kad laikrodis yra pagrobtas jis nežinojo. Šį laikrodį jis atidavė policijai.

Liudytojas A. I. parodė, kad kaltinamasis R. I. yra jo sūnus. Apie 2012 m. balandžio 20 d. įvykius susižinojo iš policijos. Jam paskambino tyrėjas ir pranešė, jog jo sūnus, K. B. ir dar vienas vaikinas pavogė laikrodį ir auksinę grandinėlę. Jis sakė jiems, kad pagrobtus daiktus grąžintų. Laikrodis buvo surastas, nes buvo parduotas J. P..

Kaltinamojo L. V. atstovas pagal įstatymą V. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, jog yra kaltinamojo L. V. tėvas. Apie 2012 m. balandžio 20 d. įvykius sužinojo iš savo sūnaus. L. V. jam detalių nepasakojo, kadangi nenorėjo viso to prisiminti. Sūnus sakė jam, kad padarė didžiausią klaidą savo gyvenime, supranta, ką padarė, ir dėl to labai gailisi. Teigia, jog L. V. niekada neturėjo problemų su teisėsauga, gerai mokosi, dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Kaltinamojo L. V. atstovė pagal įstatymą D. L. apklausta kaip liudytoja parodė, kad yra kaltinamojo L. V. mama. Apie 2012 m. balandžio 20 d. įvykius sužinojo iš policijos. Apie padarytą nusikaltimą sūnus jai nieko nepasakojo. Mano, kad tokį sūnaus poelgį galėjo įtakoti jos ir buvusio vyro skyrybos. Teigia, kad L. V. suvokė, ką padarė, nuoširdžiai išgyvena dėl savo veiksmų, jis sportuoja, dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje, groja gitara.

Kaltinamojo K. B. atstovė pagal įstatymą V. B. apklausta kaip liudytoja parodė, jog K. B. yra jos sūnus. Iš sūnaus ji sužinojo, kad jis susitarė su R. I. ir L. V. apiplėšti vaikiną, kuris mokosi kartu su R. I.. Teigė, jog namuose su sūnumi problemų neturėjo, tačiau jis nelankė mokyklos.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2012 m. gegužės 11 d. apklausos metu liudytojas M. A. parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d., galimai apie 15 val., tiksliai laiko neprisimena, asmeniniais reikalais, jis atvyko į „Urmo bazes“, kur prie jo automobilio priėjo trys nepažįstami vaikinai ir paprašė jo pavežti iki Žaliakalnio. Važiuojant Žaliakalnio mikrorajono kryptimi, dar Taikos prospekte, pirmasis vaikinas paklausė, ar nenorėtų jis pirkti auksinės grandinėlės. Vaikinai už ją norėjo gauti 1000 litų. Jis rankoje laikė geltono metalo grandinėlę. Jis atsakė, kad nereikalinga, kad neturi tiek pinigų. Sudvejojęs, lyg norėdamas pirkti pasiūlė nuvažiuoti į lombardą, įsitikinti, ar grandinėlė tikrai auksinė. Tada nuvažiavo į Šilainių mikrorajoną, prie Rasytės ir Jotvingių sankirtos, Kaune, prie buvusio „Taubučių“ prekybos centro, kur yra lombardas. Nuvažiavus į minėtą lombardą lombardo darbuotojas patikrinęs grandinėlę patikino, kad tai tikrai auksas, kad ji sveria virš 15 gr. Jis sutiko nupirkti grandinėlę už 700 litų, pridedant taksi paslaugas. Vaikinas sutiko. Važiuojant automobilyje matė, kaip vienas vaikinas iš duotų pinigų duoda vaikinams, sėdintiems ant galinės sėdynės dalį pinigų. 2012 m. balandžio 21 d. ryte, nuvažiavęs į „Iki“ prekybos centrą, esantį Jotvingių ir Rasytės gatvių sankirtoje, Kaune, „Iki“ parduotuvėje esančiame lombarde pridavė negrąžinamai nupirktą auksinę grandinėlę už 1100 litų. Apie tai, kad grandinėlė gali būti pagrobta, jis nežinojo, net neįtarė (1t. 73-74 b.l.).

Iš 2012 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra netoli pastato, esančio Trakų g. 25, Kaune, kurioje matyti 20 -25 m. atstumu į parką nutolę suoleliai (1 t. 12-13 b.l.).

Iš 2012 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog dalyvaujant K. B. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Bažnyčios g. 77, Kaune. Įvykio vietoje rastas ir paimtas atlenkiamas peilis, kurio geležtė yra 12-15 cm (1 t. 14-18 b.l.).

Iš 2012 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas įvykio vietoje rastas daiktas - atlenkiamas peilis. Nustatyta, kad peilis yra 25 cm bendro ilgio, jo geležtė yra pilkos spalvos metalo, 11 cm ilgio ir 2,8 cm pločio. Ant vienos peilio geležtės yra įrėžtas jaučio atvaizdas, po juo užrašas „Zeng Yao“, šalia užrašas „U.S.A. Super. Knife“. Peilio rankena yra pilko metalo korpusu su rudos spalvos, medinėmis apdailomis šonuose (1 t. 19-21 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 16 d. daiktų papildomos apžiūros protokolo matyti, jog tirti pateiktas peilis yra pagamintas pramoniniu būdu. Peilis yra ūkinės – buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t. 22-23 b.l.).

Iš 2012 m. gegužės 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjęs A. P. iš pateiktų atpažinti nuotraukų iš veido bruožų atpažino L. V. kaip asmenį, kuris 2012 m. balandžio 20 d. prie jo priėjo kartu su K. B., kuris sudavė du smūgius, grasino, nuo rankos nuėmė jo laikrodį (1 t. 49-51 b.l.).

Iš 2012 m. gegužės 14 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjęs A. P. iš pateiktų atpažinti trijų peilių iš peilio struktūros bei atmintyje išlikusio vaizdo atpažino Nr. 3 pažymėtą peilį, kaip peilį, kuris buvo panaudotas prieš jį nusikaltimo metu (1 t. 52-54 b.l.).

Iš 2012 m. gegužės 14 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjęs A. P. iš pateiktų atpažinti trijų rankinių laikrodžių iš išvaizdos atpažino Nr. 2 pažymėtą laikrodį, kaip laikrodį, kuris buvo pagrobtas iš jo (1 t. 55-57 b.l.).

Iš 2012 m. balandžio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas J. P. savo iniciatyva pateikė vyrišką rankinį laikrodį „Emporio Armani“, geltonos spalvos, metaliniu korpusu bei metaline, guma dengta apyranke (1 t. 69 b.l.), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės bylai (1 t. 70-72 b.l.).

Iš 2012 m. rugsėjo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas M. A. iš pateiktų atpažinti nuotraukų iš veido bruožų atpažino R. I. kaip asmenį, kuris siūlė pirkti jam auksinę grandinėlę (1 t. 75-77 b.l.).

Iš 2012 m. rugsėjo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas M. A. iš pateiktų atpažinti nuotraukų iš atmintyje išlikusių bendrų veido bruožų atpažino K. B. kaip asmenį, kuris kartu su R. I. kartu važiavo jo vairuojamu taksi automobiliu (1 t. 78-80 b.l.).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, jog kaltinamiesiems K. B., L. V. ir R. I. pareikštas kaltinimas pagal BK 180 str. 2 d. dėl nukentėjusiojo A. P. apiplėšimo panaudojant peilį.

Teisiamajame posėdyje, apklausti kaltinamieji K. B. ir R. I. savo kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo iš esmės pripažino, tik jie kaip ir L. V. neigė pagrobę iš nukentėjusiojo A. P. auksinį pakabuką – kryželį bei nurodė, jog pagrobė iš nukentėjusiojo A. P. ne 240 litų, bet tik 100 litų. K. B. teismui parodė, jog nuėmęs nuo grandinėlės pakabuką jį ar atidavė, ar numetė nukentėjusiajam nebeprisimena (3t. 55 b.l.), L. V. parodė, jog K. B. paėmęs grandinėlę pakabuką numetė nukentėjusiajam A. P., o šis jį įsidėjo į kišenę (3t. 56 b.l.), R. I. parodė, jog K. B. atidavė pakabuką nukentėjusiajam ir šis jį įsidėjo į kelnių kišenę (3t. 90 b.l.). Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų matyti, jog kaltinamieji jam norėjo numesti pakabuką – kryželį, tačiau jis jam nebuvo grąžintas (3t. 92 b.l.). Vertinant šiuos parodymus teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, jog būtent plėšimo metu jis prarado turėtą auksinį pakabuką, kryželį. Kaltinamieji, naudodami neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, grobdami iš jo turtą, sudarydami stresinę situaciją nukentėjusiajam, prisiėmė atsakomybę ir dėl galėjusio įvykio metu dingti pakabuko, todėl jų kaltė dėl šio pakabuko pagrobimo yra nepaneigta. Nukentėjusysis taip pat nuosekliai teismui paaiškino, kodėl jis įvykio dieną piniginėje turėjo 240 litų, jis nurodė, kad būtent tą dieną jis turėjo mokėti už dvejas treniruotes po 100 litų, viso 200 litų ir dar turėjo 40 litų sumokėti R. I. už PSP žaidimą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios ir jo atstovės pagal įstatymą N. P. panašūs parodymai (3 t. 94 b.l.). Todėl teismui nėra pagrindo netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais, jie duoti įspėjus juos dėl melagingų parodymų davimo, teismui prisiekus. Tuo tarpu kaltinamųjų parodymus apie tai, jog jie pagrobė iš nukentėjusiojo A. P. tik 100 litų teismas vertina kritiškai, jie dėl atsakomybės nėra įspėti ir jais nesivadovauja.

Kaltinamasis L. V. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies, teigdamas, jog nukentėjusiajam į pilvą nesudavė, kad peilio jis neturėjo, jog apie tai, kad plėšimo metu bus naudojamas peilis, jis nežinojo, kaltinamieji apie tai nesitarė (3t. 57-58 b.l.).

Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę jo poziciją, siekiant išvengti gresiančios griežtos bausmės už padarytą nusikaltimą. Jo parodymus apie tai, jog jis nesudavė A. P. ranka į pilvą, paneigia nukentėjusiųjų A. P. ir kaltinamojo R. I. parodymai, kurie abu patvirtino kad L. V. trenkė ranka nukentėjusiajam į pilvą (3t. 90-92 b.l.), juos taip pat patvirtina ir atstovės pagal įstatymą N. P. parodymai, apie tai jog jos sūnui po šio įvykio skaudėjo pilvą (3t. 94 b.l.).

Tačiau teismas abejoja nukentėjusiojo parodymais, jog L. V. taip pat turėjo rankoje peilį, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausti teisiamojo posėdžio metu nei vienas iš kaltinamųjų šių aplinkybių nepatvirtino, priešingai, jie nurodė, jog L. V. rankose jie peilio nematė, peilį turėjo rankoje tik K. B.. Tuo tarpu nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog L. V. taip pat turėjo rankoje peilį, apklaustas teisme jis šių aplinkybių neprisiminė, tik tuomet, kai jam buvo užduodami klausimai, jis parodė, kad peilį mainėsi L. V. su K. B. (3t. 47-48, 59-60, 92 b.l.). Šie nukentėjusiojo duoti parodymai nėra nuoseklūs, todėl teismui kelią abejonių. Kadangi byloje nėra kitų duomenų šioms aplinkybėms patvirtinti, o pagal teismų praktiką visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, todėl aplinkybės, jog L. V. grasino peiliu nukentėjusiajam, laikytinos neįrodytomis ir šalintinos iš kaltinimo.

Kaltinamasis L. V. teismui teigė, jog nežinojo, kad plėšimo metu bus naudojamas peilis, jie apie tai nesitarė, o jo gynėjas teismo prašė perkvalifikuot jo veiką iš BK 180 str. 2 d. į 1 d. teigdamas, jog peilio panaudojimą reikia vertinti kaip vykdytojo ekscesą.

Pažymėtina, jog plėšimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl atsakomybė už BK 180 str. 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla, jei kaltininko tyčia apima visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tarp jų – peilio panaudojimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Pažymėtina, kad susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog nors kaltinamasis L. V. tiesiogiai nusikalstamos veikos metu pats peilio rankoje neturėjo, tačiau jis po to, kai K. B. išsitraukė peilį ir pradėjo grasinti juo nukentėjusiajam, savo pradėtų nusikalstamų veiksmų nenutraukė. Priešingai, L. V., pritardamas bendrininko K. B. pasireiškusiems veiksmams, toliau kartu su K. B. reikalavo iš nukentėjusiojo atiduoti auksinę grandinėlę, šiam priešinantis panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, sudavė jam vieną kartą ranka į veidą ir vieną kartą į pilvą, taip tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis L. V. pritarė tokiems bendrininko K. B. veiksmams, po peilio išsitraukimo L. V. jokiais veiksmais neparodė, kad prieštarauja ir nepritaria tokio pobūdžio grasinimams ir tai rodo, jog jam buvo priimtinas turto užvaldymo būdas panaudojant peilį. Tokiu atveju skirtingi kaltininkų veiksmai, tuo pačiu tikslu vykdant objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius, nereiškia skirtingo jų veiksmų teisinio vertinimo. Nepaisant to, kad peilį pasiėmė ir jį pademonstravo prieš nukentėjusįjį K. B., L. V., kaip nusikaltimo bendravykdytojo, atsakomybės ribas nulėmė tiek jo, tiek kitų bendravykdytojų K. B. ir R. I. konkretūs jungtiniai veiksmai, kuriuos apėmė L. V. tyčia – suvokimas tokios veikos pobūdžio ir norėjimas atitinkamai veikti. Šios nustatytos bylos faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad L. V., K. B. ir R. I. veikos metu pritarė vienas kito nusikalstamiems veiksmams ir peilio panaudojimas nebuvo kaltinamojo K. B., kaip nusikaltimo bendravykdytojo ekscesas.

Taigi teismo nuomone, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji K. B., L. V. ir R. I., prieš tai aptarę veiksmų planą, pasiskirstę vaidmenimis kokiu būdu apiplėš nukentėjusįjį A. P., ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, R. I. atvedus nepilnametį nukentėjusįjį A. P. į „Ramybės“ parką, L. V. panaudojant prieš jį fizinį smurtą - vieną kartą ranka suduodant jam į veidą ir į pilvą, K. B. grasinant peiliu iš nukentėjusiojo A. P. pagrobė 240 litų, laikrodį „Emporio Armani“ - 1339 litų vertės, auksinę grandinėlę - 3105 litų vertės, auksinį pakabuką kryželio formos - 690 litų vertės, tokiu būdu iš nukentėjusiojo nepilnamečio A. P. pagrobė svetimą, jo motinai N. P. priklausantį 5 374 Lt turtą. Taigi kaltinamųjų K. B., L. V. ir R. I. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu nustačius, jog iš nukentėjusiojo A. P. pirkto laikrodžio vertė 1 339 litai (1t . 63 b.l.), kaltinime patikslintina šio daikto vertė iš „1489 litų“ į „1339 litus“ ir atitinkamai bendra pagrobtų daiktų vertė iš „5 524 litų“ į „5 374 litus“. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamųjų teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Kadangi kaltinamajam R. I. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, kaltinamieji K. B. ir L. V. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnamečiai, teismas skirdamas jiems bausmes atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis K. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis yra 17 metų amžiaus, teisiamas trečią kartą (2t. 47-50 b.l., 2013 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-580-408/2013 yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs), administracine tvarka baustas (2t. 53-54), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2t. 56 b.l.), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre neužregistruotas (2t. 58 b.l.). (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas kaip uždaras, bendraujantis tik su keliais klasės mokiniais, dėl netinkamo pamokų lankymo ir mokymosi nepažangumo buvo paliktas kartoti 9 klasės kursą. Kaltinamasis neturi jokios motyvacijos mokytis, praleidžia pamokas be pateisinančios priežasties, trimestrus baigia su neigiamais įvertinimais. Mokykla gavo informacijos apie smurtinį K. B. elgesį gatvėje. Su juo buvo pravestas prevencinis pokalbis, tačiau nerimaujama dėl kaltinamojo nesivaldymo ir bokso treniruotėse išugdytų įgūdžių netinkamo panaudojimo (2t. 42 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, K. B. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota, kaltinamasis Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (2 t. 44 b.l.).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į neigiamus kaltinamojo K. B. socialinius bruožus, į tai, kad 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl analogiško nusikaltimo padarymo, yra baustas administracine tvarka, o taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo kaip bendravykdytojo vaidmenį plėšimo metu, tai yra į tai, kad kaltinamasis bendrininkų grupėje padarė sunkų nusikaltimą, būtent jis turėjo su savimi ir panaudotojo prieš nukentėjusįjį peilį, kas rodo jo kaip asmens didesnį pavojingumą visuomenei, yra jauno amžiaus, tačiau niekur nesimoko, nedirba, jis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų, yra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, be kriminalinės bausmės kaltinamajam paskyrimo negalima tikėtis teigiamų kaltinamojo elgesio pokyčių ateityje, todėl siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų padarymo kaltinamajam K. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis ir neteistas, jam laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į laisvės atėmimo bausmės skyrimo nepilnamečiui taisykles (BK 91 str. 3d.)

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis L. V. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis yra 16 metų amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (2t. 78 b.l.), administracine tvarka nebaustas (2t. 79 b.l.), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2t. 82 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas (2t. 86 b.l.). (duomenys neskelbtini)mokyklos rašte nurodoma, jog kaltinamasis L. V. gerai mokosi, yra akyvus mokinys, priklauso mokyklos mokinių tarybai, padeda organizuot įvairius renginius mokykloje ir už jos ribų, dalyvauja miesto mokinių tarybos veikloje. Su klasės draugais L. V. draugiškas, mandagus, gražiai elgiasi su mokytojais, jo tėvai domisi kaltinamojo pasiekimais, bendrauja su klasės auklėtoja, lankosi klasės tėvų susirinkimuose (2t. 73 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, L. V. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota, L. V. Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (2t. 75 b.l.). Iš teismo posėdžio metu kaltinamojo L. V. pateiktų duomenų matyti, jog jis dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje kaip renginių dalyvis bei organizatorius (3t. 145 b.l.), kaltinamajam Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus, Kauno šv. Pranciškaus mokyklos, (duomenys neskelbtini) mokyklos išreikštos padėkos už aktyvų dalyvavimą renginiuose bei mokinių taryboje (3t. 140-142 b.l.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei į jo kaip bendravykdytojo vaidmenį plėšimo metu - jis prieš nukentėjusįjį tiesiogiai naudojo fizinį smurtą ir tai rodo jo polinkį negerbti kito asmens sveiktos, jo nuosavybės, L. V. skirtina BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį už padarytą nusikaltimą bei padėsianti sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmė skyrimo taisykles (BK 91 str. 3d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. V. yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra teigiamai charakterizuojamas, duomenų apie naujai padarytus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus byloje nėra, be to, jis po nusikalstamos veikos padarymo tęsia dalyvavimą visuomeninėje ir mokyklos veikloje, už ką jam raštu buvo išreikšta padėka, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jo įstatyminiai atstovai savanoriškai atlygino dalį civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, t.y. 3000 litų, todėl teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. V. atidedant 2 metams bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, kurios turėtų padėti jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, padėti pašalinti kaltinamojo nusikalstamo elgesio priežastis – elgesio apribojimą, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždrausti jam bendrauti su R. I. ir K. B. (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 str. 5 d., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 3 d. 4 p.).

Kaltinamasis R. I. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas baigtas, jis teisiamas ketvirtą kartą (2 t. 112-114 b. l., paskutinis prieš šį nuosprendį priimtas 2013 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-580-408/2013 yra apskųstas apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjęs). Iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų matyti, jog jo atžvilgiu šiuo metu nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos Kauno apylinkės teisme (baudžiamosios bylos Nr. N1-1371-888/2013 pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamosios bylos Nr. N1-1650-888/2013 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., baudžiamosios bylos Nr. N1-755-888/2013, pagal BK 178 str. 2 d. (trys nusikalstamos veikos)). Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 124-126b. l.). (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas kaip žemos motyvacijos, praleidžiantis daug pamokų be pateisinamos priežasties, labiau norintis užsiimti darbine veikla, negu mokytis, popamokinėje veikloje nedalyvauja, draugų neturi, drąsiai reiškia savo nuomonę, su mokytojais mandagus, drausmės pažeidimų pastebėta nebuvo (2 t. 101 b.l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog R. I. tėvas A. I. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitoje dėl vaikų nepriežiūros registruotas nuo 2001 m. Kaltinamasis gyvena su tėvu Kauno miesto savivaldybei priklausančiame socialiniame būste – trijų kambarių bute, buities sąlygos geros. R. I. Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2007 m., dėl disfunkcinių santykių su tėvu buvo du kartus laikinai globojamas Vaikų gerovės centre „Pastogė“. R. I. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra žinomas kaip linkęs chuliganiškai elgtis, smurtauti, emociškai labilus, sunkiai save kontroliuojantis. Kaltinamojo tėvas A. I. ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str., dėl tėvų valdžios nepanaudojimo R. I. atžvilgiu, dėl sūnaus netinkamo elgesio, daromų pažeidimų (2t. 104-105 b. l.). Kaltinamasis R. I. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2t.128 b.l.), VšĮ Kauno centro poliklinikos psichikos sveikatos centro poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi 2012 m. sausio 3 d. ir buvo nukreiptas į LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų vaikų ir paauglių sektorių stacionariniam gydymui. Stacionaro diagnozė – F92.8 (kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai), Z62.0 (neadekvati tėvų priežiūra ir kontrolė) (2 t. 130 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2012 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-273, konstatuota, jog R. I. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (2 t. 139 b. l.).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis R. I. bendrininkų grupėje įvykdė sunkų nusikaltimą, į jo kaip bendravykdytojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme - jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius, į tai, kad kaltinamasis yra neigiamai charakterizuojamas, linkęs nesilaikyti įstatymų, negerbti kitų asmenų sveikatos bei turto, nuolat nusikalsti, dėl ko jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų nuosavybei, jo atžvilgiu jau priimti du apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, kuriais R. I. buvo pripažintas kaltu dėl analogiškų bei panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymo, kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau duomenų jog jis realiai kur nors dirbtų ar lankytų mokyklą byloje nėra, linkęs meluoti, yra baustas administracine tvarka, todėl, teismo nuomone, be kriminalinės bausmės kaltinamajam R. I. paskyrimo negalima tikėtis teigiamų kaltinamojo elgesio pokyčių ateityje, todėl siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis R. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis ir dar neteistas, nukentėjusiojo nuoširdžiai atsiprašė, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į laisvės atėmimo bausmės skyrimo nepilnamečiui taisykles (BK 91 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2013 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A. P. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, jis yra pripažintas civiliniu ieškovu (3 t. 54 b.l.). Civiliniu ieškiniu jis prašė teismo priteisti jam iš kaltinamųjų ir jų įstatyminių atstovų 4 075 litų turtinei ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, pripažinti N. P. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki A. P. pilnametystės (3t. 46-47 b.l., 102-103 b.l.) 2012 m balandžio 29 d. ir 2012 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pateikė teismui pareiškimą ir pakvitavimą, iš kurių matyti, jog A. P. iš R. I. gavo 40 litų, o N. P. gavo iš civilinės atsakovės D. L. 3 000 litų (3 t. 104, 139 b.l.). Nukentėjusysis bei jo atstovė pagal įstatymą N. P., apklausti teisiamojo posėdžio metu teismui nurodė, jog civilinį ieškinį patikslina, atitinkamai sumokėtų lėšų sumoje sumažindami prašomą dydį ir prašo teismo priteisti: 4 035 litų turtinei žalai, o kaltinamojo L. V. atžvilgiu mažina priteistiną neturtinę žalą 3 000 litų.

Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nukentėjusysis A. P. prašo priteisti 4 035 litų turtinės žalos, nurodydamas, jog apiplėšimo metu iš jo buvo pagrobta ir jam negrąžinta auksinė grandinėlė 3 105 litų vertės, auksinis pakabukas kryželio formos 690 litų vertės ir 240 litų. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą teismui aiškiai išdėstė aplinkybes, kuriomis šie daiktai buvo įsigyti, ji nurodė, jog auksinė grandinėlė buvo 19 gramų, pirkta Slovakijoje už 1 000 eurų, auksinis kryželis buvo šeimos relikvija, kurio vertė 690 litų. Tai, kad šią grandinėlę ir auksinį pakabuką nukentėjusysis turėjo, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (1 t 61-62 b.l.). Šioje byloje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais taip pat nustatyta, jog iš nukentėjusiojo A. P. be minėtų daiktų buvo pagrobta ir 240 litų. Taigi, nors byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių minėtų daiktų vertes, tačiau nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą duoti parodymai nekelia teismui abejonių dėl minėtų daiktų vertės ir pagrobtos pinigų sumos, daiktų nurodytos vertės, teismo nuomone, yra protingos ir atitinka realią ir rinkoje esančią analogiškų daiktų vertę, kaltinamieji bei jų atstovai pagal įstatymą ir civiliniai atsakovai priešingų įrodymų, paneigiančių šių daiktų vertes, teismui nepateikė (CK 6.248 str. 1 d.), kaltinamųjų atstovai pagal įstatymą bei civiliniai atsakovai dėl pareikšto turtinės žalos dydžio neprieštaravo (3 t. 110 -112 b.l.), todėl įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, nukentėjusiajam A. P. priteistina solidariai iš kaltinamųjų K. B., R. I. ir L. V. 4 035 litų turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nukentėjusiojo pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl plėšimo jis patyrė stiprų fizinį skausmą, gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, nebegali miegoti naktimis, vargina dvasinis skausmas, atsirado baimės, nesaugumo jausmai, nepasitikėjimas savimi bei aplinkiniais žmonėmis, sumažėjo bendravimo galimybės. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, o taip pat teismui parodė, jog po šio nusikaltimo jam sutriko atmintis, pablogėjo mokymosi rezultatai, jaučia nuolatinę baimę (3 t. 46-47, 92-93, 102-103 b.l.).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – nukentėjusiojo A. P. apiplėšimo panaudojant peilį, nuketėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo suduota ranka į veidą ir į pilvą, jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą N. P., teismui paaiškino, jog panašiomis aplinkybėmis plėšimo metu buvo nužudyta nukentėjusiojo močiutė, todėl šis įvykis jį labai sukrėtė. Todėl akivaizdu, jog dėl nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų jis nuolat jaučia baimės jausmą, sumažėjo bendravimo galimybės, kadangi jam sunku po šio įvykio pasitikėti aplinkiniais žmonėmis. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6. 250 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoją teismą tai pat atsižvelgti į pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas atsižvelgia į tai jog, kaltinamieji yra jauno amžiaus, nedirbantys, teismo metu nenustatyta, jog dėl patirto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata gali pablogėti ateityje, todėl, atsižvelgiant į tai kas paminėta, taip pat į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštas 50 000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 9 000 litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo L. V. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė D. L. sumokėjo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą N. P. 3000 litų, jie šioje sumoje neturtinės žalos dydį sumažino, todėl įvertinus šias aplinkybes nukentėjusiajam A. P. priteistina galutinė neturtinės žalos suma 6 000 litų (3t. 139, 150 b.l.). Pažymėtina, jog kaltinamųjų atsakomybė už padarytą nukentėjusiajam neturtinę žalą yra solidari, todėl nors ir 3 000 litų kaltinamojo L. V. tėvai nukentėjusiajam kaip neturtinės žalos dalį atlygino, minėta likusi 6 000 litų suma priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų (CK 6.279 str.).

Pagal CK 6.276 str. 2 d. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad žala padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, o kaltinamieji L. V. (16 metų amžiaus) ir K. B. (17 metų amžiaus) yra nepilnamečiai jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš kaltinamojo L. V. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų D. L. ir V. V. solidariai priteisti 1345 litų turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo K. B. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų V. B. ir M. B. solidariai priteisti 1345 litų turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jų pareigą pasibaigia, kai jų vaikai - kaltinamieji L. V. bei K. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusysis A. P. yra nepilnametis, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. P. pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymą N. P. (CK 3.185 str.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Atlenkiamas peilis, perduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK daiktinių įrodymų ir kitų daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (1t. 24-25 b. l., BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Rankinis laikrodis „Watch“, perduotas saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK daiktinių įrodymų ir kitų daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam K. B. ( 2 t. 27-28 b. l., BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Dėl kardomosios priemonės.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų K. B. ir R. I. padaryto nusikaltimo pobūdį, į ankstesnius minėtų kaltinamųjų teistumus, jiems skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas manyti, kad jie gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat, neturėdami legalių pajamų ir toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., todėl siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, kaltinamiesiems R. I. ir K. B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į griežtesnę - suėmimą, iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 str., 122str. 1d. 1p., 3p., 2d., 4d., 139 str. 1 d.).

Kaltinamajam L. V. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti K. B. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dviems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

K. B. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje. Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir jį nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., 63 str. 9 d., į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti K. B. suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmės dalį iš dalies atliktą pagal 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 3 d. 4 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant L. V. auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždrausti jam bendrauti su R. I. ir K. B..

L. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti R. I. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

R. I. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje. Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir jį nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti R. I. suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų R. I., K. B. ir L. V. 4 035 Lt (keturis tūkstančius trisdešimt penkis litus) turtinei žalai ir 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamiesiems L. V. ir K. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. P. solidariai priteisti iš kaltinamojo L. V. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų D. L. ir V. V. – 1345 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) turtinei ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir iš kaltinamojo K. B. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų V. B. ir M. B. solidariai priteisti 1345 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) turtinei ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jų vaikai - kaltinamieji L. V. bei K. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. P. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą N. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: atlenkiamą peilį, perduotą saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK daiktinių įrodymų ir kitų daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį. Rankinį laikrodį „Watch“ perduotą saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK daiktinių įrodymų ir kitų daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.