- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 2-1829-864/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB „Tojaris projektai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos
- Advokatai
- Andrius Juonys
dalyvaujant ieškovės UAB „Tojaris projektai“ atstovams advokatui Andriui Juoniui ir direktorei L. S.,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovui prokurorui R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tojaris projektai“, į.k. 301533659, gyv. Ukmergės g. 369A, Vilniuje, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, į.k. 288603320, buveinė – Rinktinės g. 5A, Vilnius, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Ieškinyje nurodyta, kad 2010-09-21 apie 9.00 val. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai UAB „Tojaris projektai" direktorės atžvilgiu atliko laisvės suvaržymo veiksmus, o UAB „Tojaris projektai" ofise – neteisėtą kratą. Anot ieškovės, minėtą dieną UAB „Tojaris projektai" direktorei į savo darbo vietą atvykus kartu su advokatu P. B., prie jų priėjo keturi vyriškos lyties asmenys, kurie jiems davė valdingus nurodymus: palydėjo į ofisą bei visiems patalpose buvusiems asmenims (UAB „Tojaris projektai" direktorei ir UAB „Tojaris projektai" farmacinės veiklos vadovui, UAB „Tojaris" darbuotojams) būti vienoje patalpoje, uždraudė naudotis bet kokiomis ryšio priemonėmis, kompiuteriais, tačiau nei vienam iš buvusių ofise asmenų nepaaiškino, kodėl yra atliekami tokie veiksmai. Kratas patalpose atliko iki 16.00 valandos, todėl iki to laiko pareigūnai neleido naudotis jokiomis ryšio priemonėmis, kompiuteriu, dėl ko visą dieną nebuvo vykdoma UAB „Tojaris projektai" veikla. Kratos atlikimo ieškovės ofise metu nebuvo pateikti jokie nutarimai atlikti kratą. Kaip vėliau paaiškėjo, procesinės prievartos veiksmai buvo atliekami ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtarimai yra pareikšti advokatui P. B.. Taip pat išaiškėjo, kad kratų atlikimas buvo sankcionuotas tik advokato P. B. darbo vietoje ir UAB „Tojaris" patalpose, tačiau nebuvo jokio procesinio sprendimo dėl kratų atlikimo UAB „Tojaris projektai" atžvilgiu. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Tojaris projektai" subnuomojamos administracinės patalpos ir advokato P. B. darbo vieta yra tame pačiame aukšte, viename korpuse, kur patalpas jungia bendras koridorius ir vestibiulis. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir tai, kad UAB „Tojaris projektai" kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikti procesinės prievartos veiksmai UAB „Tojaris projektai" atžvilgiu, tačiau buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys kratų atlikimo faktą tik UAB „Tojaris" patalpose. Ieškovės nuomone Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnai veikė neteisėtai, viršydami jiems suteiktus įgaliojimus ir pažeisdami UAB „Tojaris projektai" konstitucines teises ir padarydami įmonei neturtinės žalos, t.y. buvo padarytas nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas, nors tokio poveikio STT pareigūnai turėjo galimybę išvengti. Tik dėl aplaidaus pasirengimo atlikti procesinės prievartos veiksmus, buvo padarytas itin neigiamas poveikis verslo subjektui, pasireiškęs reputacijos pablogėjimu bei įmonės veiklos sustabdymu. Aukščiau aprašytų aplinkybių pagrindu, ieškovė teigia, kad ji turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį įvertino 10 000 Lt suma (b.l.2-8).
Atsiliepimas
Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, teigdama, kad žala, atsiradusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlyginama tik tuo atveju, jei taikant procesines kardomąsias priemones (nagrinėjamu atveju – kratą) buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie nustatyti įstatymų numatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Atsakovės teigimu, STT pareigūnai ieškinyje nurodytą kratą atliko nepažeidžiant įstatyme nustatytų kratų darymo pagrindų, sąlygų bei tvarkos. Pažymėjo, jog krata buvo atlikta remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Atliekant kratą dalyvavo Advokatų tarybos įgaliotas atstovas, kuris jokių pastabų dėl galimų pažeidimų nepateikė. Nutarime dėl kratos UAB „Tojaris“ patalpose buvo aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kad krata bus daroma visose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Šių kratų teisėtumą vėliau patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Anot atsakovės, ieškovės teiginiai dėl STT pareigūnų neteisėtų veiksmų patirtų neigiamų pasekmių, reputacijos pablogėjimo bei įmonės veiklos sustabdymo vertintini kritiškai, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės pareigūnų neteisėtų veiksmų nei objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovei realiai galėjo būti padaryta žala, nėra (b.l.58-64).
Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su ieškinio dalyku ir motyvais, teigdamas, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra baigtas, todėl jo duomenys pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnį yra neskelbtini. Esant tokiai situacijai atsiliepimo motyvai dėstomi įvertinus tik tuos įrodymus, kuriuos pateikė ieškovė. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovės sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nėra įregistruota viešajame registre, todėl STT pareigūnai neturėjo informacijos, jog ieškovė dalinasi tomis pačiomis patalpomis su UAB „Tojaris“ ir advokatu. Kadangi STT atlikta krata ieškovės patalpose yra teisėta ir atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 145 ir 149 straipsnių nuostatas, visi kiti ieškovės nurodyti ieškinio motyvai dėl patirtos neturtinės žalos yra nepagrįsti (b.l.66-68).
Pateiktu dupliku ieškovė nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose interpretuojamomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigė, kad STT pareigūnų veiksmai yra neteisėti, kadangi 2010-09-21 nutarimai daryti kratą ieškovės atžvilgiu nebuvo priimti. STT pareigūnai nerinko duomenų apie kratos tikslią atlikimo vietą, todėl 2010-09-21 nutarime daryti kratą UAB „Tojaris“ patalpose buvo nurodyta, kad krata bus atlikta patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose UAB „Entum“, nors UAB „Tojaris“ nuomojamų patalpų savininkas yra UAB „Kamintos investicija“. STT pareigūnai rengėsi atlikti kratą tik advokato P. B. darbo vietoje, todėl turėjo tinkamai pasirengti procesinės prievartos priemonių taikymui. Ir išsiaiškinti, kokiose patalpose yra minėto advokato darbo vieta. Atkreipė dėmesį, kad nutarime nurodyta, kad krata bus atliekama UAB „Tojaris“ patalpose, tačiau nutarime nėra nurodyta, kad minėtose patalpose veiklą vykdo ir kitas subjektas – ieškovė, ir kad UAB „Tojaris“ kai kurios patalpos yra subnuomojamos (b.l.83-88).
Tripliku atsakovė pakartotinai akcentavo, jog krata atlikta teisėtai (b.l.95-97).
Trečiasis asmuo tripliko nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio dalyką, papildomai nurodydami, kad, nepaisant pareigūnų tikslo atlikti kratą advokato P. B. darbo vietoje, pareigūnai apribojo laisvę visiems tuo metu patalpose buvusiems ieškovės ir UAB „Tojaris“ darbuotojams. Jokio neatidėliotino tokių veiksmų pagrindo nebuvo, priešingai nei teigia atsakovės ir trečiojo asmens atstovai. Kratos metu be jokio teisinio pagrindo buvo paimti ieškovės kompiuteriai. Teigė, kad minėto procesinio veiksmo ieškovė neskundė, nes ji nutarime daryti kratą neįvardinta, tačiau visas aplinkybes išdėstė bylą tiriančiai tyrėjai. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Tojaris“ patalpose krata turėjo būti atliekama vėliau, nei nurodyta kratos protokole. Tai gi, nepagrįstai buvo suvaržytos ieškovės darbuotojų teisės ir pareigos, nes, kaip jau minėta, tuo pat metu krata atlikta advokato darbo vietoje, UAB „Tojaris“ patalpose ir ieškovės patalpose. Ieškovo atstovas teigė, kad kratą atliekantys pareigūnai nepasitikslino viešame registre apie patalpų priklausomybę ir kratą atliko be teisinio pagrindo – nutarimo kratai daryti. Žalos dydį ieškovė grindė tuo, kad dvi dienas įmonė negalėjo vykdyti įprastos veiklos, prarado kelis sandorius (b.l. 207-211, 274-275,276).
Atsiliepimas
Atsakovės ir trečiojo asmens atstovai prašė ieškinį atmesti, pabrėždami, jog krata buvo atlikta vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis, reglamentuojančiomis šį procesinį veiksmą. Nei viena iš normų nebuvo pažeista. Sprendimas daryti kratą visiškai teisėtas, jo teisėtumą patvirtino aukštesnės instancijos teismas. Krata nuo pat ryto buvo atliekama būtent advokato patalpose, kuriomis jis dalinasi su ieškove ir UAB „Tojaris“. Dėl nurodytos priežasties, natūralu, jog buvo apieškotos kartu ir UAB „Tojaris“ bei ieškovės patalpos. Pažymėjo, kad, atliekant kratą UAB „Tojaris“ patalpose, rasti ir advokatui priklausantys dokumentai. Būtent ši aplinkybė ir sudarė pagrindą, atlikus kratą vienoje patalpoje, priimti skubiai nutarimą daryti kratą kitoje patalpoje, kuris gali būti išreikštas žodžiu. Dėl patalpų priklausomybės UAB „Entum“, o ne UAB „Kamintos investicija“, atstovai paaiškino kaip techninę klaidą, nes kratos tikslas buvo ją atlikti advokato P. B. darbo vietoje. Pagal turimus duomenis patalpos nuomos sutarties pagrindu priklausė UAB „Tojaris“, vizualiai jos nebuvo padalintos, objektyvių duomenų, kad patalpos priklauso ieškovei, kratą atliekantiems pareigūnams nebuvo pateikta, todėl pareigūnams nebuvo pagrindo dalyvaujančių asmenų prašyti subnuomos sutarties. Atkreipė dėmesį, kad pagal LR BPK 149 str., 145 str., nuostatas, laisvė kratos metu gali būti apribota asmenims, kurie nebūtinai yra įtariamieji ar tame dalyvaujantys. Paaiškino kad ieškovės darbuotojų judėjimo laisvė buvo apribota, nes jie fiziškai buvo šiose patalpose (b.l. 211-215, 275-276).
Liudytoja G. M. tvirtino, kad pirmiausia krata buvo atliekama advokato P. B. kabinete, po to – UAB „Tojaris“ patalpose ir, galiausiai, ieškovės patalpose. Liudytojos teigimu, advokato kontoros ir abiejų bendrovių pavadinimų iškabos pakabintos tik virš pagrindinio įėjimo į vestibiulį, tačiau virš atskirų subjektų kabinėtų tokių iškabų nėra. Paliudijo, kad atvykę pareigūnai prisistatė, parodė pažymėjimus, nurodė, kad bus atliekami procesiniai veiksmai, darbuotojai buvo nuvesti į vieną iš kabinetų, išeiti galėjo lydimi pareigūno, buvo draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu ir kompiuteriu. Teigė, kad stebėjo, ką atlieka pareigūnai. Liudytoja patvirtino, kad jos darbo vietoje buvo tiek advokato dokumentų, tiek abiejų įmonių dokumentų (b.l. 253-254).
Anot liudytojo Š. S., pareigūnai kratą pradėjo atlikinėti apie 10.00 val. Visiems darbuotojams nurodė laukti vienoje patalpoje, uždraudė naudotis kompiuteriais, tačiau leido naudotis tualetu. Liudytojo teigimu, dėl atliktos kratos ieškovės naudai nebuvo sudaryti sandoriai ir gautos pajamos, kadangi 99,9 proc. visų sandorių sudaromi internetu. Pažymėjo, jog pareigūnus darbuotoja L. S. informavo, jog patalpose, kuriose atliekama krata, įsikūrusi ir ieškovės bendrovė. Nurodė, kad galėjo stebėti pareigūnų atliekamus veiksmus. Paliudijo, kad pareigūnai minėjo apie galimybę skųsti veiksmus (b.l. 255-257).
Liudytojas R. G. tvirtino, kad pradinis tikslas buvo atlikti kratą advokato P. B. darbo vietoje. Krata buvo atliekama dvejuose kabinetuose (mažame ir dideliame), o darbuotojų laisvės nebuvo apribotos daugiau nei leidžia LR Baudžiamojo proceso kodekso normos. Pabrėžė, kad pats advokatas pareigūnus nuvedė prie kabinetų, kuriuose buvo atliekamos kratos (b.l. 257-258).
Liudytojo S. P. teigimu, buvo planuojamas advokato P. B. sulaikymas ir krata jo darbo vietoje. Advokatas pats parodė, kur yra jo darbo kabinetas. Nurodė, kad atliko kratą, surašė protokolą, su juo susipažino, tada tyrėjas surašė dar vieną nutarimą ir krata buvo atlikta gretimame kabinete UAB „Tojaris“ įmonėje. Krata atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kabinetuose (b.l. 258-259).
Liudytojas R. L. tvirtino, kad pradinis tikslas buvo atlikti kratą advokato P. B. darbo vietoje. Atliekant kratą advokato patalpose, pastarasis informavo pareigūnus, jog tose pačiose patalpose yra įsikūrusi ir UAB „Tojaris“, todėl tą pačią dieną priimtas nutarimas atlikti kratą ir minėtos bendrovės patalpose. Neneigė, jog krata iš esmės atlikta visuose kabinetuose, kurie yra patalpoje, virš kurios įėjimo kabo bendrovių ir advokato kontoros iškabos. Parodė, kad registro duomenų netikrino, kadangi nutarimui surašyti jam pakako jau esančių byloje tyrimui vadovaujančio pareigūno surinktų duomenų (b.l. 272-274).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad STT pareigūnas R. L. 2010-09-21 priėmė nutarimą, patvirtintą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo, atlikti kratą advokato P. B. darbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (b.l.30). Minėtos kratos protokolo duomenimis, krata atlikta nuo 2010-09-21, 10:44 val. iki 14:25 val. (b.l.31-35). Vėliau tas pats pareigūnas R. L. 2010-09-21 priėmė nutarimą, kurį 2010-09-22 patvirtino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas, atlikti kratą ir UAB „Tojaris“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (b.l.24-35). Krata minėtose patalpose pradėta 2010-09-21, 14:55 val. ir baigta 16:35 val. (b.l.26). Kratos metu iš šeštojo kabineto (skaičiuojant nuo įėjimo iš dešinės) paimtas kompiuteris, kurio naudotojas yra Š. S. (b.l.27). Kratos protokolą pasirašė pareigūnai, taip pat, G. M. bei P. B. (b.l.29). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patapos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Kamintos investicija“ (b.l.38), o UAB „Tojaris“ 111,97 kv.m. dalies patalpų ploto nuomininkė (b.l.42). Vilniaus apygardos teismas 2011-04-20 nutartimi konstatavo, jog nutarimai atlikti kratas P. B. ir UAB „Tojaris“ patalpose yra pagrįsti, be to, nenustatė, kad krata būtų nepagrįstai atlikta ieškovės patalpose (b.l.119-123). Pagal Juridinių asmenų registro teikiamą informaciją, ieškovės buveinės adresas nurodomas kaip (duomenys neskelbtini) (b.l.141). Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu UAB „Tojaris“ yra išnuomojusi ieškovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1/2 dalį) ir (duomenys neskelbtini) (b.l.238).
Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
LR CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal LR CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Minėta norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovės teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo ikiteisminio tyrimo byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal LR CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2011-04-20 nutarties motyvai dar nesudaro absoliutaus pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo.
Šiuo atveju ieškovė teigia, jog krata UAB „Tojaris projektai“ patalpose ir šio procesinio veiksmo metu buvo suvaržyta darbuotojų laisvė neteisėtai, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą.
Atliktos kratos metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - LR BPK, 2011-06-22 redakcija Nr. IX-785, galiojusi nuo 2011-07-13 iki 2011-12-30) 145 straipsnio 1 dalis numatė, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš nurodytų objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas per šį terminą negautas, visi kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai turi būti grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kratos rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Pareigūnai turėjo pagrindo įtarti, jog advokato P. B. darbo vietoje ir su juo susijusių įmonių UAB „Tojaris“ bei UAB „Tojaris projektai“ patalpose, esančiose tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), gali būti nusikaltimo įrodymų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui. Kratos teisėtumą patikrino teisėjas ir kratą sankcionavo (b.l. 24-35). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs P. B. skundą dėl kratų neteisėtumo, neteisėtų veiksmų nenustatė (b. l. 119-123). Bylos duomenimis, ieškovės, advokato P. B. ir UAB „Tojaris“ kabinetai yra toje pačioje bendroje patalpoje, virš kurios įėjimo, kaip patvirtino liudytojai, yra minėtų subjektų informacinė iškaba. Visus kabinetus jungia vienas vestibiulis. Abu nutarimai priimti tikslu atlikti kratą tik advokato P. B. ir UAB „Tojaris“ patalpose, tuo tarpu atsakovė ir liudytojai neneigia, kad faktiškai krata atlikta visuose minėtuose kabinetuose. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog krata atlikta ir ieškovės užimamuose kabinetuose, kas formaliai sudarytų pagrindą laikyti, kad ieškovės patalpose kratos atliktos neteisėtai, nes kratos atlikimas sankcionuotas tik UAB „Tojaris“ ir advokato P. B. užimamų patalpų atžvilgiu. Vis tik, teismas pripažįsta, kad siekiant išspręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliekant kratą, teisėtumo klausimą, svarbu nustatyti patalpų kratos veiksmų mąsto ir visų trijų subjektų užimamų patalpų (kabinetų) santykį su kratos dalyku.
Tai gi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisę atlikti kratą tik UAB „Tojaris“ ir advokato P. B. patalpose, kurių adresas įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovės buveinės adresas viešajame registre taip pat įvardintas kaip (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nei viešajame registre, kitoje viešojoje erdvėje virš tos pačios bendros patalpos, kurioje yra visų trijų subjektų kabinetai, nėra įvardinta, kuriam iš atskirų subjektų priklauso konkretus kabinetas. Ieškovės pateikta patalpų subnuomos sutartis, kuri, beje, ir teismui pateikta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir tik teismui pareikalavus (b.l. 207, 238-247), taip pat nėra vieša. Liudytojas Š. S. teismo posėdžio metu tvirtino, kad L. S. informavo pareigūnus, jog patalpose, kuriose atliekama krata, įsikūrusi ir ieškovės bendrovė, tačiau, teismo nuomone, toks liudytojo teiginys vertintinas kritiškai, kadangi kratos protokoluose nei vienas iš advokato P. B., UAB „Tojaris“ ar UAB „Tojaris projektai“ atstovų nėra pareiškę pastabų apie aplinkybę, jog krata nesankcionuotai atlikta ir ieškovės kabinetuose. Nors teisės aktai įtvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigą būti kruopštiems ir atsakingiems, svarbu pažymėti, kad šiuo atveju ieškovė taip pat turėjo pareigą aktyviai ginti savo teisėtus interesus – informuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie konkrečius jos užimamus kabinetus.
Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad viešų duomenų apie kiekvieno subjekto užimamus kabinetus nebuvimas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neinformavimas, sudarytų pastariesiems (kaip ir bet kuriam kitam vidutiniam protingam asmeniui) pagrindą manyti, jog P. B., UAB „Tojaris“ ar UAB „Tojaris projektai“ bendrai tarpusavyje dalinasi visais patalpoje esančiais kabinetais, nepriskiriant kiekvieno iš jų kuriam nors vienam. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad dokumentai, susiję su advokato P. B. ir UAB „Tojaris“ veikla buvo rasti tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) patalpose. Savaime suprantama, jog esant tokiai situacijai, krata turėtų būti atliekama visuose kabinetuose. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami kratą visuose kabinetuose, elgėsi teisėtai. Tuo tarpu laikytina, jog ieškovė neinformavusi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jog konkrečius kabinetus užima UAB „Tojaris projektai“, veikė savo rizika, todėl turėjo prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes – aplinkybę, kad krata atlikta ir jos patalpose.
Ieškovės atstovai teigė, jog UAB „Tojaris“ patalpose krata turėjo būti atliekama vėliau, nei faktiškai buvo pradėta atlikinėti. Iš kratos protokolų turinio matyti, kad advokato P. B. atžvilgiu karta atlikinėta nuo 2010-09-21, 10:44 val. iki 14:25 val., o UAB „Tojaris“ atžvilgiu – nuo 2010-09-21, 14:55 val. iki 16:35 val. Pabrėžtina, kad teismas jau konstatavo, kad viešųjų duomenų apie kiekvieno subjekto užimamų kabinetų nebuvimas bei ieškovės pareigos informuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie bendrovės užimamus kabinetus nevykdymas pagrįstai sudarė prielaidą manyti, jog UAB „Tojaris“, advokatas P. B. ir ieškovė jais naudojasi bendrai. Tai gi, savaime suprantama, jog pirmoji krata galėjo būti atliekama ir ne tik advokatui faktiškai priklausančiuose (-me) kabinetuose(-e). Vadinasi, pačiai ieškovei, vėl gi, analogiškais pagrindais tenka atsakomybė dėl jos pačios pareigos informuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus nevykdymo sąlygotų kratos rezultatų.
Be to, pažymėtina, kad kratos nutarime nereikalaujama įvardinti atliekamos kratos vietos savininkus, pakanka nurodyti vietą ar konkretų asmenį, galintį turėti ieškomų objektų. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu priklausė ne tik UAB „Tojaris“, bet ir subnuomos pagrindu UAB“Tojaris projektai“, savaime nesudaro pagrindo vertinti kratos kaip atliktos neteisėtai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir UAB „Tojaris projektai“ sudaryta subnuomos sutartis būtų išviešinta, kad kratos metu dalyvavę asmenys būtų pareiškę pastabas kratos protokole, kad patalpos (duomenys neskelbtini), būtų aiškiai atidalintos kiekvienam jų naudotojui. Taip pat nėra jokių duomenų, kad advokatas P. B., kuriam tuo metu buvo pareikšti įtarimai ir jis buvo laikinai sulaikytas, negalėjo patekti į jam nepriklausančią subnuomos pagrindu patalpų dalį ir ten laikyti krata ieškomų daiktų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų ir liudytojų paradymų darytina išvada, kad patalpomis naudojosi bendrai visi darbuotojai, tiek dirbę UAB „Tojaris“, tiek UAB „Tojaris projektai“, ir pareigūnams pagrįstai atsirado pagrindas priimti nutarimui kratą daryti visose patalpose. Dėl tos pačios priežasties darytina išvada, kad nutarimas kratai daryti buvo priimtas dėl visų patalpų kratos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės.
Teismas taip pat konstatuoja, kad byloje nėra pagrįstų ir pakankamų duomenų daryti išvadai, kad, kaip teigia ieškovė, kratos atlikimo metu neteisėtai buvo suvaržyta patalpose (duomenys neskelbtini), buvusių darbuotojų laisvė.
Kratos atlikimo metu galiojusio LR BPK 148 straipsnio 3 dalis numatė, kad pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata ar poėmis, esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos ar poėmio pabaigos. Kaip nustatyta liudytojų G. M., Š. S. ir kitų parodymais, atvykę STT pareigūnai prisistatė, parodė pažymėjimus, pranešė kokie veiksmai bus atliekami. Procesinio veiksmo – kratos – metu, darbuotojams buvo ribojama išeiti iš patalpų (duomenys neskelbtini), draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais bei kompiuteriais tikslu užtikrinti kratos tikslus. Duomenų apie darbuotojams kitokių, nei LR BPK 148 straipsnyje numatytų, prievartos priemonių taikymą byloje nėra.
Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ji neteko galimybės atsakyti į užsakovų paklausimus, užsienio partneriai prarado pasitikėjimą įmone, tuo buvo padaryta 10 000 Lt neturtinė žala ir prašo ją priteisti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžtina ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovė neturtinę žalą grindžia atliktos kratos neteisėtumu. Tačiau byloje nenustatyta, kad krata buvo atlikta neteisėtai, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai nustatyti.
Ieškovė neturtinę žalą taip pat grindžia kratos metu paimtu kompiuteriu, negalėjimu juo naudotis, nesudarytais sandoriais bei įmonės reputacijos suprastėjimu.
Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
Ieškovė pateikė teismui keletą potencialių užsakovų elektroninių laiškų, gautų į įmonės kompiuterį kratos darymo laiku, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl kratos minėti užsakovai nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, nebuvo sudaryti konkretūs sandoriai, dėl reputacijos pablogėjimo sumažėjo pardavimų ar pan. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl to, jog nuo 2010-09-21 iki 2011-09-22 buvo paimti įmonės kompiuteris, buvo prarastas bent vienas biznio partneris, sumažėjo įmonės pardavimai ar pan.
Teismas kartu pažymi, kad kompiuterio paėmimo faktas ir negrąžinimas tam tikrą laiką buvo teisėtas, todėl negalėjimas juo naudotis ieškovei tam tikrą laiką buvo teisėtas. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad kompiuteris paimtas, apžiūrėtas ir grąžintas per įmanomai trumpiausią laiką (2 dienas).
Atsižvelgiant aplinkybę, kad kompiuteris nuo 2010-09-21 iki 2011-09-22 buvo laikomas ir tiriamas ikiteisminio tyrimo byloje teisėtai, laikytina, kad ieškovė neįrodė jai patirtos neturtinės žalos fakto. Visi byloje pateikti rašytiniai dokumentai susiję su padariniais, kuriuos ieškovė patyrė dėl teisėtai atliktos kratos.
Įvertinus nustatytą, teismas daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, todėl jis atmestinas.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 83 str. 1 d. 6 p., 96 str.). Atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos išlaidos už advokato pagalbą lieka jai pačiai (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.