Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo N. K. (N. K.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2634-1133/2021. Parengta patikslinta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. PT-8996, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos N. K. sudaro 166,5 Eur, kurias prašo priteisti iš N. K.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimi ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kad būtų tinkamai užtikrinta įkalinimo įstaigoje esančio asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė į gynybą, o ne dėl to, kad to pageidavo pats kaltinamasis.

Taip pat atsižvelgtina į N. K. turtinę padėtį. N. K. bylos nagrinėjimo ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, jog N. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „E.“, UAB „D. b. f.“, žemės ūkio bendrovėje „N.“, tačiau bylos nagrinėjimo metu dalį laiko buvo nedraudiminis laikotarpis, 2021 m. rugsėjo mėnesį gavo 159,09 Eur atlyginimą, spalio - 33,33 Eur atlyginimą, lapkričio mėnesį – 513 Eur atlyginimą (nuosprendis priimtas 2021 m. lapkričio 15 d.). Šiuo metu N. K. jau nebedirba. Be to, N. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta turtinio pobūdžio bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) bauda, ir paskirta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės vertę atitinkančios 500 Eur sumos konfiskavimas. Taigi matyti, jog N. K. turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai sunki, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turi galimybę dirbti, ja naudojosi, tačiau uždarbis buvo nedidelis ir nepastovus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. K. negali būti tenkintas, nes šiuo atveju teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama asmeniui, kurio laisvė yra suvaržyta, o jo turtinė padėtis nėra gera.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo ir nepriteisti valstybei iš N. K. 166,5 Eur (šimtas šešiasdešimt šešių eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.