- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- A-559-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01389-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN, atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 27 d. dėl drausmės pažeidimo 15 parų buvo kalinamas Alytaus PN kameroje Nr. 9. Yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, juda tik su ramentais. Kameroje buvo drėgna, tamsu, šalta. Pietų stalas įrengtas toli nuo durų, kas kėlė didelių problemų, maistą tekdavo dėti ant grindų ir stumti su ramentais. Ant kameros sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Sanitarinis mazgas nepritaikytas neįgaliesiems, nebuvo nei papildomų rankenų, nei atramų. Duše nebuvo jokios kėdės ar suoliuko, kad būtų galima kokybiškai nusiprausti. Kadangi kameroje buvo vienas, dėl negalios negalėjo susitvarkyti kameros, nusivalyti sienų, tuo labiau lubų. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, žeminančios, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl šių veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, fizine kančia.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 9. Prieš perkeliant pareiškėją į kamerą Nr. 9, jis buvo apžiūrėtas gydytojo, kuris konstatavo, jog pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės gali atlikti drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose. Patalpos yra suremontuotos, pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas. Atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, visuose pataisos namuose. Patys nuteistieji valo patalpas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 150 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., atlyginti.
6. Teismas nagrinėjamo ginčo kontekste akcentavo CK nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus taikant šį Konvencijos straipsnį.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės, pelėsio, prasto natūralaus apšvietimo pagrįstumą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) įtvirtintų reikalavimų kontekste (17, 39 p.), nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismas vertino, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Teismas atkreipė dėmesį ir į higienos normos HN 134:2015 37 punktą ir į tai, kad nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas, kibiras, valikliai). Pažymėjo, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Atsiliepimas
8. Teismas, įvertinęs higienos normos HN 134:2015 16 punkte įtvirtintą reikalavimą, nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralios apšvietos koeficiento dydžio gyvenamosiose patalpose.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tik konstatavo drėgmės, temperatūros, apšvietimo atitikimo teisės aktams pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, sietino būtent su šiais pažeidimais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir dušo nepritaikymo neįgaliesiems (juda tik su ramentais, jaučia skausmus, tačiau pataisos namų sanitariniame mazge yra įrengtas tupimas tualetas, dušo patalpoje nėra atramų) pagrįstumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 3 straipsnio 5, 6 punktais, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovo atstovo teismui pateiktais duomenimis kiekviename aukšte duše yra įrengta neįgaliesiems pritaikyta kabina, pareiškėjas ja galėjo naudotis. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo pasinaudoti dušu atmetė kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas duomenų dėl pareiškėjo galimybės naudotis sanitariniu mazgu nepateikė, nepateikė ir gydytojo išvados, kuri turėjo būti išduota betarpiškai prieš pareiškėjo patalpinimą į kamerų tipo patalpą. Iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų teismas sprendė, kad tualetas / sanitarinis mazgas kamerų tipo patalpoje Nr. 9 nebuvo specialiai pritaikytas neįgaliajam. Į bylą pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad „yra 2 kameros, pritaikytos neįgaliesiems ir jei pareiškėjas būtų pasakęs, kad turi problemų su tualetu – būtų ten ir perkeltas“. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo paskirtas į neįgaliesiems pritaikytą kamerų tipo patalpą, tačiau atsakovo atstovas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas į tokią specialiai neįgaliesiems pritaikytą kamerą negalėjo būti patalpintas. Teismas vertino, kad visą ginčo laikotarpį (15 parų) pareiškėjo galimybės naudotis tualetu buvo apsunkintos. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas, turėdamas realią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti jo sveikatos būklę atitinkančias gyvenamąsias sąlygas. Neužtikrinęs pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų atsakovo atstovas pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, todėl pareiškėjas turi teisėtą pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN 15 parų pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, o elgesys su juo kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau teismas, atsižvelgę į pažeidimus ir jų trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
17. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, tai, kad dėl neteisėtų veiksmų nebuvo pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, taip pat atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 150 Eur suma.
III.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui yra priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą, bylą peržiūrėti išsamiai ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nenagrinėti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, skundo, nes yra akivaizdu, kad atsakovo atstovas yra pažeidęs laikymo sąlygas. Šią aplinkybę patvirtina teismų Alytaus PN laikomiems asmenims už nežmogiškas kalinimo sąlygas priteistinos sumos. Alytaus PN, nepripažindami savo kaltės, teikia melagingus duomenis.
Atsiliepimas
22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą apeliacinį skundą prašo atmesti savo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimu, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Alytaus PN 15 parų neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį (neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos), todėl pareiškėjui jo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 150 Eur. Teismas kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
25. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus PN, ir pareiškėjas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos ir pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą peržiūrėti ir priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Teisėjų kolegija primena, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo dalyje dėl kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimo higienos normų reikalavimams bei pareiškėjo, kaip neįgalaus asmens, galimybės pasinaudoti dušu. Aiškindamasis pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės, pelėsio, prasto natūralaus apšvietimo, negalėjimo pasinaudoti dušu, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.
30. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų konstatuoti netinkamas buities ir sanitarines pareiškėjo kalinimo sąlygas, galimybės pasinaudoti neįgaliems asmenims skirtu dušu nesuteikimą, todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos priteisimo šioje skundo dalyje.
31. Vertindama atsakovo atstovo pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
33. Iš atsakovo atstovo pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija tik vienos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos egzistavimo, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. neginčija Alytaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių su 15 parų trukmės apsunkinta galimybe pareiškėjui, kaip neįgaliam asmeniui, naudotis kameroje esančiu tualetu. Taigi atsakovas iš esmės neginčija, kad šių nustatytų aplinkybių kontekste buvo pažeista BVK 173 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti, kad neįgaliesiems turi būti sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
34. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008; A502-734/2009; Nr. A756-122/2010; Nr. A502-913/2011; Nr. A502-1235/2012; Nr. A143-2844/2012; Nr. A444-343/2013 ir kt.). Nagrinėdama ir vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teisėjų kolegija akcentuoja, jog nors tam tikras teisės aktų pažeidimas yra pripažintas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.).
35. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, jog Alytaus PN, turėdami realią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, atsižvelgdami į jo turimą neįgalumą, privalėjo sudaryti jo sveikatos būklę atitinkančias gyvenamąsias sąlygas, tačiau to nepadarė. Alytaus PN nepateikė duomenų, ar kameroje Nr. 9, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, tualetas buvo pritaikytas naudotis neįgaliesiems. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo galimybės Alytaus PN 15 parų naudotis tualetu buvo apsunkintos.
36. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris yra suprantamas pasireiškiantis tuo, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017, 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3193-442/2019).
37. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į pažeidimo laikotarpį (15 parų), į tai, su kokiomis kliūtimis pareiškėjas susidūrė įkalinimo įstaigoje dėl jo apsunkinto judėjimo (sunkumai siekiant patenkinti iš esmės pagrindinius fiziologinius poreikius), ir į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio vertinimo nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos teismų praktikoje dėl žalos atlyginimo suformuotos taisyklės, nes atsakovas jų nesusieja būtent su pareiškėjo situacija, t. y. atsakovo nurodoma teismų praktika nepaneigia fakto, jog pareiškėjas (neįgalus asmuo), kalėdamas neįgaliesiems nepritaikytose Alytaus PN patalpose, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, taip pat nukentėjo pareiškėjo orumas. Visa tai lėmė būtent neteisėti apelianto veiksmai (neveikimas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos.
39. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumento, kad bylos medžiaga nebuvo objektyviai įvertinta, teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, įvertino pareiškėjo individualią situaciją, susijusią su jo neįgalumu ir poreikiais, vadovavosi protingumo ir teisingumo principais. Apeliantas nenurodo, kokie konkretūs įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo įvertinti netinkamai. Teisėjų kolegija atmeta abstrakčius ir deklaratyvius apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) nepatyrė neturtinės žalos ir kad nėra priežastinio ryšio tarp nustatytų apelianto neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pareiškėjo apsunkintas galimybes naudotis tualetu trukmę, į sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovo atstovas ir pareiškėjas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą .
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos analizės, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.