- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- I1-6154-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00812-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. su skundu (b. l. 2) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Pirmame sektoriuje 7 būryje, 714 brigadoje 2022-04-15 ir 2022-04-18 buvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nes pareigūnas jo neišvedė. Vakarinio patikrinimo metu buvo naudojamas vaizdo registratorius, kuriame turi būti įrašytas pareiškėjo pokalbis su pareigūnu. Pareigūnas pareiškėjui teigė, kad jis neprašė būti išvedamas pasivaikščioti. Nurodė, kad nuteistieji vedami pasivaikščioti pagal grafiką. Tvirtino, kad jis neturėjo grafiko ir laikrodžio, todėl nežinojo kada sueitų pasivaikščiojimo valanda. Tvirtino, kad pareigūnas 2022-04-18 vakare pareiškėjui darė psichologinį spaudimą, grasino nuobaudomis. Pareigūnas turėjo vaizdo registratorių tik nežino ar jis buvo įjungtas. Dėl tokių pareigūnų veiksmų patyrė nervinį šoką, nemigą. Skunde teigė, kad nuo 2022 m. kovo mėn. pabaigos iki 2022-04-22 Pravieniškių PN-AK neužtikrino jo teisės nusimaudyti po karštu vandeniu. 2022-04-16, 17 ir 19 dienomis vaizdo registratoriumi turi būti užfiksuota, jog jis skundėsi dėl šalto vandens ir nenusimaudęs grįžo į kamerą. Nurodė, kad 2022-04-19 ėjo į dušą su kibiru karšto vandens, pareigūnas įleidęs į dušą šias aplinkybes užregistravo vaizdo registratoriumi. Skunde tvirtino, jog 2022-04-20 pietų metu jam pritrūko maisto: sriubos, košės ir salotų. Maisto dalintojas tai pakeitė 2 vnt. dešrelių, varške ir duona. Šis įvykis taip pat turi būti užregistruotas vaizdo registratoriumi. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė nervinę įtampą, nemigą, alkį, emocinį sutrikimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9–13) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei ir pagal sudarytą pasivaikščiojimo grafiką kasdien buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį. 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais dušinės elektrinis vandens šildytuvas buvo užkalkėjęs. Pastebėjus gedimą jis nedelsiant buvo pašalintas š. m. balandžio mėnesį ūkiniu būdu. Tvirtino, kad atsakovas 2022-01-25 sudarė maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Maitinimo organizatorius VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Atsakovas nuteistųjų maitinimo organizavimo procese tiesiogiai nedalyvavo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, informacijos dėl poreikio išsaugoti vaizdo registratorių įrašus dėl pasivaikščiojimo, dėl maudymosi duše ar dėl netinkamo (pakeisto) maitinimo nebuvo gauta ir vaizdo įrašai buvo ištrinti. Teigė, kad, atsakovas neturi galimybės pateikti teismo nurodytų aktualių vaizdo registratorių įrašų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti karšto vandens nebuvimas naudojantis dušu, neišvedimas į pasivaikščiojimo kiemelį ar netinkamas maitinimas, nesikreipė. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) 2022-04-15, 2022-04-18, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. pabaigos iki 2022-04-22.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 7 būryje, 714 gyvenamojoje patalpoje, priklausė paprastajai grupei ir 2022-04-21 išvyko į Trečiąjį sektorių (b. l. 15). Todėl ginčo laikotarpio pabaiga laikytina 2022-04-21.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog nuo 2022 m. kovo mėn. pabaigos iki 2022-04-21 jam nebuvo užtikrinta teisės nusimaudyti po karštu vandeniu.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022-06-22 pažymoje Nr. 77-1029 „Apie nuteistojo A. L. laikymo sąlygas“ (b. l. 17) ir 2022-07-13 pažymoje Nr. 77-1270 (b. l. 69) nurodoma, kad Pirmojo sektoriaus 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais dušinės elektrinis vandens šildytuvas buvo užkalkėjęs, pastebėjus gedimą jis nedelsiant buvo pašalintas balandžio mėnesį. Atsakovės atstovas nurodo, kad pateikti duomenų kada konkrečiai buvo atliktas dušinėje elektrinio vandens šildytuvo remontas, neturi galimybės (b. l. 69).
Taigi, Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą ir minimose pažymose neneigia, jog 7 būrio dušinėse, kuriomis naudojosi pareiškėjas, nurodomu laikotarpiu buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas ir nepaneigia pareiškėjo nurodomo laikotarpio, kuriuo jis negalėjo prausti po karštu vandeniu. Atsižvelgiant į tai konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 pažeidimas ir neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, nes pareiškėjui nebuvo sudarytos teisės aktuose numatytos sąlygos bausmės atlikimo metu. Atsakovo atstovės nurodoma priežastis – įrangos gedimas, neatleidžia nuo pareigos sudaryti nuteistiesiems teisės aktuose numatytas privalomas sąlygas bausmei atlikti, juo labiau, kad atsakovė nepaneigė pareiškėjo nurodyto mėnesio laikotarpio, kuriuo jo teisės buvo pažeidžiamos, ir neįrodė, kad gedimas buvo pašalintas nedelsiant.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2022-04-15 ir 2022-04-18 buvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nes pareigūnas jo neišvedė pasivaikščioti. Tvirtino, kad 2022-04-18 pareigūnas vakarinio patikrinimo metu naudojo psichologinį spaudimą dėl skundų pareiškėjo atžvilgiu, pokalbis su pareigūnu turėjo būti užfiksuotas vaizdo registratoriumi.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punktu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Atsakovės atstovas atsiliepime tvirtino, jog į bylą pateiktas Pirmojo sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo 2022-02-09 grafikas įrodo, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore tris valandas (b. l. 14). Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus specialistės pasirašytoje 2022-07-13 pažymoje Nr. 41-9411 nurodoma, jog nuteistasis A. L. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. balandžio 15 ir 18 dienomis į Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) pareigūnus nesikreipė dėl išvedimo į lauką pasivaikščioti bei SVS pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl nuteistojo išvedimo nebuvo (b. l. 70).
Iš pareiškėjo skundo, duoto paaiškinimo teismo posėdžio metu ir bylos duomenų spręstina, jog pareiškėjas 2022-04-15 ir 2022-04-18 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje, t. y. jis pats, be pareigūnų, negalėjo įgyvendinti savo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore. Taigi, minėtoje 2022-07-13 pažymoje nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas nesikreipė dėl išvedimo į lauką pasivaikščioti, neatleidžia Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą realizavimą. Teismo vertinimu, pataisos įstaigos pareigūnai turi elgtis taip, kad nuteistieji turėtų galimybę naudotis savo teisėmis, todėl ne pareiškėjas turi prašytis būti išvedamas pasivaikščioti pagal nustatytą grafiką, o pareigūnai turi išvesti nustatytu laiku, ar bent jau pasiūlyti pasinaudoti turima teise pagal grafiką. Tik pareiškėjui aiškiai atsisakius savo teisės į pasivaikščiojimą galima neišleisti jo iš kameros pasivaikščioti argumentuojant tuo, kad jis nesinaudoja savo teise. Šiuo atveju atsakovė nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pareigūnai net nebuvo atėję į jo kamerą pasiūlyti pasivaikščioti pagal grafiką, o jis, neturėdamas laikrodžio, nežinojo kada jam reikia prašyti išleisti pasivaikščioti.
Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-397-442/2022). Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo skunde detaliai nurodytų aplinkybių dėl neišvedimo pasivaikščioti, todėl teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, konstatuoja, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore.
Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis spaudimas, kuris, pareiškėjo teigimu, turėjo būti užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Pažymėtina, kad pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtinto įsakymo Nr. V-64 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 16 punktą, atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina (b. l. 51). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjas dėl vaizdo registratorių įrašų išsaugojimo, nei dėl pareigūno elgesio į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Teismas daro išvadą, jog dėl poreikio išsaugoti vaizdo registratorių įrašus susijusius su skunde minimomis aplinkybėmis Pravieniškių PN-AK jokios informacijos neturėjo, o pareiškėjo skundą atsakovės atstovas gavo jau praėjus Aprašo 16 punkte nustatytam terminui, todėl Pravieniškių PN-AK administracijai nebuvo jokio pagrindo saugoti įrašus. Teismas konstatuoja, jog pirmiau minėtais aspektais nenustatyta Pravieniškių PN-AK netiesėtų veiksmų (neveikimo) dėl grasinimų pareiškėjui.
Pareiškėjas skunde tvirtino, jog 2022-04-20 pietų metu jam pritrūko maisto: sriubos, košės ir salotų, o maisto dalintojas tai pakeitė 2 vnt. dešrelių, varške ir duona.
Pravieniškių PN-AK 2022-07-07 pažymoje Nr. 77-1202 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 2022-04-20 gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, jog pietų maitinimo metu 7 būrio nuteistiesiems, pritrūko pagamintų ir teikiamų pietų maisto davinių. Vietoje pritrūkusio maisto - grikių košės su dešra, nuteistiesiems buvo pateikta po dvi pieniškas dešreles ir 100 g varškės. Nuteistasis A. L. dėl maisto pakeitimo ar trūkusių maisto davinių, nesikreipė nei su rašytiniais ir registruotais prašymais, nei žodiniu pranešimu/skundu (b. l. 67, 68).
Pažymėtina, jog Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems maitinimo paslaugą teikia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022-01-25 tarp Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta Maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 76-5/1065 (b. l. 18–44). Valgiaraščiai nuteistiesiems yra patvirtinti 2017 m. lapkričio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d. (aktuali redakcija galiojanti nuo 2021-04-01). Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis pareiškėjas yra maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį; 2022-04-20 pietums turėjo būti patiektas davinys, susidedantis iš burokėlių sriubos su bulvėmis, grikių košės su dešra, šviežių kopūstų salotų, duonos (juodos), kompoto; davinio energetinė vertė 940,87 Kcal (b. l. 75). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, jog į kamerų tipo patalpas maitinimas pristatomas, t. y. pagamintas maistas transportuojamas iš maisto gaminimo padalinio termoinduose į uždaro kameros tipo patalpas ir ten yra išdalinamas/išporcijuojamas tokio tipo kamerose laikomiems nuteistiesiems. Iš byloje pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijos nustatyta, kad 2022-04-20 pareiškėjui dienos pietų davinys pagal valgiaraštį nebuvo išduotas (pritrūko), tačiau, kaip nurodė pareiškėjas ir patvirtina Pravieniškių PN-AK ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, pareiškėjui sutikus buvo išduotas sausas davinys: 2 dešrelės, varškė, duona (balta), kompotas, kurio maistinė vertė sudarė 953,55 Kcal (b. l. 67, 68, 75), t. y. energetinė vertė atitiko (ir net viršijo) dienos pietų davinio vertei. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad aptariamu aspektu pareiškėjui kilo neturtinė žala, nes maitinimą, nors ir ne tokį kaip numatyta tos dienos valgiaraštyje, jis gavo ir be maitinimo neliko. Žalą būtų galima vertinti, jeigu pareiškėjas iš viso nebūtų gavęs priklausančio maitinimo, tačiau vienų maisto produktų pakeitimas kitais, kurie atitinka energetinę vertę, ir juo labiau vienkartinis toks atvejis, negali padaryti jokios bent kiek žymesnės žalos asmeniui. Todėl šioje dalyje pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus dėl neužtikrinto pakankamo karšto vandens dušinėse nebuvimo ir dėl teisės į pasivaikščiojimą neužtikrinimo, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).
Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022-06-22 pažyma, patvirtina, kad pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kurį galėjo sukelti karšto vandens nebuvimas naudojantis dušu, neišvedimas į pasivaikščiojimų kiemelį, nesikreipė (b. l. 16). Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.
Teismas įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę (karšto vandens tiekimas nebuvo užtikrintas apie 1 mėnesį laiko, neišvestas apsivaikščioti 2 dienas), atsižvelgus į ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalies ūkyje, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui pakankama ir atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams proporcinga suma yra 180 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. spalio 13 d. nutartį byloje administracinėje byloje Nr. eTA-746-552/2021, kurioje nustatyta, kad apie metus nebuvo tiekiamas tinkamos temperatūros karštas vanduo ir buvo dar du pažeidimai, o priteista suma - 300 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. (A. L.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.