Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2016-02-29 · Byla Nr. ATP-154-719/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
ATP-154-719/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Manvydas Šivickas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ilona Kvalitaitė Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-154-719/2016
Proceso Nr. 4-32-3-00065-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Manvydo Šivicko apeliacinį skundą ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarčių administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2015 m. sausio 19 d. nutarimais A. M. ir R. V. buvo pripažinti kaltais kiekvienas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 1 dalį ir nubausti kiekvienas po 57 eurų baudomis.

A. M. ir R. V. buvo nubausti už tai, kad jie 2015 m. sausio 18 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), būdami neblaiviais (A. M. nustatytas lengvas (0,68 ‰) girtumas; R. V. nustatytas lengvas (0,59 ‰) girtumas), A. M. vairuojant automobilį, o R. V. būnant to paties automobilio keleiviu, A. M. automobilio salone gabeno šaunamąjį ginklą, 7 jo šovinius ir dėtuvę, o R. V. automobilio salone gabeno šaunamąjį ginklą, 14 jo šovinių ir dėtuvę.

Šiuos nutarimus A. M. ir R. V. apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiamomis nutartimis A. M. ir R. V. skundus atmetė ir Institucijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimus paliko galioti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. M. atstovas prašo panaikinti dėl A. M. priimtą skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Jis dėsto apie nekaltumo prezumpciją, įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą, cituoja dėl A. M. priimtą Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančia VšĮ (duomenys neskelbtini) eksperto išvada, nes kitoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti šia išvada ir vadovaudamasis ja priėmė šiuo metu jau įsiteisėjusį procesinį sprendimą. Apylinkės teismas turėjo būti aktyvus ir išnaudoti visas įmanomas galimybes byloje esančioms abejonėms pašalinti, esant prieštaringoms dviejų ekspertų išvadoms ir pareigūnų tikrinimo rezultatams galėjo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai turėtų būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į tai atstovas mano, kad dėl A. M. priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji turėtų būti panaikinta.

Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti dėl jo priimtą skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Jis dėsto apie teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, cituoja byloje esančius įrodymus, pateikia savąjį jų vertinimą ir teigia, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūno vykdomas jo (R. V.) patikrinimas specialiosiomis techninėmis priemonėmis buvo atliktas neteisėtai, byloje, be medicinos įstaigų dokumentais paneigtų asmens blaivumo testo rezultatų, nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad jis turėjo ginklus būdamas neblaivus. Nesant byloje neginčijamai jo neblaivumą patvirtinančių įrodymų visos abejonės ir neaiškumai turėjo būti aiškinami jo naudai. Be to, šioje byloje nustatyta, kad kartu su juo automobilyje buvo ir A. M., dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla, kaltinant jį tuo pačiu metu vairavus automobilį būnant neblaiviu, buvo nutraukta. Tokiu atveju galiojantys teisės aktai numatė galimybę jam, net ir būnant neblaiviu, tuo pačiu automobiliu gabenti šaunamąjį ginklą ir jo šovinius. Atsižvelgdamas į tai R. V. mano, kad dėl jo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinius skundus Institucija prašo A. M. ir R. V. apeliacinių skundų netenkinti. Atsiliepimuose cituojami Institucijos nutarimai, skundžiamos nutartys, apeliaciniai skundai ir manoma, kad Institucija ir apylinkės teismas išnagrinėjo visus byloje esančius faktinius duomenis, rėmėsi surinktais įrodymais, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Visų pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje atsakomybėn patraukti asmenys buvo kaltinami administracinių teises pažeidimų protokoluose nurodytu laiku ir vietoje padarę kelias įstatymu uždraustas veikas – A. M. buvo kaltinamas būdamas neblaiviu vairavęs automobilį ir gabenęs jame šaunamąjį ginklą su šoviniais (padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 194 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus), o R. V. buvo kaltinamas būdamas neblaiviu tame pačiame automobilyje gabenęs šaunamąjį ginklą su šoviniais (padaręs ATPK 194 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą). Įvertinus tai, kad asmenys buvo kaltinami padarę kelis pažeidimus tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, ATPK 33 straipsnio 2 dalies prasme, dėl vieno ir to paties įvykio, nepriklausomai nuo įtariamų pažeidimų kiekio, Institucija turėjo pradėti vieną bylą, o nustačius, jog toje pačioje byloje dėl dviejų atsakomybėn patrauktiems asmenims inkriminuotų pažeidimų nutarimus priima policija ir dėl vieno – apylinkės teismas, visa bylos medžiaga nagrinėjimui ir sprendimui priimti turėjo būti perduota teismui. Tokia teisenos tvarka atitinka šiuo metu suformuotai teismų praktikai kitose tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką, jeigu asmuo kaltinamas vairavęs transporto priemonę būdamas neblaiviu ir neprisisegęs saugos diržo, t. y. padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, tokiu atveju, nepaisant to, kad bylas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį nagrinėja policija, o pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – apylinkių teismai, pradedama viena byla, vienam asmeniui surašomas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodomi visi pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas atsakomybėn patrauktas asmuo ir tokia medžiaga pasiunčiama sunkiausią pažeidimą nagrinėti teisę turinčiam organui (šiame pavyzdyje teismui), kuris išsprendžia asmens atsakomybės klausimus dėl visų administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui inkriminuotų pažeidimų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo padaryta – Institucija visiškai nepagrįstai pradėjo tris atskiras bylas dėl kiekvieno iš įtariamų pažeidimų atskirai ir dviejose iš jų pati priėmė nutarimus, o vieną bylą pasiuntė nagrinėti apylinkės teismui. Tokiu atveju nepagrįstai buvo sudarytos sąlygos skirtingiems visas šias bylas nagrinėjusiems organams iš esmės tas pačias aplinkybes vertinti skirtingai, o tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, neabejotinai yra ydinga ir netoleruotina.

Dėl A. M. atsakomybės

ATPK 194 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, būdamas neblaiviu (kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 ‰ iki 1,5 ‰)), gabeno ginklą, šaudmenis. Akivaizdu, kad vienas iš asmenų veiką pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį kvalifikuojančių būtinųjų požymių yra nustatyto lygio asmens neblaivumas. Nesant šio požymio (asmens neblaivumo) asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad nagrinėdami bylas teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams; nagrinėdami bylas teismai taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais; priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl nagrinėdami bylas teismai privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šioje byloje atsakomybėn patraukti asmenys buvo kaltinami administracinių teises pažeidimų protokoluose nurodytu laiku ir vietoje padarę kelis teisės pažeidimus. Dėl to Institucija pradėjo tris atskiras bylas dėl kiekvieno iš įtariamų pažeidimų atskirai. Bylą dėl vieno iš pažeidimų – kaltinant A. M. vairavus transporto priemonę būnant neblaiviu, Institucija pasiuntė nagrinėti apylinkės teismui. Išnagrinėjęs šią bylą apylinkės teismas bylos teiseną prieš A. M. nutraukė, nes byloje nebuvo pakankamų duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų manymą, kad A. M. transporto priemonę vairavo ir įvykio metu buvo neblaivus. Toks apylinkės teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 11 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-135-412/2015 (ATP-629-185/2015). Įvertinus šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodytą prejudicinį faktą per nekaltumo prezumpcijos prizmę laikytina, jog šioje byloje tirto ir nagrinėto įvykio metu A. M. iš esmės buvo blaivus. Nesant vieno iš asmenų veiką pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį kvalifikuojančių būtinųjų požymių – A. M. neblaivumo, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį. Todėl nepagrįstai Institucijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį, o skundžiama apylinkės teismo nutartimi minėtas Institucijos nutarimas buvo paliktas galioti.

Dėl R. V. atsakomybės

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau) <...>. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kartu su A. M. tame pačiame automobilyje buvo ir R. V.. Visi jų gabenti ginklai ir šaudmenys buvo automobilio viduje, šis automobilis yra vienatūris, nes jo bagažinė sujungta su salonu. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių laikytina, kad A. M. aptariamo įvykio metu buvo blaivus ir jis turi leidimą laikyti ir nešioti tokios pačios kategorijos ginklus bei jų šaudmenis, kaip ir įvykio metu automobilyje rastas R. V. ginklas ir jo šaudmenys (automobilyje buvo A. M. vienas lygiavamzdis ir vienas graižtvinis šautuvai bei jų šoviniai, o taip pat vienas R. V. graižtvinis šautuvas ir jo šoviniai). Esant tokiai situacijai, nepriklausomai nuo R. V. būklės (blaivus ar neblaivus), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas suteikė teisę A. M. aptariamo įvykio metu gabenti R. V. šautuvą ir šovinius. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju R. V. taip pat negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai Institucijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu R. V. buvo nubaustas pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį, o skundžiama apylinkės teismo nutartimi minėtas Institucijos nutarimas buvo paliktas galioti.

Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju Institucija ir apylinkės teismas neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai ir netinkamai įvertino byloje surinktus tiek A. M. ir R. V. kaltinančius, tiek ir juos teisinančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai Institucija pripažino A. M. ir R. V. kaltais padarius ATPK 194 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, o apylinkės teismas tokius Institucijos nutarimus skundžiamomis nutartimis paliko galioti. Todėl skundžiamos apylinkės teismo nutartys naikinamos ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama A. M. ir R. V. veikose nesant ATPK 194 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato 2015 m. sausio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 straipsnio 1 dalį A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato 2015 m. sausio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 straipsnio 1 dalį R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Artūras Ridikas