Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ A“ direktoriui Ž. Š., atstovei advokatei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ ieškinį atsakovui V. D., dėl 2019m. spalio 21d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo DGKS-6520 panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „A“ ieškiniu prašo:1) panaikinti 2019-10-21 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6520 darbo byloje Nr.(duomenys neskelbtini)18690/2019; 2) priteisti iš atsakovo V. D. 758,09 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo V. D. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo V. D. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (17 Eur žyminį mokestį, 500 Eur išlaidas už advokatės pagalbą, 189,90 Eur dokumentų vertimo išlaidas).

Ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal 2018-12-21 darbo sutartį Nr.125 nuo 2018-12-27 iki 2019-07-24 dirbo UAB „A“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo – ekspeditoriaus – autošaltkalvio pareigose. Atsakovui pradėjus dirbti supažindino jį su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis kuriose numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, o nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo aktą įforminant perdavimo – priėmimo aktu. 2019-01-02 įsakymu Nr. 19/6 komandiravo atsakovą į komandiruotę transportuoti automobilius nurodytais maršrutais. 2019-01-17 atsakovas pasikrovė 7 Peugeot markė automobilius Sochaux mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Belgijos miestą Zeebrugge. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), kurio Nr. BP1784482. Šio važtaraščio 23 langelyje yra atsakovo parašas. 2019-01-18 iškraunant automobilius krovinio gavėjas pastebėjo, kad automobilio, kurio VIN Nr.(duomenys neskelbtini), yra įbrėžtas priekinis veidrodis. Pažeidimą krovinio gavėjas užfiksavo CMR važtaraštyje, įrašu prie apgadinto automobilio VIN numerio. Atsakovas atsisakė paaiškinti kaip atsirado automobilio apgadinimas. 2019-03-19 įsakymu Nr.19/74 komandiravo atsakovą į komandiruotę transportuoti automobilius nurodytais maršrutais. 2019-05-17 atsakovas pasikrovė 9 automobilius Poissy mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Oosterhuot miestą Nyderlanduose. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. BP1866397. Krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, pastebėjo, kad DS3 Crossback markės automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra nubrauktas kairės pusės galinis ratlankis ir kairės pusės galinis bamperis. Kaip atsirado pažeidimai atsakovas raštu paaiškinti atsisakė, žodžiu paaiškino, kad neapsirinko saugaus greičio ir važiuojant per greitai sujudėjo krovinys, vienas automobilis lietė platformos atramą. 2019-07-04 gavo užsakovo UAB „V“ pretenziją su visais žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-05-17 pakrauto automobilio apgadinimo, kurioje nurodyta, kad automobiliui DS3 Crossback markės automobiliui, kurio VIN Nr.(duomenys neskelbtini), padaryta žala yra 1062,08 Eur. 2019-07-27 gavo užsakovo UAB „V“ pretenziją su visais žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-01-17 pakrauto automobilio apgadinimo, kurioje nurodyta, kad žala automobiliui Peugeot, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) yra 133,09 Eur. Atsakovas dėl didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, nepasirinkęs saugaus greičio, ir du kartus netinkamai atliko savo pareigas, padarė iš viso 1195,17 Eur žalą. Ieškovas nurodė, kad žalos padarymo metu buvo apsidraudęs krovinių atsakomybės draudimu. Draudimo laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2019-03-22 galiojusios draudimo sutarties sąlygos numatė, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur, tai patvirtina 2018-03-19 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartyje CMR Nr.BA414059, kuri įsigaliojo nuo 2019-03-23, 8 punkte įtvirtinta bendroji frančizė yra 625 Eur. Šių žalos sumų draudimo bendrovės ieškovui neatlygins. Todėl prašo priteisti iš atsakovo visą 133,09 Eur žalą, atsiradusią apgadinus Peugeot markės automobilį, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį žalos – 625 Eur (frančizės dydžio) sumą, atsiradusią apgadinus automobilį DS3 Crossback markės automobilį, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso - 758,09 Eur. A. V. D. vidutinis darbo užmokestis buvo 581,54 Eur, prašoma priteisti suma neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Ieškovas nurodė, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo jo padarytą žalą darbdaviui, tačiau darbo ginčų komisija 2019-10-09 sprendimu Nr. DGKS-6203 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)17295/2019 nusprendė, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijai, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje ir tuo pagrindu atsisakė prašymą nagrinėti. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, adresu J. T.. Todėl ieškovas su ieškiniu priteisti iš atsakovo žalą kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

A. V. D. atsiliepime į ieškinį, gautame teisme 2020-02-03, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovas už abi žalas pilnai nuskaičiavo darbo užmokestį jam grįžus į įmonės buveinę, nesumokėdamas jam priklausančio darbo užmokesčio, nurodydamas, kad jokie dokumentai nebus išduoti. Atsakovas mano, kad ieškovas siekia pasipelnyti jo sąskaita antrą kartą, kad nenurodė kuo pasireiškė jo tyčiniai veiksmai, kad ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad žala atsirado dėl jo kaltų veiksmų. Ieškovo pasirinkta draudimo apsauga šiuo atveju palanki ieškovui, nes, mokant mažesnes įmokas, vėliau galima nuostolius kompensuotis darbuotojo sąskaita. Ieškovas pateiktais dokumentais neįrodo fakto, kad jis krovinį pakrovė netinkamai ir nesilaikė pasikrovimo taisyklių. Šiuo atveju krovinį užsako ieškovas ir pateikia vairuotojui, todėl būtent ieškovas turi prisiimti riziką dėl tokio krovinio saugumo. Mano, kad ieškovo reikalavimas negali būti nagrinėjamas, kadangi jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbo sutartyje nėra numatyta, kokiu būdu bus sprendžiamas materialinės atsakomybės klausimas tokiu atveju. Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir jį palikti nenagrinėtą, pripažinus ieškinį nagrinėtinu prašo ieškinį atmesti, pripažinus ieškovo reikalavimus pagrįstais prašo sumažinti reikalaujamos priteisti žalos dydį, bei prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atskirame prašyme, gautame teisme 20120-01-31, nurodė, kad 2020-02-02 išvyksta į ilgalaikę komandiruotę ir teismo posėdyje dalyvauti negalės.

Ieškovo UAB „A“ direktorius Ž. Š. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Ieškovo UAB „A“ atstovė advokatė I. M. teismo posėdyje palaikė ieškinį ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dirbo bendrovėje su autovežiu, vežė naujus automobilius. Atsakovas 2019-01-17 pasikrovė septynis naujus automobilius, užpildė CMR važtaraštį Nr. 1784482, 23 grafoje nurodė pasikrovimo datą, pasirašė, kad priėmė automobilius, todėl nuo tos datos tapo atsakingas už automobilių saugų nugabenimą. 2019-01-18 krovinio gavėjas, iškraunant automobilius, tame pačiame važtaraštyje nurodė, kad vieno automobilio yra įbrėžtas priekinis veidrodis. Transportavimo priemonės priėmimo akte pažymėtas skaičius 30, kuris nurodo, kuri automobilio vieta yra pažeista, yra atsakovo parašas, kuris patvirtina, kad atsakovas dalyvavo priimant automobilius. Atsakovas niekur nenurodė, kad jis pakrovimo metu būtų priėmęs automobilį su defektais. Atsakovas kitoje komandiruotoje 2019-05-17 pasikrovė devynis naujus automobilius, taip nurodyta CMR važtaraštyje Nr.1866397, 23 grafoje. Atsakovas gabeno automobilius ir iškrovė užsakovui 2019-05-20. Iškraunant buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis, užpildytas defektavimo lapas, nustatyti pažeidimai, skaičiais pažymėtos vietos automobilio, kurios buvo pažeistos, yra atsakovo parašas, kad jis dalyvavo iškraunant automobilius. Atsakovas iš paskutinės komandiruotės grįžo 2019-06-07, jokių išskaitymų iš atsakovui mokėtinų sumų ieškovas nedarė. 2019-06-11 ieškovas atsakovui sumokėjo paskutinę darbo užmokesčio sumą. Ieškovas pateikė teismui buhalterinius dokumentus. Tik 2019-07-04 ir 2019-07-27 ieškovas gavo dokumentus, patvirtinančius kokia konkreti žala buvo padaryta apgadinus automobilius. Atsakovas per didelį neatsargumą padarė žalą ieškovui, jis žodžiu paaiškino kaip padarė sužalojimus, jo telefonu buvo prašoma atvykti į darbą, bet jis neatvyko. Ieškovas prašo priteisti dalį žalos, nes dalį žalos padengia draudimas. Mano, kad byla teisminga Lietuvos teismams, iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad atsakovas realiai dirba, gyvena Lietuvoje, Tauragėje, moka mokesčius. Atsakovo naujas darbdavys kreipėsi, kad atsakovui būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje.

A. V. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2019-10-21 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6520 nustatyta, kad ieškovas UAB „A“ kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo V. D. 758,09 Eur turtinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo UAB „A“ prašymą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijai, sprendė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Konstatavo, kad darbo byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, t. y. Baltarusijoje, kilus ginčui būtų susitarę kilusį ginčą nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas UAB „A“, nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį kreipėsi su ieškiniu į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą.

Iš Valstybės įmonės Registrų centras 2019-09-05 pažymos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis atsakovas V. D. 2019-07-03 gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje - Tauragės r. sav., Tauragė, J. T.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad V. D. nuo 2019-08-17 dirba UAB „U. T.“, yra apdraustas asmuo, gaunantis atlyginimą už darbą. Pagal viešai prieinamus duomenis UAB „U. T.“ buveinė yra (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, jog ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, yra teismingas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, todėl ginčas išnagrinėtinas iš esmės. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4d.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti turtinę žalą iš atsakovo V. D. (buvusio darbuotojo) ieškovui UAB „A“ (vežėjui, buvusiam darbdaviui), kuris atlygino turtinę žalą krovinio siuntėjui už apgadintus krovinius ( už du naujus lengvuosius automobilius), kurie buvo gabenami vykdant tarptautinį krovinių pervežimą pagal CMR konvencijos nuostatas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. D. 2018-12-21 sudarė neterminuotą darbo sutartį su ieškovu UAB „A“ ir nuo 2018-12-27 (išdavus jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) iki 2019-07-24 dirbo pas ieškovą tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo – ekspeditoriaus - autošaltkalvio pareigose. Darbo sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas saugoti, išduoti, gabenti materialines vertybes, taip pat priemones, perduotas jam naudotis darbe ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui visą su jomis susijusią žalą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas. Darbuotojas atsako pagal šį punktą nuo minėtų vertybių ar priemonių priėmimo iki perdavimo įgaliotam darbuotojui. Darbuotojas atsako už materialines vertybes, patikėtas jam, bei avansu išmokėtus pinigus, atsiskaitymui už prekes ir paslaugas, taip pat už teisingą kuro ir kitų išlaidų apskaitą (5.6.1p.). Darbuotojas neša pilną atsakomybę už padarytą žalą (5.6.2p.).

Nustatyta, kad atsakovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su UAB „A“ Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nustatyta atsakovo pareiga parašyti paaiškinimus, jeigu buvo nustatyti krovinio gabenimo pažeidimai, kuriuos nustato krovinio gavėjas ir apie tai atžymi į CMR važtaraštį (5.5 p.). Tačiau atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais jam suprantama rusų kalba, kuriuose nurodytos vairuotojo – ekspeditoriaus pareigos mokėti savarankiškai pakrauti ir iškrauti į transporto priemonę automobilius, saugiai juos pritvirtinti, kaip nurodyta instrukcijoje (2.1.p.), žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti (2.1.2). Atsakovas buvo supažindintas, jog yra atsakingas už automobilių pakrovimą ir jų tvirtinimą pagal automobilių tvirtinimo schemas (4.2p.), taip pat supažindintas jog yra materialiai atsakingas CMR draudimo frančizės ribose iki 1500 Eur, už komplektacijos pažeidimus, už mechaninius automobilių kėbulų pažeidimus (4.7p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. D. ieškovo UAB „A“ įsakymais buvo komandiruojamas į E. S. šalis tarptautinių krovinių, t. y. naujų automobilių pervežimui su ieškovo transporto priemone – autovežiu. 2019-01-02 įsakymu Nr. 19/6 ieškovas komandiravo atsakovą į komandiruotę nuo 2019-01-03 iki 2019-02-25, su transporto priemone MB Nr. (duomenys neskelbtini) transportuoti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais. 2019-01-17 atsakovas pasikrovė septynis Peugeot markės automobilius Sochaux mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Belgijos miestą Zeebrugge. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), kurio Nr. BP1784482. Šio važtaraščio 18 langelyje „Vežėjo sąlygos ir pastabos“ nurodyta: jog automobiliai yra purvini, nėra automobilių specifikacijų, automobiliai apdangaluose. Yra atsakovo parašas. 23 langelyje „Kelionės lapas, vairuotojų pavardės, vežėjo parašas ir spaudas“ yra atsakovo pavardė, vardas, parašas, ieškovo rekvizitai. Taip pat iš minėtos CMR nustatyta, kad 2019-01-18 automobiliai buvo iškraunami ir krovinio gavėjas prie automobilio, kurio VIN Nr.(duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad yra įbrėžtas priekinis dešinės pusės veidrodis. 2019-01-18 šio automobilio priėmimo lape detalizuotas automobilio apgadinimas, pažymėtas skaičiumi 30 (dešinės pusės priekinis veidrodis, 5 cm), priėmimo lape yra atsakovo parašas. Ieškovo į bylą pateiktame įvykio paaiškinimo lape nurodyta, kad atsakovas 2019-06-10 atsisakė rašyti paaiškinimą dėl automobilio Nr.(duomenys neskelbtini) apgadinimo.

2019-03-19 įsakymu Nr.19/74 ieškovas komandiravo atsakovą į komandiruotę nuo 2019-03-20 iki 2019-06-07, transporto priemone Scania Nr.(duomenys neskelbtini) transportuoti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais. 2019-05-17 atsakovas pasikrovė devynis automobilius Poissy mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Oosterhuot miestą Nyderlanduose. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. BP1866397, 23 grafoje yra atsakovo parašas. Krovinio gavėjas 2019-05-20, priimdamas krovinį, pastebėjo, kad vieno DS3 Crossback markės automobilio, kurio VIN Nr. 9duomenys neskelbtini), yra nubrauktas kairės pusės galinis ratlankis ir kairės pusės galinis bamperis. Tai pažymėta automobilio priėmimo lape po iškrovimo, detalizuoti automobilio apgadinimai, nurodyti skaičiais 93 (kairės pusės galinis ratlankis) ir 12 (kairės pusės galinis bamperis). Priėmimo lape yra atsakovo parašas. Ieškovas pateikė į bylą 2019-06-10 įvykio paaiškinimo lapą dėl automobilio Nr.KW066104, kuriame nurodyta, kad atsakovas atsisakė rašyti paaiškinimą dėl minėto automobilio apgadinimo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas žodžiu paaiškino, jog nepasirinkęs saugaus greičio ir, važiuojant per greitai, sujudėjo krovinys ir vienas automobilis lietė platformos atramą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-07-04 ieškovas gavo krovinių užsakovo UAB „V“ pretenziją su žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-05-17 pakrauto DS3 Crossback markės automobilio, kurio VIN Nr.(duomenys neskelbtini), kuriam padaryta žala yra 1062,08 Eur. 2019-07-24 ieškovas gavo krovinių užsakovo UAB „V“ pretenziją su žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-01-17 pakrauto automobilio Peugeot, VIN Nr.(duomenys neskelbtini), apgadinimo, kurioje nurodyta, kad žala yra 133,09 Eur.

Nustatyta, kad ieškovas žalos padarymo metu buvo apsidraudęs krovinių atsakomybės draudimu. Draudimo laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2019-03-22 galiojusios draudimo sutarties sąlygos numatė, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur (Frančizė), tai patvirtina 2018-03-19 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) . Šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas automobilis Peugeot, kurio VIN Nr.(duomenys neskelbtini), padarytos žalos suma – 133,09 Eur, t. y. frančizės ribose, todėl draudimo bendrovė nėra atsakinga atlyginti šią žalą ieškovui. Draudimo sutartyje CMR Nr.BA414059, kuri įsigaliojo nuo 2019-03-23, įtvirtinta bendroji frančizė yra 625 Eur dydžio. Šios sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas automobilis DS3 Crossback markės, kurio VIN Nr.(duomenys neskelbtini), padarytos žalos suma - 1062,08 Eur. Taigi draudimo bendrovė nėra atsakinga atlyginti ieškovui žalą frančizės ribose, todėl ieškovas prašo 625 Eur sumą (frančizę), priteisti iš atsakovo, t. y. iš buvusio darbuotojo.

Bylos medžiaga įrodyta, kad UAB V - krovinių užsakovas ieškovei UAB „A“ ( krovinių vežėjui) už krovinių pervežimus atsiskaitė tarpusavio užskaitymų būdu, t. y atėmus žalų sumas, kurias ieškovė turėjo sumokėti krovinių užsakovui. Iš 2019-07-01 mokėjimo nurodymo, nustatyta, kad UAB „V“ sumokėjo UAB „A“ 12390,16 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodė, jog „minusuotos“ žalos sumos, tame tarpe žala (duomenys neskelbtini) 1062,08 Eur. Iš 2019-07-25 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad UAB „V“ sumokėjo UAB „A“ 25 120,29 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad „minusuotos“ žalos, tame tarpe žala (duomenys neskelbtini) – 133,09 Eur.

Iš 2019-07-24 ieškovo įsakymo Nr.19/174 nustatyta, jog atsakovas nuo 2019-07-24 atleistas iš einamų pareigų pagal LR DK 58 str. 1d. Pagal ieškovo pateiktą pažymą atsakovo V. D. vidutinis darbo užmokestis buvo 581,54 Eur. Iš 2020-01-23 ieškovo pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kita išmokas darbuotojui V. D. nustatyta, kad per darbo laikotarpį atsakovui buvo išmokėtos šios sumos: 2019 sausio mėn. 3300 Eur, 2019m. vasario mėn. 1000 Eur., 2019m. kovo mėn. 600 Eur., 2019m. balandžio mėn. -, 2019m. gegužės mėn. 107,07 Eur, 2019m. birželio mėn. 5135,95 Eur. Iš viso išmokėta 10 143,02 Eur. suma.

Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-10-31 nustatyta, kad atsakovui V. D. išmokėtos šios sumos: 2018-01-10 - 600 Eur, 2019-01-30 - 1200 Eur; 2019-03-20 - 600 Eur; 2019-05-07 - 107,07 Eur; 2019-06-07 - 523,95 Eur; 2019-06-11 - 2812 Eur. Iš viso 5 843,02 Eur.

Iš 2019-06-08 ieškovo kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui V. D. išduota 1000 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš 2019-06-07 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 800 Eur (komandiruotės išlaidos ir darbo užmokestis), yra atsakovo parašas. Iš 2019-02-25 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 1000 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš 2019-01-03 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 500 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš 2019-01-03 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 1000 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš viso pagal kasos išlaidų orderius išduota 4300 Eur.

Byloje nėra duomenų, apie tai, jog ieškovas būtų atlikęs žalų sumų išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovas antrą kartą prašo priteisti iš jo žalos atlyginimą.

Vadovaujantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.

Ieškovas UAB „A“ (darbdavys) teigia, kad atsakovas V. D., dirbdamas pas jį vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, padarė jam 758,09 Eur turtinę žalą dėl didelio neatsargumo – apgadino du krovinius – naujus lengvuosius automobilius ir pagal DK 153 straipsnį atsakingas šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio suma. Darbo kodeksas didelio neatsargumo sąvokos nepateikia, tačiau pagal teisminę praktiką spęstina, kad dideliu neatsargumu yra laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebūtų padaręs, jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo sąlygų.

Ieškovas nagrinėjamu atveju preziumuoja atsakovo kaltę remdamasis su atsakovu pasirašyta darbo sutartimi, kurioje numatyta visiška materialinė atsakomybė. Pažymėtina, kad 2017-07-01 įsigaliojus naujajam darbo kodeksui (DK) sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Taigi materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Ieškovui, kaip darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.

Pagal ieškovo UAB „A“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginius nuostatus vairuotojas - ekspeditorius už automobilių apgadinimus atsako materialiai frančizės ribose - iki 1500 Eur. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiais nuostatais jam suprantama kalba. Iš įvykio paaiškinimo lapų nustatyta, kad atsakovas 2019-06-10 atsisakė rašyti paaiškinimus dėl automobilių (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas žodžiu paaiškino, jog jis nepasirinko saugaus greičio, važiuojant per greitai sujudėjo krovinys ir vienas automobilis lietė platformos atramą. Atsakovas atsiliepime nepaneigė šio ieškovo nurodyto teiginio, nenurodė kaip atsirado automobilių apgadinimai, tik teigia, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, kad ieškovas neįrodė, jog jis krovinį pakrovė netinkamai ir nesilaikė pasikrovimo taisyklių, kad krovinį užsako ieškovas ir pateikia vairuotojui, todėl ieškovas turi prisiimti riziką dėl tokio krovinio saugumo. Tačiau pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovas turi įrodyti patirtą žalą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jam perduoti pervežti kroviniai – nauji lengvieji automobiliai turėjo pažeidimų, nepateikė jokio paaiškinimo dėl žalos atsiradimo aplinkybių. Darytina išvada, jog ieškovas įrodė žalos padarymo aplinkybes. CMR važtaraščiai patvirtina, jog atsakovas prisiėmė pervežti naujus automobilius, o po iškrovimo buvo rasti du apgadinti automobiliai, dalyvaujant pačiam atsakovui. Kadangi atsakovas atsiliepime neprieštaravo ieškovo ieškinyje nurodytam kaltinimui, jog atsakovas krovinių pervežimo metu nepasirinko saugaus greičio ir dėl to kroviniai buvo apgadinti, ir nepateikė jokio paaiškinimo dėl automobilių apgadinimo aplinkybių, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas sutinka, kad dėl jo didelio neatsargumo pervežimo metu buvo apgadinti kroviniai - du nauji automobiliai. Įrodyta, jog atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su krovinių pakrovimo, tvirtinimo taisyklėmis, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir būti atidus. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų jam patikėtus pervežti krovinius – naujus automobilius, dėl savo neatsargumo neužtikrino jam patikėtų pervežti krovinių išsaugojimą be pažeidimų. Vairuotojas, vairuodamas jam patikėtą transporto priemonę, perveždamas jam patikėtus krovinius, nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą bei jos dydį, kurio atsakovas neginčijo, kitas materialinės atsakomybės sąlygas patvirtina tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR): Nr. BP1784482; Nr. BP1866397, kuriuose yra atžyma apie vežtų automobilių apgadinimą ir atsakovo parašas, žalos nustatymo dokumentai (automobilių po iškrovimo priėmimo lapai), kuriuose nurodytas žalos pobūdis. Atsakovas yra profesionalus vairuotojas, todėl jis turėjo gerai žinoti kaip atliekami tarptautiniai krovinių pervežimai pagal CMR Konvencijos nuostatas, kaip pildomas CMR važtaraštis, tad priimdamas krovinį – naujus lengvuosius automobilius, turėjo galimybę CMR važtaraščio 18 laukelyje pažymėti vežėjo sąlygas ir pastabas, t. y. pažymėti vežamo krovinio aiškiai matomus defektus (jei tokie buvo). Atsakovas CMR važtaraščiuose, automobilių priėmimo lapuose nepažymėjo, kad automobilių apgadinimai, jo manymu, atsirado dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nenurodė, kad nesupranta, ką pasirašo, o pasirašė be pastabų ir CMR važtaraščius, ir automobilių po iškrovimo priėmimo lapus. Atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, jis buvo pasirašytinai supažindintas su vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, todėl jis privalėjo suprasti kaip tinkamai elgtis pildant CMR važtaraštį, suprasti, kad jis prisiėmė atsakomybę, jog kroviniai (nauji lengvieji automobiliai) būtų tinkamai pakrauti, saugiai nugabenti gavėjui ir tinkamai iškrauti. Atsakovo darbas pas ieškovą buvo būtent susijęs su perduotų materialinių vertybių gabenimu, o transporto priemonė (autovežis) perduota kaip darbo priemonė toms vertybėms gabenti. Atsakovas, būdamas profesionaliu vairuotoju ir būdamas atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, nugabenimą gavėjui ir tinkamą iškrovimą, privalėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio sugadinimo rizikos laipsniui sumažinti, elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai, atsižvelgti į tai, kad transportuoja didelės vertės krovinį (naujus automobilius). Bylos medžiaga neįrodyta, kad krovinio (transporto priemonių) pažeidimai atsirado iki jo perdavimo vežėjui. Priešingai, nustatyta, kad automobilių pažeidimai atsirado gabenimo metu dėl paties atsakovo neatsargumo. Atsakovas dalyvavo žalos nustatyme, yra jo parašas.

Teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas neteisėtais veiksmais ieškovui padarė 758,09 Eur turtinę žalą ir yra kaltas. Atsakovo kaltė pasireiškia neatsargumu. Padarytos žalos dydis neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. DK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, natūralų sumažėjimą, ir turėtas išlaidas, 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Byloje įrodyta, kad žala ieškovui (darbdaviui) padaryta atsakovui (darbuotojui) atliekant darbo funkciją, t. y. veikiant ieškovo (darbdavio) naudai, valdant jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę (autovežį). Kadangi ieškovas UAB „A“ užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus šaltiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl ko ieškovas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto (naujų automobilių) apsaugą. Kad kiltų kuo mažiau rizikos ieškovas, būdamas atsakovo darbdaviu, galėjo apdrausti atsakovo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tokia galimybė numatyta ir darbo kodekse (DK 155 str. 1d.).

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Atsižvelgiant į tai, kad žalą darbuotojas (atsakovas) padarė neatsargiai elgdamasis, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisiamos žalos dydį mažinti iki 50 procentų, t. y. iki 379,05 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 379,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1d., 2d.). Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškovas turėjo 706,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (17 Eur žyminis mokestis už ieškinį teismui, 500 Eur advokatės išlaidos (350 Eur už ieškinio surašymą, 150 Eur už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose ir 189,90 Eur dokumentų vertimo išlaidos). Kadangi ieškovo UAB „A“ ieškinys tenkinamas iš dalies (50 procentų), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų - 353,45 Eur ( CPK 93 str. 1 d., 2d., 98 str. 1d., 2d.). Darytina išvada, jog pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą 500 Eur dydžio išlaidų suma už advokatės pagalbą byloje yra pagrįsta ir neperžengia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „A“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „A“, juridinio asmens kodas 9duomenys neskelbtini), naudai 379,05 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 05 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 379,05 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019m. lapkričio 14d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,45 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.