Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-06-09 · Civilinė byla Nr. 2-10-832/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
2-10-832/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Ieškovas
L. R.
Atsakovas
A. B.
Išvadą teikia
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Gintaras Gricius, Henrikas Mackevičius, Kristina Žąsytytė, Kristina Adomavičienė, Rita Lankutienė
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2015 m. birželio 9 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vidai Šurpienei, Lilijai Drizgienei, Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjai Kristinai Žąsytytei, atsakovams A. B., A. B., atsakovų atstovams – advokatui Gintarui Griciui (iki 2013-11-20), advokatei Kristinai Adomavičienei (iki 2014-02-12), advokatei Ritai Lankutienei, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovams Vladui Narmontui, Živilei Kontenienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovams A. B., A. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto padalinimo, vaiko išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir pagal atsakovų A. B. ir A. B. priešieškinį ieškovei L. R..

Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad L. R. ir A. B. nuo 1998 m. sausio mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, kurios pagrindu šiuo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį, įgijo šį turtą: žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 19, adresu (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 20, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); automobilį „Peugeot 607“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilį „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tapetija“, į. k. 302538043, akcijų; A. B. prekybos įmonę, j. a. k. 167232640; 2) pripažinti 2010-02-23 sudarytą dovanojimo sandorį, kuriuo A. B. padovanojo savo sūnui A. B. žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti šį turtą A. B. nuosavybėn; 3) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais adresu (duomenys neskelbtini), atidalinant atsakovui priklausančią šio turto 1/2 nuosavybės teisės dalį ir priteisiant šią dalį ieškovei; automobilį „Peugeot 607“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilį „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini)100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tapetija“ akcijų; atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 19, adresu (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 20, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); A. B. prekybos įmonę, j. a. k. 167232640; 4) atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio užskaitą, priteisti ieškovei iš atsakovo 23861,58 Lt (6910,79 €) kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovės turto dalį; 5) nepilnamečio E. B. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina L. R.; 6) priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečio E. B. 2737,50 Lt (792,83 €) išlaikymo įsiskolinimą; 7) priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečio E. B. išlaikymui po 517,50 Lt (150,00 €) per mėnesį nuo 2015-03-01 iki vaiko pilnametystės – 2016-08-29 imtinai, išlaikymą teikiant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodė, jog nuo 1998 m. sausio mėnesio pradėjo gyventi drauge su atsakovu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, 1998-08-29 susilaukė sūnaus E. B.. 1999-03-06 drauge su atsakovu įkūrė individualią įmonę, kuri buvo įregistruota A. B. vardu kaip A. B. prekybos įmonė, o 1999 m. balandžio mėnesį prekybai pritaikytose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atidaryta parduotuvė. Nuo pat verslo pradžios ieškovė su atsakovu dirbo šioje įmonėje, o iš A. B. individualios įmonės gaunamos pajamos buvo skiriamos bendriems šeimos poreikiams. Šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimui, ieškovė su atsakovu lygiomis dalimis po ½ dalį įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). 2001-10-08 ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir gautas lėšas investavo į įsigytą namą. Plėtodami verslą, ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu įsigijo šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), du garažus: 1999-11-23 įsigijo garažo boksą Nr. 19, 2003-12-17 įsigijo garažo boksą Nr. 20, 2005-05-10 įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Be to, bendromis lėšomis ir bendru sutarimu 2008-06-06 atsakovo vardu buvo įsigytas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas be ieškovės žinios 2010-02-23 padovanojo savo sūnui A. B.. 2010-08-17 ieškovė įregistravo UAB „Tapetija“, kurios akcijų nominali vertė yra 10000,00 Lt (2896,20 €), t. y. 100 akcijų po 100 Lt (28,96 €). Ieškovė nurodo, jog įmone rūpinasi tik ji viena, tad prašo įmonės akcijas palikti jai, o atsakovui kaip kompensaciją priteisti 5000,00 Lt (1448,10 €) sumą, paskaičiuotą nuo pusės akcijų nominalios vertės. Ieškovė nurodo, jog ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo metu įgytas turtas turi būti pripažintas bendra daline nuosavybe, kurioje kiekvienam priklauso po ½ dalį nuosavybės teisių į turtą, todėl nurodo, jog padalinus turtą, ieškovė atsakovui turėtų kompensuoti 41799,21 € už ieškovei tenkančią bendro turto dalį; atsakovas turėtų kompensuoti 48745,00 € už atsakovui tenkančią bendro turto dalį, tad atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitą, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 6910,79 € kompensaciją. Taip pat ieškovė nurodo, jog nutrūkus bendram šalių gyvenimui, nuo 2012 m. lapkričio mėnesio A. B. moka vaiko E. B. išlaikymui 400,00 Lt (115,85 €), tačiau ši suma yra nepakankama, nes išlaikymo dydžio kriterijumi turėtų būti pusė minimalios algos, t.y. 150,00 €, todėl nuo 2012-11-01 iki 2015-02-28 susidarė 792,83 € skirtumas tarp atsakovo mokėtų sumų, todėl prašo šią sumą priteisti kaip išlaikymo įsiskolinimą, bei prašo priteisti po 150,00 € kas mėnesį mokamų periodinių įmokų nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui (127-134 b. l., IV t.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas nurodo, jog ieškinį pripažįsta tik iš dalies – dėl nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl ieškovės reikalavimo mokėti sūnui išlaikymą nuo 2015-03-01 iki vaiko pilnametystės po 116,00 € periodinių įmokų, likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog šiuo metu moka po 116,00 € išlaikymą vaikui, nes daugiau mokėti negali dėl savo finansinės padėties; ieškovė su jų nepilnamečiu vaiku gyvena name, kurio ½ dalis bei pusė viduje esančio turto (baldų, buitinės technikos) priklauso atsakovui, tad nepilnamečio vaiko poreikiai yra patenkinti ir jo išlaikymui yra pakankama 116,00 € suma. Nurodo, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, jo vertė yra 78197,41 €, todėl jis pageidauja, kad turtas būtų atidalytas natūra arba jam ieškovė išmokėtų šio turto rinkos vertės ½ dalį – 39098,70 €. Šį namą su ieškove įsigijo 2001-09-24, jo įsigijimui ieškovė netgi skolinosi 7000,00 Lt iš atsakovo, tai įrodo, jog jų turtiniai reikalai buvo atskiri. Atsakovas akcentuoja, jog niekada nebuvo su ieškove sudaręs susitarimo užsiimti jungtine veikla ir kurti bendrąją dalinę nuosavybę, nes jis individualią įmonę įsteigė savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte, o ieškovė buvo tik samdoma darbuotoja, gaunanti darbo užmokestį, tad jie abu užsiėmė kiekvienas savo veikla, iš kurios gaunamas pajamas leido savo nuožiūra. Bendras ūkis buvo vedamas tik tiek, kiek tai buvo susiję su vaikų auginimu, bendrų namų poreikių tenkinimu, tačiau tuo bendrumas ir apsiribojo. Atsakovas pažymi, jog jau nuo 2007 m. pradžios jie su ieškove gyveno visiškai atskirai, vedė atskirus ūkius. 2007-12-15 atsakovas kreipėsi į architektės įmonę dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo projektinių pasiūlymų pateikimo. Nurodė, jog po motinos O. B. mirties 2007-04-13 paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį Kęstučio g. 44, Kretingos m. Turtą paveldėjo drauge su broliu A. B., tad šį turtą pardavus, kaip savo turto dalį gavo 100000,00 Lt. Dar 100000,00 Lt pasiskolino iš brolio A. B.. Be to, 2008-05-06 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (80-81 b. l., II t.) ir gavo 50000,00 Lt. Turimas asmenines lėšas atsakovas nurodo investavęs į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimą ir gyvenamojo namo statybą: 2008-06-06 nusipirko žemės sklypą už 20000,00 Lt, 2008-06-26 gavo leidimą statyboms, 2009 m. išliejo ūkinio pastato pamatus; 2010 m. pastatė ūkinį pastatą, 2011 m. – garažą, 2012 m. – gyvenamąjį namą, 2013 m. dalinai įrengė namą, pastatė tvorą, sutvarkė aplinką. Atsakovas nurodo, jo ieškovė niekaip neprisidėjo prie šio turto sukūrimo, niekada nebuvo įžengusi į šio sklypo teritoriją. Atsakovas akcentavo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas, jiems vedant bendrą ūkį iki 2007 m. uždirbo nedideles pajamas, gaudavo minimalų darbo užmokestį, kurių užtekdavo tik būtiniems poreikiams, todėl sukaupti ar kitokiu būdu atsidėti lėšų nekilnojamojo turto pirkimui, negalėjo, o statybos (duomenys neskelbtini), vyko iš atsakovo paveldėtų, pasiskolintų lėšų ir iš asmeninio turto pardavimo gautų pajamų. Kadangi šis namas buvo atsakovo asmeninis turtas, jis turėjo teisę 2010-02-23 padovanoti šį turtą savo sūnui A. B., ir nėra teisinio pagrindo naikinti šį sandorį bei taikyti restituciją pagal šios dienos nustatytas gyvenamojo namo rinkos vertės kainas.

Šalies argumentai

Patikslintu priešieškiniu (18-20 b. l., III t.) atsakovas A. B. prašo nustatyti, jog UAB „Tapetija“ akcijos, automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Peugeot 607“ (v. n. (duomenys neskelbtini) yra L. R. ir A. B. bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis po ½ dalį ir prašo priteisti ieškovei ir atsakovui po 50 vnt., t. y. po 50 proc. įmonės akcijų; ieškovei priteisti natūra automobilius, kompensuojant atsakovui pusę jų vertės – 6073,00 Lt. Nurodo, jog automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2009-05-26, automobilis „Peugeot 607“ (v. n. (duomenys neskelbtini) – 2010-10-26.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (37-38 b. l. III t.) ieškovė nurodė, jog iš dalies sutinka su pateiktu priešieškiniu – sutinka kompensuoti 9325,00 Lt sumą atsakovui už akcijas ir automobilius. Paaiškina, jog automobilis „Peugeot 206“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2014-02-20 buvo parduotas už 500,00 Lt, tad ji sutinka atsakovui padengti pusę jo vertės – 250,00 Lt. Taip pat sutinka, jog automobilis „Peugeot 607“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė – 8150,00 Lt, atitektų jai natūra, o atsakovui būtų kompensuota pusė jo vertės. Taip pat sutinka kompensuoti atsakovui pusę 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tapetija“ akcijų, kurių bendra vertė 10000,00 Lt, vertės, tačiau nesutinka, kad šalims atitektų po 50 procentų šios įmonės akcijų, nes tai paralyžiuotų įmonės veiklą, mat atsakovas nieko nežino apie šios įmonės veiklą, niekada joje nedalyvavo, tad negali priiminėti sprendimų, susijusių su šia bendrove.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (106-107 b. l., III t.), jog nepilnamečio sūnaus E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama, ieškove L. R., neprieštarauja vaiko teisėtiems interesams. Nurodė, jog palaiko ieškovės reikalavimą dėl 500,00 Lt periodinių įmokų vaiko išlaikymui priteisimo, akcentavo, jog sprendžiant turto padalijimo klausimą, būtina atsižvelgti į vaiko galimybes naudotis gyvenamuoju namu.

Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau jį atstovaujanti advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžių metu prašė atmesti ieškinio reikalavimus dėl 2010-02-23 dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dėl restitucijos taikymo, nes atsakovas A. B. į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą yra investavęs asmeninių lėšų, todėl naikinant dovanojimo sandorį ir taikant restituciją būtų pažeisti jo teisėti interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog su atsakovu A. B. gyveno kartu nuo 1998 m., jis atsikraustė į jos butą. Kartu gyveno, kartu dirbo, gaudavo bendrus pinigus, juos naudodavo bendroms reikmėms. 1999 m. A. B. atidarė įmonę savo vardu. Paaiškino, jog uždirbdavo pajamas bendrai iš įmonės veiklos, ant dokumentų būdavo rodomas minimalus darbo užmokestis. Vėliau jie nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Dar vėliau pradėjo statytis namą (duomenys neskelbtini). Statybas fiziškai vykdė atsakovas, statybos vykdomos bendromis lėšomis. Įmonės vardu buvo perkamos transporto priemonės - pradžioje „Toyota RAV“, paskui „Toyota Corolla“, paskui sunkvežimis „Volkswagen“, prekėms vežioti. Kartu gyveno iki 2010 m. be jokių ginčų, paskui pradėjo konfliktuoti. 2010 m. ieškovė sužinojo, jog A. B. savo sūnui A. B. padovanojo žemės sklypą su nebaigtais statiniais, (duomenys neskelbtini), po to bendrų santykių nebebuvo, santykiai atšalo, jie gyveno drauge, tačiau bendro ūkio nebevedė, jų finansai buvo atskiri. Dovanojimo metu namas nebuvo pilnai įrengtas. Statybos (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas iš jų iki 2010 m. sutaupytų lėšų. 2010-2012 m. vyko statybos darbai, juos finansuodavo atsakovas A. B.. Jai žinoma, jog jis paveldėjo mamos turtą, pinigai galėjo būti panaudoti namo statybai . Paaiškino, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįmanoma fiziškai padalinti natūra taip, kad abejiems bendrasavininkams būtų tinkamos sąlygos gyventi. Vaiko išlaikymui išeina apie 1000,00 Lt per mėnesį. UAB „Tapetija“ veikloje atsakovas niekada nedalyvavo, nesidomėjo ja.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad su ieškovė nebegyvena nuo 2007 m., iki 2007 m. jie gyveno bendrą gyvenimą, vėliau jis turėjo atskirą kambarį antrame aukšte. 2007 m. jis paprašė architektės, kad atvyktų į jų namus ir pradėtų namo padalijimo procedūrą. Jau 2008 m. jų biudžetai buvo atskiri. Prie sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo ir prie statybų ieškovė nėra prisidėjusi niekuo. Namą statė jis su sūnumi bendromis lėšomis. Niekada nebuvo gavęs iš ieškovės jokių pretenzijų dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), tik prieš kreipdamasi į teismą ieškovė pradėjo reikšti tokias pretenzijas. Statybos vyko iš jo paveldėto turto, jau po to, kai jie išsiskyrė. Paveldėtas sklypas parduotas už 200000,00 Lt, per pusę su broliu, atsakovui atiteko pusė šios sumos – 100000,00 Lt, dar 100000,00 Lt pasiskolino iš brolio. Taip pat pardavė butą, mašiną, buvo išnuomotos patalpos Sodų g. 3, kad turėtų lėšų statyboms. Pažymėjo, jog už namo (duomenys neskelbtini) dalį nori gauti kompensaciją – pusę namo vertės arba prašo palikti jam jo dalį natūra, nes namą lengva pritaikyti dviejų šeimų gyvenimui. Su ieškove 2009 m. buvo sutarę, jog parduos namą (duomenys neskelbtini), pardavinėjo agentūra „Remax“, bet ieškovė apsigalvojo ir nebepardavė. Nurodė, jog ieškovė jo įmonėje dirbo pusę etato, kelis kartus per savaitę. Ieškovė dirbdama jo individualioje įmonėje visko išmoko, o paskui susikūrė savo įmonę, konkuruojančią. Jo mėnesinės pajamos yra apie 1000,00 Lt per mėnesį, tad nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui gali skirti 116,00 € įmokų per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jos ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe turi būti pripažinti žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), du garažai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovas priešieškinyje nurodo, jog bendrąja daline nuosavybe turi būti pripažinti ir automobiliai „Peugeot 607“ ir „Peugeot 206“ bei UAB „Tapetija“ akcijos, todėl byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų turto teisinio režimo.

Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.). Tačiau kartu aiškinama, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija; aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-134/2011). Taigi bylos nagrinėjimo metu ieškovė L. R. ir atsakovas A. B. turėjo įrodyti, kad šalys buvo susitarusios įgyti konkrečius turto objektus bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje nėra ginčo, jog 1998 m. pradžioje ieškovė ir atsakovas A. B. pradėjo gyventi drauge ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Nėra ginčijama ir ta aplinkybė, jog 1999-03-06 įsteigus A. B. individualią įmonę abi šalys bendrai dirbo šioje įmonėje, o iš įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Ginčas tarp šalių kyla dėl bendro gyvenimo pabaigos bei dėl kai kurių turto objektų pripažinimo bendrąja nuosavybe. Ieškovė nurodo, jog jų bendras gyvenimas truko iki 2012 m. lapkričio mėnesio, atsakovas teigė, jog iki 2007 m., nes jau tada atsakovas kreipėsi dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektinių pasiūlymų pateikimo. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog šeimos nesutarimai, ieškovės nepasitikėjimas atsakovu kilo 2010 m., kuomet ieškovė sužinojo, jog atsakovas A. B. 2010-02-23 padovanojo savo sūnui A. B. žemės sklypą su nebaigtos statybos statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). 2010-08-17 ieškovė, siekdama turėti savarankišką pragyvenimo šaltinį, savo vardu įregistravo įmonę UAB „Tapetija“, atsakovas patvirtino, jog nesidomėjo šios įmonės veikla, nedalyvavo joje, todėl laikytina, jog ieškovo ir atsakovo A. B. bendro ūkio vedimas, bendri turtiniai santykiai ir bendra jungtinė veikla nutrūko 2010 m. Tai, jog atsakovas yra pateikęs 2007-12-15 kasos pajamų orderį (II t. 41 b. l.), fiksuojantį, jog A. B. sumokėjo architektei už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo projektinių pasiūlymų pateikimą, dar neįrodo, jog būtent tuo metu baigėsi bendras šalių gyvenimas, tuo labiau, jog atsakovas yra pateikęs priešieškinį dėl 2010 m. įsteigtos UAB „Tapetija“ pripažinimo bendru turtu.

Nustačius, jog šalių bendras gyvenimas, darbas bendroje įmonėje ir bendro ūkio vedimas truko nuo 1998 m. iki 2010 m., laikytina, jog tuo laikotarpiu įgytas turtas pripažintinas bendrąja daline ieškovės L. R. ir atsakovo A. B. nuosavybe po ½ dalį, ir atskirai nagrinėtinas kiekvieno ginčo objekto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe klausimas.

Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini)

Iš 2001-09-24 Sutarties Nr. 1-6154 (118-119 b. l., II t.) ir 2001-10-31 perdavimo – priėmimo akto (120 b. l., II t.) matyti, jog L. R. ir atsakovui A. B. nuo 2001-09-24 bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas , adresu (duomenys neskelbtini) kurį šalys įsigijo 2001-09-24 už 140000,00 Lt. Pagal 2014-12-05 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ14/12-420 (121-154 b. l.), turto vertė 2014-11-24 dienai yra 270000,00 Lt.

Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), nes šalių nuosavybės dalys yra įregistruotos viešame registre; šalys neginčija pagal 2014-12-05 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ14/12-420 (121-154 b. l., III t.) nustatytos turto vertės - 270000,00 Lt (78197,40 €), todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą – arba turtą palikti jam natūra, arba priteisti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, teismas sprendžia, jog saugant šiame būste gyvenančio nepilnamečio vaiko E. B. interesus ir nebloginant vaiko gyvenimo sąlygų, tikslinga šį turtą priteisti ieškovei, nustatant ieškovei pareigą atlyginti atsakovui A. B. pusę šio turto rinkos vertės – 39098,70 €. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų savo lėšomis pagerinusi turto vertę, ir jog yra pagrindas nukrypti nuo viešame registre įregistruoto turto lygių dalių fakto.

Dėl garažų ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)

Atsakovo A. B. vardu 1999-12-01 ir 2004-01-02 buvo įregistruoti du garažai Nr. 19 ir Nr. 20, esantys garažų bendrijoje „Signalas“, adresu (duomenys neskelbtini) (vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuo 2015-01-01 – po 1060,00 € už kiekvieną garažą), ir 0,0331 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuo 2015-01-01 – 3370,00 €). Kadangi šis turtas įgytas plėtojant bendrą įmonės veiklą bei šalims gyvenant ir vedant bendrą ūkį, laikytina, jog šis turtas yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo A. B. nuosavybė. Kadangi ieškovė neturi intereso atgauti šį turtą natūra, jai iš atsakovo A. B. priteistina 3805,00 € kompensacija. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas A. B. būtų nuo 2010 m. iki 2015 m. savo lėšomis pagerinęs turto būklę ir jog yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl transporto priemonių

Iš VĮ „Regitra“ pažymos su priedais (31-38 b. l., I t.) matyti, jog 2013-04-10 dienai A. B. vardu nebuvo registruotų transporto priemonių, o A. B. prekybos įmonės vardu buvo registruota transporto priemonė „Toyota RAV4“, v. n. (duomenys neskelbtini) Iš VĮ „Regitra“ pažymos (98-99 b. l., II t.), 2014-02-20 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (39 b. l., III t.) matyti, jog L. R. vardu 2013-12-03 dienai buvo registruotos dvi transporto priemonės – keleivinis automobilis „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2009-05-26, parduotas 2014-02-20 už 500,00 Lt, keleivinis automobilis „Peugeot 607“, v. n. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2010-10-26.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe automobilį „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) įsigytą ieškovės vardu 2009-05-26, ir keleivinį automobilį „Peugeot 607“, v. n. (duomenys neskelbtini) įgytą 2010-10-26. Iš ieškovės patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovė sutinka su šiuo reikalavimu, todėl nesant ginčo dėl transporto priemonių vertės (atitinkamai 144,81 € ir 2360,40 €), atsižvelgiant į tai, jog turtas įgytas teismo pripažintu bendro gyvenimo laikotarpiu, taip pat atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, jog keleivinis automobilis „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2014-02-20 už 500,00 Lt, o keleivinis automobilis „Peugeot 607“, v. n. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės žinioje, laikytina, jog abi transporto priemonės yra dalinė ieškovės ir atsakovo A. B. nuosavybė, todėl transporto priemonė „Peugeot 607“, v. n. (duomenys neskelbtini) paliktina ieškovei, o atsakovui A. B. priteistina 1252,61 € kompensacija už jo turto dalį.

Dėl UAB „Tapetija“ akcijų

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam 50 vnt., t. y. 50 proc. UAB „Tapetija“ akcijų natūra, ieškovė nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodo, jog sutinka kompensuoti atsakovui pusę UAB „Tapetija“ akcijų nominalios (10000,00 Lt) vertės, t. y. 5000,00 Lt (1448,10 €). Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų yra nustatyta, jog UAB „Tapetija“ buvo įsteigta 2010-08-17 ieškovės vardu, atsakovas niekada nesidomėjo šios įmonės veikla, nedirbo joje. Kadangi teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo A. B. bendroji jungtinė veikla nutrūko 2010 m., laikytina, jog atsakovas neprisidėjo prie UAB „Tapetija“ pridėtinės vertės kūrimo, jos plėtojimo pastaruosius penkerius metus, todėl jis neturi teisės įgyti 50 procentų įmonės akcijų, nes tai pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), būtų paneigiama ieškovės teisė į įmonės nešamą pridėtinę įmonės vertę, sukurtą nuo 2010 metų, be to, esant konfliktiniams santykiams tarp įmonės akcininkų, turinčių po 50 procentų įmonės akcijų, kiltų pavojus sklandžiam įmonės darbui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog įmonė įsteigta 2010-08-17, o ieškovės ir atsakovo bendra jungtinė veikla nutrūko 2010 m., tikėtina, jog UAB „Tapetija“ įmonės pradiniam įstatiniam kapitalui (10000,00 Lt) buvo panaudotos lėšos, sukauptos iš bendros ieškovės ir atsakovo veiklos 1998 – 2010 m. laikotarpiu, todėl laikytina, jog atsakovas turi teisę į pusę įmonės įstatiniam kapitalui panaudotų lėšų – t. y. į 1448,10 €, todėl ši suma priteistina atsakovui A. B. iš ieškovės.

Dėl žemės sklypo su neįregistruotais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini)

Iš nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (21-24 b. l., I t.), 2008-06-06 Pastatų pirkimo – pardavimo sutarties (94 b. l., I t.), 2010-02-23 Žemės sklypo dovanojimo sutarties (71 b. l., I t.) matyti, jog nuo 2008-06-06 iki 2010-02-23 A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 0,1544 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė pagal registro duomenis – 53200,00 Lt, pagal verčių žemėlapius - 44800,00 Lt. Žemės sklypas 2010-02-23 dovanojimo sutartimi padovanotas sūnui A. B.. Pagal turto vertinimo ekspertizės aktą namų valdos sklypo su teisiškai neįregistruotais statiniais rinkos vertė 2014-03-12 dienai buvo 208000,00 Lt, iš kurių žemės sklypo vertė – 44800,00 Lt, neįregistruotų statinių – 163200,00 Lt. Iš pakartotinę ekspertizę atlikusios UAB „Aireda“ pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ15/02-044 (51-123 b. l., IV t.) matyti, jog žemės sklypo su neįregistruotais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2015-02-13) yra 92000,00 €.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2010-02-23 dovanojimo sandorį, grąžinti turtą natūra A. B., pripažinti turtą bendrąją daline nuosavybe, turtą paliekant A. B., o jai priteisiant pusę turto vertės, nustatytos 2015-02-13 dienai, t. y. 46000,00 €. Ieškovas nesutinka su šiuo reikalavimu. Konstatavus, jog ieškovės ir atsakovo A. B. bendra jungtinė veikla tęsėsi iki 2010 m., yra pagrindas pripažinti bendrąja daline nuosavybe žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nes jis įgytas 2008-06-06. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog nei ieškovė, nei atsakovas A. B. nenori atgauti šio turto natūra. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir ar reikalinga teisminė gynyba. Pagal CK 1.137 straipsnį asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai ir pasirinkti, asmens manymu, tinkamiausią pažeistų teisių gynybos būdą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai – teisės pripažinimas, prievolės įvykdymas natūra, nuostolių atlyginimas ir kt. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą priklauso kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48). Šiuo nagrinėjamu atveju laikytina, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl turtinės kompensacijos išieškojimo iš atsakovo A. B. yra pakankamas ieškovės teisių gynimo būdas, todėl reikalavimas dėl 2010-23-23 dovanojimo sandorio panaikinimo atmestinas, nes sandorio panaikinimas pažeistų į turto gerinimą investavusio atsakovo A. B. interesus.

Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, dovanojimo metu (2010-02-23) minėtame žemės sklype buvo statomas ūkinis pastatas, tuo metu gyvenamojo namo ir kitų statinių sklype nebuvo; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog investavo į turto pagerinimą asmeninių lėšų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog turėjo pakankamas asmenines lėšas gyvenamojo namo bei kitų statinių statybai: Iš 2007-04-13 ir 2012-11-26 paveldėjimo teisės liudijimų (87-89 b. l., II t.), matyti, jog A. B. 2007-04-13 paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su statiniais, adresu Kęstučio g. 44, Kretingos m., 2012-11-26 paveldėjo ½ dalį žemės sklypo adresu Gintaro g. 11, Kretingos m. Iš Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 50/117624 (95 b. l., I t.), 2007-05-17 sutarties ir priėmimo - perdavimo akto (96-97 b. l., I t.) matyti, jog 2007-05-17 už 200000,00 Lt buvo parduotas A. B. asmenine daline nuosavybe priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu Kęstučio g. 44, Kretingos m., todėl A. B. gavo 100000,00 Lt asmeninių lėšų iš paveldėto turto, dar 100000,00 Lt atsakovas nurodo pasiskolinęs iš brolio A. B.. Iš 2008-05-06 buto pirkimo – pardavimo sutarties (80-81 b. l., II t.) matyti, jog 2008-05-06 atsakovas A. B. už 50000,00 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, jog atsakovai A. B. ir A. B. įrodė, jog gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), statybas vykdė iš turimų asmeninių lėšų; jų vardu yra išduoti statybos leidimai. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 46000,00 € kompensaciją tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei pusę 2010-02-23 dovanojimo sandoryje nurodytos dovanojamo turto vertės: dovanojimo sandoryje nustatyta 80000,00 Lt dovanojamo žemės sklypo vertė, taip pat sandoryje nurodyta, jog vidutinė sklypo rinkos vertė – 53200,00 Lt. Kadangi dovanojimo metu sklype buvo neįregistruotas pradėtas statyti ūkinis pastatas, laikytina, jog 80000,00 Lt suma yra tinkama 2010-02-23 turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, atitinkamai, ieškovei iš atsakovo A. B. priteistina pusė šios sumos – 40000,00 Lt arba 11584,80 €.

Dėl A. B. individualios įmonės

Iš VĮ Registrų centras išrašo (12-13 b. l., I t.) matyti, jog 1999-03-06 buvo įregistruota A. B. individuali įmonė, į. k. 167232640. Iš metinių pelno mokesčių deklaracijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų deklaracijų (112-150 b. l., I t., 1-12 b. l., II t.) matyti, jog įmonė iki 2013 m. dirbo pelningai, o 2013 m. – nuostolingai. Byloje nėra pateikta įrodymų apie A. B. individualios įmonės vertę, įmonės visą turimą turtą, įsipareigojimus, todėl, tarp šalių nesant ginčo dėl šios įmonės bei jos turto padalijimo, A. B. individuali įmonė laikytina atsakovo asmenine nuosavybe, ieškovei nepriteisiant kompensacijos už šį turtą.

Iš viršiau išdėstytų aplinkybių, susumavus ieškovės ir atsakovo tarpusavyje mokėtinas sumas, matyti, jog ieškovės L. R. nuosavybėn priteistinas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei L. R. iš atsakovo A. B. už atsakovui tenkančią turto dalį priteistina 15389,80 € dydžio kompensacija; atsakovui A. B. iš ieškovės L. R. už ieškovei tenkančią turto dalį priteistina 41799,41 € dydžio kompensacija. Tarpusavyje įskaičius mokėtinas sumas, atsakovui A. B. iš ieškovės L. R. priteistina 26409,61 € dydžio kompensacija.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo (792,83 €)

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. B. po 150,00 € periodinių įmokų vaiko E. B. išlaikymui bei 792,83 € išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, jog nutrūkus bendram šalių gyvenimui, nuo 2012 m. lapkričio mėnesio A. B. moka vaiko E. B. išlaikymui 400,00 Lt (115,85 €), tačiau vaiko išlaikymui yra reikalinga 150,00 € išlaikymo suma, todėl nuo 2012-11-01 iki 2015-02-28 susidarė 792,83 € išlaikymo įsiskolinimas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens vengimas teikti išlaikymą, nesiėmimas jam prieinamų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį turi būti įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir nėra preziumuojamas visais atvejais, kada išlaikymas neteikiamas ar jo dydis nepakankamas užtikrinti visus ar dalį nepilnamečio vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Iš šių kasacinio teismo išaiškinimų matyti, jog vaiko išlaikymui reikalinga suma kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįsta, įrodyta, o minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus yra taikomas tik atsižvelgus į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovas teikė ir teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B. po 400,00 Lt (arba 116,00 €) (84-85 b. l., II t.), vaikas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su statiniais priklauso vaiko tėvams po ½ dalį, vadinasi, atsakovas ne tik teikė kas mėnesį išlaikymą, bet ir iš dalies aprūpino vaiką gyvenamuoju plotu, baldais, reikiama įranga. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko poreikiai buvo tenkinami nepakankamai. Esant šioms aplinkybėms, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo (792,83 €) priteisimo.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, atsiras teisinis pagrindas perregistruoti gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės L. R. vardu, vadinasi, atsakovas A. B. nebebus šio turto savininkas ir nebeprisidės prie vaiko aprūpinimo gyvenamuoju būstu, o vienintelis jo teikiamas išlaikymas vaikui bus periodinės išmokos vaikui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl tolimesnio išlaikymo priteisimo, nustatant, jog iš atsakovo A. B. nepilnamečiui vaikui E. B. nuo 2015-03-01 iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 116,00 € kas mėnesį, o nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės (2016-08-29) priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 € kas mėnesį, išlaikymą teikiant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti vaiko E. B. gyvenamąją vietą su ja; atsakovas A. B. bei išvadą teikianti institucija šiam prašymui neprieštarauja, todėl nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tačiau tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų (R. S., Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese, Vilnius, Justicija, 2007, p. 315). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Šiuo nagrinėjamu atveju, ieškovė reiškė neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (patenkintas), reikalavimą dėl sandorio panaikinimo (atmestas), turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (atmestas), turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po 150,00 € (patenkintas), turtinį reikalavimą dėl 48744,99 € kompensacijos iš atsakovo priteisimo (priteista 15389,80 €, tad patenkinta 32 procentai). Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies (patenkinti du turtiniai reikalavimai, o trečiasis – iš dalies). Abi šalys reiškė turtinius ir neturtinius reikalavimus, todėl taikyti matematines proporcijas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui nėra teisinga ar sąžininga. Nustatyti, kuris reikalavimas buvo pagrindinis, ir kurio reikalavimo nagrinėjimui buvo patirta daugiausia bylinėjimosi išlaidų, šioje byloje neįmanoma, nes šalys aktyviai veikė siekdamos nustatyti tikrąją visų dalintinų objektų vertę, intensyviai teikė įrodymus. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 500,00 Lt žyminio mokesčio (I t. 5 b. l.), teikdama patikslintą ieškinį primokėjo 100,00 Lt (87 b. l., III t.), nuo likusios žyminio mokesčio sumos mokėjimo ieškovė 2013-05-02 nutartimi buvo atleista dėl sunkios finansinės padėties. Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1541,49 € bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2462,50 € bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 287,69 € kitų išlaidų (už kopijas, turto arešto išlaidos, turto vertintojo išlaidos, pašto išlaidos), iš viso 2750,19 €. Ieškovė papildomai dar patyrė turto vertės nustatymo išlaidų, nes buvo paskirtos dvi ekspertizės, kurių išlaidas padengė ieškovė. Kaip matyti, bylos šalys patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš pateiktų išlaidų detalizavimų neįmanoma nustatyti, kokia išlaidų dalis buvo patirta rungiantis dėl ieškinio, o kokia – dėl priešieškinio reikalavimų, pavyzdžiui, ieškovės atstovas pateikė lentelę, kurioje nurodytos maksimalios sumos už ieškinio, patikslinto ieškinio surašymą, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį, tačiau nepateikta duomenų, kiek išleista lėšų būtent už ieškovei surašytus procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į viršiau išdėstytas aplinkybes, į tai, jog šioje byloje negalima taikyti matematinių proporcijų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui, į tai, jog neįmanoma nustatyti ieškovės ir atsakovo patirtų išlaidų detalizacijų, į tai, jog dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ginčo nebuvo, į tai, jog šalys byloje patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, o teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, laikytina, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtos išlaidos yra proporcingos teismo sprendimu patenkintai ieškinio ir priešieškinio daliai, ir nereikalingas jų perskirstymas.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės L. R., atsakovo A. B. ir atsakovo A. B. lygiomis dalimis išieškotina į valstybės biudžetą 25,62 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, ir kurias patvirtina byloje esanti pažyma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovės L. R. ieškinį ir atsakovo A. B. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovė L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1998 m. iki 2010 m. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą.

Priteisti ieškovei L. R. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) priklausančių atsakovui A. B..

Priteisti iš ieškovės L. R. atsakovui A. B. 26409,61 € (dvidešimt šešių tūkstančių keturių šimtų devynių eurų 61 ct) dydžio kompensaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gim. 1998-08-29, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. R..

Priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116,00 € (vieną šimtą šešiolika eurų) nepilnamečio sūnaus E. B., gim. 1998-08-29, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2015 m. kovo 1 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymą teikiant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant šias išmokas uzufrukto teisėmis vaiko motinai – ieškovei L. R..

Priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nepilnamečio sūnaus E. B., gim. 1998-08-29, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės (2016-08-29), išlaikymą teikiant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant šias išmokas uzufrukto teisėmis vaiko motinai – ieškovei L. R..

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. R., atsakovo A. B. ir atsakovo A. B. į valstybės biudžetą 25,62 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nustatant, jog šias išlaidas šalys turi padengti lygiomis dalimis po 8,54 € (aštuonis eurus 54 ct).

Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis