- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-37-348/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Advokatai
- Vygaudas Molis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. S., jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą J. M. atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui su 1000 eurų užstatu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniui, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir valstybės naudai konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies, dėl automobilio konfiskavimo, visiško įvykdymo.
Baudžiamojoje byloje esantį K. S. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. S., 2021 m. liepos 31 d., apie 02.40 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad yra pagrindas K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį pagal laidavimą mamos atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad K. S. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nebuvo teistas ir (ar) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, laiduotoja sutiko už jį laiduoti ir sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad K. S. ateityje daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti K. S. kaltu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti jam 60 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę 40 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnių, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 31 d. 02.27 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 11.48 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę 38 MGL dydžio baudą. Kitos nuosprendžio dalies prašo nekeisti.
3.1. Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkami ištyrė įrodymus, tačiau netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas bei atleido K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde cituojami BK 40 straipsnio taikymo pagrindai, taip pat Lietuvos A. T. formuoja praktika dėl BK 40 straipsnio taikymo ir nurodoma, kad viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, tai pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 281¹ straipsnyje numatytą nusialkstamą veiką ir sprendžiant klausimą ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Šiuo aspektu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nors K. S. nusikalto pirmą kartą, tačiau administracine tvarka už KET pažeidimus jis baustas ne kartą, paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. gegužės 10 d., o nusikalstamos veikos padarymo metu K. S. turėjo dvi galiojančios administracines nuobaudas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo K. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn duomenų, kurių pagrindu matyti, kad per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus jis buvo patrauktas penkis kartus. Anot prokuroro, ši aplinkybė leidžia manyti, kad K. S. nepaiso nustatytų elgesio taisyklių, už administracinius nusižengimus jam skiriamos baudos nuo pakartotinių teisės pažeidimų darymo nesulaiko. Pažymi, jog K. S. padaryti KET pažeidimai taip pat susiję su eismo saugumu, tačiau tai, kad K. S. juos daro, anot prokuroro, leidžia pagrįstai abejoti, jog ateityje nedarys teisės pažeidimų, juo labiau, kad jo daromi pažeidimai sunkėja.
3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. S. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, nes automobilį jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas net 2,48 promilių neblaivumas, kuris leistiną normą viršijo šešis kartus ir yra artimas sunkiam girtumo laipsniui. Be to, K. S. automobilį vairavo po to, kai policijos pareigūnams sustojus paklausti ar viskas gerai, asmenys pasakė, kad viskas gerai ir kad laukia draugo, kuris parvairuos automobilį, tačiau pareigūnams nuvažiavus kiek toliau, transporto priemonė pajudėjo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. S. bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės teigdamas, jog automobilį vairavo kitas asmuo, o toks asmens elgesys, pasak prokuroro, didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai.
3.3. Prokuroras abejoja ir K. S. motinos, kaip laiduotojos, tinkamumu, galėjimu daryti auklėjamąjį poveikį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui bei galėjimu užtikrinti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu prokuroras nurodo, jog iki nusikalstamos veikos padarymo kaltininką ir jo laiduotoją siejo tokie patys asmeniniai santykiai ir tai neužkirto kelio tiek administracinių nusižengimų, tiek ir nusikaltimo padarymui. Anot skundo autoriaus, iš šių asmenų paaiškinimų matyti, kad jie gyvena skirtingose savivaldybėse, susitinka tik savaitgaliais, be to, K. S. ne kartą baustas už KET pažeidimus, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo laikyti J. M. tinkama laiduotoja. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. M. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jai buvo žinoma apie K. S. padarytus administracinius nusižengimus, tačiau tai neužkirto kelio nusikalstamos veikos padarymui.
3.4. Apibendrindamas skundo argumentus prokuroras teigia, kad K. S. yra linkęs sistemingai pažeisti įstatymus ir anksčiau skirtos administracinės nuobaudos buvo neefektyvios, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat, anot prokuroro, nėra pagrindo ir išvadai, kad pasirinkta laiduotoja turės teigiamos įtakos K. S., todėl sprendimas taikyti jo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti yra nepagrįstas.
3.5. Prašydamas pripažinti K. S. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę, prokuroras nurodo, kad K. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, jis prisipažino kaltu ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, K. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į prokuroro skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. S. gynėjas advokatas Vygaudas Molis prašė prokuroro skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. S. ir jos gynėjas prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti, prokuroras apeliacinį skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais ir K. S. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo klausimas, tačiau prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu taikyti laidavimo institutą K. S. atžvilgiu. Prokuroras prašo K. S. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, proceso dalyvių poziciją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme konstatuoja, kad panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins arba pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.).
8. Nagrinėjamu atveju K. S. praeityje neteistas, taigi jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, turtinė ar neturtinė žala K. S. neteisėtais veiksmais nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, K. S. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, tai yra dar viena BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį, grindžiamas tuo, jog nėra BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, jog yra pagrindas manyti, kad K. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o prokuroro apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, jog asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra ne kartą baustas administracine tvarka.
9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, t. y. pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimus turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat ir kitomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę bei jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kt. (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-301-788/2019, 2K-46-495/2021 ir kt.).
10. Iš baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad K. S. administracine tvarka baustas penkis kartus. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ne visi K. S. padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o būtent, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus per minėta laikotarpį K. S. administracine tvarka baustas tris kartus (2021 m. gegužės 12 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį (viršytas greitis 14km/val.) – 6 EUR bauda; 2021 m. vasario 10 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (pažeidė kelio ženklo „STOP“ reikalavimus) – 15 EUR bauda, 2018 m. sausio 13 d. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (viršijo leistiną greitį 23 km/h) – 15 EUR bauda). Aukštesniojo teismo vertinimu, minėti administraciniai nusižengimai, nors ir yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau savo esme jie nėra itin šiurkštūs ar pavojingi, o padarytų administracinių nusižengimų skaičius, net ir vertinant visus, ir su Kelių eismo taisyklių pažeidimais nesusijusius administracinius nusižengimus, nelaikytinas ypatingai dideliu ir neleidžia daryti išvados apie padarytų administracinių nusižengimų sistemiškumą. Kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. S. yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nusiskundimų ir priekaištų dėl jo darbo nebuvo (b. l. 114), duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra, turi mažametį sūnų (b. l. 116), nusikalstamos veikos padarymo metu laukėsi dar vieno kūdikio (b. l. 115). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, ir šiuo konkrečiu atveju padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, K. S. asmenybę ir jo požiūrį į padarytą veiką, ankstesnių teistumų, be kita ko, už tokio pobūdžio veikas, nebuvimą, jo poziciją viso proceso metu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog K. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas jam turės teigiamos įtakos. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju visiškai pagrįstai priėmė sprendimą atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nėra pagrindo K. S. motiną laikyti tinkama laiduotoja. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad laiduotoja J. M. yra dirbanti, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje bendrosios praktikos slaugytoja, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai, yra neteista, sutiko padėti sūnui, su kuriuo nuolatos bendrauja telefonu, o taip pat yra ir jo lankoma savaitgaliais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motina J. M. gali daryti K. S. teigiamą įtaką. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismui, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti ir nepasitikėti laiduotoja.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje yra nurodyti aiškūs, bylos duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti motyvai dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, K. S. paskirtos tinkamos ir proporcingos baudžiamojo poveikio priemonės. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.