Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimo „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ Nr. 70-2-2221, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. V. 2018 m. gegužės 25 d. prašymu (reg. Nr. 27-15-1213) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašyme nurodė, kad yra pastato, ant kurio įrengiama išorinė reklama, savininkė bei pateikė pastato bendrasavininkių ir kitų gyventojų sutikimus.

Kauno miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2018 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 70-2-2221 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ informavo pareiškėją, kad leidimas įrengti išorinę reklamą nebus išduotas, nes išorinė reklama neatitinka Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 reikalavimų. Pareiškėjai paaiškinta, kad norint gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, pareiškėja privalo pašalinti trūkumus ir iš naujo pateikti prašymą. Projekto tikrinimo žiniaraštyje, kuris buvo pateiktas kartu su skundžiamu raštu, nurodyta, kad suprojektuota reklama neatitinka Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 15.2 punkto reikalavimo (turi būti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais turtą valdančio asmens sutikimas). Nurodė, kad ta pastato dalis, ant kurios projektuojama reklama, yra pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir kurį valdo Kauno miesto savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad Administracija nesutinka, jog projektuojama reklama būtų įrengta ant jos valdomo turto, o savavališkai įrengta reklama privalo būti pašalinta. Taigi, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą atsakovė nustatė, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko (Kauno miesto savivaldybės administracijos) sutikimo įrengti išorinę reklamą, todėl norėdama gauti leidimą išorinei reklamai įrengti privalo pašalinti nustatytus trūkumus.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja į bylą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą Leidimą išorės reklamos įrengimui Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato adresu (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2019 m. kovo 30 d. Pareiškėja pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 25 d. prašymu kreipdamasi į atsakovą nežinojo, jog turi galiojantį leidimą išorinei reklamai ir apie tai sužinojo atsitikrinai 2019 m. vasario mėn. tvarkydama nuosavybės dokumentus. Taigi, konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, jog leidimas išorinei reklamai dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo išduotas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2019 m. kovo 30 d. (Leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau minėtam leidimui dar galiojant, pareiškėja 2018 m. gegužės 25 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Administraciją prašydama išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui.

Pareiškėja atsakovo Sprendimą, jo neteisėtumą, iš esmės, grindžia procedūriniais pažeidimais, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu, tvirtindama, jog Sprendimo motyvai yra išdėstyti netinkamai, jame pateikta faktinė informacija neatitinka tikrovės, nes leidimas išorinei reklamai buvo išduotas ir galiojantis, o Administracijos darbuotojai priimdami sprendimą neatliko išsamios situacijos analizės.

Teisinius santykius, atsirandančius išorinės reklamos srityje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (toliau – ir Įstatymas, nuo 2015-11-01 iki 2018-07-01 galiojusi įstatymo redakcija). Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, jog išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais (4 d.); leidimas suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (5 d.); savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą (6 d.); pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas privalo per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą terminą išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę arba nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką (12 d.).

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.), individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pagal administracinę jurisprudenciją Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.

Nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos Sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Leidimų įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 9.1-9.2 punktus, savivaldybės asmenų aptarnavimo poskyris gavęs paraišką išduoti leidimą ir kitus Apraše nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareiškėjo pageidavimu išsiunčia patvirtinimą, kad paraiška gauta. Užregistruotą paraišką ir kitus dokumentus tą pačią dieną perduoda nagrinėti šiems Savivaldybės administracijos padaliniams: Dokumentų skyriui, jeigu projekte (išorinės reklamos spalviniame ar grafiniame vaizde) pateikti užrašai nesuderinti su šiuo skyriumi, išskyrus reklaminių įrenginių, skirtų trumpalaikei reklamai skleisti, projektus; Miesto planavimo ir architektūros skyriui, jeigu baigėsi suderinto projekto galiojimas; Klientų aptarnavimo skyriaus Licencijų ir leidimų poskyriui, kad būtų pratęstas leidimo galiojimas, kai nepasibaigęs projekto galiojimas. Pagal pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, matyti, kad savivaldybės vykdomajai institucijai išorinės reklamos srityje, be kita ko, yra suteikta tiek leidimų išdavimo, tiek ir jų pratęsimo funkcija.

Nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendimas, iš esmės, motyvuojamas tuo, kad pareiškėjos suprojektuota reklama neatitinka Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 15.2 punkto reikalavimo (turi būti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais turtą valdančio asmens sutikimas) ir siekiant gauti leidimą išorės reklamai minėti trūkumai turi būti pašalinti, tačiau Sprendime neužsimenama apie tai, kad leidimas išorės reklamai jau yra išduotas ir Sprendimo priėmimo metu jis vis dar galiojo. Įvertinusi Sprendime nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos pozicijai, jog ginčijamas Sprendimas yra su trūkumais, jame pateikta informacija turi netikslumų, teisinis pagrindas išdėstytas prieštaringai, nes Spendime nurodoma, jog atsisakoma išduoti leidimą dėl nustatytų trūkumų (turi būti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais turtą valdančio asmens sutikimas), nors, iš esmės, leidimas yra išduotas ir Sprendimo priėmimo metu buvo galiojantis. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracija, atlikdama jai numatytas funkcijas kaip viešojo administravimo subjektas be kita ko, turi vadovautis bendraisiais teisės principais, taip pat ir gero viešo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Teismo vertinimu, ginčijamo sprendimo priėmimo metu Administracija turėjo žinoti, kad leidimas išorės reklamai dėl pastato (duomenys neskelbtini) jau yra išduotas ir jo galiojimo terminas nėra pasibaigęs ir atitinkamai šias aplinkybes nurodyti Sprendime.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nurodytomis teisės aktų normomis, minėti Sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 70-2-2221 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją suteikti leidimą išorės reklamos įrengimui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai, kreipimosi į Administraciją metu, leidimas išorės reklamai jau buvo išduotas ir jo galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suteikti jai leidimą išorės reklamos įrengimui.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2018-06-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. 70-2-2221 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.