Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. kaltinama tuo, kad kartu su nenustatytais asmenimis pagamino du netikrus dokumentus, kuriuos ji šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo ir tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti turtinę teisę į L. U. ir T. L. turtą dalį , o būtent: T. N. 2020 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data vieta ir laikas nenustatyti, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pateikdama jiems nukentėjusiųjų: L. U. ir T. L. asmens duomenis ir nenustatytiems asmenims pagaminus du netikrus dokumentus- 2020 m. birželio 15 d. L. U. ir 2020 m. liepos 27 d. T. L. pareiškimus, juose nurodant melagingą informaciją, kad neva L. U. ir T. L. nepretenduoja į senelio G. P. turtą ir nenustatytiems asmenims už jas šiuose dokumentuose pasirašius, po to, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką: 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi (nurodyta data- 2020 m. rugpjūčio 17 d.) patikslintu pareiškimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir pateikė teismui šiuos žinomai suklastotų 2020 m. birželio 15 d. L. U. ir 2020 m. liepos 27 d. T. L. pareiškimų originalus. Taip tokiu būdu veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo du netikrus dokumentus, ir ji šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo pasikėsindama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtinę teisę - L. U. ir T. L. priklausančią turto dalį (gyvenamojo namo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendros 278 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiosios L. U. ir T. L. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jų vardu 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. liepos 27 d. surašyti pareiškimai yra suklastoti, ko pasėkoje 2020 m. rugsėjo 28 d. ji (T. N.) ieškinio atsisakė.

Apklausta teisiamajame posėdyje T. N. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino pilnai ir paaiškino, kad ji parašė pareiškimus už T. L. ir L. U., kad jos atsisako senelio G. P. turto ir išsiuntė notarui. Apie tai, kad toks sutikimas reikalingas, sužinojo iš notaro, nes tik tada ji galėjo paveldėti tėvo turtą Šie pareiškimai vėliau atsirado civilinėje byloje. Pripažįsta, kad juos suklastojo. Nusikaltimą padarė iš baimės, kad nebūtų sumušta ir iškoliota. Su nukentėjusiomis nebendravo, todėl pareiškimus ir nusprendė suklastoti.

Lietuvos Respublikos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje 2021 m. rugpjūčio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. liepos 27 d. pareiškimą T. L. vardu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams parašė ne T. L., o kitas asmuo (kiti asmenys). Parašą, esantį 2020 . liepos 27 d. pareiškime T. L. vardu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, pasirašė ne T. L., o kitas asmuo (kiti asmenys). 2020 m. birželio 15 d. pareiškimą L. U. vardu Jonavos teismo rūmams, tikriausiai parašė ne L. U., o kitas asmuo (kiti asmenys). Atsakyti kategoriškai nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Parašą, esantį 2020 m. birželio 15 d. pareiškime L. U. vardu Jonavos teismo rūmams, tikriausiai pasirašė ne L. U., o kitas asmuo (kiti asmenys). Atsakyti kategoriškai nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje ( 2t.,b.l. 31-35).

Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: statiniai adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2386 Eur); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (134 Eur), pastatas daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (162 Eur); pastatas- tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (93 Eur); kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( 5 Eur). Nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. suformuotas naujas daikto registravimas. Nuosavybes teise - Z. P., gim. (duomenys neskelbtini) (2t., b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 2 dalis atskirai išskiria specialų nusikaltimo dalyką. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių (LApT nutartis Nr. 1N-40/2013).

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji siekė sau materialinės naudos klastodama dokumentus, nes norėjo užvaldyti nekilnojamąjį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusios nurodė ir įrodė, kad kaltinamosios naudai neatsisakė nekilnojamojo turto, t.y. nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Nuoseklūs liudytojų parodymai bei rašytine medžiaga, kuri surinkta ir ištirta šioje baudžiamojoje byloje įrodo, kad kaltinamoji tyčia suklastojo pareiškimus ir pasikėsino sukčiauti – savo nuosavybėn įgyti turtą, tuo tikslu suklastotus dokumentus pateikė notarui pilnai įrodyta, todėl teismui nekyla jokios abejonės, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta ir ji baustina.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji T. L. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad sužinojusi apie kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką ji patyrė pažeminimą ir jos atostogos buvo ne tokios malonios kokių ji tikėjosi. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė nepatogumų, tačiau nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad dėl kaltinamosios veiksmų būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, neigiami liekamieji reiškiniai, todėl ieškinys mažintinas.

L. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamosios veiksmai jai sukėlė didelį dvasinį skausmą, ji buvo viešai pažeminta, kaltinamoji pažemino jos garbę ir orumą. Nukentėjusioji buvo priversta dalyvauti civilinėje byloje, apie kurią nieko nežinojo. Jai padarytą neturtinę žalą įvertina 3000 Eur. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė nepatogumų, tačiau nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad dėl kaltinamosios veiksmų būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, neigiami liekamieji reiškiniai, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas. Nukentėjusioji pareiškė ir civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį teismas vertina kaip bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamosios veiksmais nėra susijusios. Jos yra asmeninės nukentėjusios išlaidos, kurių atsiradimui įtakos tam turėjo jos pačios veiksmai, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. T. N. padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (LR BK 11 str.), vienas nusikaltimas baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. T. N. praeityje neteista (3 t. b.l.68-69), administracine tvarka nebausta (3 t. b.l.70-71), Jonavos PSPC įskaitoje neįrašyta (3 t. b. l. 82). Lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad T. N. nusikalto pirmą kartą, jai skirtina bauda.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikytina.

Daiktiniai įrodymai – vokas prie specialisto išvados 2021-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini) (T. N. pavyzdžių lyginamųjų tyrimui paėmimo protokolas 3 lapai; T. N. rašysenos ir parašų lyginamieji pavyzdžiai, 5 lapai. 2020-10-20 L. U. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą su dokumentų priedais 18 lapų (originalas), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais ,

n usprendžia:

T. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti 60 MGL (3000 Eur) bauda.

Pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti 50 MGL (2500 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL (2000 Eur) baudos.

T. N. kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikyti.

Išaiškinti T. N., kad paskirtą 40 MGL, t.y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą ji turi sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Priteisti iš T. N., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinių ieškinių tenkinimui:

T. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) – 50 Eur (penkiasdešimt eurų)

L. U., gimusiai (duomenys neskelbtini) - 50 Eur (penkiasdešimt eurų)

Daiktinius įrodymus - voką prie specialisto išvados 2021-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini) (T. N. pavyzdžių lyginamųjų tyrimui paėmimo protokolas 3 lapai; T. N. rašysenos ir parašų lyginamieji pavyzdžiai, 5 lapai. 2020-10-20 L. U. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą su dokumentų priedais 18 lapų (originalas), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.