- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-745-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00020-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Maisto vinis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos kepykla“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Maisto vinis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos kepykla“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Maisto vinis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Klaipėdos kepykla“ prašė priteisti iš atsakovės 15 052,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ar kilnojamųjų daiktų, o jų nesant – nekilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotas atsakovei MB „Maisto vinis“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o, jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės, neviršijant 15 052,58 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčiu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove UAB „Klaipėdos kepykla“.
3. Teismas konstatavo, jog, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nors prašomos priteisti skolos suma nėra didelė, tačiau atsakovė turto neturi, apie reikalavimus jai pranešta, reikalavimų neginčijo, be to, atsakovė yra neteisėtai ir piktybiškai užėmusi patalpas, jose vykdė komercinę veiklą nemokėdama net komunalinių mokesčių. Teismas sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali apsunkti teismo sprendimo vykdymą. Nurodė, jog nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsiskolinimų kitiems kreditoriams dydis, todėl konstatavo, jog yra teisinis pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešus atsakovei (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu MB „Maisto vinis“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Argumentuoja, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Teigia, jog teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir vadovavosi tik ieškovės išdėstytomis prielaidomis. Nurodo, jog ieškovės prašomos priteisti 15 052,58 Eur sumos (nuostolių), kurią, ieškovės teigimu, sudaro 1 887,10 Eur negautos pajamos iš subnuomos, 595,03 Eur nesumokėti komunaliniai mokesčiai; 12 570,45 Eur ieškovės sumokėtas nuomos mokestis patalpų savininkui, net preliminariai nepagrindžia su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (nuomos ir subnuomos sutartys, kt. dokumentai). Teigia, jog dalį komunalinių mokesčių sumokėjo, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad pati būtų šias sąskaitas apmokėjusi ir dėl to patyrusi nuostolių. Atsakovės teigimu, netiesioginiai nuostoliai (1 887,10 Eur negautos pajamos iš subnuomos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, o su ieškiniu nepateikta jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovė realiai planavo ir galėjo gauti pajamų iš patalpų subnuomos. Dėl 12 570,45 Eur sumokėto nuomos mokesčio patalpų savininkui nurodo, jog tai yra pačiai ieškovei apskaičiuotas nuomos mokestis ir nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė būtų įsipareigojusi jį mokėti už ieškovę.
Atsiliepimas
6. Atsakovės teigimu, vien deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Teigia, jog teismas tik deklaratyviai nurodė, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau nedetalizavo ir įrodymais nepagrindė tokio abstraktaus teiginio. Ieškovei nepateikus jokių duomenų, o teismui nenustačius aplinkybių, kad atsakovė tyčia mažina savo turto apimtį, jį slepia ar kitais aktyviais veiksmais ar neveikimu siekia išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, buvo nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymi, jog ieškovė pati yra skolinga atsakovei 11 495 Eur ir ieškovė byloje reikš priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
10. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
11. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl ieškinio nepagrįstumo, nes atsakovė dėsto argumentus dėl ginčo esmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo jo pagrindą ir dalyką bei reiškiamus reikalavimus, kuriems pagrįsti prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, duomenų, kad reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, byloje nėra.
13. Kaip nurodyta anksčiau, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).
14. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).
15. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei, kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiomis konkrečiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą. Teisinio vertinimo nekeičia ir aplinkybė, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla.
17. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei MB „Maisto vinis“, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB ,,Klaipėdos kepykla“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos kepykla“ reikalavimams užtikrinti atsakovei mažajai bendrijai „Maisto vinis“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos kepykla“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.