- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-1961-260/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- P. B.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelisteismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimocivilinėje byloje Nr.2-7565-151/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ir Ko ieškinį atsakovui P. B. dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kauno marių žuvys“ ir Ko 2013 03 18 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-10, t. I), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2011 02 25 ir 2011 07 20 piniginius mokėjimus, kuriais UAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko atsakovui P. B. grynaisiais sumokėjo atitinkamai 29 814,69 Lt ir 6 185,31 Lt, iš viso 36 000,00 Lt, o atsakovas priėmė šiuos mokėjimus; pripažinus negaliojančiais 2011 02 25 ir 2011 07 20 piniginius mokėjimus, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 36 000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad šie mokėjimai kaip sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 str. numatytu pagrindu (actioPauliana), kadangi yra visos CK 6.66 str. nustatytos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas, atsakovui teismo nustatytu laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį,2013 m.balandžio 18 d. sprendimu už akių (b. l. 116-117, t. I) ieškinį patenkino visiškai, nusprendė: 1) pripažinti negaliojančiu 2011 02 25 UAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais atsakovui P. B. bei taikyti restituciją ir iš atsakovo P. B. ieškovės BUAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko naudai priteisti 29 814,69 Lt; 2)pripažinti negaliojančiu 2011 07 20 atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais atsakovui P. B. bei taikyti restituciją ir iš atsakovo P. B. ieškovės BUAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko naudai priteisti 6 185,31 Lt; 3) ieškovės BUAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko naudai iš atsakovo P. B. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (36000,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 03 20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo P. B. valstybei 1 080,00 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovas P. B. 2013 05 10 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 123-126, t. I), kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą, skirti ieškovui 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.Pareiškime nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė per neapsižiūrėjimą, nes dar 2012 metais Kauno apygardos teisme pagal tos pačios ieškovės ieškinįjam ir kitam atsakovui buvo užvesta kita civilinė byla, kurioje buvo reikalaujama atlyginti nuostolius. Jis buvo pateikęs atsiliepimą anksčiau pradėtoje byloje ir suklydo manydamas, kad atsiliepimą jau yra pateikęs. Kadangi abiejose bylose vienu metu ieškovė iš jo reikalavo faktiškai du kartus tų pačių sumų, pripažintina, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovas vertina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių atliko tiktai formalų įrodymų vertinimą ir objektyviai negalėjo nustatyti, ar buvo visos būtinos actioPauliana sąlygos. Ieškovės ginčijami mokėjimai buvo atlikti pagal paskolos sutartis, ieškovė nepateikė duomenų, kad šie mokėjimai pažeidė kitų ir kokių konkrečiai kreditorių teises, o ieškovės argumentai apie atsakovo nesąžiningumą yra paremti vien tik prielaidomis.
Atsiliepimas
Ieškovė BUAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 175-182, t. I), kuriame nurodė, kad atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 191-195, t. I) netenkino atsakovo P. B. dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas nurodė, kad atsakovo išdėstytos atsiliepimo nepateikimo aplinkybės, negali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis, pateisinančiomis šalies pasyvumą byloje. Atsakovo teiginiai, jog laiku pateikti atsiliepimą sutrukdė neapsižiūrėjimas, teisinių žinių stygius, negali būti įvertintos kaip svarbios priežastys. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, nustatė, kad atsakovas neįvykdė procesinės pareigos ir per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismas vertino, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1565-151/2013 nagrinėjimą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovas P. B. atskiruoju skundu (b. l. 4-9, t. II) prašopanaikinti 2014 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10578-151/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2013 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-10578-151/2014 nagrinėjimą. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pareiškimas neatitinka CPK 287 str. 2 d. 4 p. normos reikalavimo pareiškime nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, taip pat kitus įrodymus, susijusius su byla. CPK 287 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Lietuvos teismai yra suformavę praktiką, jog vien teismo sprendimo galimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių. Pareiškime buvo išdėstyti raštu atsakovo, kaip šalies, paaiškinimai, o šalies paaiškinimai laikytini viena iš įrodinėjimo priemonių ( CPK 177 str.). Vadinasi, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių nurodė tiek aplinkybes, tiek įrodymus, kurias grindžiamas pareiškimas, todėl nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad pareiškimas neatitiko CPK 287 str. 2 d. 4 p. reikalavimų bei kad atsakovas nepateikė ir nenurodė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai apsiribojo tik atsakovo procesinio dokumento nepateikimo ir neatvykimo į teismo posėdį vertinimu, visiškai nesigilindamas į atsakovo pareiškime nurodomus argumentus, kurie gali turėti esminės įtakos teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, ir atliko formalų įrodymų vertinimą, tačiau ieškovės pateikti įrodymai neabejotinai negalėjo teismui sukelti įsitikinimo, kad pasitvirtinus jų turiniui, būtų pagrindas priimti sprendimą, kokį priėmė teismas.Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad jis, t.y. atsakovas, buvo nesąžiningas. Nors ieškovas ir nurodo, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą išmokėjo turimas lėšas jam, kaip su bendrove susijusiam asmeniui ir pagal paskolos sutartis atsiskaitė pilnai, tačiau piniginės lėšos jam buvo grąžintos galiojančių paskolos sutarčių pagrindu, o CK 6.189 straipsnyje aiškiai yra nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, t. y. sutartis ją sudariusioms šalims tampa privaloma ir vykdytina, o šalys, sudariusios sutartį, privalo laikytis sutarties sąlygų bei jas tinkamai vykdyti. Be to, net jei ir laikyti, kad mokėjimai yra sandoriai, tai jų sudarymo metu jie nebuvo įstatymo draudžiami. Draudimas atlikti mokėjimus galiojančios sutarties pagrindu bei nesant iškeltai bendrovei bankroto bylai, neužtikrintų civilinių teisinių santykių stabilumo bei neužtikrintų civilinės apyvartos. Taip pat akcentuotina, kaip kad nurodo ieškinyje pats ieškovas, kad paskolos jam buvo pradėtos grąžinti dar 2010 metais, kai tuo tarpu bankroto byla ieškovui buvo iškelta tiktai 2012 metais. Kreditoriaus UAB „Kauno marių žuvys“ įspėjimas BUAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko dėl skolos sumokėjimo bei ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas tiktai 2011 m. spalio 10 d., todėl paskolos atsakovui grąžinimo metu jokių objektyvių duomenų apie tai, kad UAB „Kauno marių žuvys“ ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko, jis, t.y. atsakovas, neturėjo ir jam nebuvo bei negalėjo būti tai žinoma. Dėl šios priežasties turėjo būti atmestas ieškovo prielaidomis paremtas argumentas, kad atsakovas suvokė prastą įmonės finansinę būklę ir tikėtinai žinojo apie UAB „Kauno marių žuvys“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Atsakovas nėra teisės srities specialistas ir dar 2013 metais pateikęs pareiškimą dėl sprendimo už akių pagrįstai tikėjosi, kad pareiškimą patenkinus ir atnaujinus bylos nagrinėjimą bus sudaryta galimybė išreikalauti ir pateikti į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Tačiau apie tai, kad nutarta atsisakyti tenkinti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovui tapo žinoma tiktai 2014 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po sprendimo už akių priėmimo, gavus skundžiamą nutartį, dėl ko atsakovas net neturėjo galimybių pateikti papildomus įrodymus. Juo labiau, apie tai, kada bus sprendžiamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas, atsakovas nebuvo informuotas, kaip kad atsakovas negavo ir ieškovo atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dar nebuvo priimtas sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-590-259/2014, dėl ko nebuvo galimybės ir pateikti papildomų įrodymų į šią bylą. Juo labiau, kad byla buvo sustabdyta, o sustabdžius bylą jokie procesiniai veiksmai, įskaitant ir naujų įrodymų pateikimą, byloje neatliekami, išskyrus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą ( CPK 166 str. 3 d.) Be to, kaip matyti iš pridedamų įrodymų, Kauno apygardos teismo sprendimas priimtas 2014 m. sausio 28 d., o įrodymai į nurodomą bylą buvo pateikti 2013 m. gruodžio 04 d., t. y. tuomet, kai jau buvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokiu būdu nors CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atveju, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įrodymų nepateikimo priežastis bei teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, papildomų įrodymų pateikimo būtinybė ir galimybė atsirado tik gavus ir sužinojus apie skundžiamą nutartį, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturėtų atsisakyti priimti pridedamus prie šio atskirojo skundo įrodymus, kurie neabejotinai turi ar gali turėti didelę reikšmę galimai palankaus atsakovui teismo procesinio sprendimo priėmimui. Tik priėmus pateikiamus įrodymus ir juos teismui išsamiai ištyrus (įvertinus), būtų užtikrintas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungtyniškumo principo įgyvendinimas, nes, priešingu atveju, atsakovui nesuteikus tokios galimybes, nukentėtų iš esmės pats fundamentaliausias principas, t. y. teisingumo principas, o atsakovui nepagrįstai būtų uždėta bei tektų didelė finansinė našta.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei motyvus, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl aukštesnės instancijos teismo turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 2-31, t.II) ieškovė prašo nepriimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10578-151/2014 palikti nepakeistą. Ji nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka CPK 287 str. 2 d. 4 p. normos. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Siekdamas teismui sudaryti bent prielaidas manyti, kad teismo sprendimas už akių galimai yra nepagrįstas, atsakovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus, tačiau tokių nepateikė. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad teismas visiškai nevertino atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų. Teismas, kaip matyti iš nutarties motyvų, išsamiai analizavo atsakovo pareiškimo motyvus ir argumentus. Tai, kad skundžiama nutartis yra nepalanki atsakovui, nereiškia, jog ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat ieškovė nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą priimti naujus įrodymus. Atsakovas turėjo galimybę ir daug laiko pateikti įrodymus anksčiau pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje pateiktu atskiruoju skundu apeliantasprašo priimti į bylą naujus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-10578-151/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2013 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-10578-151/2014 nagrinėjimą.
Prašymas priimti byloje su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus tenkintinas. Atsakovas pateikė Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. priimtą civilinėje byloje Nr.2-590-259/2014 pagal ieškovės UAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko atsakovams G. K. ir P. B. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo sprendimą, taip pat ieškovės 2013 12 04 paminėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-590-259/2014 teiktus paaiškinimus apie įmonės pradelstus įsiskolinimus (b.l. 16-24). Šie įrodymai turi ryšį su byla. Tokių įrodymų atsakovas negalėjo pateikti su 2013 05 10 prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Byloje nėra duomenų, kad teismas atsakovą būtų informavęs apie 2014 04 15 nutartimi atnaujintą bylos nagrinėjimą po sustabdymo, šios bylos skyrimą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, apie 2014 m. gegužės 27 d. įvykusį teismo posėdį, kuriame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nustatant, kad kitas teismo posėdis vyks 2014 m. rugpjūčio 18 d., ir, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2014 m. rugpjūčio 18 dienai, prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą 2014 m. birželio 10 dieną. Tokie CPK normų reikalavimų neatitinkantys pirmosios instancijos teismo veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo sutrukdyti atsakovui pateikti papildomus įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl su atskiruoju skundu atsakovo pateikti papildomi įrodymai priimami.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliauCPK)142 straipsnio 4 dalį, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas tikrai 2013 m. kovo 27 d. (b. l. 115, t. I) gavo ieškinio kopiją ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Atsiliepimą jis privalėjo pateikti per 14 dienų, tačiau to nepadarė. Todėl teismas, esant ieškovės prašymui, 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodo, jog teismo priimtas sprendimas už akių nepagrįstas, todėl jis naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas.
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Sprendimo už akių priėmimas yra savitas, specifinis civilinio proceso teisės institutas, turintis tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tik įsitikinęs, kad, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, teismas priima sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet ir atsižvelgti į sprendimo už akių priėmimo tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. CPK 263 straipsnio nuostatos reikalauja, kad teismo sprendimas turi būtų teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.
Taigi, prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Byloje nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstainurodė atsakovas, teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kad egzistuoja visetas CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų pripažinti ieškovės nurodytus sandorius negaliojančiais. Ieškovė ieškinyje teigė, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui ir kad ginčijami mokėjimai pažeidė kreditorių teises, nurodė, kad šių mokėjimų vykdymo metu įmonė buvo skolinga kreditoriams UAB „Jūros vėjas“ ir A. U. įmonei, jau buvo nemoki ir suteikė pirmenybę atsakovui. Šių ieškovės teiginių negalima laikyti pagrįstais. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas ir pats buvo ieškovės kreditorius, iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų neaišku, ar tikrai su šiais dviem ieškovės nurodytais kreditoriais įmonė privalėjo atsiskaityti pirmiau nei su atsakovu, ar mokėjimų atlikimo dienomis įmonė tikrai neturėjo lėšų, kurių būtų užtekę atsiskaityti su visais kreditoriais, su kuriais atsiskaityti terminai buvo jau suėję. Įmonės nemokumą ieškovui įrodinėjant tik balansuose apskaityto turto verte ir bendromis įsipareigojimų sumomis, akivaizdžiai tokių įrodymų neužtenka, kad sutikti su tokiais ieškovo teiginiais. Ieškovės aiškinimas, kad ginčijamų sandorių UAB „Kauno marių žuvys“ ir Ko neprivalėjo sudaryti, įvertinus tai, kad ieškovė nenurodė argumentų, kodėl įmonė neprivalėjo grąžinti atsakovui iš jo pagal sutartis pasiskolintus pinigus, yra taip pat nepagrįstas. Kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, ieškovė ieškinyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrindė. Sutikti su ieškovės vertinimu, kad ginčijami sandoriai buvo neatlygintini, negalima, nes tai buvo paskolos grąžinimas,grąžindama pasiskolintas lėšas ieškovė panaikino savo prievolę atsiskaityti su kreditoriumi. Kad ginčijamus sandorius sudarę šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarant šiuos sandorius bus pažeistos kitų kreditorių teisės, nepateikus pakankami duomenų apie įmonės negalėjimą atsiskaityti su kitais kreditoriais, vertinti taip pat nebuvo galima.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK287 str. 1 d. 4 p.). Be to, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsiliepimo į ieškinį nepateikusiam atsakovui pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.
Vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas (CPK 288 str. 4 d. 1 p.).
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antrupunktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl spendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo byloje 2013 m. balandžio 18 d. priimtą civilinėje byloje sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.