Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-590-259/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-01-28
Bylos Nr.: 2-590-259/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00902-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Ieškovas: BUAB „Kauno marių žuvys ir Ko“
Atsakovas: G. K., P. B.

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-590-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00902-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4; 116.1; 126.8 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ atstovei S. S., atsakovų G. K. ir P. B. atstovui advokato padėjėjui V. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ ieškinį atsakovams G. K. ir P. B. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „Kauno marių žuvys ir Ko“, atstovaujamas įmonės bankroto administratoriaus paareiškė ieškinį (1 t. b. l. 4-10) atsakovams G. K. ir P. B., kuriame prašė bankrutuojančiai bendrovei solidariai priteisti iš atsakovų 266, 089, 51 lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (1 t. b. l. 4-10). Ieškovas nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2012 01 19 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Kauno marių žuvys ir Ko“. Ieškovas teigė, jog bendrovė nuo 2009 metų buvo nemoki, tuo metu atsakovai G. K. turėjo 70 procentų įmonės akcijų, o P. B. turėjo 30 procentų akcijų, G. K. tuo metu ėjo ir bendrovės direktoriaus pareigas. Ieškovas nurodo, kad ieškinio pareiškimo dienai patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 266 089, 51 lt, todėl prašo ieškovas šią sumą priteisti iš atsakovų bankrutuojančiai bendrovei. Ieškovas teigia, jog prievolė įmonės savininkui ir vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos, jei bendrovė yra nemoki, įtvirtinta ĮBĮ 8 str. dalyje, o šio straipsnio 4 dalis numato pareigą atlyginti žalą, kurią bendrovė patyrė dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas ieškinyje nurodė bendrovės balanso duomenis, iš kurių teigė, jog bendrovė buvo nemoki 2009 metais, nes įmonės turtas buvo 453 938 litai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai575 953 lt. Įrodinėdamas atsakovų civilinę atsakomybę, ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. K. yra ir įmonės direktorius ir dalies akcijų savininkas, jo atžvilgiu prioritetiškai taikytinos teisės normos, reglamentuojančios administracijos vadovo civilinę atsakomybę, tuo tarpu P. B., kuriam priklausė 30 procentų bendrovės akcijų, taikytinos juridinio asmens dalyvio pareigas ir atsakomybę nustatančios teisės normos (LR ĮBĮ 8 str. 4 d., 2. 87 str.). Pagal LR ĮBĮ 2 str. 9 p. akcininkas, turinti 10 procentų akcijų, laikomas įmonės savininku Juridinio asmens dalyvis turi prievolę atlyginti kreditoriams padarytą žalą LR CK 6.250 str. pagrindu Bendrovės finansines ataskaitas tvirtino abu savininkai. Ieškovas teigė, kad nors nuo 2009 metų iki bankroto bylos iškėlimo 2012 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo nuo 575 953 lt iki 261 207 lt, tačiau bendrovės turtas sumažėjo iki 350 litų, tai akivaizdžiai įrodo, jog dėl atsakovų neveikimo-nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo-kiekvienais metais įmonės finansinė padėtis blogėjo. Ieškovas nurodė, kad nujaučiant realią bankroto grėsmę, 2011 sausio – lapkričio mėnesiais bendrovės turtas buvo „parduotas“ susijusiai įmonei UAB „Kauno marių žuvys“ už 86 661, 38 lt, tačiau mokėjimų pagal išrašytas sąskaitas atlikta nebuvo. UAB „Kauno marių žuvys“ finansavo įmonę, o pagal pirkimo pardavimo sandorius buvo atsiskaityta priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu. Ieškovas teigė, jog atsakovas P. B. 2009 11 25 paskolino bendrovei 10 000 lt, 2009 12 04-10 000 lt, 2009 12 15-10 000 lt, 2009 12 17-14 000 lt, viso 41 000 lt, įmonė skolas grąžino visa apimtimi-2010 02 04-5000 lt, 2011 01 25-29 814, 69 lt, 2011 07 20-6 185, 31 lt. T.y. prieš bankroto bylos iškėlimą įmonė išmokėjo turimas lėšas su ja tiesiogiai susijusiam asmeniui. Dėl atsakovų neteisėto neveikimo įmonei ir jos kreditoriams buvo sukelta žala (CK 246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Abu atsakovai žinojo apie faktinį įmonės nemokumą, tačiau sąmoningai neinicijavo bankroto procedūros, todėl pripažintina, jog yra kalti dėl padarytų nuostolių (CK 6.248 str.). Atsakovams dėl to taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.245 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas G. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame siūlė ieškinį atmesti (1 t. b. l. 146), nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

Atsakovas P. B. pateikė atsilepimą į ieškinį (1 t. b .l. 154-160), kuriame siūlė ieškinį atmesti, paaiškino, jog ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas kaip 30 procentų bendrovės akcijų turėtojas dar 2009 metais privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas vadovaujasi 2010 metų balanso duomenimis, kuriuo vadovaujantis 2009 metais „Kauno marių žuvys ir Ko“ balansinė turto vertė buvo 453 938 lt, ilgalaikis turtas sudarė 46 638 lt, o trumpalaikis-407 300 lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 575 953 lt, nuosavas kapitalas sudarė 122 015 lt. Ieškovo teigimu įmonė tariamai buvo nemoki jau 2009 metais. Tačiau ieškovas ignoruoja tą faktą, jog pagal ieškovo pateiktą balansą pareigos kreiptis į teismą 2009 metais nebuvo, nes įmonė dirbo pelningai, pelnas tais metais sudarė 34 145 litų sumą. Atsiliepime nurodama, jog tarp „Kauno marių žuvys ir Ko“ bei ieškovo nurodomų kreditorių UAB „Jūrų vėjas“ ir UAB „Kauno marių žuvys“ vyko tarpusavio prekybiniai santykiai, todėl buvo sudaryti susitarimai, kad už produkciją UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ atsiskaitys per 30 dienų nuo raštiško tų bendrovių pareikalavimo, t.y. šalys iš esmės susitarė dėl mokėjimo terminų atidėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl mokėjimo atidėjimų, 2009 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo pusės bendrovės turto vertės, todėl, nesant bendrovės nemokumui, nei atsakovas kaip akcininkas, nei bendrovės vadovas K. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsiliepime nurodama, kad UAB „Jūrų vėjas“ buvo tiek debitorius, tiek kreditorius ir iki bankroto bylos iškėlimo ši bendrovė nereikalavo apmokėti skolos, o UAB „Kauno marių žuvys“ pareikalavo skolą apmokėti tik 2011 m. spalio mėn., kas reiškia, kad UAB „Jūrų vėjas“ ir UAB „Kauno marių žuvys“ įsiskolinimas nebuvo pradelstas. Atsiliepime teigiama, kad 2009 metais ekonominė ir finansų krizė paveikė Lietuvą, tačiau ir tomis sąlygomis buvo bandoma atsikaityti su kreditoriais. Pateikti bendrovės balansų duomenys patvirtina, jog bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai nuo 575 953 litų 2009 metais sumažėjo iki 261 207 2012 metais, t. y. kreditorinių įsipareigojimų dydis sumažėjo daugiau nei 50 procentais.

Atsiliepime teigiama, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas atliko aktyvius, sąmoningus, nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditorių atžvilgius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas kaltas dėl tariamai atsiradusios žalos (CK 2. 50 str., 3 d., CPK 178 str.). Todėl teigiama, kad nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str.-6.249 str.). Atsakovas nurodo, kad ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, tačiau jose ir nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės ir nesutampa bylos dalykas.

Atsakovas nesutinka su ieškovo įrodinėjama aplinkybe, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą atsakovui buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus. Taip pat niekuo nepagrįstas ieškovo teiginys, jog UAB „Kauno marių žuvys“ prieš bankroto bylos iškėlimą buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus. Iš byloje esančių mokėjimo dokumentų matyti, kad UAB „Kauno marių žuvys“ yra sumokėjusi 96 589 lt, kai tuo tarpu iš sąskaitų matyti, kad mokėtina suma buvo 86 661 lt, iš ko matyti, kad minėta bendrovė ne tik kad atsiskaitė, bet ir sumokėjo 10 000 lt daugiau. Kritiškai vertintinas argumentas, jog UAB „Kauno marių žuvys“ finansavo įmonę, nes jai trūko apyvartinių lėšų. Tarp įmonių vyko pirkimas pardavimas, o tokie santykiai nelaikytini finansavimu. Ieškovas nurodo, kad paskolintos bendrovei lėšos buvo grąžintos galiojančių paskolos sutarčių pagrindu, CK 6.198 str. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Paskolos atsakovui buvo pradėtos grąžinti 2010 m. gruodį t.y. likus daugiau nei metams iki bankroto bylos iškėlimo, 2011 vasario mėn.-likus beveik metams iki bankroto bylos iškėlimo ir 2011 m. liepos mėn.-likus beveik pusei metų iki bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas mano, nurodomas priteistinos žalos dydis yra neįrodytas. Jei atsakovai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau 2009 metais, jau tuo metu pagal balanso duomenis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarytų (neatsižvelgus į kitas, anksčiau atsiliepime nurodomas aplinkybes) sudarė 345 677 litų sumą, tai būtų laikoma kreditoriniais įsipareigojimais bankroto byloje, tačiau atsakovams nekiltų jokia civilinė atsakomybė. Ieškovas turėtų apskaičiuoti padidėjusius kreditorinius reikalavimus nuo buvusių 2009 metais iki 2012 03 31. Toks žalos dydžio skaičiavimas taikomas ir teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai siekia 266 089, 51 lt, o 2009 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 345 677 lt, vadinasi nuo 2009 metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ne tik kad nedidėjo, bet ir ženkliai mažėjo. LAT yra pažymėjęs, kad žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju skolų apimti sumažėjo. Ieškovas todėl neįrodė žalos fakto ir atsakomybei kilti pagrindo (CK 6.246 str.-6.249 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia buvusių iki bankroto bylos iškėlimo įmonės akcininkų ir vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovų prievolę atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą. Ieškovas buvusių akcininkų ir vadovo turtinės atsakomybės atsiradimo pagrindu nurodo tas aplinkybes, jog įmonei esant nemokiai, jie laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ iškėlimo, todėl įmonės įsiskolinimas dėl to tik didėjo, atsakovams atsakomybė kyla vadovaujantis ĮBĮ 8 str. 1 d. ir 4 dalies nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės, taikytini LR CK 2.87 str. ir LR CK 2.50 straipsniai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, jog 2009 metais atsakovai G. K. turėjo 70 procentų UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ įmonės akcijų, o P. B. turėjo 30 procentų UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ akcijų, G. K. tuo metu ir iki bankroto bylos bendrovei 2012 01 19 iškėlimo ėjo ir bendrovės direktoriaus pareigas. Kauno apygardos teismas 2012-01-19 nutartimi pagal iš vieno bendrovės kreditorių UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ pareiškimą UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ iškėlė bankroto bylą (1 t. b.l.11-13). UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė ūkinę finansinę veiklą, nustatyta tvarka vykdė veiklos apskaitą, teikė finansines ataskaitas. Ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas ta aplinkybe, jog įmonei esant nemokiai, bendrovės akcininkai ir buvęs vadovas, vienas iš dviejų akcininkų neinicijavo laiku įmonei kelti bankroto procedūrą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti būtina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą įmonei žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovų kaltę (LR CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str. 1 d., 6.246-6.249 str.). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas teko ieškovui, o atsakovai turėjo paneigti savo kaltės prezumpciją (ĮBĮ 8 str. 4 d., CPK 178 str.).

Pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškovas, suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Kadangi ieškovas ieškinį įrodinėja ta aplinkybe, kad bendrovė buvo nemoki 2009 metais, o atsakovai, būdami juridinio asmens dalyviai (akcininkai), vienas iš jų ir įmonės vadovu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas tuo laikotarpiu kreiptis dėl bankroto procedūros taikymo bendrovei, teismas patikrina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ buvo nemoki 2009 metais. Ieškovas teigė, kad bendrovė iš viso turto 2009 metų pabaigoje turėjo 453 938 lt sumai, o bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 280 775, 79 lt sumą (2 t. b. l. 113, suvestiniai 2009 metų balanso duomenys) todėl UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ buvo nemoki LR ĮBĮ9 str. 7 d. 1 p. ir 2 str. 8 p. nustatyta tvarka. Ieškovas pateikė teismui šią aplinkybę pagrindžiančius faktus (2 t. b. l. 108) ir rašytinius dokumentus (2 t. b. l. 116-138). Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu vertina, kad ieškovo įrodinėjama aplinkybė dėl UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ nemokumo 2009 metų pabaigoje nepasitvirtino. Teismas atkreipia dėmesį, kad nustatant įmonės nemokumo faktą, reikalinga įsitikinti, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra pardelsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Jūros vėjas“ 74 388, 88 litų skola (2 t. b l. 108) ieškovo nurodoma kaip 2009 metų pabaigai apmokėti pradelsta. Tačiau iš byloje esančio ieškovo pateikto skolų žiniaraščio matyti, kad UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ 74 388, 88 litų skola UAB „Jūros vėjas“ 2009 metais buhalterinėje apskaitoje neapskaitoma (2 t. b. l. 133), 79 547 litų skola šiai bendrovei atsiranda ir bendrovės buhalterijoje apskaitoma tik nuo 2010 12 31 dienos. Teismas taip nustatė, kad ieškovo įrodinėjama kaip pradelsta 100 000 litų UAB „Kauno marių žuvys“ skola (2 t. b. l. 108) iki 2009 12 30 dienos UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitoma (2 t. b. l. 133), ši skola atsiranda apskaitoje tik 2010 07 01 dienai. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ bei minėtos bendrovės 2009 metais buvo sudarę dvišalius susitarimus (2 t. b. l. 88-92) dėl susidariusių mokėjimų atidėjimo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo teiginys, kad buvo 2009 metų pabaigoje pradelsta apmokėti 66 608 lt skola AB „Šiaulių bankas“ (2 t. b. l. 108), nepasitvirtino, kadangi ši skola įmonės buhalterijoje iš vis nebuvo apskaityta, AB „Šiaulių bankas‘ kreditorinio reikalavimo BUAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ nėra pareiškęs ir toks kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje nėra patvirtintas (1 t. b .l. 21-27). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė byloje, kad 2009 metų pabaigoje UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ buvo nemoki LR ĮBĮ 8 str. 8 p. nustatytu pagrindu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovai tuo laikotarpiu turėjo LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. nustatytą prievolę kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo. Teismas todėl daro išvadą, kad atsakovai ieškovo nurodomu laikotarpiu, 2009 metų pabaigoje neteisėtų veiksmų neatliko, jiems atsakomybė ieškovo įrodinėjamu laikotarpiu LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 d. pagrindu nekilo.

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad bankroto bylos turi viešo intereso požymių, nagrinėjant šias bylas akcentuojamas aktyvus teismo veikimas. Teismas, aiškindamas ir taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir jos vykdymo principus, pažymi, jog įmonės bankroto administratoriaus pareiga ginant įmonės ir kreditorių interesus nesibaigia ieškinio pateikimu teismui – jis, atstovaudamas įmonę, yra dalyvaujantis byloje asmuo ir neturi procesinių lengvatų įrodinėjimo procese vien viešo intereso egzistavimo byloje pagrindu. Teismas nagrinėjamoje byloje suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti įstatymo nustatyta teise pateikti papildomus įrodymus apie pradelstus įmonės skolinius įsipareigojimus kreditoriams, pateikti įrodymus, kada įmonė tapo nemoki, pateikti įrodymus apie konkrečią skolų apimtį, išaugusią dėl to fakto, kad bendrovės akcininkai laiku neinicijavo bankroto proceso (2 t. b. l. 99, 100), pripažino ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau kaip minėta šiame teismo sprendime, ieškovas neįrodė, kad jo teigimu 2009 metų pabaigoje įmonė tapo nemoki, nenustatė skolų apimties, išaugusios dėl to fakto, kad bendrovės akcininkai laiku neinicijavo bankroto proceso.

Dėl ieškovo įrodinėjamos žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų. Ieškovas teigė, kad bendrovės akcininkai ir vadovas, įmonei esant nemokiai ir tuo laiku, 2009 metų pabaigoje nesikreipę dėl bankroto bylos inicijavimo, padarė bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams žalą, kuri yra šiuo metu patvirtintų bankroto byloje kreditorinių reikalavimų suma, t. y. 266, 089, 51 litai. Teismas su tokiu ieškovo žalos nustatymo būdu nesutinka. Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra faktas, jog įmonės vadovui ar jos akcininkams laiku nesikreipus į teismą ar dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo, nesikreipimo laikotarpiu padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip buvo padaryta konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tokių faktinių aplinkybių ieškovas byloje neįrodinėjo. Teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), per se dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai žala bankrutuojančiai įmonei laiko patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą. Teismas konstatuoja, kad tokiu būdu nustatant žalos dydį ir taip apibrėžiant buvusių įmonės akcininkų ir vadovo civilinės teisinės atsakomybės ribas, nebūtų skatinamas tinkamas bankrutuojančios įmonės bankroto procesas, bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius turėtų galimybę piktnaudžiauti teise reikšti nepagrįstus ir nepamatuotus konkrečiais įrodymais reikalavimus buvusiems bendrovės valdymo organų ir juridinio asmens dalyviams, būtų suformuota netinkama teisminė praktika, kai bankrutuojančios įmonės mokumas būtų atkuriamas automatiškai išieškant patvirtintų kreditorinių reikalavimų įmonės bankroto byloje sumas iš buvusių akcininkų ar įmonės vadovų, pasinaudojant LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi.

Teismas, įvertina savo vaidmenį būti aktyviam bankroto bylose, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžia, kad tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek trečiųjų asmenų bankroto byloje teisės ir turtiniai interesai neturėtų būti ginami tiek prioritetiškai atsakovų fizinių asmenų atžvilgiu, kad pareigą įrodinėti šioje byloje išimtinai atliktų teismas. Yra įprasta, kad įmonei veikiant ir vykdant ūkinę finansinę veiklą, ši daugumoje atvejų turi tam tikrų skolinių įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams. Pastarieji ūkio subjektai tai pat veikia tam tikromis verslo sąlygomis, taip pat prisiima verslo riziką, kad gautų iš to pelną ir turi prisiimti tokios verslo veiklos pasekmes. Teismas todėl sprendžia, kad kreditoriaus bendrovei inicijavus bankroto bylą, LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu trečiųjų asmenų verslo rizika būtų visais atvejais nepagrįstai ginama. Ieškovui nepateikus duomenų apie bendrovės nemokumo laiką, kaip pareigos atsakovams inicijuoti bankroto bylą įmonei atsiradimo atskaitos tašką, nepateikus duomenų ir skaičiavimų apie tai, kad įmonės vadovui ar jos akcininkams laiku nesikreipus dėl bankroto procedūros taikymo, to nesikreipimo laikotarpiu kokia konkrečia apimtimi padidėjo įmonės skola kreditoriams, t. y kokio dydžio pinigine išraiška buvo padaryta įvardinta turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), teismas neturi galimybės ir pareigos nustatyti žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Pagal bendrą teisinį reglamentavimą įrodymus pateikia šalys (LR CPK 179 str.), pareigą įrodyti aplinkybes turi taip pat šalys (LR CPK 178 str.), teismas atlieka įrodymų tyrimą (LR CPK 183 str.) ir jų vertinimą (LR CPK 185 str.). Teismas vertina, kad priešingu atveju būtų pažeistas šalių rungimosi principas ir šalių procesinis lygiateisiškumas (LR CPK 12 str., 17 str.).

Teismas plačiau nepasisako dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių, jog 2011 metų sausio – lapkričio mėnesiais bendrovės turtas buvo parduotas susijusiai įmonei UAB “Kauno marių žuvys” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma 86 661, 38 lt, tačiau ši įmonė mokėjimų neatliko ir kad bendrovės akcininkas P. B. bendrovei paskolino 2009 metais 41 000 litų, 2010-2011 metais šios paskolos bendrovei buvo grąžintos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB “Kauno marių žuvys” apmokėjo sąskaitas už pateiktas prekes ir paslaugas, yra sumokėjusi 96 589 lt, kai tuo tarpu iš sąskaitų matyti, kad mokėtina suma buvo 86 661 lt, iš ko darytina išvada, kad minėta bendrovė ne tik kad atsiskaitė su UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“, bet ir sumokėjo 10 000 lt daugiau. Taip pat nepasitvirtino ieškovo teiginys, kad UAB „Kauno marių žuvys ir Ko“ ir UAB „Kauno marių žuvys“ buvo kuo nors susijusios bendrovės (2 t. b. l. 15-17). Teismas minimas ieškovo aplinkybes dėl paskolų suteikimo vertina kaip akcininko bandymą suteikti bendrovei apyvartines lėšas ūkinei veiklai vykdyti, tokios sutartys ir ūkinės operacijos galimos, įstatymo nustatyta tvarka nedraudžiamos, paskolos buvo nustatyta tvarka grąžintos, tai nesukėlė įmonės nemokumo.

Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus byloje įrodymus nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), jų kaltės, bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinys atmetamas (LR CPK 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje Kauno apygardos teismo 2012 11 14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones G. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ir P. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini, priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/ar pas trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ir/ar pas trečiuosius asmenis, areštą už bendrą 266 089,51 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių tūkstančių aštuoniasdešimt devynių litų ir penkiasdešimt vieno cento) sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Žibas