Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio reikalavimais pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Per įstatymo numatytą 14 dienų terminą, teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas(CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).

Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui V. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1994 m. balandžio 12 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-2473), žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Kauno regiono valstybės archyvo 2022 m. lapkričio 4 d. pažymoje Nr. (10.6 E) V10-2805 nurodyta, kad Kauno rajono Samylų apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1986-1990 metų Samylų kaimo ūkinėje knygoje įrašytas M. V., V, ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašų nėra, o skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „J. Biliūno kol. name“. Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos 2023 m. vasario 17 d. pažymoje Nr. S2-57 nurodoma, kad duomenų iš namų knygų apie įregistruotus pastatus adresu (duomenys neskelbtini)neturi, kadangi 2020 m. seniūnijoje kilo gaisras ir namų knygos sudegė gaisro metu. Pareiškėjo V. M. gyvenamoji vieta nuo 1991 m. spalio 4 d. deklaruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo yra pažymėti statiniai – gyvenamasis namas, šią aplinkybę patvirtina ir fotonuotraukos, tačiau gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)nėra registruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nurodžius, kad nepateikti tinkami dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr.278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25d. sąrašo patvirtinimo nuostatų 2.1 ir 3.2 punktais, statiniai kaimo gyvenamose vietovėse registruojami pagal savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu jie buvo pastatyti iki 1989 m sausio l d. įskaitytinai, ir notariškai patvirtintu sandoriu, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduota pažyma apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949-04-14 iki 199l-07-25 įskaitytinai. Pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų ir jų pagrindu negali būti daromi įrašai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Šiuo atveju, pareiškėjui neturint nei vieno dokumento, būtino registruojant senus statinius ir daiktines teisės į juos, vadovaujantis aukščiau minėto nutarimo 9 punkto nuostatomis, seni statiniai registruojami teismo sprendimo pagrindu dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Byloje nėra duomenų, kad nurodytas objektas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kas nors kitas. Pareiškėjas pateikė eilę įrodymų, iš kurių matyti, kad jis mokėjo mokesčius už namui teikiamas paslaugas – elektrą, vandenį. Be to, viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu įgyjant ir valdant minėtą namą, be to, įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis apie tai, kad jis namu rūpinosi tarsi savininkas daugiau nei 20 metų, disponavo juo, mokėjo mokesčius ir pan., taip pat įvertinus suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai vertino, jog niekas neturi daugiau teisių į jo užvaldytą daiktą (4.70 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas eksploatuoja gyvenamąjį namą tinklus ne mažiau kaip 10 metų.

Pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog gyvenamąjį namą pareiškėjas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą ne mažiau kaip 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė aptariamą namą, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodyto nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.

Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.