Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismą pripažinti neteisėtu tarp ieškovo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nolita“ 2012 m. birželio 29 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 12/01 nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 137 straipsnio ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 19 straipsnio pagrindu ir grąžinti ieškovą į UAB „Nolita“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai: 521,32 Eur dydžio neišmokėtą darbo užmokestį už 2015 m. gruodžio mėnesį, 4,38 Eur dydžio delspinigius už delsimą išmokėti darbo užmokestį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 12 d., vidutinį darbo užmokestį – 521,32 Eur/mėn., už vėlavimą atsiskaityti nuo 2016 vasario 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1362 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį (521,32 Eur per mėnesį) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas; negrąžinimo į darbą atveju – priteisti iš atsakovo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 1563,96 Eur išeitinę išmoką. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. birželio 29 d. tarp ieškovo D. J. ir atsakovo UAB „Nolita“, atstovaujamo direktoriaus V. M., buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į UAB „Nolita“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, nustatant 4 valandų per dieną ir 5 darbo dienų per savaitę darbo laiką, 2400 Lt (arba 695,08 Eur) mėnesinį darbo užmokestį. 2015 m. gruodžio 8 d. UAB „Nolita“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 buvo nuspręsta iškelti atsakovui UAB „Nolita“ bankroto bylą ne teismo tvarka. Šio protokolo pagrindu 2015 m. gruodžio 17 d. įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą UAB „Nolita“ bankroto administratoriumi paskirtos UAB „Insolvency group“ įgaliotas asmuo Vygandas Urbanas pranešė, kad vadovaujantis DK 137 straipsniu, ir ĮBĮ 19 straipsniu, nuo 2016 m. sausio 12 d. su ieškovu darbo sutartis nutraukiama. Darbo sutarties su ieškovu nutraukimas buvo siejamas su neteismine bankroto procedūra. 2016 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas akcininkų skundą tenkino ir pripažino neteisėtu, panaikino UAB „Nolita“ 2015 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 bei nutraukė pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas nurodė, apie civilinę bylą, kurioje buvo ginčijamas bankroto proceso teisėtumas, nebuvo informuotas, į bylos nagrinėjimą įtrauktas nebuvo ir apie priimtus procesinius sprendimus, galutinę teismo nutartį laiku nesužinojo. Kadangi ieškovas nežinojo apie inicijuotą procesą, tai apie įmonės teisinio statuso pasikeitimą sužinojo atsitiktinai iš viešojo registro duomenų 2016 m. liepos 15 d. Sužinojęs apie tai, jog įmonės bankrotas buvo pripažinta neteisėtu, ieškovas buvo įsitikinęs, kad bus atnaujinta ir jo darbo sutartis, kad darbo sutarties nutraukimas savaime neteko galios. Siekdamas tai išsiaiškinti, ieškovas susisiekė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialiste ir buvo informuotas, jog jo darbo sutartis su UAB „Nolita“ yra nutraukta. 2016 m. liepos 15 d. el. laišku ieškovas kreipėsi į buvusį UAB „Nolita“ bankroto administratorių, kad jam būtų atsiųsti jo atleidimą patvirtinantys dokumentai. 2016 m. liepos 19 d. ieškovas bankroto administratoriaus buvo informuotas, kad jo darbo sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 12 d. ir, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 137 straipsnį ir ĮBĮ 19 straipsnį. Iš Sodros informacijos ir bankroto administratoriaus atsakymo ieškovui tapo žinoma, kad nepaisant to, jog UAB „Nolita“ bankroto procedūra teismo buvo pripažinta neteisėta ir nutraukta, darbo sutartis liko nutraukta pagal DK 137 straipsnio ir įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio nuostatas. Ieškovas reiškiamą reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu grindė įmonės bankroto neteisėtu paskelbimu. Ieškovas visą neteisėtos bankroto procedūros laikotarpį negalėjo eiti jam paskirtų pareigų ir gauti jam priklausančio darbo užmokesčio. Ieškovas kartu reikalauja už 2015 metų gruodžio mėnesį neišmokėto jam darbo užmokesčio, bei neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų atleidžiant jį iš darbo 2016 m. sausio 12 d. Atleidimo dieną ieškovui taip pat priklausė ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovas nuo pat darbo sutarties sudarymo dienos, t.y. nuo 2012 m. birželio 29 d., nepasinaudojo įstatymo jam suteiktomis kasmetinėmis atostogomis. DK 166 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad kasmetinių minimalių atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos arba 20 darbo dienų. Taigi viso ieškovui priklausė 84 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. Šiuo atveju, kaip jau nurodyta 2015 m. gruodžio 7 d. pažymoje, ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 521,32 Eur, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 22,70 Eur (521,32 Eur/22 d.d.). Ieškovas nurodo, kad jam priklauso 60 darbo dienu vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas, viso – l362 Eur (el.b.l.1-4, 127-131, t.I).