Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Kaip minėta, atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, kodėl teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

5. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kelyje Kuršėnai – Mažeikiai įvyko eismo įvykis, kurio metu D. B. vairuojamas automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ten susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu Renault Midlum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo D. B., o krovininio automobilio vairuotojui I. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, to paties automobilio keleivei R. S. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Žuvusiojo D. B. kraujyje rasta 2,45 prom. etilio alkoholio. Iš 2016 m. balandžio 4 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 01/371273263, nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės draudimu. 2016 m. birželio 8 d. ieškovė išmokėjo 271,00 Eur draudimo išmoką už puspriekabę „Bren 3015LH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2 998,00 Eur draudimo išmoką už transporto priemonę „Renault Midlum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 spalio 25 d. ieškovė išmokėjo 700,34 Eur, 114,69 Eur ir 328,31 Eur draudimo išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovė išmokėjo 222,40 Eur draudimo išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 2016 lapkričio 22 d. ieškovė išmokėjo 500,00 Eur draudimo išmoką I. Š. ir 1 000,00 Eur R. S.. Ieškovė iš viso išmokėjo 6 134,74 Eur sumą draudimo išmokų.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po D. B. mirties jo įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl palikimą priėmė atsakovė – Lietuvos Respublika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, plėtodama kasacinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

7. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

8. Vertindamas ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas, yra svarbios, teismas vertina konkrečias byloje nustatytas termino praleidimo aplinkybes, nes įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti / apginti savo teises. Sprendžiant, ar konkrečios įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), būtina atsižvelgti į tokių terminų paskirtį, termino praleidimo teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

9. Ieškovė pareiškė prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį toks reikalavimas turėjo būti pareikštas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė praleido terminą savo reikalavimui pareikšti. Ieškovė nurodo, jog reikalavimo teisę į D. B. įgijo tik išmokėjusi draudimo išmokas. Išmokėjusi draudimo išmokas ieškovė veikė kaip aktyvus kreditorius ir pateikė kreditorinį reikalavimą Kelmės rajono 2-ajam notarų biurui. Minėtas biuras informavo ieškovę, kad paveldėjimo byla po D. B. mirties nebuvo užvesta. Patikrinusi Testamentų registro duomenis ieškovė pateikė ieškinį Kelmės rajono apylinkės teismui, tačiau ji negalėjo nurodyti konkrečių įpėdinių duomenų, t. y. pateikti informacijos apie atsakovus, todėl byla nebuvo nagrinėjama teisme. Kadangi D. B. turėjo nekilnojamojo turto, 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė reikalavimus VĮ Turto bankui, kuris yra atsakingas už palikimo priėmimą valstybės vardu.

10. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės pateisina įstatymo reikalavimo pareikšti kreditorinį reikalavimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos nevykdymo ir šios bylos kontekste vertinamos kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą jai atnaujinti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neprieštarauja dėl termino atnaujino.

11. Dėl minėto ieškovės prašymas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo tenkintinas.

12. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusi ieškovė privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

13. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas, apdraustos transporto priemonės valdytojas ar pan.), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus

14. Pažymėtina, kad ginčo dėl faktų, kad eismo įvykio metu, dėl automobilį vairavusio neblaivus D. B. kaltės padaryta žala tretiesiems asmenimis, kurią ieškovė atlygino išmokėdama iš viso 6 134,74 Eur sumą, byloje nėra.

15. CK 5.62 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti palikimo perėjimą valstybei, numato, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi, atsakovė, priėmusi D. B. palikimą, tapo atsakinga už palikėjo skolas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalyje numatytose ribose. Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 259 pakeistas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, valstybei perduotino, tame tarpe ir paveldėto, nekilnojamojo turto, įvertinimą ir apskaitą nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo valstybės įmonė „Turto bankas“, todėl ji laikytina valstybės atstovu šioje civilinėje byloje.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 134,74 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 6 134,74 Eur žalos atlyginimo, paveldėto turto tikrosios vertės sumoje (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.1015 straipsnis, CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (6 134,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės sumoje (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

18. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 183 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 70,08 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 253,08 Eur, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės sumoje (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 6 134,74 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 74 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 134,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,08 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.