- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-894-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32698-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1896-294/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydama atnaujinti terminą indėlių draudimo išmokai gauti. Nurodė, kad 2011 m. vasario 5 d. įsigijo 7 732, 85 Eur vertės indėlio sertifikatą AB banke Snoras, kurį bankas turėjo išpirkti 2012 m. vasario 9 d. 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybės sprendimu banko akcijos paimtos visuomenės poreikiams. 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas atšaukė AB banko Snoras veiklos licenciją ir 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. sekė naujienas, domėjosi savo kaip indėlio sertifikato savininkės teisėmis ir pareigomis. Kadangi ji banko pranešimu buvo informuota, kad indėlių sertifikatai bei obligacijų turėtojams buvo atlyginta tik po kitų kreditorių, manė, jog reikalavimai nebus patenkinti. Pagal teismų praktiką buvo laikoma, kad indėlių sertifikatai nebuvo draudžiami ir jie liks kreditoriais banko bankroto procese. 2014 m. vasario 27 d. pareiškėja susilaukė pirmagimio, 2016 m. sausio 25 d. – antrojo vaiko. Pareiškėja nuo 2014 m. sausio 20 d. iki dabar augina du mažamečius vaikus, yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 metai. Tik 2018 m. pareiškėja aptiko straipsnį apie Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurios pagrindu yra galimybė gauti indėlių draudimo išmoką. Pareiškėja neturėjo galimybės iki 2016 m. lapkričio 24 d. kreiptis dėl draudimo išmokos gavimo, nes iki dabar augina mažamečius vaikus. Prašo atnaujinti terminą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja praleido įstatymo numatytą terminą teisei į draudimo išmoką įgyvendinti. Pažymi, kad nėra pagrindų atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja nesidomėjo draudimo išmokų už indėlio sertifikatus išmokėjimu, dėstomi argumentai dėl vaikų susilaukimo ir vilties praradimo negali būti laikomi svarbiomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m lapkričio 17 d. nutartyje pripažino indėlininkių teises į draudimo išmokas. Apie šią galimybę buvo viešai informuota suinteresuoto asmens interneto svetainėje, bankrutavusio banko interneto svetainėje, žiniasklaidos priemonėse.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos G. Ž. pareiškimą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja su AB banku „Snoras“ 2011 m. vasario 5 d. pasirašė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir įsigijo AB banko „Snoras“ vertybinį popierių – indėlio sertifikatą. AB bankas „Snoras“ 2011 m. lapkričio 24 d. pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta jam išduota veiklos licencija, t. y. įvyko draudžiamasis įvykis. Suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.
5. Teismas vertino, kad šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 metai negali būti laikoma svarbia aplinkybe praleistam terminui atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens interneto svetainėje prie naujienų patalpintas tekstas „VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau - IID) informuoja, kad bankrutavusios akcinės bendrovės (BAB) banko SNORAS indėlininkai, kuriems priklauso draudimo išmokos ir jų dar neatsiėmė, suskubtų jas atsiimti iki šių metų lapkričio 24 d. imtinai.“ Teismas vertino, kad ši informacija indėlininkams yra aiški, nurodoma konkreti data kreiptis dėl draudimo išmokos gavimo. Be to, informacija apie galimybę atgauti draudimo išmoką buvo išplatinta tiek kitų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų interneto svetainėse, Lietuvos Banko, bankrutavusio AB Bankas Snoras interneto svetainėje, pagrindiniuose informaciniuose portaluose ir pan. Pareiškėjos vaikui šio pranešimo patalpinimo metu jau buvo daugiau nei vieneri metai (kito vaiko ji dar nebuvo susilaukusi). Teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėja ar jos mažamečiai vaikai visą nurodytą laikotarpį būtų sirgę, gydęsi ligoninėje arba ji nebūtų turėjusi prieigos nei prie interneto, žiniasklaidos priemonių ir pan. Vien tik vaiko susilaukimas ir auginimas nenušalina vaiko motinos nuo įvykių, vykstančių visuomenėje, tuo labiau, kai pareiškėja nurodė aktyviai besidomėjusi savo kaip indėlininkės teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantė G. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1896-294/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti apeliantės pateiktą pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo indėlių draudimo išmokai gauti bei nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties dėl termino atnaujinimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl draudimo išmokos už turėtą BAB banko „Snoras“ indėlio sertifikatą atsiėmimo.
7. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 (t. y. jau po pirmagimio gimimo ir besilaukiant antrojo vaiko), pasisakė, jog sumokėtos sumos už Snoro indėlių sertifikatus yra prilygintinos terminuotiems indėliams, todėl jos yra indėlių draudimo objektas. Tačiau apie tai, kad po šios nutarties priėmimo apeliantei atsirado galimybė prašyti indėlių draudimo išmokos išmokėjimo, apeliantė nebuvo informuota jokiais kanalais, jokiais būdais, nors apeliantės duomenis (adresą, telefoną) bankas „Snoras“ visada turėjo, ir galėjo juos perduoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
8. Po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tiek bankas „Snoras“, tiek VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pakeitė savo ankstesnę poziciją indėlių sertifikatų pirkėjų atžvilgiu ir nutarė visiems jiems išmokėti indėlių draudimo išmokas, tačiau tai įvyko tik 2015 metų pačioje pabaigoje. Taigi, faktiškai realus terminas draudimo išmokos atsiėmimui buvo apie 11 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo (nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. lapkričio), o ne 5 metų terminas.
9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nelaikė vaikų susilaukimo svaria priežastimi, apeliantė pažymi, jog tuo metu jai buvo įpusėjęs antrasis nėštumas. Pirmasis nėštumas bei gimdymas apeliantei buvo komplikuotas - pirmas vaikas gimė mėnesiu anksčiau. Nurodo, kad kai buvo paskelbtos naujienos, jog draudimo išmokos už banko „Snoras“ indėlio sertifikatus bus išmokamos jų savininkams, niekas daugiau naujienų pakartotinai neskelbė. Tuo metu, kai naujienos buvo paskelbtos apeliantė turėjo kitų bėdų, o tiesiogiai (paštu, el. paštu ar kitu būdu) apeliantės niekas neinformavo.
10. Apeliantė laikotarpiu nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų sekė naujienas, domėjosi savo kaip banke „Snoras“ indėlio sertifikato savininkės teisėmis ir pareigomis. Tuo metu publikuotoje informacijoje banko „Snoras“ indėlininkams, buvo nurodyta, jog draudimas už indėlius nebus mokamas. Atitinkamai šios aplinkybės lėmė pasyvumą bei nesidomėjimą banko „Snoras“ indėlio sertifikatų turėtojų padėtimi tuo laikotarpiu kol apeliantė laukėsi abiejų vaikų ir tam tikrą laiką po vaikų gimimo.
11. Apeliantė buvo nustatytu terminu pareiškusi savo kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, jos kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas banko „Snoras“ kreditorių sąraše. Tačiau daugiau apeliantė niekada jokios oficialios informacijos nėra gavusi nei iš banko „Snoras“, nei iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nei elektroniniu paštu, nei paprastu paštu į savo registruotą gyvenamą vietą. 2014 m. vasario 27 d. apeliantė susilaukė pirmagimio, o nuo 2014 m. sausio 20 d. apeliantė buvo išėjusi nėštumo ir vaiko gimdymo atostogų, taip pat 2016 m. sausio 25 d. apeliantė susilaukė antro vaiko, be to, abu nėštumai ir gimdymai buvo komplikuoti (vaikai gimė anksčiau nei turėjo gimti, t. y. nevisiškai išnešioti). Apeliantė pažymi, kad duomenų, kurių pagrindu teismas galėjo spręsti, jog apeliantė buvo nesąžininga, dėl neapdairumo ar sąmoningai vengė realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką, nebuvo nustatyta. Priešingai, apeliantė sužinojusi apie galimybę gauti draudimo išmoką, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais nedelsiant siekė realizuoti savo teisę, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo, t. y. nežinojimo apie pasikeitusią teismų praktiką ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ poziciją.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su atskiruoju skundu nesutinka.
13. Nurodo, kad vien tik vaiko susilaukimas ir auginimas nenušalina vaiko motinos nuo įvykių, vykstančių visuomenėje, tuo labiau, kai pareiškėja nurodė aktyviai besidomėjusi savo kaip indėlininkės teisėmis. Atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų sekė naujienas, domėjosi savo kaip AB banke „Snoras“ indėlio sertifikato savininkės teisėmis ir pareigomis. Tai tik įrodo, jog pareiškėja nuo pat pradžių elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tačiau atsiradus vaikams visiškai nustojo domėtis savo kaip indėlininkės situacija, kai tuo tarpu žiniasklaidoje viešai buvo skelbiamos visos naujienos susijusios su AB banku „Snoras“.
14. Apie draudimo išmokų už indėlių sertifikatus išmokėjimo tvarką, išmokų atsiėmimo vietą buvo skelbiama IID, AB banko „Snoras“ interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse. Informacija apie skelbtą draudimo išmokų už AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatus mokėjimo tvarką IID interneto svetainės skiltyje Naujienos yra matoma ir iki šiol. Be to, IID žiniasklaidos priemonėse ir savo interneto svetainėje informavo buvusius AB banko „Snoras“ indėlininkus, kad iki 2016 m. lapkričio 24 d. indėlininkams neatsiėmus jiems priklausančių draudimo išmokų, lėšos bus grąžintos į Indėlių draudimo fondą.
Šalies argumentai
15. Pažymi, kad pareiškėja tiek savo pareiškime, tiek atskirajame skunde nurodo aplinkybę, jog jos asmeniškai niekas neinformavo apie galimybę atsiimti draudimo išmoką. Tokiais teiginiai pareiškėja klaidina teismą ir iškraipo faktinę situaciją. Pažymi, kad nei vienas draudimo išmokos gavėjas nebuvo informuojamas asmeniškai: apie draudimo išmokų už indėlius, įskaitant indėlių sertifikatus, išmokėjimo tvarką, išmokų atsiėmimo vietą buvo skelbiama viešai, t. y. IID, AB banko „Snoras“ interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse: per televiziją, radiją, spaudoje. Todėl ir pareiškėja negavo individualiai jai skirto pranešimo. Be to, pareiškėja kreipimąsi į AB bankas „Snoras“ laiko tinkamu veiksmu, įgyvendinant savo teisę į draudimo išmokos gavimą. Įstatymas būtent IID yra suteikęs funkciją apskaičiuoti ir išmokėti draudėjų indėlininkams ir investuotojams draudimo išmokas. Kitaip tariant, AB bankas „Snoras“ nėra tinkamas subjektas draudimo išmokų išmokėjimo klausimais.
16. Pažymi, kad iš pareiškėjos dėstomų teiginių akivaizdu, kad ji pati, kaip teigia nuo 2014 m. sausio 20 d. (nors pareiškėjos domėjimasis draudimo išmokų išmokėjimo procesu iki minėtos datos neįrodomas), draudimo išmokų išmokėjimo procesu nesidomėjo, šiuo klausimu buvo pasyvi.
17. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jokios patirties neturi ir neturėjo teisiniuose reikaluose, susijusiais su indėliais ir investicijomis, nebuvo ir nėra profesionali investuotoja, iki vaikų gimimo dirbo buhaltere, turi aukštąjį išsilavinimą. IID vertinimu, minėtos priežastys negali būti pagrindžiančios termino praleidimą ar pareiškėjos patirties, žinių stoką. Aukštasis išsilavinimas, atsakingas, didelės atidos bei išmanymo reikalaujantis buhalterio darbas, gyvenimiška patirtis leidžia pareiškėją vertinti kaip pakankamai žinių ir patirties turintį asmenį, kuris geba suvokti galimas pasekmes neįgyvendinant savo subjektinių teisių. kad šiuo atveju pareiškėjai tereikėjo sekti informaciją viešojoje erdvėje ir kreiptis į AB SEB banką dėl draudimo išmokos atsiėmimo. Pažymi, kad pareiškėja už AB bankas „Snoras“ turėtą indėlį iš AB SEB banko buvo atsiėmusi 7 660,90 Eur draudimo išmoką, taigi analogiška draudimo išmokos procedūra jai buvo žinoma. Terminas, per kurį pareiškėja galėjo atsiimti draudimo išmoką yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį asmuo gali įgyvendinti savo teisę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Tokiu būdu užtikrinamas viešasis interesas garantuojant teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G. Ž. pareiškimas atnaujinti terminą indėlio draudimo išmokai gauti.
20. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalį ginčus dėl indėlininko teisės į indėlių draudimo išmoką sprendžia bendrosios kompetencijos teismai įstatymų nustatyta tvarka.
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. vasario 5 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi, įgijo 7 732, 85 Eur (26 700 Lt) indėlio sertifikatą su fiksuota palūkanų norma AB „Bankas snoras“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankas „Snoras“ iškelta bankroto byla, pareiškėja bankroto byloje yra įtraukta ketvirtos eilės kreditore su 7 732, 85 Eur (26 700 Lt) suma.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pateikė išaiškinimą, jog indėliai yra draudžiami indėlio suma draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ne didesne nei 100 000 eurų. Draudžiamuoju įvykiu, be kitų, laikomas bankroto bylos iškėlimas bankui (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Pagal pateiktą išaiškinimą pareiškėja įgijo teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, įvykus draudžiamajam įvykiui. Šių aplinkybių suinteresuoti asmenys nekvestionuoja. Ginčas kilęs dėl to, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą draudimo išmokai išmokėti.
23. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (redakcija galiojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo metu, t. y. nuo 2015 m sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., toliau IĮIDĮ) 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Analogiška nuostata dėl indėlininko teisės gauti draudimo išmoką galiojimo termino yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios IĮIDĮ redakcijos 7 straipsnio 12 dalyje.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 pažymėjo kad jeigu per 5 metų terminą, per kurį, remiantis IĮIDĮ 10 straipsnio 2 dalimi, galioja indėlininko teisė gauti draudimo išmoką, asmuo, laikantis save indėlininku, ėmėsi veiksmų, gindamas savo teisę, nustatytas terminas negali būti laikomas pasibaigusiu ir draudimo išmoka šiuo pagrindu nemokama vien dėl to, kad teisminis ginčas dėl asmens teisės į draudimo išmoką užsitęsė iki šio termino pabaigos ar ilgiau.
25. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu pripažino AB banką SNORAS nemokiu, taigi, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, terminas gauti draudimo išmoką pareiškėjai baigėsi 2016 m. lapkričio 24 d.
26. Ginčo atveju pareiškėja savo reikalavimą dėl draudimo išmokos jai mokėjimo pradėjo kelti 2018 m. spalio mėnesį, kreipdamasi į teismą dėl termino atnaujinimo, t. y. pasibaigus šios nutarties 25 punkte nurodytam indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui: draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d.
27. Duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis dėl draudimo išmokos per įstatyme nustatytą penkerių metų laikotarpį byloje nėra, tuo tarpu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra aiški sąlyga, jog turi būti imtasi veiksmų ginant savo teisę gauti indėlio draudimą. Pareiškėjos pateikti įrodymai apie tai, kad viešai buvo pateikta informacija, jog dėl prarastų indėlių draudimo išmokos nebus mokamos (2011 m. gruodžio 2 d. vieši duomenys svetainėje snoras.com, 2012 m. sausio 6 d. duomenys iš publikacijos kurjeris.lt, 2013 m. gegužės 27 d. vieši duomenys svetainėje snoras.com ir kt.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, jog pareiškėja ėmėsi priemonių teisei gauti draudimo išmoką įgyvendinti. Darant prielaidą, kad pareiškėja sekė galimą indėlio užtikrinimą draudimu, nesuprantama, kodėl pareiškėja delsė kreiptis dėl draudimo išmokos po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo. Tai, kad pareiškėja 2014 bei 2016 metais susilaukė atžalų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateisina termino praleidimo, juolab, kad kaip minėta per visus penkerius draudimo galiojimo metus pareiškėja nebuvo išreiškusi valios ginti teisę gauti draudimo išmoką.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.