Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.,

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir A. R., būdami valstybės tarnautojais, dirbdami (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už A. S. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn (administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą) susitarė abiejų naudai paimti iš A. S. 500 litų (144,81 euro) dydžio kyšį ir jį paėmė, o būtent:

A. P. ir A. R., būdami valstybės tarnautojais, dirbdami (duomenys neskelbtini), patruliuodami tarnybiniu automobiliu ,,VW JETTA“, v/n (duomenys neskelbtini) po priskirtą teritoriją, 2014-10-26, apie 3.06 val., Narbuto gatvėje, prieš išvažiavimą į Laisvės pr., Vilniuje, A. P. sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini) A. R., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. S. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl pastarosios galimai padaryto administracinių teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems), abiejų naudai, susitarė iš A. S. priimti 500 litų (144,81 euro) dydžio kyšį. A. P. būnant šalia ir girdint, A. R. nurodė A. S., kaip nuvažiuoti iki prekybos centro „Mada“, esančio Viršuliškių g. 42, Vilniuje, įrengtų bankomatų, kur galės išsigryninti pinigus, bei grįžti prie jų, nes sutarto dydžio kyšį 500 litų (144,81 euro) priims toje pat vietoje – Narbuto gatvėje, prieš išvažiavimą į Laisvės pr., Vilniuje. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2014-10-26, ne anksčiau 3.33 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po to, kai A. S. bendrakeleiviai V. P. ir G. K., sužinoję šios susitarimą su pareigūnais dėl kyšio priėmimo ir sutikę su tokiu susitarimu, G. K. 3.32 val. „Swedbank“ AB priklausančiame bankomate H064/HB, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilniuje, išgrynino 500 Lt (144,81 euro), o V. P. 3.33 val. AB „DNB bankas“ priklausančiame bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 Lt (57,92 euro), ir sutartą dalį kyšio - kiekvienas po 200 Lt (57,92 euro), perdavė A. S., kuri Narbuto gatvėje, prie išvažiavimo į Laisvės pr., Vilniuje, būdama tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės įdėjo 500 Lt (144,81 euro) į dešinės pusės galinių durelių kišenę, o A. P. kartu su A. R., abiejų naudai iš A. S. priėmė 500 litų (144,81 euro) kyšį, padėtą į tarnybinio automobilio galinių dešinės pusės durelių kišenę, tokiais savo veiksmais jie, bendrininkaudami, savo naudai susitarė su A. S. dėl kyšio priėmimo bei priėmė kyšį - 500 litų (144,81 euro) už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Šiais savo veiksmais A. P. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad gal ir tikrino tą automobilį, jeigu būtų kyšio siūlymas, būtų įforminti dokumentai dėl kyšio siūlymo. Nežino, kaip paaiškinti bylos iškėlimą. Pagal byloje esančius dokumentus, tą naktį jis patruliavo kartu su A. R., abu turi teisę vairuoti tarnybinį automobilį ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jeigu duomenyse yra įrašai, kad tikrino minėtą automobilį, tai taip ir buvo. Visi alkotesteriai turi vidinę atmintį, būtų viskas įrašyta, paveikti alkotesterio duomenų neįmanoma. Sustabdomas automobilis, apie tai pranešama budėtojui, patikrinamas automobilis, paleidžiamas ir vėl apie tai pranešama budėtojui, viskas turėjo būti užfiksuota. Jokių atsarginių alkotesterių jie neturėjo. Nei jis, nei jo porininkas jokio kyšio iš A. S. neėmė, negali paaiškinti, kodėl jie yra apkalbami, gal ką nors iš jų ir jų draugų buvo nubaudę, gal kažkam kelią perbėgo, jokio nusikaltimo nepadarė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. kategoriškai neigė padaręs nusikaltimą, to nepadarė ir jo bendrininkas A. R. (t. 1, b. l. 114-115).

Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, jokio nusikaltimo nepadarė, šio įvykio dėl A. S. sustabdymo net neprisimena, jeigu dokumentuose užfiksuota, tai reiškia, kad buvo sustabdyta ir paleista, nes jokio pažeidimo nebuvo padariusi. Negali pakomentuoti nepagrįstus kaltinimus, imuniteto tarnyba nepasitiki, nieko nenori interpretuoti. Byloje nieko konkretaus nėra, liudytojai pastoviai kartoja, kad neatsimena, negali pasakyti, pamiršo. Jeigu paleido automobilio vairuotoją, reiškia vairuotoja buvo blaivi, kitu atveju tikrintų jos blaivumą. Dirba virš 15 metų, turėjo tik paskatinimus, jokių nuobaudų neturėjo. Čia blefas, nesąmonė. Tik 2014 metais pridavė 4 asmenis už kyšį. Kad A. S. buvo sustabdyta, mato tik iš dokumentų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. kaltu neprisipažino, dėl galimai sustabdytos transporto priemonės nieko pasakyti negalėjo, nes apklausiamas apie įvykį, kuris buvo prieš metus laiko (t. 1, b. l. 139-140).

Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas buvo seniai, todėl ne viską prisimena. Ji tą vakarą buvo vakarėlyje, kavinėje „Pube“, ten buvo daugiau žmonių, visi vartojo alkoholinius gėrimus, ji tą vakarą išgėrė parą kokteilių – degtinę su pienu, girta nesijautė. Ji buvo atvažiavusi nuosavu automobiliu, kurį pastatė Trakų gatvėje, prie darbovietės (duomenys neskelbtini). Su ja buvo ir jos draugė, kuri išvažiavo anksčiau. Bare liko ji su G. K. ir V. P., vyrai tą vakarą buvo išgėrę, todėl ji pasisiūlė juos nuvežti namo. Girta nesijautė. Ji sėdėjo už vairo, važiuojant Narbuto gatve prie viaduko juos sustabdė policijos pareigūnas. Prie automobilio priėjo policijos pareigūnas, paprašė dokumentų, paprašė išlipti iš automobilio ir eiti link jų automobilio, kur reiks papūsti į alkotesterį. Ji atsisėdo į policijos automobilį, pūtė į alkotesterį, jai pasakė, kad pripūtė daugiau negu 1 % (promilę), bet rezultato nerodė. Po to išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su pareigūnais: vienas kalbėjosi su ja, o kitas stovėjo kitoje automobilio pusėje. Pareigūnas jai aiškino, kas gresia už vairavimą esant neblaiviam. Ji pasakė pareigūnams, kad turi 100 litų, jie nutylėjo, tada ji pasiūlė 500 litų, jie nutylėjo, tada ji nuėjo prie savo automobilio ir pasakė vaikinams, kad jai reikia 400 litų, bet jie pasakė, kad grynųjų neturi, kad turi pinigų tik kortelėse. Ji grįžo prie pareigūnų ir pasakė, kad jai reikia nuvažiuoti iki bankomato ir ten nusiimti pinigų. Pareigūnai leido tai padaryti ir paaiškino, kad grįžus iš ten juos ras stovinčius toje pačioje vietoje. Kur yra bankomatas (prie „Mados“), žinojo V. P.. Vairuotojo pažymėjimas liko pas pareigūnus. Nuvažiavo prie „Mados“ prekybos centro, kur vaikinai iš bankomato išsiėmė pinigų ir jai padavė po 200 litų. Užtruko apie 7-10 minučių, kol grįžo nuo bankomato iki pareigūnų. Grįžus į policijos automobilį, ji įdėjo 500 litų į keleivio dešinę durelių kišenę, jai pareigūnas atidavė vairuotojo pažymėjimą ir ji išvažiavo. Padavę jai pinigus prie „Mados“ parduotuvės, V. nuėjo namo, o G. įsėdo į jos automobilį ir su ja nuvažiavo link policijos automobilio į Narbuto gatvę prie viaduko. Dėl įvykio ji niekur nesikreipė, o viskas paaiškėjo, kai G. papasakojo savo draugei I. V.. G. K. yra jos vaikystės draugas. Ji apie tai niekam nepasakojo, I. V. papasakojo G. K., kuris policijai apie tai taip pat nieko nepranešė, mano, kad tai gali būti I. V. kerštas. Jokio pagrindo apkalbėti pareigūnus ji neturi, jų nepažinojo ir su jais anksčiau jokių reikalų neturėjo. Maždaug po pusmečio ją pasikvietė tyrėja ir pradėjo klausinėti apie šį įvykį. Pirmą kartą buvo tik pokalbis apie tai, nieko nerašė, buvo du tyrėjai – vyras ir moteris. Jie klausinėjo, tarytum viską žino, jai reikėjo atsakyti „taip“ arba „ne“, o per kitas dvi apklausas rašė kaip pasaką, davė pasirašyti. Ketvirtą kartą važiavo fotografuotis. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja negali patvirtinti, kad buvo tie pareigūnai, kurie yra kaltinami, tačiau jie yra panašūs į ją sustabdžiusius pareigūnus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu specialioji liudytoja A. S. parodė, kad 2014 m. spalio mėn., apie 3-4 val., vairavo Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo G. K. ir V. P.. Buvo šiek tiek išgėrusi, bet jautėsi gerai, vertino viską adekvačiai. Važiavo iš miesto centro link Justiniškių mikrorajono, Taikos gatvės. Planavo pirma nuvežti vieną draugą, o po to kitą, ir grįžti namo. Važiuojant Narbuto gatve į viršų, priešais viaduką, automobilį sustabdė policijos pareigūnas. Pareigūnas stovėjo priešais tarnybinį automobilį, buvo apie 177 cm ūgio, apie 30 m. amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, šviesios odos ir šviesių trumpai kirptų plaukų su kirpčiukais, malonaus vaikiško veido, pastarojo atpažinti negalės. Pareigūnas priėjęs paprašė išlipti iš automobilio ir eiti kartu. Ji įsėdo į tarnybinio automobilio galą. Ją sustabdęs policijos pareigūnas įsėdo į vairuotojo vietą. Tuo metu automobilyje buvo dar vienas policijos pareigūnas, kuris sėdėjo keleivio vietoje, pastarasis buvo apie 184 cm ūgio, apie 30-32 m. amžiaus, tamsiaplaukis, trumpaplaukis, rudaakis, stambesnio nei vidutinis kūno sudėjimo. Mano, kad šį pareigūną galės atpažinti. Atsimena, kad šviesusis policininkas jai pasakė, kad ji neturi vairavimo stažo. Po to jos paprašė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Ji papūtė, jai prietaiso rodmenų nerodė, tiesiog paminėjo kažkokį skaičių. Atsimena, kad tas policininkų minėtas skaičius buvo didesnis už 0. Šviesusis policininkas paklausė, kas jai gresia, atsakė, kad nežino. Šis jai pradėjo vardinti: kad reikęs mokėti didelę baudą, kad kažkas iš giminių turės paimti automobilį, ir kad neteks teisės vairuoti. Kažkuris pareigūnas jai pasiūlė išlipti iš automobilio pasikalbėti. Atsimena, kad šviesusis policininkas vaikščiojo iš gatvės pusės, o tamsių akių stovėjo su ja ir kalbėjo iš kitos automobilio pusės. Lauke tas pareigūnas atkartojo, kas lauks, ji paklausė pastarojo, gal yra koks kitas sprendimas. Neatsimena, kaip šis tai patvirtino, bet ji suprato, kad tas kitas sprendimas yra. Pareigūnas ieškojo akių kontakto, kalbėdamas kaip ir laukė iš jos kažkokio pasiūlymo, įvardintų pareigūno elgesį kaip psichologinį bei neverbalinį kyšio reikalavimą. Kai susivokė, ko iš jos laukia pareigūnas, pasakė, kad turi 100 litų. Pareigūnas ir toliau dėstė, kas jos laukia, pati pasiūlė didesne pinigų sumą - 500 litų. Tuomet šis nustojo kalbėti. Ji paklausė, ar gali kreiptis į draugus, šis jai leido. Po ko ji nuėjo pas draugus, šie atsakė, kad grynųjų neturi, bet gali nuimti nuo sąskaitos bankomate. Grįžusi prie policijos pareigūno (rudaakio), atsakė, kad su draugais sutarė, bet kad nei vienas neturi grynųjų, kad pinigus gali nuimti nuo sąskaitos. Rudaakis pareigūnas jai pasakė, kad ši gali nuvažiuoti ir nuimti pinigų. Ji atsakė, kad šiame rajone nesiorientuoja. Pareigūnas pasakė, kad važiuotų į dešinę ir toliau važiuojant bus prekybos centras „Mada“, kur įrengti bankomatai, taip pat nupasakojo, kaip grįžti atgal. Ji grįžo prie automobilio. Jos pateikti dokumentai buvo likę pas šviesųjį policijos pareigūną. Nuvažiavo prie prekybos centro „Mada“, draugai iš „SEB“ bankomato išsigrynino pinigus ir jai padavė kiekvienas po 200 litų, t. y. 2 po 200 litų (vienoje kupiūroje). Po ko ji grįžo prie policijos pareigūnų. Grįžtant matė, kad policijos pareigūnų automobilis stovi toje pat vietoje. Pastatė automobilį prie policijos automobilio galo ir nešdama pinigus sulankstytus rankoje nuėjo ir atsisėdo į policijos automobilio galą. Tuo metu abu policijos pareigūnai sėdėjo savo vietose automobilyje. Įsėdusi, sulankstytus pinigus padėjo į galinių durelių (keleivio pusės) kišenę. Jai padėjus pinigus, šviesusis pareigūnas pasakė, kad ji vasarą viršijo greitį ir turi susimokėti skirtą baudą. Pasakė, gerai. Po jos žodžių šviesusis policininkas jai grąžino vairuotojo pažymėjimą ir atsisveikino (t. 1, b. l. 9-11, 16-18).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu liudytoja A. S. neatpažino policijos pareigūno, kuris sustabdė jos vairuojamą automobilį, kuriam ji pateikė dokumentus, bei policijos pareigūno, su kuriuo sutarė priimti iš jos kyšį (t. 1, b. l. 19-21).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 23-27).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. S. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir posėdyje perskaitytus parodymus. Parodė, kad ji neatsimena pareigūnų, kurie ją sustabdė, išvaizdos. Surašyta teisingai, iš tyrėjos žodžių, ji pati tokių smulkmenų nežinojo ir taip nebūtų surašiusi. Surašyta teisingai, bet pagražintai. Asmenų požymius aptarinėjo kartu su tyrėja, todėl gavosi toks protokolas. Ji pagrinde į tyrėjos klausimus atsakinėjo „taip“ arba „ne“, o tyrėja spausdino tekstą. Susidarė vaizdas, kad tyrėja viską žino ir rašė kaip pasaką.

Liudytojas G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. S. pažįsta apie 10 metų, kaltinamųjų nepažįsta ir atpažinti negali. Viskas buvo labai seniai, 2014 m. spalio pabaigoje šventė Helovyno proga, renginys buvo Trakų g. gale, ten gerokai išgėrė, buvo daug draugų, bet A. S. pasisiūlė parvežti jį ir V. namo, jie sutiko. A. S. šiek tiek gėrė, bet jis jos nesekė, girta nebuvo. Netoli sankryžos Narbuto gatvėje prie viaduko juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie buvo dviese. Policijos pareigūnas patikrino A. dokumentus ir ją nusivedė į policijos automobilį. Po 5-15 minučių jį grįžo ir pasakė, kad šiek tiek įpūtė, nustatė lengvą girtumą. Jis su V. jai patarė eiti tartis, ji nuėjo ir grįžusi pasakė, kad susitarė už 500 litų, jie pažadėjo jai paskolinti po 200 litų. Nuvažiavo iki bankomato prie „Mados“, su V. P. nusiėmė pinigų ir po 200 litų padavė A.. V. liko stotelėje prie „Mados“, o jis su A. jos automobiliu grįžo prie policininkų Narbuto gatvėje. Kaip A. ir kur padavė pinigus policininkams jis nematė, bet ji grįžo ir jį nuvežė namo. Apie šį įvykį papasakojo savo draugei I. V., be to, I. pamatė susirašinėjimus su A. SMS žinutėmis. I. V. supyko, kad girta A. važinėjasi automobiliu, o pareigūnai neatlieka savo pareigų. I. pradėjo susirašinėti su tyrėjais (tiksliai nežino su kuo), apie tai jis sužinojo vėliau, kai jį išsikvietė tyrėja, kuriai jis viską papasakojo nuo nulio. Buvo išsigandęs, tai pirmas kartas kai susidūrė su pareigūnais. I. norėjo, kad prasidėtų ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrėja sakė, kad neužtenka įrodymų. Viso buvo iškviestas 3 kartus, tyrėja pildė kažkokius dokumentus, jis pasirašinėjo, o vieną kartą kažką fotografavo, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju G. K. parodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad A. yra praktiškai blaivi. Važiavo trise, Narbuto gatvėje prie viaduko juos sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdžiusio pareigūno neįsidėmėjo, jo atpažinti negalės. A. išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie policijos automobilio, kur išbuvo apie 10-20 minučių. Grįžusi pasakė, kad jai nustatė lengvą girtumo laipsnį ir ji susitarė su pareigūnais, kad sumokės 500 litų ir jai nieko nerašys, o ji su savimi turėjo tik 100 litų. Jis su V. pažadėjo jai duoti po 200 litų, tik reikia nuvažiuoti prie bankomato. Nuvažiavo prie „Mados“ centro ir ten iš bankomato išėmęs pinigų A. padavė 200 litų, tiek pat pinigų jai padavė ir V.. Ten išleido V., o jie dviese sugrįžo į Narbuto gatvę, policijos automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. A. nuėjo prie jų ir greitai grįžo, leido suprasti, kad pareigūnai jai sugrąžino vairuotojo pažymėjimą, tačiau apie tai jis su A. nekalbėjo (t. 1, b. l. 54-56, 61-62).

Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 61-63).

Teisiamajame posėdyje liudytojas šiuos perskaitytus parodymus patvirtino ir paaiškino, kad tyrėjai jau viską žinojo ir surašė reikalingus dokumentus, jis juos pasirašė. Buvo išgėręs, bet aplinkoje orientavosi.

Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014-10-25 buvo naktiniame klube Trakų gatvėje. Naktį nusprendė važiuoti namo, o viešasis transportas nevažiavo. A. pasiūlė parvežti, nes ji buvo išgėrusi tik porą kokteilių. Automobilyje važiavo trise: A. (vairavo), jis ir G.. Narbuto gatvėje prie viaduko jų automobilį sustabdė policijos pareigūnas, paprašė dokumentus, jis iš dėtuvės ištraukė dokumentus ir padavė A., pareigūnas A. nusivedė į policijos automobilį, kur ji ilgai užtruko. Grįžusi pasakė, kad įpūtė ir reiktų duoti kyšį, bet ji turi tik 100 litų. Su G. pasakė, kad turi pinigų tik kortelėse ir sutiko jai paskolinti po 200 litų. Jis gyvena netoliese, nuvažiavo prie „Mados“ bankomato, jis išsiėmė 200 litų, kuriuos padavė A., o pats parėjo namo pėsčias, nes gyvena netoliese. Gal po savaitės A. jam pinigus pervedė į banko kortelę. Apie įvykį pats pranešęs nebūtų, jį išsikvietė tyrėjai po pusės metų ir jis jiems viską papasakojo. Jam buvo paaiškinta, kad jeigu duos parodymus, jam bylą nutrauks, davė parodymus, kad jam nekeltų bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas V. P. davė iš esmės analogiškus parodymus. Parodė, kad A. pareigūnų automobilyje buvo apie 10-20 minučių, grįžusi pasakė, kad jai nustatė lengvą girtumo laipsnį, pasiliko jos vairuotojo pažymėjimą, ji susitarė dėl 500 litų kyšio, todėl jie nuvažiavo prie „Mados“ centro, kur jis iš „DNB“ bankomato išsiėmė 200 litų, kuriuos perdavė A.. Jis gyvena netoliese, todėl namo parėjo pėsčiomis (t. 1, b. l. 30-31, 35-36).

Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 37-41).

Teisiamajame posėdyje liudytojas šiuos perskaitytus parodymus patvirtino. Apie šį įvykį jis niekam nepasakojo, jį išsikvietė tyrėjai ir pradėjo klausinėti apie nakties įvykius, jie jau viską žinojo, iš kur jiems buvo žinoma jis nežinojo, davė parodymus, kad jam pačiam nekeltų bylos.

Liudytoja I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad artimai draugavo su G. K., pažįsta ir A. S., žino, kad ji dažnai važinėja išgėrusi, tokiame stovyje vairuoja automobilį. G. K. telefone pamatė susirašinėjimus su A., o vėliau jis jai papasakojo, kad ji jį ir dar vieną vaikiną, visi buvo išgėrę, vežė namo ir juos sustabdė du policininkai. A. su savimi turėjo tik 100 litų, policininkai leido nuvažiuoti iki bankomato ir pasiimti pinigų. Vaikinai jai padavė po 200 litų. Grįžo prie pareigūnų, kurie juos paleido. Liudytojai pasidarė baisu, kad girta vairuoja, o daugiausiai užpyko ant pareigūnų, kurie leido girtai merginai ir toliau važiuoti, ją paleido. Labai ilgai mąstė ką daryti, 2015 m. kovo mėnesį parašė imuniteto skyriui, paskyrė tyrėją, vėliau susirašinėjo su tyrėju Jonu. Ji parašė elektroninį laišką, neminėjo nei vardo, nei pavardės, tiesiog parašė, kad buvo toks įvykis, kad paimtas kyšis, paklausė ką galima padaryti neminint nei vardų, nei pavardžių, klausė kas tuo metu budėjo iš pareigūnų Narbuto gatvėje prie viaduko. Pareigūnams klausinėjant, kur, kokiu laiku viskas vyko, ji nežinojo, todėl klausinėjo G., nes jis jai smulkmenų nepasakojo, o iš jo sužinojusi pranešdavo pareigūnams. Pareigūnai ją informavo, kad A. buvo iškviesta, nieko nepasakojo, į klausimus atsakinėjo tik „taip“ arba „ne“. Pareigūnas paaiškino, kad nieko neišeis, baudžiamosios bylos nebus. Ji tuo buvo pasipiktinusi, nes ne tik pareigūnai, bet ir A. padarė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą. Su A. ji susirašinėjo daug ir ilgai, papasakojo jai kaip apie tai sužinojo ir ką informavo. A. nenorėjo nieko prisiminti ir tiesiog viską pamiršti. Ji papasakojo A. kas jai gresia, ji nustebo, bet vėliau atsakė, kad buvo policijoje, ją klausinėjo, bet ji jokio prisipažinimo nerašė. Su A. po šio įvykio bendraudavo tik internetu. Jos niekas neskatino padaryti pranešimą apie situaciją, apie kurią sužinojo iš savo draugo G. K.. Su imuniteto pareigūnais susirašinėjo daug kartų, elektroninių laiškų buvo apie 10.

Iš sąskaitos išrašo matyti, kad V. P. 2014-10-26 03:33:52 val. iš DNB bankomato, esančio Viršuliškių g. 40, išsiėmė 200 litų, o A. S. 2014-11-11 V. P. į sąskaitą pervedė 200 litų skolos (t. 1, b. l. 44-55).

Iš sąskaitos išrašo matyti, kad G. K. 2014-10-26 03:32 val. iš „Swedbank“ bankomato, esančio Viršuliškių g. 40, išsiėmė 500 litų, o A. S. 2014-11-10 G. K. į sąskaitą pervedė 100 litų skolos (t. 1, b. l. 70-72).

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad A. P. ir A. R. inkriminuojamos veikos padarymo metu (2014 m. spalio 25-26 d.) dirbo (t. 1, b. l. 96).

Iš VRIS CDB duomenų matyti, kad 2014-10-26 nuo 03:11:20 val. iki 03:27:28 val. A. P. tikrino A. S. duomenis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre (t. 1, b. l. 91-93).

2014-10-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo plane užfiksuota, kad 2014-10-25, nuo 18.30 val. iki 2014-10-26, 7.30 val., Vilniaus miesto 5 ir 6 policijos komisariato teritorijas aptarnauja AP-62, tarnybinis automobilis VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) spec. priemonės: alkotesteris, stiklų skaidrumo matuoklis, neperšaunamos liemenės, ežys; ekipažo sudėtis – R., P. (t. 1, b. l. 81).

2014 m. spalio mėn. darbo grafike nurodyta, kad spalio 26 d. A. R. ir A. P. priskirtos pajėgos: (duomenys neskelbtini) (kelių patrulis) (t. 1, b. l. 82).

Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnale užfiksuotas įrašas Nr. 371 apie alkotesterio kiekio matuoklio panaudojimą, atliktas 2014-10-25, 5.42 val., kitas įrašas Nr. 372 yra atliktas 2014-10-31, 15.10 val. Duomenų apie alkoholio kiekio matuoklio naudojimą 2014-10-26 nėra (t. 1, b. l. 101-106).

Tarnybinio automobilio VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) 2015-07-31 apžiūros protokole užfiksuota, jog šios transporto priemonės galinėse durelėse įrengta kišenėlė (t. 1, b. l. 83-88).

Vilniaus aps. VPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo J. R. 2015-05-20 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog šaukiniu (duomenys neskelbtini) dirbę pareigūnai 2014-10-26, 03.06 val., stabdė transporto priemonę Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini) ir ją paleido (t. 1, b. l. 77-78). Per dvi valandas šio ekipažo buvo sustabdyti 4 automobiliai dėl „kitų pažeidimų“, visi paleisti.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį.

A. P. ir A. R. kaltinami tuo, kad būdami valstybės tarnautojais, bendrininkaudami ir veikdami abiejų naudai, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus susitarė paimti iš A. S. 500 litų (144,81 euro) dydžio kyšį ir jį paėmė, t. y. jie kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar sutaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus...“.

Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo arba jam prilyginto asmens atlikimas arba neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalauja ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio paėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryti bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Kyšininkavimas už neteisėtą veikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamiesiems inkriminuoti du objektyvieji požymiai – susitarimas priimti kyšį ir kyšio priėmimas.

Nustatyta, kad A. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir būdama neblaivi vežė du neblaivius savo draugus po išgertuvių namo, jiems pažadėjo kiekvieną parvežti į jų namus. Narbuto gatvėje A. S. automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas. Tikslu išvengti administracinės atsakomybės A. S. įkalbinėjo pareigūnus nesiimti jokių priemonių, pasiūlė 100 litų, po to pasiūlė 500 litų. Jos draugai G. K. ir V. P. siūlė eiti ir tartis su pareigūnais, pažadėjo jai nuimti iš savo banko kortelių po 200 litų ir perduoti jai, kad perduotų pareigūnams. Kaltinamieji su tokiu pasiūlymu sutiko ir leido pažeidėjai A. S. jos vairuojamu automobiliu nuvažiuoti iki „Mados“ prekybos centro pastato, kur yra bankomatai. A. S. vairuotojo pažymėjimas buvo paliktas pas kaltinamuosius automobilyje. Kaltinamieji turi teisę surašyti administracinio teisęs pažeidimo protokolą, nušalinti neblaivų vairuotoją nuo vairavimo, reikalui esant imtis priemonių nugabenti automobilį į jų saugojimo vietą arba suteikti galimybę iškviesti vairuotoją, galintį toliau vairuoti automobilį. Kaltinamieji A. S. pasiūlymui priimti 500 litų kyšį pritarė ir leido jai nuvažiuoti iki bankomato pasiimti pinigų. Teismų praktikoje reikalavimo duoti kyšį požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti (gauti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231/2007, 2K-486-693/2015). Labai svarbu nustatyti kieno iniciatyva - pareigūno ar pažeidėjo – pradedama reikalauti ar tartis dėl kyšio, nes vienas iš objektyviųjų kyšininkavimo požymių yra ir susitarimas jį priimti. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnas, sustabdęs Kelių eismo taisyklių pažeidėją, jam paaiškina, dėl ko jis sustabdytas, paaiškina už tai numatytas nuobaudas, galimą automobilio konfiskavimą, priverstinį automobilio nuvežimą į saugomą teritoriją, nėra provokavimas ar reikalavimas duoti kyšį. A. S. susitarė su kaltinamaisiais dėl kyšio davimo, o jie sutiko jį priimti.

Kaltinamieji A. P. ir A. R. kaltinami padarę nusikalstamą veiką už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Šis objektyvusis požymis turi reikšmės veikos kvalifikavimui: už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus numatyta atsakomybė pagal BK 225 str. 1 d., o už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (esant kitiems šio nusikaltimo požymiams) – pagal BK 225 str. 2 d. Kaltinamieji neteisėtai neveikė vykdant įgaliojimus – neįformino alkotesterio parodymus, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, nenušalino vairuotojo nuo automobilio vairavimo, leido neblaiviam vairuotojui ir toliau vairuoti transporto priemonę. Kaltinamieji nevykdė savo įgaliojimų už susitartą kyšį.

Dėl kyšio paėmimo. Nustatyta, kad sustabdyta vairuotoja A. S., kaltinamiesiems leidus, nuvažiavo nuo sustabdymo vietos iki bankomatų, esančių prie „Mados“ prekybos centro, kur jos bendrakeleiviai, išsiėmę pinigų pagal savo bankų korteles, padavė jai po 200 litų. Savo pinigų ji turėjo 100 litų. A. S. kartu su G. K. grįžo į pareigūnų nurodytą vietą, kur jų automobilis buvo sustabdytas, A. S. sutartą pinigų sumą (500 litų) įdėjo į pareigūnų automobilio galinių durelių kišenę, jai buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas ir leista toliau važiuoti.

Tokios yra faktinės įvykio aplinkybės.

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kategoriškai neigė susitarę priimti kyšį ir jį paėmę, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta surinktais ir teisiamajame posėdyje patvirtintais įrodymais. Pirmiausia, liudytojų A. S., V. P. ir G. K. nuosekliais parodymais apie įvykio aplinkybes. Teisiamajame posėdyje jie buvo prisaikdinti ir įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (BPK 277 straipsnis). Teisiamajame posėdyje liudytojai davė nuoseklius parodymus, nors po įvykio praėjo daugiau nei metai laiko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. S., V. P. ir G. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, jų atžvilgiu priimti nutarimai nutraukti baudžiamąją bylą. Apšmeižti pareigūnus apkaltinant kyšio ėmimu liudytojai neturėjo tikslo, su pareigūnais jokių reikalų neturėjo, pareigūnai jiems padarė tik gera – nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nesiėmė kitų būtinų priemonių administracinio teisės pažeidėjo atžvilgiu. Teisiamajame posėdyje šie liudytojai parodė, kad jie net nenorėjo šio klausimo iškelti į viešumą, tačiau G. K. apie įvykį papasakojo savo draugei I. V., kuri po pusės metų po įvykio pradėjo aktyviai veikti ir informavo Imuniteto tarnybą. Kokiais tikslais veikė I. V. pareigūnų veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi. I. V. buvo iškviesta į teismą ir davė parodymus apie A. S. ir policijos pareigūnų padarytus veiksmus, ką ji sužinojo iš G. K.. Pradėjus gautos informacijos patikrinimą, faktai pasitvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų parodymų teisiamajame posėdyje, kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: nuo 2014-10-25 18.30 val. iki 2014-10-26 7.30 val. Vilniaus miesto 5 ir 6 policijos komisariato teritorijas aptarnauja AP-62 tarnybinis automobilis „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) spec. priemonės: alkotesteris, stiklų skaidrumo matuoklis, neperšaunamos liemenės, ežys, ekipažo sudėtis R., P. (t. 1, b. l. 81, 82, 83-88, 96). Duomenų apie alkotesterio naudojimą 2014 m. spalio 26 d. nėra (t. 1, b. l. 101-106). Šaukiniu (duomenys neskelbtini) dirbę pareigūnai 2014-10-26 03.06 val. stabdė transporto priemonę „Peugeot“ v/n (duomenys neskelbtini) ir ją paleido (t. 1, b. l. 77-78). 2014 m. spalio 26 d. nuo 03:11:20 val. iki 03:27:28 val. A. P. tikrino A. S. duomenis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre (t. 1, b. l. 91-93). Kaltinamųjų automobilis 2014 m. spalio 26 d. nuo 02:30:00 val. iki 04:00 val. budėjo Narbuto gatvėje (Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys, t. 2, b. l. 188-191). Liudytojų parodymus patvirtina ir bankų sąskaitų išrašai: V. P. 2014-10-26 03:33:52 val. iš „DNB“ bankomato, esančio Viršuliškių g. 40, išsiėmė 200 litų (t. 1, b. l. 44-45), o G. K. tą pačią dieną toje pačioje vietoje 03.32 val. išsiėmė 500 litų (t. 1, b. l. 70-72). A. S. 2014-11-11 V. P. į sąskaitą pervedė 200 litų skolą (t. 1, b. l. 47), o V. K. 2014-11-10 į sąskaitą pervedė 100 litų skolą (t. 1, b. l. 71), kas taip pat patvirtina liudytojų parodymus dėl pinigų nuėmimo iš sąskaitų kyšio davimui.

Teismas atmeta kaltinamųjų paaiškinimus neigiant susitarimą paimti kyšį ir kyšio paėmimą ir jų parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas vertina surinktus įrodymus visumoje ir daro išvadą, kad kaltinamieji už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, kitų savo tiesioginių pareigų neatlikimą susitarė su A. S. už tai paimti kyšį ir paėmė 500 litų kyšį.

Nors pats pinigų perdavimo ir paėmimo faktas techninėmis priemonėmis neužfiksuotas, tačiau byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamieji paėmė 500 litų kyšį. Kad nusikaltimo dalykas – pinigai (kyšis) nerasti (po įvykio praėjo daug laiko), jų perdavimas neužfiksuotas, tačiau tai įrodyta kitais byloje užfiksuotais įrodymais, o kalti asmenys baudžiami remiantis įrodymų visuma, teismų praktikoje pripažįstama kaip nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, padarymas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis Nr. 2K-486-693/2015).

Apie galimą kyšio davimą teisėsaugos instituciją informavo ne kyšio davėjai, o pašalinis asmuo I. V., kuri su pareigūnais jokių reikalų neturėjo ir jie buvo nustatyti operatyvinėmis priemonėmis. Kokių tikslų siekiama informuojant apie duotą kyšį reikšmės kaltininkų veiksmų kvalifikavimui neturi, svarbiausia – kad nebūtų nekalti žmonės apkalbėti. Tokių tikslų A. S., G. K., V. P. ir I. V. neturėjo. Teismas negali ir neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų A. S., G. K. ir V. P. parodymais teisiamajame posėdyje. Teisėjo vidinį įsitikinimą dėl padarytos veikos sustiprino apklausiamų liudytojų emocinė būsena, jų nuoširdumas teisiamajame posėdyje.

Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia – sutiko su pasiūlymu priimti kyšį, jo dydžiu ir jį priėmė. Yra visi objektyvieji ir subjektyvieji kyšininkavimo požymiai. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, abu pritarė pasiūlymui priimti kyšį ir jį paėmė. Teismų praktikoje, jeigu kyšininkavimas yra padarytas bendrininkų grupe, kvalifikuojant veiką atsižvelgiama į viso kyšio vertę, o ne į tai, kuri jo dalis atiteko kiekvienam iš bendrininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos išvados šios kategorijos bylose 13 p.).

A. R. gynėjo iškeltas klausimas, kad V. P. negalėjo per labai trumpą laiką 2014 m. spalio 26 d. 03:14:20 val. atsiskaityti Opolsko bare Trakų g. 2, o jau 03:33:52 val. Viršuliškių g. „DNB“ bankomate pasiimti 200 litų (t. 1, b. l. 50), nepaneigia byloje surinktų įrodymų. Teismui išreikalavus duomenis apie patrulių automobilio „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 26 d. nuo 2.30 val. iki 4.00 val. buvimo vietą ir kitą išplėstinę informaciją, susijusią su šio automobilio panaudojimu iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos, ją išanalizavus teisiamajame posėdyje, šie duomenys (t. 1, b. l. 198-207) nepaneigia, o tik patvirtina inkriminuojamos veikos padarymą, nes tuo laiku buvo atidaromos ir vairuotojo, ir keleivio durelės.

Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes jie susitarė priimti kyšį ir paėmė sutaro 500 litų dydžio kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Dėl bausmių skyrimo.

Kaltinamųjų A. P. ir A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintais bausme siekiamais tikslais bei bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d., 225 str. 2 d.), nusikaltimą padarė pareigūnai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti – nusikaltimą padarė bendrininkų grupė. Atsižvelgiama ir į kaltinamųjų asmenybes – dirba, iš Policijos komisariato charakterizuojami tik teigiamai, anksčiau neteisti ir administracinėmis nuobaudomis nebausti, turi šeimas ir išlaiko nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiama ir į kaltinamųjų elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo. Po nusikalstamos veikos padarymo tęsė darbą, jokių teisės pažeidimų nepadarė, praėjo pusantrų metų laiko. Straipsnio sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, paimto kyšio nedidelę sumą. Paskirta bauda negali būti nepakeliama našta nuteistajam ir jo šeimai. Bausmė skiriama atsižvelgus į kaltinamųjų suderintus veiksmus darant nusikaltimą.

Nustatyta, kad kaltinamieji gavo 500 litų (144,81 euro) dydžio kyšį. Iš nusikalstamos veikos gauti pinigai konfiskuojami (BK 72 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., ir paskirti 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą. Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., ir paskirti 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą. Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuoti iš A. P. ir A. R. po 72,40 euro.

A. P. ir A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2016-05-17 gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.