- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-457/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Anšilas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Red2“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Anšilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-163-178/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Red2“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Anšilas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Anšilas“ priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „Red2“, atsakovui pagal priešieškinį L. M. dėl sandorių nuginčijimo bei sumokėtos sumos išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2007 m. balandžio 2 d. ieškovas UAB „Red2“ su atsakovu UAB „Anšilas“ sudarė Statinių statybos valdymo paslaugų teikimo sutartį (toliau - Sutartis). Tuometinis atsakovo direktorius L. M. su UAB „Red2“ pasirašė šiuos darbų priėmimo - perdavimo aktus: 2007 m. rugpjūčio 31 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 01, 2008 m. liepos 31 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 02, 2007 m. birželio 12 d. darbų perdavimo aktą. UAB „Red2“ šių aktų pagrindu išrašė UAB „Anšilas“ PVM sąskaitas faktūras DMJ 0132, DMJ 0074, DMJ 0087 156 940 Lt sumai. Ieškovui buvo sumokėta 107 100 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Red2“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Anšilas“ 49 840 Lt skolą, 6 611,52 Lt delspinigius, 20 000 Lt baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas UAB „Anšilas“ priešieškiniu prašė:
1. Pripažinti nuginčytais ir dėl to negaliojančiais UAB „Anšilas“ atstovo L. M. ir UAB „Red2“ pasirašytus šiuos darbų perdavimo priėmimo aktus:
2007 m. rugpjūčio 31 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 01, išskyrus dalį dėl 10 100 Lt sumokėjimo;2008 m. liepos 31 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 02;
Šalies argumentai
2. Pripažinti nuginčytomis ir dėl to negaliojančiomis darbų perdavimo - priėmimo pagrindu UAB „Red2“ išrašytas UAB „Anšilas“ PVM sąskaitas faktūras dalyje dėl 140 940 Lt, o konkrečiai: PVM sąskaitą - faktūrą serija DMJ 0087 (bendra suma - 47200 Lt), dalyje dėl 37 100 Lt sumokėjimo; PVM sąskaitą- faktūrą serija DMJ 0132 (suma - 103840 Lt);
Taikyti restituciją bei priteisti 91 000 Lt ;Priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo sumokėtos sumos nuo mokėjimų atlikimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos – 8 190 Lt;Priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Šalies argumentai
Priešieškinyje nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta dėl SPA centro statybos, tačiau dėl ekonominės situacijos ši statyba buvo atidėta, SPA centro statybos apskritai nėra prasidėjusios. Nepaisant šio fakto, tuometinis UAB „Anšilas“ direktorius L. M. su UAB „Red2“ pasirašė šiuos darbų priėmimo-perdavimo aktus: 2007 m. rugpjūčio 31 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 01, 2008 m. liepos 31 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 02, 2007 m. birželio 12 d. darbų perdavimo aktą. UAB „Red2“ šių aktų pagrindu išrašė UAB „Anšilas“ PVM sąskaitas faktūras DMJ 0132, DMJ 0074, DMJ 0087. Nors darbai ir nebuvo atlikti, L. M. pagal šias sąskaitas faktūras UAB „Red2“ sumokėjo iš viso 107 000 Lt. UAB „Red2“ yra faktiškai atlikęs darbų ne daugiau kaip už du mėnesius. Pagal Sutarties 4.2 punkto „b“ papunktį UAB „Red2“ už tinkamai atliktus darbus per mėnesį yra mokama po 8000 Lt. Taigi, UAB „Red2“ turėjo būti sumokėta tik 16 000 Lt, o likęs 91 000 Lt apmokėjimas turi būti grąžintas UAB „Anšilas“. Taip pat turi būti pripažintos negaliojančiomis UAB „Red2“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 140 940 Lt sumai. Taip pat nurodė, kad sandoriai, t. y. pasirašymas darbų priėmimo- perdavimo aktų dėl darbų, kurie nebuvo atlikti, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas ir jų dalinis apmokėjimas, turi būti pripažinti negaliojančiais CK 2.135 straipsnio pagrindu, nes L. M., sudarydamas sandorius, kurie neatitinka UAB „Anšilas“ interesų, veikė pažeisdamas jam, kaip atstovui, suteiktas teises. UAB „Red2“ negalėjo nežinoti apie tą faktą, kad SPA centro statyba nėra net prasidėjusi, darbai neatlikti, todėl minėtų sandorių sudarymas rodo UAB „Red2“ nesąžiningumą. Sandoriai taip pat turi būti pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, t. y. dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi, nes ginčijami sandoriai galėjo būti sudaryti tik L. M. ir UAB „Red2“ piktavališkai tarpusavyje susitarus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Anšilas“ 49 840 Lt skolą, 6 611,52 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad tarp šalių byloje nėra ginčo, kad SPA centro statybos iki numatyto termino (2008 m. balandžio 1 d.) neprasidėjo. Tačiau, kaip minėta, iš Sutarties 4.3 punkto matyti, kad ši aplinkybė per se neatleidžia nuo aptarto atlyginimo mokėjimo už konsultacijas nei iki 2008 m. balandžio 1 d., nei po to, taip pat nesuteikia teisės jį mažinti priklausomai nuo kokių nors aplinkybių. Todėl atsakovo teiginiai, jog jis turėtų mokėti tik už statybos darbų metu teikiamas paslaugas, yra nepagrįsti, jie prieštarauja ir Sutarties 2.2 punkte nurodytų paslaugų apimčiai, numatančiai ir iki statybos darbų pradžios būdingus atliktinus darbus: patarimai, susiję su projektavimo darbais, projektavimo darbų koordinavimas ir priežiūra ir t.t. Į bylą nėra pateikta iš esmės jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ginčo laikotarpiu bent kartą pasinaudojęs virš minėtomis savo teisėmis reikšti prieštaravimus dėl paslaugų apimties, kokybės, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas, nepradėjus statybos darbų iki 2008 m. balandžio 1 d., būtų raštu informavęs ieškovą apie konsultacinių darbų nereikalingumą, būtų ėmęsis priemonių pakeisti, nutraukti ar sustabdyti Sutartį arba priėmęs konkrečius sprendimus stabdyti statybos procesą.
Nustatydamos Sutartyje apmokėjimo tvarką, šalys nekonkretizavo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto turinio, niekaip neapibrėžė teiktinų paslaugų apimties, kuri sąlygotų kitokio negu aptarto atlyginimo (8 000 Lt) gavimą kiekvieną mėnesį priklausomai nuo teiktų paslaugų apimties. Pažymėjo, kad pati Sutartis, jei ji buvo sudaryta ydingai, ar atskiros jos nuostatos šiuo atveju byloje ir nėra ginčijamos. Todėl atsakovo teiginiai, kad atskirais laikotarpiais paslaugų kiekis ar jų kokybė yra per menki aptarto atlyginimo mokėjimui, yra niekuo nepagrįsti. Dabartinis atsakovo aiškinimas apie tai, kad neva jis pripažįstąs pagrįstu apmokėjimą tik už dviejų mėnesių laikotarpį, faktiškai reikštų tik jo paties subjektyvų ieškovo atlikto darbo vertinimą visiškai nesant bent kiek aiškesnių tokio vertinimo kriterijų. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo. Todėl jam turėjo būti žinoma nuostata, kad sutartis šalims turi įstatymo galią ir ji turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Tuo tarpu, kaip minėta, per visą ginčo laikotarpį atsakovas ir nėra pareiškęs ieškovui jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo. Dar daugiau, atsakovas ne tik priėmė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, bet didžiąją dalį jų ir apmokėjo, o prieštaravimus pradėjo reikšti tik ieškovui pareikalavus neapmokėtos skolos dalies. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas teigti, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino sandorius, kuriuos dabar ginčija, nors po jų patvirtinimo tokios teisės apskritai nebeturi (CK 1.79 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas be deklaratyvių teiginių nepateikė įrodymų, jog šie sandoriai, sudaryti dėl interesų konflikto, prieštaravo bendrovės interesams, bendrovės vadovo kompetencijai ar sudaryti piktavališko susitarimo rezultate - jie yra sudaryti vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o Sutarties teisėtumo atsakovas, kaip minėta, nekvestionuoja. Be to, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas ir neturi pagrindo išvadai, kad paslaugos apskritai nebuvo teikiamos. Tokiai išvadai prieštarautų byloje esančios ieškovo rengtos projekto eigos ataskaitos (t. 1 b.l 71-168), pasitarimų, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovai, projektavimo klausimais protokolai, šalių raštų ir elektroninio susirašinėjimo turinys, statybos leidimas, kuriame techniniu prižiūrėtoju nurodyta ieškovo darbuotoja. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų pateikimas ne kas mėnesį, kaip numatyta Sutartyje, nepaneigia paslaugų suteikimo fakto ir pareigos už jas atsiskaityti.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas, priešieškinis atmetamas. Kartu pažymėjo, kad L. M., ginčijant dviejų privačių juridinių asmenų sandorių teisėtumą, atsakovu patrauktas nepagrįstai, ką patvirtina ir tai, kad joks konkretus reikalavimas priešieškiniu L. M. apskritai ir nepareikštas. Todėl, nesant šiam atsakovui pareikšto konkretaus reikalavimo, toje dalyje priešieškinis negali būti nei tenkinamas, nei atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Anšilas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priešieškinis būtų tenkintas, o ieškinys atmestas visiškai, o nustačius CPK 327 straipsnyje numatytus pagrindus – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:
1. SPA centro statybų darbai nėra ir nebuvo prasidėję, todėl UAB „Red2“ negalėjo apeliantui suteikti tų paslaugų, kurias turėjo suteikti pagal Sutartį.
2. Ginčijami sandoriai sudaryti būtent tuomet, kai apeliantui vadovavo piktavališkai su UAB „Red2“ susitaręs L. M. (atsakovas pagal priešieškinį), kuris ir galėjo reikšti pretenzijas, todėl argumentas, kad apeliantas nesinaudojo Sutartyje įtvirtinta teise reikšti pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės ar jų apimties, yra visiškai nepagrįsti.
3. Skundžiamame sprendime buvo konstatuoti L. M. parodymai, kad apeliantas faktiškai mokėjo avansu, nors sutartyje buvo numatyta, kad apmokama tik už jau atliktus darbus.
4. Ieškovas teismui pateikė įrodymus apie suteiktas paslaugas, kurie, apelianto giliu įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina faktą, kad ieškovas suteikė apeliantui paslaugų ne daugiau kaip už 2 mėnesius, tačiau šių įrodymų pirmosios instancijos teismas realiai nevertino. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių aišku, kad ieškovui akivaizdžiai buvo atlikta mokėjimų už suteiktas paslaugas beveik 10 kartų daugiau nei suteikta paslaugų.
5. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad atlyginimas ieškovui mokamas tik už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas, kas paneigia teismo teiginį, kad Sutartis nenumatė jokios kitos atlyginimo ieškovui mokėjimo galimybės, kaip tik mokėti po 8000 Lt kas mėnesį ieškovui už apeliantui suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Red2“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių piktavališko susitarimo buvimo faktą (CK 1.91 str.). PVM sąskaitos faktūros apskritai negali būti laikomos civiliniais sandoriais, todėl joms negali būti taikomos CK nuostatos, reguliuojančios sandorių negaliojimą. Atsakovas taip pat nepagrįstai priešieškiniu reikalavo pripažinti negaliojančiais darbų priėmimo – perdavimo aktus pagal CK 2.135 straipsnį, nes nepateikė jokių įrodymų, kad šie sandoriai sudaryti dėl interesų konflikto, prieštaravo bendrovės interesams. Atsakovas visą ginčo laikotarpį nėra pareiškęs jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų ir didžiąją dalį atliktų darbų netgi apmokėjo, kas laikytina sudaryto sandorio patvirtinimu. Nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma, tačiau apeliantas nepateikė nei UAB „Red2“ ir L. M. tariamą piktavališką susitarimą patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, nei jokiais dokumentais nebandė įrodyti, kad dalis UAB „Red2“ atliktų darbų neva apskritai nebuvo atlikti. Ieškovas pažymi ir tai, kad apeliantas priešieškiniu nepareiškė jokių reikalavimų L. M. dėl nuostolių atlyginimo, o L. M. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų jau po ieškinio teisme pareiškimo, tačiau paliktas valdybos nariu, o taip pat yra ir UAB „Anšilas“ akcininkas. Sutarties tinkamam vykdymui neturi reikšmės aplinkybė, jog SPA centro statybos darbai faktiškai dar nėra pradėti, kadangi sudarytoje sutartyje šalys susitarė dėl kompleksinių darbų, apimančių ne tik pačių statybos darbų valdymo paslaugas, bet ir projektavimo darbų koordinavimą ir priežiūrą. Tuo tarpu atsakovo aiškinimas apie tai, kad jis pripažįstąs pagrįstu apmokėjimą tik už dviejų mėnesių laikotarpį, faktiškai reikštų tik jo paties subjektyvų ieškovo atlikto darbo vertinimą, visiškai nesant bent kiek aiškesnių tokio vertinimo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik atsakovas, todėl byla nagrinėjama šio skundo ribose.
Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas nagrinėjamam ginčui reikšmės turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas, atkartodamas savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, nurodo, kad SPA centras nei sutartyje nustatytu laiku, nei iki šiol nebuvo pradėtas statyti, o tai rodo, kad ieškovas negalėjo suteikti paslaugų, numatytų tarp šalių sudarytoje Sutartyje ir tai parodo, kad paslaugos apeliantui faktiškai nebuvo suteiktos. Tačiau šį teiginį apeliantas pateikė neatsižvelgęs į tai, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sutartis tarp šalių buvo sudaryta tiek dėl statybos techninės priežiūros, tiek ir dėl statybos (įskaitant projektavimo darbus) valdymo, dėl ko vien tai, kad SPA centro statyba nebuvo pradėta, negali liudyti apie paslaugų apeliantui nesuteikimą. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde argumentų, skirtų šiai pirmosios instancijos teismo išvadai paneigti, nėra. Tuo tarpu tokios išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad Sutartimi šalys aptarė ieškovo teikiamų paslaugų apmokėjimo sąlygas tiek iki statybų (2008 m. balandžio 1 d.), tiek ir po statybų pradžios (Sutarties 4.2 b punktas).
Be to, apeliantas neteigia, kad statybos nebuvo pradėtos dėl ieškovo kaltės, o pagal Sutarties 2.6. punktą ieškovas neatsako už darbų užbaigimo vėlavimą, jei toks vėlavimas įvyko ne dėl jo kaltės. Svarbu yra ir tai, kad apeliantas nepasinaudojo savo teise Sutartį nutraukti, tame tarpe dėl to, kad ieškovas tinkamai ir laiku nevykdė Sutartyje nurodytų darbų (sutarties 5.3), bei nereiškė pretenzijų tiek dėl darbų kokybės, tiek ir dėl jų apimties. Taigi tarp šalių 2007 m. balandžio 2 d. sudaryta statinių statybos valdymo paslaugų teikimo sutartis buvo galiojanti ir šalims privaloma vykdyti. Būtent vykdant Sutartį buvo surašyti apelianto ginčijami ir sandoriais įvardijami darbų perdavimo priėmimo aktai. Svarbu pažymėti ir tai, kad šių aktų pagrindu apeliantas didžiąją dalį darbų apmokėjo (CK 1.79 straipsnio 1 d., 2 d. 1 p.).
Tiesa, apeliantas nurodo, kad paminėtomis sutarties nuostatomis nebuvo pasinaudota todėl, kad atsakovo įmonei tuo metu vadovavo tas pats L. M., kuris pasirašė ir apelianto ginčijamus darbų perdavimo - priėmimo aktus. Tačiau šiuos aktus prašęs pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies ir CK 2.135 straipsnio pagrindais, kaip sudarytus L. M. susitarus bei susimokius su ieškovu, atsakovas patikimų įrodymų, patvirtinančių pastarojo nesąžiningumą, nepateikė, kas buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Nesutikdamas su tokia išvada apeliantas deklaratyviai nurodo, kad L. M. buvo piktavališkai susitaręs su ieškovu. Tačiau, taip teigdamas, apeliantas konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti šį faktą, nenurodo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bei net nepaaiškina, kas, apelianto manymu, galėjo paskatinti L. M. nesąžiningą elgesį apelianto atžvilgiu (CPK 178 straipsnis). Be to, apelianto teiginiais dėl L. M. nesąžiningumo, pasak apelianto, susimokant su ieškovu, leidžia abejoti paties atsakovo elgesys. Apeliantas turtinių pretenzijų L. M. net ir reiškiant priešieškinį pareiškęs nebuvo. L. M. net ir atleistas iš įmonės vadovo pareigų tėra apelianto valdybos narys, kas parodo bendrovės ,,Anšilas“ pasitikėjimą šiuo asmeniu (3 t., 152 b. l.). Be to, kaip matyti iš UAB ,,Anšilas“ metinio pranešimo (3 t., b. l. 158, 159), 2007 m. spalio 15 d. bendrovės akcininkų sprendimu buvo nutarta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą leidžiant L. M. įsigyti 400 000 bendrovės akcijų. Visa tai parodo, kad tiek sutarties vykdymo metu (tame tarpe ginčijamų darbų priėmimo - perdavimo aktų surašymo metu), tiek ir bylos nagrinėjimo metu šis asmuo buvo tiesiogiai suinteresuotas bendrovės ,,Anšilas“ sėkminga bei pelninga ūkine veikla, kas taip pat verčia abejoti apelianto teiginiu dėl šio asmens veiksmų bendrovės ,,Anšilas“ nenaudai. Be to, dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo remtis L. M. paaiškinimais, kad ieškovo darbai buvo apmokami avansu.
Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, pagal Sutarties sąlygas ieškovas turėjo atlikti tam tikrus darbus (patarimai, susiję su projektavimo darbais, šių darbų koordinavimas ir priežiūra ir t. t.), todėl sutikti su apelianto teiginiu, kad nepradėjus SPA centro statybos darbų, jokių paslaugų ieškovas nesuteikė, negalima. Tuo tarpu darbų apimtis patvirtina apelianto nenuginčyti darbų priėmimo perdavimo aktai bei į bylą pateiktos projekto eigos ataskaitos, atitinkamų pasitarimų projektavimo klausimais protokolai, šalių susirašinėjimas. Būtent šiais įrodymais, iš dalies patenkinęs ieškinį, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Apeliantas teigia, kad paminėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovui suteikė paslaugų ne daugiau nei už 2 mėnesius. Tačiau kuo remiantis daroma tokia išvada apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodyta (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o paminėtuose įrodymuose užfiksuoti ieškovo pateiktų darbų apimtys bei jų atlikimo datos rodo priešingai.
Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti apelianto priešieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 2.135 straipsnis, CPK 178 straipsnis), o naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.