Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-2143/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1555-555/2013Nutartis · 2013-07-08Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-09-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2-2143/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00157-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Super statyba“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2143/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00157-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1555-555/2013 pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Super statyba“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. K. 2013-02-27 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Super statyba“, bankroto administratoriumi paskirti UAB Verslo administravimo centrą. Nurodė, kad 2011-07-14 tarp S. K. ir UAB „Super statyba“ sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas turėjo pastatyti kaimo turizmo pastatą. Atsakovas 2011-09-01 ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą 371 141,93 Lt sumai, kurią ieškovas apmokėjo pilnai per kelis kartus. Tarp šalių kilus nesutarimams dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės, pareiškėjas užfiksavo statybos darbų trūkumus, dėl ko 2012-01-03 atsakovas, neįvykdęs įsipareigojimų ir neištaisęs trūkumų, vienašališkai nutraukė sutartį. 2012-03-02 surašytas statybos darbų trūkumų nustatymo aktas, kurį pasirašė užsakovas, rangovas ir visi objekte dirbę subrangovai. Be to, pareiškėjas savo iniciatyva atliko Faktiškai atliktų darbų ir Atliktų darbų trūkumų pašalinimo skaičiavimus, kuriais patvirtinama, kad atsakovas statybos objekte atliko darbų už bendrą 243 193,90 Lt, o atliktų darbų trūkumų ištaisymas pareiškėjui kainuotų 202 452,49 Lt.

Nurodė, kad atsakovas negrąžina ieškovui permokėto 76 877,31 Lt avanso bei nepadengia 202 452,49 Lt išlaidų pagal Statybos rangos sutartį atliktų darbų trūkumams pašalinti, į pretenzijas nereaguoja, todėl mano, jog atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla. Galutinio atliktų darbų rezultato atsakovas ieškovui nėra pridavęs. Atsakovui buvo siunčiamos pretenzijos, bet šis į jas nereagavo. Pradėjęs domėtis atsakovo finansine padėtimi, pareiškėjas nustatė, kad atsakovas neturi jokio registruoto turto, Registrų centrui nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Super statyba“ nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas yra ne UAB „Super statyba“ kreditorius, o debitorius, nes įmonės balanse yra įtraukta jo 155 724,24 Lt skola, todėl pastarasis negali inicijuoti bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas yra ėmęsis veiksmų siekdamas išsiaiškinti, kuri šalis iš tiesų yra skolininkas, dėl ko yra pateikęs ieškinį teismui, kuriuo prašo priteisti iš S. K. apie 250 000 Lt. UAB „Super statyba“ veiklos 2013 m. nevykdo, kadangi dėl piktybiško ieškovo neatsiskaitymo už atsakovo įvykdytus statybos darbus, šis susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi. Įmonės turtą sudaro skolininkų įsipareigojimai – į įmonės balansą yra įtraukti tiekėjams ir subrangovams sumokėti avansai, ieškovo įsiskolinimas, registruoto turto įmonė neturi. Įmonė neturi įsiskolinimų, susijusių su darbo santykiais. Teigė, jog pareiškimas grindžiamas įmonės nemokumu, tačiau iš dokumentų matyti, kad atsakovas nėra nemokus – vien S. K. skola yra apie 150 000 Lt, todėl nėra įmonių bankroto įstatyme nustatytų pagrindų iškelti bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Super statyba“. Teismas UAB „Super statyba“ 2013-04-30 balanso duomenimis nustatė, kad atsakovo į balansą įrašyto turto vertė yra 365 423 Lt, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 201 793 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 162 039 Lt, tarp kurių – ir pareiškėjo S. K. 155 724 Lt įsiskolinimas, pinigai – 1 591 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 94 131 Lt, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 76 177,07 Lt. Taip pat nustatė, kad pateiktame kreditorių sąraše nėra nurodyti atsiskaitymų terminai, tačiau teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad visos skolos, išskyrus skolą atsakovo vadovei V. M., yra pradelstos, dėl ko sprendė, jog pradelsti įsipareigojimai atsakovo sudaro 23 917,57 Lt.

Pažymėjo, kad pareiškėjui nesutinkant su įsiskolinimu atsakovui, teismo vertinimu, tikslinga pareiškėjo (debitoriaus) įsiskolinimo neįskaityti į atsakovės balansinį turtą. Todėl, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas laikė, kad į balansą įrašyto turto vertė yra 209 699 Lt. Pagal pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-02 duomenimis, šiam biudžetui atsakovas neskolingas, o Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-14 duomenimis, atsakovo mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams nėra. Taigi teismas sprendė, kad net ir neįskaičius pareiškėjo įsiskolinimo atsakovui į jo balansinį turtą, jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įtraukto turto vertės.

Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad kyla abejonių dėl atsakovo pateiktų balansų tikrumo. Nurodė, kad už buhalterinės apskaitos tinkamą tvarkymą yra atsakingas įmonės vadovas, tuo tarpu pateiktus UAB „Super statyba“ balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas yra pasirašiusi įmonės vadovė V. M.. Todėl preziumavo, kad bendrovės balanse užfiksuoti ūkinės veiklos duomenys atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį, kol nėra įrodyta priešingai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui UAB „Super statyba“ bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, vertindamas UAB „Super statyba“ balanso duomenis, be pagrindo laikė 201 793,18 Lt avansus gautinomis sumomis, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog sumokėti avansai yra bendrovės turtas, nėra skolų suderinimo aktų. Be to, debitorinis 155 724,24 Lt S. K. reikalavimas yra nepagrįstas atliktų darbų aktu ir išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, todėl negali būti traktuotinas kaip UAB „Super statyba“ turtas.

2. Teismas neišreikalavo paskolos sutarties su V. M. dėl 52 259,50 Lt dydžio paskolos grąžinimo, todėl laikytina, kad ir ši skola yra pradelsta. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 93 169 Lt, o dokumentais pagrįstas turtas – 7 919 Lt, todėl darytina išvada, kad UAB „Super statyba“ yra nemoki.

3. Teismas nebuvo aktyvus, nes nors ir buvo įpareigojęs atsakovą pateikti vykdytų rangos darbų pareiškėjo naudai dokumentus, tačiau šiam jų nepateikus, jokių sankcijų jam neskyrė.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Super statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, jog kaip teisingai nurodė teismas, atsakovui ginčijant pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą pareiškėjui, ši skola neįskaičiuojama į pradelstų įsipareigojimų masę. Nurodo, kad teisme tarp šalių kilęs ginčas dėl statybos rangos darbų atlikimo, kokybės ir kt., todėl šalių argumentai dėl minėtų aplinkybių turi būti nagrinėjami sprendžiant bylą dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka.

Be to, priešingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai konstatavo, jog įmonės balanse užfiksuoti ūkinės veiklos duomenys atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį, kol nėra įrodyta priešingai. Tuo tarpu pareiškėjas neįrodė, kad pateiktas balansas yra neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Super statyba“ atsisakyta iškelti bankroto bylą.

Kaip yra žinoma, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008). Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumą, atsižvelgiant į tikėtinus įmonės turto vertės pokyčius, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai atsakovas ginčija vieno ar kelių kreditorių nurodytą įsiskolinimą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-743/2011; 2013 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1229/2013, etc.). Tikrindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad iš tiesų, Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Super statyba“ ieškinį atsakovui S. K. dėl 249 796,35 Lt skolos už statybos rangos darbus priteisimo (civilinė byla Nr. 2-731-252/2013). Teismas, nurodęs, kad ieškovas „Super statyba“ tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, atsakovo S. K. atžvilgiu 2013 m. liepos 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą minėtai sumai. Šioje nutartyje, ne kita ko, pažymėta, kad šalys 2011-07-14 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos darbus ir sutartyje numatytomis sąlygomis perduoti tinkamą bei kokybišką statybos darbų rezultatą atsakovui, o pastarasis – šių darbų rezultatą priimti ir už jį apmokėti. Ieškovui atlikus darbus ir pateikus atliktų darbų aktus, atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 620 938,28 Lt, tačiau sumokėjo tik dalį, t. y. 371 141,93 Lt, ir liko skolingas 249 796,35 Lt. (CPK 179 str. 3 d.). Kaip minėta, pareiškėjas S. K., siekdamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Super statyba“, skolą kildina iš tos pačios 2011-07-14 statybos rangos sutarties, todėl spręstina, kad tarp šalių kilus ginčui teisme dėl to, kas ir kiek yra skolingas pagal tuos pačius teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo „Super statyba“ mokumą, turėjo pagrindą į bendrą įsipareigojimų ir gautinų sumų masę neįskaičiuoti tiek atsakovo įsiskolinimo pareiškėjui S. K., tiek pastarojo skolos atsakovui (CPK 185 str.). Dėl nurodytų priežasčių netenka teisinės reikšmės apelianto nurodyti argumentai, kad debitorinis 155 724,24 Lt S. K. reikalavimas yra nepagrįstas atliktų darbų aktu ir išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, todėl negali būti traktuotinas kaip UAB „Super statyba“ turtas (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai laikė, kad į UAB „Super statyba“ balansą įrašyto turto vertė yra 209 699 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 23 917,57 Lt. Pažymėtina, kad net ir laikant, jog atsakovo vadovės V. M. suteikta 52 259,50 Lt paskola yra pradelstas įsipareigojimas, bendra tokių skolų suma vis tiek neviršytų pusės į balansą įrašyto UAB „Super statyba“ turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Be to, apeliantas S. K. pripažįsta, kad atsakovas UAB „Super statyba“ yra pateikęs duomenis apie išmokėtus avansus tiekėjams 201 793,18 Lt sumai (t. 1, b. l. 161-171), tačiau teigia, jog šis nepateikė įrodymų, jog sumokėti avansai yra bendrovės turtas, nėra skolų suderinimo aktų, o Kauno apylinkės teismas iš atsakovo subrangovo UAB „Valditė“, kuriam atsakovas sumokėjo 173 500 Lt avansą, UAB „Valditė“ subrangovo UAB „Modesta“ naudai priteisė 66 326,92 Lt, todėl ši suma turėtų būti atimama iš sumokėto avanso UAB „Valditė“. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėtais argumentais dėl teismo išvadų šiuo klausimu, pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo – generalinio rangovo UAB „Super statyba“ subrangovas, kuriam buvo pervestas avansas, neatsiskaitė su savo subrangovu, nereiškia, kad minėta suma turi būti mažinamas atsakovo balanse nurodytas turtas (CPK 185 str.).

Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas nepaneigė atsakovo UAB „Super statyba“ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumo. Kaip teisingai nustatė teismas, šie dokumentai yra pasirašyti atskaitingo asmens įmonės administracijos vadovės V. M., kuri pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog teismas be pagrindo konstatavo, jog pateikti duomenys atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį (CPK 178 str., 314 str.).

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantui nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nors UAB „Super statyba“ turi finansinių sunkumų, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje pateiktus duomenis kelti bankroto bylą atsakovui šiuo metu nėra pakankamo pagrindo (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kaip teisingai nustatė teismas, valstybės ir savivaldybių biudžetams atsakovas UAB „Super statyba“ neskolingas (t. 1, b. l. 111). Be to, apeliacinis teismas, patikrinęs VSDFV duomenų bazės duomenis, taip pat nustatė, kad civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną atsakovas šiam biudžetui, kaip teisingai nustatė teismas, taip pat nėra skolingas. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) taip pat nėra duomenų, kad kiti įmonės kreditoriai teismuose reikštų turtinius reikalavimus atsakovui (CPK 179 str. 3 d.). Kaip jau minėta, UAB „Super statyba“ teisminiu būdu siekia atgauti skolą iš pareiškėjo S. K., o tai sudaro pagrindą sutikti su atsakovu, kad jis aktyviu elgesiu siekia atnaujinti vykdomą veiklą ir sumokėti skolas kreditoriams (CPK 185 str.).

Šiame kontekste be kita ko pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-564/2013). Taigi, teismo įsitikinimu, esant pirmiau išdėstytai faktinei situacijai, kuomet teisme jau yra nagrinėjamas ginčas, kilęs iš tų pačių teisinių santykių dėl 2011-07-14 tarp S. K. ir UAB „Super statyba“ sudarytos statybos rangos sutarties vykdymo, pareiškėjas, norėdamas inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdamas ieškinį (priešieškinį) dėl jo nurodomo atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo S. K. atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Tuo tarpu kiti šalių pateikti argumentai, teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės bylos teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė