- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- A-525-428-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Studijų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. patikslintu skundu (t. I, b.l. 4 – 8), kurį papildė (t. I, b.l. 101 – 104; t. II, b.l. 5 – 6), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – ir Centras) priimti sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, kaip reikalaujama Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60) (toliau – ir Nuostatai) 14 punkte; iš Centro dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo Baltijos tarptautinėje akademijoje (toliau – ir Akademija) įgytos teisininko kvalifikacijos vertinimo priteisti 45 000 Lt moralinės žalos atlyginimui; patikrinti, ar Centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.1-74 patvirtintas Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) neprieštarauja Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau – ir Konvencija) I skyriaus I.1 straipsniui ir III skyriaus III.3 str. 1 daliai, VI skyriaus VI.1 ir VI.2 straipsnių nuostatoms, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos bei Latvijos Respublikos Vyriausybių sutarties dėl Išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje (toliau – ir Trišalė sutartis) 1 straipsnio nuostatoms bei kitiems teisės aktams.
Nurodė, kad 2007 m. balandžio 12 d. Centrui pateikė paraišką dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo bei reikalingus dokumentus, o pagal Centro 2007 m. balandžio16 d. raštą Nr. 4-972 pateikė papildomus prašytus dokumentus. 2007 m. gegužės 9 d. gavo Centro direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 4-1202, kuriuo atsisakyta vertinti jo kvalifikaciją. Nesutikdamas su minėtu raštu, remdamasis Nuostatų 25 punktu, kreipėsi į Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinę komisiją. 2007 m. birželio 12 d. gavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos raštą Nr. 40-11-R-4670, kuriuo informuotas, kad jo apeliacijos nagrinėjimas nėra minėtos komisijos kompetencija. Centro 2007 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 4-1202 nurodytus argumentus, dėl kurių atsisakyta vertinti jo kvalifikaciją skubos tvarka, laiko neteisėtais, nepagrįstais ir su jais nesutinka. Centras, vilkindamas sprendimo priėmimą vertinant jo kvalifikaciją skubos tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktą, Konvencijos I skyriaus 1 straipsnį, Nuostatų 5, 10.6 bei 11 punktus, Rekomendacijų dėl užsienio kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų I-jo priedo 14 punktą, 2-jo priedo 14, 17 ir 18 paragrafus, 3-jo priedo reikalavimus, klaidingai vertino Konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalį, sudarydamas dirbtines kliūtis bei vilkindamas sprendimo priėmimą, neatlikdamas savo tiesioginių uždavinių ir funkcijų, nurodytų Centro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-992 (toliau – ir Centro nuostatai). Centras, pasibaigus Nuostatų 13 punkte nustatytam terminui, nepriėmė Nuostatų 14 punkte nurodyto sprendimo, negrąžino pareiškėjui mokėjimo kvito bei kitaip jo neinformavo apie savo neveikimą, t.y. savo veiksmais vilkino kvalifikacijos vertinimo klausimo nagrinėjimą. Aprašas, remiantis kuriuo Centras reikalauja pateikti kvalifikacijai vertinti reikalingų studijų dalykų, baigtų Akademijoje, aprašus, yra neteisėtas ir prieštarauja teisės aktams, o Centro direktorius, patvirtindamas Aprašą, peržengė savo kompetencijos ribas. Aprašas prieštarauja Konvencijos I skyriaus 1.1 straipsniui ir III skyriaus III.3 str. 1 daliai, VI skyriaus VI.1 ir VI.2 straipsnių nuostatoms; Trišalės sutarties 1 straipsnio nuostatoms bei kitiems teisės aktams. Centro direktorius, išleisdamas Aprašą, viršijo savo kompetenciją, nes Centro nuostatai nenustato Centro direktoriui teisės leisti įsakymus, susijusius su kvalifikacijos vertinimu, o Nuostatų 3.2 punkte nurodytas baigtinis sąrašas Centrui pavestų funkcijų, tarp kurių nėra pavedimo parengti Aprašą. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Konvencijos, ir Trišalės sutarties preambulėmis, pažymėjo, kad teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, o Aprašas, patvirtintas siekiant nustatyti, ar asmuo studijavo legalioje užsienio valstybės aukštojoje mokykloje, suteikia Centrui teisę piktnaudžiauti priimant sau palankius sprendimus ir nieko bendro neturi su mobilumo tarp šalių rėmimu, akademinio pripažinimo, taip pat studentų ir dėstytojų mobilumo skatinimu. Dėl vilkinimo priimti sprendimą jis patyrė didelę moralinę žalą, todėl šiai žalai atlyginti iš Centro jo naudai prašė priteisti 30 000 Lt. Neturtinės žalos padarymą grindė tokiais argumentais: 15 000 Lt moralinę žalą jis patyrė dėl to, kad minėti Centro veiksmai užkirto jam kelią siekti aukštesnių pareigų valstybės tarnyboje, dėl ko jis labai išgyvena ir jaučia didelį nerimą bei dvasinį skausmą; 5 000 Lt moralinę žalą patyrė dėl to, kad, vilkinant įvertinti jo kvalifikaciją, buvo žymiai sumenkintas jo autoritetas tiek pavaldinių, tiek viršininkų tarpe, dėl ko jis jaučia didelį nerimą, o 10 000 Lt moralinę žalą jis patyrė dėl to, kad tokiais savo veiksmais Centras užkirto jam kelią stoti į teisės krypties magistrantūros studijas Lietuvos Respublikoje, dėl ko jis taip pat jaučia didelį nerimą ir labai išgyvena. Papildytu skundu nurodė, kad dėl padarytos moralinės žalos jo išgyvenimai, nerimas bei dvasinis skausmas tik sustiprėjo, todėl prašė priteisti iš viso 45 000 Lt moralinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 41 – 46, 176 – 181; t. II, 8 – 12) prašė pareiškėjo skundą su papildymais atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodė, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio 12 d. kreipėsi dėl Akademijoje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo, o atsakovas, vadovaudamasis Aprašu, 2007 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 4-972 pareikalavo, kad pareiškėjas pateiktų Akademijos studijų dalykų aprašus. Pareiškėjas 2007 m. balandžio 20 d. pateikė atsakovui prašymą vertinti jo aukštojo mokslo kvalifikaciją skubos tvarka, t.y. papildė atsakovui anksčiau pateiktą prašymą vertinti kvalifikaciją. Kadangi pareiškėjas nepateikė kvalifikacijos vertinimui reikalingų dokumentų jo kvalifikacija skubos tvarka pagal Nuostatų 13 punktą negalėjo būti vertinama. Remdamasis Konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 10 punktu, pažymėjo, kad tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina taisyklę, pagal kurią užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimui reikalingus dokumentus turi pateikti ne kvalifikacijos vertinimą atliekanti institucija, o asmuo, siekiantis kvalifikacijos įvertinimo. Be to, Centras 2007 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 4-1091 pats kreipėsi į Akademiją dėl studijų dalykų aprašų, tačiau Akademija juos teikti atsisakė, taip pat kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu tarpininkauti. Remdamasis Nuostatų 2.1.1 ir 10.6 punktais, padarė išvadą, kad Centras turi teisę nustatyti kitus papildomus dokumentus, reikalingus tinkamam kvalifikacijos įvertinimui, todėl buvo patvirtintas Aprašas. 2007 m. balandžio 12 d. Centre įvyko Kvalifikacijos vertinimo ypatingais atvejais komisijos posėdis, kuriame nuspręsta, kad Centras negali atlikti išsamaus Akademijos kvalifikacijų vertinimo kol negauti studijų dalykų aprašai, nes tokie ar juos atitinkantys dokumentai reikalingi atlikti ekspertinį teisės studijų programos vertinimą ir nustatyti, ar šiuo aspektu Akademijoje vykdoma teisės krypties studijų programa iš esmės nesiskiria nuo universitetinių pagrindinių teisės krypties Lietuvoje vykdomų studijų programų. 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priėmė įsakymą Nr. ISAK-1043 „Dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo“, kuriuo panaikino 2004 m. gegužės 6 d. Akademijai išduotą leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje. Trišalė sutartis (kaip ir Konvencija) nenustato automatinio kvalifikacijų pripažinimo (2 str.), todėl Centras ne tik turi teisę, bet privalo atlikti lyginamąjį aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Priėmus sprendimą atsisakyti vertinti kvalifikaciją skubos tvarka, atsakovas negalėjo vykdyti pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, nes jam nebuvo pateikti ir jis neturėjo dokumentų, būtinų užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo administracinio proceso pradžios inicijavimui, be to, pareiškėjui 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu grąžintas ir valstybės rinkliavos sumokėjimo kvitas, o pareiškėjas po sprendimo atsisakyti vertinti kvalifikaciją skubos tvarka, nesikreipė į atsakovą dėl kvalifikacijos vertinimo bendrąja tvarka. Jokie teisės aktai nenumato Centro teisės vertinti užsienyje įgytas kvalifikacijas savo iniciatyva. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (byla Nr. 3K-3-337/2006), pabrėžė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės (užkirstas kelias siekti aukštesnių pareigų valstybės tarnyboje, stoti į teisės krypties magistrantūros studijas) savaime žalos padarymo fakto nereiškia, o žala būtų tuomet, jei tokios aplinkybės sukeltų pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Pareiškėjas tokių pasekmių nenurodė. Atsižvelgdamas į Nuostatų 13 punktą, faktą, kad nustatytas informacijos trūkumas vertinimui (2007-05-05 raštas Nr. 4-1202), pažymėjo, jog Centras, atsisakydamas vertinti kvalifikaciją skubos tvarka, veikė teisėtai ir pagrįstai. Nesant neteisėtų veiksmus, neįrodžius žalos padarymo fakto, negali būti įrodytas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad įstatymai nenumato, jog asmeniui galėtų būti atlyginta neturtinė žala, padaryta dėl atsisakymo vertinti užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją skubos tvarka. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundo papildymą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o papildymas nepagrįstas nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad pareiškėjas nurodė jam žinomai melagingą informaciją, jog atsakovas nepriima sprendimo dėl jo kvalifikacijos ir negrąžina rinkliavos mokėjimo kvito.
Atsakovas vėlesniame savo atsiliepime papildomai nurodė, kad Akademija 2007 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. I-133 pateikė Centrui dalį dalykų aprašų, o likusius aprašus pateikė 2008 m. kovo 27 d. raštu Nr. I-161 „Dėl Baltijos Tarptautinės Akademijos dalykų aprašų“. Centras, vadovaudamasis Nuostatų 7 punktu, pasitelkė teisės ekspertus, kad jie įvertintų Akademijos vykdytą teisės krypties studijų programą. Minėti ekspertai 2008 m. balandžio 18 d. išvadose konstatavo, kad negali atlikti ekspertinio vertinimo, nes Akademijos pateikta medžiaga ekspertiniam vertinimui atlikti yra nepakankama, be to, kai kurie aprašai labai siauros apimties, neapimantys viso studijų dalyko kurso. Pažymėjo, jog, siekdamas nevilkinti vertinimo proceso, priėmė sprendimą dar kartą sudaryti ekspertų grupę, kuri atliktų pateiktos programos ekspertinį vertinimą (apie tai pareiškėjas informuotas 2008-05-12).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą; prašymo dėl Aprašo atitikimo Konvencijos, Trišalės sutarties nuostatoms bei kitiems aktams, netenkino.
Teismas, atsižvelgdamas į Aprašo 1 punktą, Konvencijos I skyriaus 1.1 straipsnį, III skyriaus III.3 straipsnio 1 dalį, VI skyriaus VI.1 ir VI.2 straipsnius, Trišalės sutarties 1 straipsnį, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Centro nuostatų 17.1 – 17.22 punktus, faktą, kad pareiškėjas Centro 2007 m. gegužės 5 d. raštu Nr. Nr. 4-1202 išreikšto sprendimo sprendinių nenuginčijo, o nagrinėjamos bylos esmė yra ginčas dėl to, ar atsakovas, atsisakius kvalifikaciją vertinti skubos tvarka, privalėjo pareiškėjo 2007 m. balandžio 12 d. prašymą ir vėliau pateiktus papildomus dokumentus vertinti bendra tvarka ir kokiais terminais, tai, kad pareiškėjo nurodomos Konvencijos ir Trišalės sutarties nuostatos reglamentuoja užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo principus, padarė išvadą, kad prašymas tikrinti Aprašo atitikimą Konvencijai ir Trišalei sutarčiai yra nepagrįstas bei priešlaikinis. Vadovaudamasis Centro nuostatų 17 punktu, Nuostatų 10.6 punktu, prašymą vertinti Aprašo atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms (dalyje dėl teisės akto paskirties) bei galimą Centro direktoriaus kompetencijos viršijimą, nes Centro nuostatai nenustato Centro direktoriui teisės leisti įsakymus, susijusius su kvalifikacijos vertinimu, kolegija atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neigė vilkinantis vertinti pareiškėjo kvalifikaciją iš esmės, nes vertinimo procedūra tęsiama, o 3 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo visų vertinimui reikalingų dokumentų gavimo, kad pareiškėjas pirminį prašymą vertinti (reikia suprasti – bendra tvarka) Centrui padavė 2007 m. balandžio 12 d., į kurį Centras 2007 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 4-972 paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, kurių dalį pareiškėjas pateikė 2007 m. balandžio 20 d., Nuostatų 11, 14 ir 15 punktus, Aprašo 1, 2, 3 ir 4 punktus, konstatavo, jog pareiškėjas Centrui pateikė du prašymus vertinti jo kvalifikaciją – bendra tvarka ir skubiai, atsakovas vertinti prašymą skubiai atsisakė savo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu, kuriuo taip pat nuspręsta, kad negalima pradėti vertinimo proceso pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui nepateikus reikalaujamų dokumentų (Nuostatų 3 p.), tokių sprendinių pareiškėjas nustatyta tvarka nenuginčijo, atsakovas, priėmęs sprendimą, kad negalima pradėti vertinimo procesą pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui nepateikus reikalaujamų dokumentų, ir pats ėmėsi aktyvių veiksmų šiuos dokumentus gauti, o juos 2008 m. balandžio 2 d. gavęs – pradėjo vertinimo procedūrą (Nuostatų 11 punktas). Teismas padarė išvadą, jog kadangi sprendimo priėmimo metu nėra praėjęs vertinimui skirtas 3 mėnesių terminas, nėra pagrindo vertinti atsakovo veiksmus kaip vilkinimą priimti sprendimą. Todėl, vadovaudamasis CK 6.245 – 6.250 straipsniais, atsisakė tenkinti reikalavimą dėl moralinės žalos priteisimo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 290 – 293) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Centrą priimti sprendimą dėl jo kvalifikacijos vertinimo, kaip reikalaujama Nuostatų 14 punkto 1 dalyje, priteisti iš Centro 45 000 Lt moralinės žalos atlyginimui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie apeliacinio skundo argumentai:
1. Teismas nevertino Aprašo 4 punkto. Nurodo, kad teismo posėdžio metu pažymėjo, kad reikalavimą dėl vilkinimo grindžia tek Nuostatų 13 punktu, tiek ir Aprašo 4 punktu. Pažymi, jog Aprašo 4 punkte 6 mėnesių terminas papildomiems dokumentams pateikti nustatytas, kad interesantai galėtų ginti savo pažeistą teisę įstatymų nustatyta tvarka. Centro 2007 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 4 -972 ir 2007 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 4-1202 išreikštas reikalavimas pateikti papildomus dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, negalėjo būti ginčijamas nepraėjus Aprašo 4 punkte nustatytam terminui, nes ankstesnis tokio reikalavimo nuginčijimas arba nenuginčijimas užkirstų jam kelią tokiu pagrindu kreiptis į teismą dėl atsisakymo vertinti jo kvalifikaciją.
2. Centras pateikė teismui su bylos nagrinėjimu nesusijusius dokumentus. Suėjus Aprašo 4 punkte nurodytam terminui, Centras privalėjo raštu pranešti jam apie tai, kad kvalifikacija nevertinama, sugrąžinti jam valstybės rinkliavos už kvalifikacijos vertinimą sumokėjimo kvitą, tačiau tai nebuvo padaryta. Centras galėjo informuoti jį apie susirašinėjimus su Akademija ir Latvijos Respublikos institucijomis, be to, tokia veikla neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti Nuostatų ir Aprašo nuostatas.
3. Centras, vertindamas Akademijos studijų programas, viršija savo kompetenciją. Be to, jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1055 8 punkto a) dalyje, o tai visiškai nesusiję su jo kvalifikacijos vertinimu. Taip pat Centras pažeidžia Aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarkos (patvirtinta 2003-09-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1153) 47 punktą, kuris numato, jog valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų veiklos, išskyrus studijas pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas, kokybę vertina Centras, vadovaudamasis šių institucijų savianalizės suvestinėmis ir ekspertų išvadomis.
4. Teismas klaidingai neatskyrė terminologijos, t.y. nepasisakė, ką reiškia terminai studijų vertinimas ir užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas.
5. Pabrėžia, jog jo diplomo priedėlis atitinka reikalavimus, todėl Centro teiginiai, kad studijų turinį nustatyti įmanoma tik turint studijų dalykų aprašus, neatitinka tikrovės, nes informacija apie studijų turinį nurodoma diplomo priedėlyje. Nuostatų 11 punktas nekalba apie lyginamąją analizę, o kalba apie esminių skirtumų nustatymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 301 – 308) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjo apeliacinis skundas laikytinas neatitinkančiu jam keliamų reikalavimų, o jame nurodytų veiksmų teisėtumo klausimas negali būti nagrinėjamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 23 straipsnio 2 dalimi, pažymi, jog apeliaciniu skundu gali būti ginčijami klausimai, susiję su pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ar jo papildyme nurodytais konkrečiais neteisėtais veiksmais (neveikimu), kuriuos netinkamai išsprendė teismas. Skunduose pirmosios instancijos teismui pareiškėjas apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas – kvalifikacijos vertinimo veiksmų neatlikimas Nuostatų 13 punkte nustatytais terminais, o apeliaciniame skunde kaip neteisėti veiksmai nurodytas neveikimas – sprendimo atsisakyti vertinti kvalifikaciją nepriėmimas. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir motyvų.
2. Pareiškėjas pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje įtvirtintą šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti. Skundo dalis dėl žalos atlyginimo visiškai nepagrįsta, o pareiškėjas, naudodamasis tuo, kad už reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo nereikia mokėti žyminio mokesčio, visiškai nepagrįstai reikalauja jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Dalis nurodomos neturtinės žalos yra tariamai patirti nuostoliai, pats reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais.
3. Centras visus vertinimui reikalingus dokumentus, nurodytus Nuostatų 10 punkte, gavo tik 2008 m. balandžio 2 d., gavęs dalykų aprašus, ir pradėjo pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo procesą. Pagal Nuostatų 13 punktą, atsakovas privalo atlikti pareiškėjo kvalifikacijos vertinimą per 3 mėnesius (skaičiuojant nuo 2008-04-02), o toks terminas nei kreipimosi į teismą metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo pasibaigęs, todėl pareiškėjo interesai nebuvo pažeisti.
4. Nagrinėjamoje byloje Aprašo 4 punkto nuostata negalėjo būti taikoma. Nurodo, kad Aprašo 4 straipsnio taisyklė galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebūtų pateikęs prašomų pateikti studijos programų aprašų ir neatsakęs į užklausimą atsakovui bei nenurodęs dokumentų nepateikimo priežasčių.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1055 patvirtintose Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėse įtvirtintas nuostatas, nes atsakovas, atlikdamas užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą, neatlieka veiksmų ir procedūrų, kurios atliekamos akredituojant studijų programas. Remiasi Nuostatų 5 ir 11 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A12-802/2003 ir Nr. A11-1002/2004) bei pažymi, jog, atlikdamas užsienio kvalifikacijų vertinimą, Centras siekia nustatyti, ar nėra esminių skirtumų tarp Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų ir suinteresuoto asmens užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos, įskaitant studijų turinio ir struktūros aspektus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti Centrą priimti sprendimą dėl jo kvalifikacijos, įgytos Akademijoje, vertinimo bei priteisti jam 45 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl Centro vilkinimo jo atžvilgiu priimti sprendimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio 12 d. pateikė paraišką dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo. 2007 m. balandžio 16 d. Centro raštu Nr. 4-972 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pareiškėjas informuotas, kad vertinimui reikalingi papildomi dokumentai, nurodant, kokius papildomus dokumentus (įskaitant studijų dalykų aprašus) pareiškėjas turi pateikti Centrui. Pareiškėjas 2007 m. balandžio 20 d. prašymu dėl skubaus kvalifikacijos vertinimo prašė įvertinti jo Akademijoje įgytą kvalifikaciją skubos tvarka. Kartu su tokiu prašymu pateikti Centro 2007 m. balandžio 16 d. rašte nurodyti dokumentai, tačiau nepateikti prašyti studijų dalykų, baigtų Akademijoje, aprašai, patvirtinti aukštosios mokyklos, nurodant, kad minėtų aprašų pareiškėjas neturi ir negali jais disponuoti. Centras 2007 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 4-1202 „Dėl kvalifikacijos vertinimo skubos tvarka“, remdamasis tuo, kad nepateikta visa informacija apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją, netenkino pareiškėjo prašymo atlikti vertinimą skubos tvarka.
Centro sprendimas nevertinti pareiškėjo kvalifikacijos skubos tvarka teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas, byloje nėra duomenų, kad toks sprendimas būtų pakeistas ar panaikintas, todėl nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dėl pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo pagal jo 2007 m. balandžio 12 d. paraišką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats pripažino, jog atsisakymo vertinti jo įgytą kvalifikaciją skubos tvarka jis tinkamai neginčijo, o Centro vilkinimą sieja su kvalifikacijos vertinimu bendrąja tvarka (t. I, b.l. 276).
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Centro teisės, gavus paraišką dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo, reikalauti iš paraišką pateikusio asmens papildomų dokumentų, dėl tokiu atveju taikomos sprendimo priėmimo tvarkos ir terminų. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo skundą, rėmėsi Trišalės sutarties ir Konvencijos nuostatomis, taikytinomis nagrinėjamu klausimu.
Konvencijos II.3 straipsnis įtvirtino principą, jog pagal Konvenciją niekas neužkirs kelio bet kokioms vienoje iš šalių suteiktoms palankesnėms sąlygoms pripažinti kvalifikacijas kaip šalies pasirašytos ar ateityje pasirašysimos sutarties objektą. Pagal VI.5 straipsnį kiekviena šalis gali užsienio mokslo institucijų suteiktų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą savo teritorijoje sąlygoti specifiniais nacionalinės teisės reikalavimais ar specifiniais susitarimais, sudarytais su šalimis, kuriose yra kvalifikacijas suteikusių institucijų. Remiantis minėta Konvencija, sudarytos Trišalės sutarties 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, jog valstybės pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas ir kvalifikacijas, suteikiančias teisę siekti aukštojo mokslo, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai kvalifikacijų skirtumai. Remiantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, jog Trišalės sutarties šalies, kurioje siekiama (nagrinėjamu atveju - Lietuvos Respublikos) kitoje šios sutarties šalyje (nagrinėjamu atveju- Latvijos Respublikoje) įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo, kompetentinga institucija (Centras) turi atlikti lyginamąjį aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą bendra teisės aktais nustatyta tvarka ir nustatyti, ar nėra esminių skirtumų. Kitaip tariant, nei Konvencija, nei Trišalė sutartis neįtvirtina automatinio kitoje šalyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo šalyje, kurioje kreiptasi dėl tokio pripažinimo.
Nuostatų 2 punktas numato, jog pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje, jeigu vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyti minėtą kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje (iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Konvencijos VI.1 str. ir Trišalės sutarties 2 str.). Pažymėtina, jog kiekviena šalis gali pati nustatyti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo metodiką bei kriterijus, kurie turi būti aiškūs, nuoseklūs ir patikimi (Konvencijos III.2 straipsnis). Nuostatų 5 punktas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą apibrėžia kaip Nuostatų nustatyta tvarka vykdomą užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Pagal Nuostatų 11 punktą Centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad vertinimą, ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, Centras turi atlikti išnagrinėjęs atitinkamus dokumentus pagal Nuostatų 5 ir 11 punktuose nurodytus kriterijus.
Nuostatų 13 punktas nustato, jog vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, nurodytų Nuostatų 10 punkte, pateikimo dienos. Įvertinus Nuostatų 10.1-10.6 punktus, pažymėtina, kad Nuostatuose įtvirtinamas nebaigtinis pareiškėjo pateiktinų dokumentų Centrui sąrašas, suteikiant Centrui teisę pareikalauti kitų papildomų dokumentų (10.6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. A146-1587/2008) Nuostatų 10.6 punktą sistemiškai aiškinant su Konvencijos ir Trišalės sutarties nuostatomis, padaryta išvada, jog Nuostatų 10.6 punktu Centras turi teisę reikalauti iš pareiškėjo ar jo įgalioto atstovo papildomų dokumentų, tačiau tik tokių, kurie Centrui yra būtini užsienyje įgytos kvalifikacijos lyginamajai analizei pagal Nuostatų 5 ir 11 punktuose paminėtus kriterijus atlikti.
Tokie papildomi dokumentai nurodyti Centro direktoriaus, remiantis Nuostatų 10.6 punktu, patvirtinto Aprašo 1.1-1.3 punktuose. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Centro teisės pareikalauti studijų dalykų aprašų, kurie priskirtini Aprašo 1.3 punkte paminėtiems studijų programos turinį ir struktūrą atskleidžiantiems dokumentams ir yra reikšmingi atliekant lyginamąją analizę pagal studijų turinį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-1587/2008) argumentas, jog diplomo priedėlis buvo pakankamas dokumentas pareiškėjo užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, atmestinas, nes tokiame diplomo priede pateikta informacija neatspindi studijų turinio ir struktūros. Konstatuotina, kad Centras, vykdydamas jam teisės aktų priskirtas funkcijas, siekdamas įvertinti pareiškėjo Akademijoje įgytą kvalifikaciją, turėjo teisę reikalauti pateikti studijų dalykų aprašus, kaip studijų turinį ir struktūrą atskleidžiančius dokumentus.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde grįsdamas savo reikalavimus pažymi, kad, Centrui nurodžius pateikti papildomus dokumentus, o pareiškėjui jų nepateikus per 6 mėnesius, turėjo būti priimtas sprendimas dėl kvalifikacijos nevertinimo, t.y. vadovautis Aprašo 4 punktu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad minėtais argumentais ir pagrindais pareiškėjas skundo pirmosios instancijos teismui negrindė.
Taip pat, atsižvelgus į Aprašo 4 punktą, pabrėžtina, jog sprendimo dėl kvalifikacijos nevertinimo priėmimas sietinas ne tik su tuo, kad reikalauti dokumentai Centrui nepateikiami per 6 mėnesius nuo atitinkamo rašto gavimo, bet ir su tuo, jog pareiškėjas raštu Centrui nepaaiškina tokių dokumentų nepateikimo priežasčių. Tačiau pareiškėjas Centrui 2007 m. balandžio 20 d. prašyme vertinti jo Akademijoje įgytą kvalifikaciją skubos tvarka nurodė, kad reikalautų dokumentų, t.y. studijų dalykų aprašų, jis neturi ir negali jais disponuoti, kitaip tariant, jis paaiškino raštu Centrui dokumentų nepateikimo priežastis, todėl Centras pagrįstai nepriėmė sprendimo nevertinti pareiškėjo kvalifikacijos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėti pareiškėjo argumentai, susiję su Aprašo 4 punkte nustatytos tvarkos nevykdymu, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo reikalavimus sieja su tuo, kad Centras vilkino įvykdyti jam priskirtas funkcijas. Pažymėtina, jog Konvencijos III.3 straipsnyje įtvirtinama pareiškėjo pareiga pateikti informacija, t.y. numatoma, jog pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui, kuris geranoriškai pateiks tokią informaciją. Įvertinus bylos medžiagą, pabrėžtina, jog, pareiškėjui nagrinėjamu atveju nepateikus reikalautų dokumentų ir nurodžius, kad jis tokių dokumentų neturi, Centras ėmėsi visų įmanomų priemonių tokiems dokumentams ir duomenims gauti. Todėl, įvertinus tai, kad Centras turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, reikalingų kvalifikacijos vertinimui, įskaitant studijų dalykų aprašus, pareiškėjas nagrinėjamu atveju 2007 m. balandžio 20 d. raštu nurodė, kad tokių dokumentų neturi, o Centras dėjo visas pastangas tokiems dokumentams gauti, konstatuotina, kad Centro veiksmuose nenustatyta vilkinimo ar teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimo.
Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog paskutinius kvalifikacijų vertinimui reikalingus studijų dalykų aprašus Centras gavo 2008 m. balandžio 2 d., todėl būtent nuo šios datos ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti Nuostatų 13 punkte nustatytas 3 mėnesių terminas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teismui pateikta 2008 m. liepos 2 d. Centro pažyma dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. 14-442, kuria buvo įvertinta pareiškėjo Akademijoje įgyta kvalifikacija.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (6.249 str.). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, kitaip tariant, veikė pažeidusi atitinkamą jos veiklą reglamentuojančių teisė aktų nuostatas.
Pareiškėjas reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą sieja su Centro vilkinimu įvertinti pareiškėjo Akademijoje įgytą kvalifikaciją. Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, kad Centro veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, jo veikloje nenustatyta vilkinimo, todėl, nenustačius, jog Centro darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymu jie privalėjo veikti, t.y. nenustačius neteisėtų veiksmų ar neveikimo, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat pirmosios instancijos teismo prašė ištirti Aprašo nuostatų atitikimą teisės aktų nuostatoms. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi teisės aktus, pabrėžia, jog jai nekilo abejonių dėl Aprašo nuostatų teisėtumo, todėl toks prašymas pagrįstai netenkintas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog Centras savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1055 patvirtintų mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių nuostatas. Pabrėžtina, jog tokios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių bei nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų (toliau - mokslo ir studijų institucijos) veiklos, studijų programų kokybės, mokslinių tyrimų ir mokslo taikomosios veiklos kokybės vertinimą bei bendrąjį kvalifikacinį mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl asmens ne Lietuvos Respublikoje įsikūrusioje studijų institucijoje įgytos kvalifikacijos vertinimo, todėl minėtos taisyklės nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Taip pat netaikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1153 „Dėl aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarkos“ nuostatos, nes nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl aukštosios mokyklos steigimo ar leidimo vykdyti studijas išdavimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų reikalavimus, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.