Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. e2A-1469-390/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
e2A-1469-390/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09042-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
S. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1469-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09042-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.15; 2.6.29.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovo M. V. procesinių teisių perėmėjo N. V. atstovui advokatui M. S., atsakovės atstovui advokatui V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-996-429/2017 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal paprastiesiems vekseliams keliamų reikalavimų neatitinkančius dokumentus.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 35 000 Eur skolos, 5 proc. procesinių metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. paprastaisiais vekseliais pavadintų dokumentų pagrindu paskolino atsakovei 35 000 Eur. Pinigai atsakovei buvo išmokėti per Moneygram sistemą. Atsakovė pinigų negrąžino. Notaras atsisakė išduoti vykdomuosius dokumentus, nes paprastaisiais vekseliais pavadinti dokumentai neatitinka vekseliui keliamų reikalavimų. Ieškovas, būdamas užsienietis, mano, kad atsakovė jį apgavo, išrašydama tokius vekselius, tačiau atsakovė savo elektroniniuose pranešimuose pripažino savo skolą. Ieškovas teismo posėdžio metu sumažino reikalavimus iki 29 812,74 Eur (įskaitant komisinius).Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškovo pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas reikalauti skolos sumokėjimo. Atsakovė neneigia gavusi pinigų iš ieškovo, bet tie pinigai nebuvo paskolinti, pavogti, išgauti pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu. Atsakovė nurodė, kad nebuvo įspėta ir negalėjo vertinti, kad pinigai, kuriuos ilgą laiką ieškovas siuntė, bus vertinami kaip paskola. Apie tai, kad ieškovas pervestus pinigus laiko paskola, atsakovė sužinojo tik tada, kai nutraukė artimus santykius su juo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 9,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 11 d. atsakovė S. Š. pasirašė dokumentą, pavadintą „neprotestuotinu paprastuoju vekseliu“, kuriame nurodė, kad skolinasi 2 000 Eur iš ieškovo M. V. su grąžinimu 32 000 Eur (trisdešimt du tūkstančius eurų) M. V. turi perlaidos būdu suteikti paskolą 2 000 Eur (1 t., e. b. l. 32). 2014 m. balandžio 16 d. atsakovė S. Š. pasirašė dokumentą, pavadintą „neprotestuotinu paprastuoju vekseliu“, kuriame nurodė, kad ji turi išsiųsti M. V. 49 000 eurų (keturiasdešimt devynis tūkstančius eurų) bankiniu pavedimu iki 2014 m. balandžio 19 d. (1 t., e. b. l. 33). Ieškovas 2014 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo atsakovę, kad ji neapmokėjo 2014 m. kovo 11 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio 32 000 Eur sumai (1 t., e. b. l. 34). Ieškovas 2014 m. balandžio 11 d. priminimu paprašė atsakovę per septynias dienas atsiskaityti pagal vekselius (1 t., e. b. l. 35). Ieškovas laikotarpiu 2010 m. gegužės 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. Tarptautinio mokėjimo pavedimais per moneygram sistemą atsakovei pervedinėjo įvairias sumas (2 t., e. b. l. 3-194, 4 t. b. l. 3-222). Pervedimai buvo pastovūs, kas kelias dienas, kartais tą pačią dieną ieškovas atsakovei pinigus pervesdavo kelis kartus įvairiomis sumomis (2 t., e. b. l. 77). Tarptautiniuose mokėjimo pavedimuose paskirtis nenurodyta. Didžiausia pervesta suma per vieną kartą buvo 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 1 435,00 Eur (2 t., e. b. l. 141). Paskutinis pavedimas padarytas 2014 m. rugpjūčio 29 d. (2 t., e. b. l. 163). Ieškovas tarptautiniais mokėjimo pavedimais atsakovei pervedė iš viso: 29 812,74 Eur (4 t., e. b. l. 224-225).Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti paprastieji neprotestuotini vekseliai nepatvirtina to fakto, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačių vekselių turinys yra neaiškus, dviprasmiškas: 2014 m. kovo 11 d. vekselyje nėra aiški paskolos suma, nes nurodyta, kad atsakovė skolinasi 2 000 Eur su grąžinimu 32 000 Eur. Po mėnesio atsakovė jau įsipareigoja ieškovui per tris dienas išsiųsti 49 000 Eur. Teismas sprendė, jog ieškovo valia nebuvo suteikti paskolą atsakovei. Ieškovas pinigus pradėjo siųsti dar 2010 metais. Nors ieškovas nurodė, jog tikėjosi užsidirbti iš nekilnojamojo turto, atsakovei pardavus gyvenamąjį namą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokius ieškovo teiginius. Ieškovo pateikti tarptautiniai mokėjimo pavedimai nepatvirtina, kad atsakovė pardavė kokį nekilnojamąjį turtą, kadangi šiuose mokėjimo nurodymuose pasirašė asmenys Ž. S., V. L., nėra aiškus jų ryšys su atsakove ir ieškovu (3 t. e. b. l. 79-80). Vien tik atsakovės vardo ir pavardės nurodymas mokėjimo nurodymuose, negali būti tinkamas įrodymas, patvirtinantis tą aplinkybe, kad atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą. Ieškovas neįrodinėjo kas yra tie mokėjimo nurodymuose nurodyti asmenys, koks jų ryšys su šalimis.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog po 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. vekselių pasirašymo ar 2014 m. kovo 18 d. elektroninio pranešimo, ieškovas atsakovei būtų pervedęs minėtuose dokumentuose nurodytas sumas. Ieškovo argumentus, jog jis toliau tęsė pinigų pervedimus todėl, kad atsakovė grasino negrąžinti jau paskolintų pinigų, teismas vertino kaip visiškai nelogiškus ir keistus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. V., atstovaujamas advokato M. S., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-996-429/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 27 645 Eur sumos priteisimo iš atsakovės S. Š. tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Šalių valią dėl paskolos - pinigų perdavimo ir įsipareigojimo grąžinti tiesiogiai patvirtina atsakovės ranka rašyti ir pasirašyti paprastieji 2014 m. kovo 11 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. vekseliai. Šiuose dokumentuose atsakovė yra patvirtinusi, jog ji „skolinasi“, privalo sumokėti M. V.“ „turiu išsiųsti M. V. 49 000 eurų bankiniu pavedimu“, „M. V. turi perlaidos būdu suteikti paskolą“ ir pan. Šiuose vekseliuose yra aiškiai identifikuotas ir patvirtintas atsakovės įsipareigojimas grąžinti pinigus; atsakovė pasirašo kaip skolininkas, yra jos ranka parašytas savo vardas, pavardė ir jos parašas. Atsakovė 2014 m. kovo 18 d. el. pranešimu ieškovui patvirtinta, jog privalo grąžinti gautus pinigus (bei prideda savo asmens tapatybės kortelę su visais duomenimis): „Aš S. Š. gaudama pinigus (45000 eurų 2014.03.21) turiu atvežti advokatui S. R. banko išrašą, o 2014.04.02 M. V. paduoti 45.000 eurus į rankas.“ Pranešimas taip pat vienareikšmiškai patvirtina ne dovanojimo santykius, o jos vienareikšmį įsipareigojimą dėl skolos (piniginės prievolės) ieškovui. Teismas taip pat tinkamai neįvertino liudytojo S. R. bei ieškovo nurodytų aplinkybių, kad vekselių turinį savo ranka pildė (rašė) pati atsakovė. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl dovanojimo nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, nei žodiniais atsakovės paaiškinimais.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, iš dalies panašiomis į ginčą aplinkybėmis, kai kilo klausimas dėl vekselio, neturinčio visų vertybinio popieriaus rekvizitų, ir jo santykio su paskolos rašteliu bei apskritai paskolos teisinių santykių kvalifikavimo, pasisakė, kad: vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad po vekselių pasirašymo ieškovas būtų pervedęs vekseliuose nurodytas sumas atsakovei, todėl vekseliai bei atsakovės el. pranešimas ieškovui tariamai nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo ar atsakovės įsipareigojimo sugrąžinti pinigus.Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovas neįrodinėjo, kas yra tie mokėjimo nurodymuose nurodyti asmenys, koks jų ryšys su šalimis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas įrodinėjo tokias aplinkybes ir tokius santykius, kokius jam nurodė atsakovė, siekdama paskolos 2014 metais ir pateikdama tokius Swedbank 2014-04-06, 2014-05-03 tarptautinius mokėjimo pavedimus. Šie dokumentai, kaip tokie, ieškovui papildomų didesnių įtarimų nesukėlė, žinant tą faktą, kad apie nekilnojamojo turto pardavimą ir pan., atsakovė kalbėjo ir anksčiau. Priešingas aplinkybes, t. y. kad tie pavedimai ieškovui turėjo būti įtartini, nepatvirtinti namo pardavimo fakto ar ruošimosi jį parduoti ir pan., turėjo nurodyti atsakovė arba teismas, priimdamas ieškovui nepalankų sprendimą. Byloje taip pat buvo ieškovo atžvilgiu išsakyta pozicija, tariamai jis neapdairiai skolino pinigus, yra pats dėl to kaltas ir todėl neturi teisės į reikalavimo teisės patenkinimą, tačiau šie argumentai ieškovo reikalavimo teisės nepaneigia.Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji vekselius pasirašė ne laisva valia, o dėl ieškovo daryto jai ekonominio, psichologinio spaudimo ir naudojimosi sunkia atsakovės finansine padėtimi. Atsakovė šių teiginių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Atsakovė nepareiškė priešieškinio dėl paminėtų vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio ar kitais pagrindais. Teismas nepagrįstai atsakovės nurodytais teiginiais patikėjo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. Š. prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra jokio pagrindo šalių santykius traktuoti kaip paskolinius. Atsakovė, nors ir į bylą yra pateikti vekseliai, niekada nebuvo įsipareigojusi grąžinti tariamai paskolintos sumos. Sumos, kurią teigia pervedęs ieškovas ir kuri nurodyta pateiktuose vekseliuose, yra visiškai skirtingos. Tai rodo, kad atsakovė niekada nebuvo įsipareigojusi grąžinti būtent tokios sumos, kuri, ieškovo teigimu, buvo suteikta kaip paskola. Taip pat tai rodo, kad atsakovė buvo verčiama prieš savo valią pasirašyti šiuos dokumentus. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantas ilgą laiko tarpą siuntinėjo atsakovei pinigus įvairiomis mažomis sumomis, kartais net po kelis kartus tą pačią dieną. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų prašiusi paskolinti pinigus, ar įsipareigojusi juos atiduoti ir dar netgi sumokėti palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo ( apelianto) pakeitimo jo procesinių teisių perėmėju

11. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad ieškovas ( apeliantas) M. V. mirė. Vadovaujantis CPK 48 straipsniu jam pasitraukus iš bylos ir esant galimam materialinių subjektinių teisių perėmimui, mirusysis pakeistinas jo procesinių teisių perėmėju – N. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kyla ne tik dėl teisės taikymo, bet ir dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo, mano esant tikslinga faktines aplinkybes glaustai išdėstyti.

14. Kauno apylinkės teismo 2015m. gegužės 6d. priimtu įsakymu iš skolininkės S. Š. kreditoriaus M. V. naudai išieškota 35 000 Eur skola ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įsakymo įvykdymo.

15.Skolininkei pareiškus prieštaravimus minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas.

16. 2015m. liepos 14d. ieškovas pareiškė atsakovei ieškinį dėl 35000 Eur skolos priteisimo ir ieškinys buvo priimtas nagrinėti Kauno apylinkės teisme ginčo teisenos tvarka.

17. 2014m. kovo 11d. atsakovė pasirašė dokumentą, pavadintą „neprotestuotinu paprastuoju vekseliu“, kuriame nurodė, kad skolinasi 2000 Eur iš atsakovo su grąžinimu 32 000 Eur. Vekselyje taip pat nurodyta, kad atsakovas turi perlaidos būdu suteikti paskolą 2000 Eur.

18. 2014m. balandžio 16d. atsakovė pasirašė dokumentą, pavadintą „neprotestuotinu paprastuoju vekseliu“, kuriame nurodė, kad ji turi išsiųsti atsakovui 49 000 Eur bankiniu pavedimu iki 2014m. balandžio 19d.

19. Ieškovas 2014m. balandžio 16d. pranešimu pranešė atsakovei, kad ji neapmokėjo 2014m. kovo 11d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio 32 000 Eur sumai ir 2014m. balandžio 11d. priminimu ieškovas paprašė atsakovę per 7 dienas atsiskaityti pagal vekselius.

20. Ieškovas 2010m. gegužės 22d.- 2014m. rugpjūčio 29d. Tarptautinio mokėjimo pavedimais per moneygram sistemą atsakovei pervedė pinigines sumas. Nustatyta, kad ieškovas iš viso per aptartą laikotarpį pervedė atsakovei 29 812,74 Eur sumą.

Dėl ginčo dalyko

21.Apeliacinio teismo vertinimu, ginčo dalyką sudaro faktinių aplinkybių nustatymas ir pateiktų įrodymų įvertinimas bei tarp šalių susidariusių teisinių santykių kvalifikavimas.

22.Ieškovas tvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovė atsikirsdama teigia, kad ją ir ieškovą siejo draugystė ir artimi ryšiai, ieškovo pervestos piniginės lėšos buvo atsakovei dovanotos.

23. Ieškovas grįsdamas savo ieškinį teigia, kad šalių susidariusius paskolinius santykius pagrindžia byloje pateikti 2014m. kovo 11d. ir 2014m. balandžio 16d. paprastieji neprotestuotini vekseliai, kurių pagrindu buvo paskolinti atsakovei pinigai. Taip pat ieškovas tvirtina, kad pati atsakovė ir 2014m. kovo 18d. elektroniniu paštu patvirtino gavusi 45000 Eur. Atsakovė byloje neneigia pinigų gavimo fakto, tačiau įrodinėja, kad tarp šalių nebuvo susiformavę paskoliniai santykiai.

24.Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013m. gruodžio 31d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

25.Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes ( įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

26.Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

27.Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t.y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibudinto suvartojamo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013m. gruodžio 31d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

28.Teisėjų kolegija įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, apeliacinio skundo ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą argumentaciją, teismo sprendime pateiktą motyvaciją sprendžia, kad ieškovas byloje pateiktais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais neįrodė tarp šalių susiformavusių paskolinių santykių. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad ieškovo pateiktų vekselių, kuriais įrodinėjamas ieškinio dalykas, turinys yra dviprasmiškas ir neaiškus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas tam taip pat pritaria bei pažymi, kad 2016m. kovo 11d. vekselyje yra neaiškus paskolos suteikimas bei paskolos suteikimo suma. Vertindamas bylos aplinkybes teismas nustatė, kad po mėnesio atsakovė jau įsipareigoja ieškovui per tris dienas išsiųsti 49000 Eur. Analizuojant šio vekselio turinį lieka neaišku, kodėl turi būti grąžinama 32000 Eur suma, kai tuo tarpu buvo skolinamasi 2000 Eur suma. Aptartiems neaiškumams pašalinti ieškovas patikimų įrodymų, kad ir netiesioginių byloje nepateikė ( CPK 178 straipsnis). Nustatant paskolinių santykių nebuvimą teismas apklausė liudytoju S. R.. Apeliacinio teismo vertinimu, apklausto teismo posėdžio metu liudytojo S. R. parodymus apylinkės teismas įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija kitaip įvertinti įrodymus ir nustatytas aplinkybes, negu jas nustatė apylinkės teismas, neturi teisinio pagrindo.

29.Pagrįsta ir teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas būdamas verslininku ir naudodamasis kvalifikuota teisine pagalba, būdamas rūpestingas bei atidus civilinių santykių dalyvis, turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu paskolinių santykių kvalifikuojančių dokumentų įforminimu, tačiau to neatliko.

30.Teismas spręsdamas tarp šalių ginčą pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nustatant paskolos dalyką ir šalių susiformavusių santykių kvalifikacijai yra svarbi tikroji šalių valia. Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą sprendė, kad ieškovo valia visgi nebuvo suteikti paskolą atsakovei. Atsakovei įrodinėjant, kad ji su ieškovu palaikė artimus glaudžius ryšius ir siunčiami pinigai nebuvo paskola, o ieškovui tokių teiginių nepaneigus, teisėjų kolegijos nuomone, teismo teisingai yra pasisakyta dėl šalių susiformavusios valios, kad paskola atsakovei nebuvo suteikta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus ir atsikirtimus dėl nurodytų aplinkybių, juos vertino tinkamai ir įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).

31.Nelaikytini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo teisminės praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sprendžiant šią konkrečią bylą duotais kasacinio teismo išaiškinimais vadovautis.

32.Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir laiko pirmosios instancijos teismo sprendimą teisingu.

33.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34.Atsakovė už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur išlaidų advokato pagalbai. Tokias išlaidas atsakovė prašo priteisti iš ieškovo. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašomos priteisti išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98straipsniai). Priteisiamos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. ) 8. 11 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą teisme.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo N. V., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei S. Š..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArūnas Rudzinskas