Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-335/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2-335/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“
Atsakovas
žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „SEB bankas“
Kategorijos
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-335/2012Procesinio sprendimo kategorija: 127.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“ valdytojos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovo žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą pagal nurodytos ieškovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretysis asmuo – akcinė bendrovė „SEB bankas“ (civilinė byla Nr. B2-1183-71/2011), bei paminėto atsakovo prašymą leisti parduoti dalį įmonės turto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytoja Janina Gelžinienė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą (1 b. t., 1-5 l.). Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įsteigta 2001 m. lapkričio 29 d., t. y. daugiau nei prieš 3 metus; bendrovei niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, o tai atitinka Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Ieškovės nuomone, pasinaudojus restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, t. y. perskirsčius įsipareigojimų vykdymo terminus, įmonė atkurtų ilgalaikį mokumą ir galėtų tęsti ūkinę veiklą, nes 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 3 670 000 Lt, biologinio turto (pasėlių) – už 128 000 Lt, trumpalaikio turto - už 684 000 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 4 076 000 Lt.

Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašė netenkinti pareiškimo ir nekelti restruktūrizavimo bylos ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ (1 b. t., 146-154 l.). Nurodė, kad atsakovo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ finansiniai sunkumai nėra laikini, jie prasidėjo dar 2009 metais, o bendrovė pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktą yra nemoki, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi buvo atsisakęs iškelti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą (3 b. t., 50-56 l.), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, panaikinęs apygardos teismo nutartį, ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (3 b. t., 79-83 l.).

Bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovė prašė patenkinti pareiškimą dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo jame nurodytais argumentais, o tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašė pareiškimą atmesti, nurodęs, jog įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, o atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas ne tik 3 651 221,29 Lt pagal tiesioginę 2006 m. rugsėjo 12 d. kreditavimo sutartį, bet ir 5 716 070,4 Lt, kaip BUAB „Gūragių rapsas“ laiduotojas (3 b. t., 136-138 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą (b. t. 3, 139-143 l.).

Nurodė, kad atsakovo finansiniai sunkumai – ne laikino, o nuolatinio pobūdžio, jis yra nemokus, be to, įmonės įsiskolinimai nuolat didėja, dėl ko atsakovo restruktūrizavimas nepadėtų jam greičiau atiskaityti su kreditoriais.

Teismas nurodė, kad, vertindamas atsakovo mokumą, atsižvelgia į papildomą jo 5 716 070,40 Lt įsipareigojimą trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“ pagal nenuginčytą 2006 m. rugsėjo 12 d. laidavimo sutartį Nr. 1160604210494-18, kuria atsakovas laidavo už nurodyto dydžio UAB „Gūragių rapsas“ skolą, ir kurios grąžinimo terminas yra pasibaigęs, o UAB „Gūragių rapsas“ iškelta bankroto byla ir joje nustatyta, kad įmonė neturi turto. Be to, pažymėjo, kad atsakovo ilgalaikis turtas sumažėjo 622 293 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 12 644 Lt, visas turtas sumažėjo 269 424 Lt, o įsipareigojimai padidėjo, įmonė realiai negavo piniginių lėšų.

Teismas teigė, jog kritiškai vertina atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, pažymėdamas, kad: numatytas pardavimo pajamų augimas – nuo 195 003 Lt (2010 metais) iki 16 396 961 Lt (2014 metais), t. y. 84 kartai (8 400 proc.) per 4 metus arba 21 kartas (2 100 proc.) per vienerius metus; nurodyta apie numatomą sertifikuotos sėklos gamybą, bet tuo pačiu teigiama, jog sėklos pasiūla Lietuvoje yra žymiai didesnė nei paklausa; numatyta, jog atsakovas ketina pradėti gaminti rapsų aliejų, tačiau bendrovė jau ir ankščiau yra gaminusi rapsų aliejų ir nurodyta veikla buvo nuostolinga; nurodyta ir nauja veiklos sritis – turimo elevatoriaus panaudojimas grūdų priėmimo, valymo, džiovinimo ir saugojimo paslaugoms, tačiau bendrovės turimi elevatoriai ir jų pajėgumai yra pritaikyti rapsų aliejaus gamybos pajėgumams ir negali būti naudojami paminėtoms paslaugoms teikti. Be to, konstatavo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti planuojami piniginiai srautai - nepagrįsti ir nepakankami, kad ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais, o numatytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti, bendrovės veiklai ir mokumui atkurti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytoja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (4 b. t., 1-7 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas nesiėmė priemonių nustatyti tikrąją atsakovo turto vertę, nors trečiojo asmens pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad dalies atsakovo nekilnojamojo turto vertė – 700 000 Lt, o ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje šis turtas įvertintas 5 220 900 Lt.

2) Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje buvo nurodęs, kad teismas turi nustatyti aplinkybes, susijusias su įsiskolinimo trečiajam asmeniui dydžiu pagal laidavimo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių.

3) Atsakovas yra mokus, nes, 2010 m. birželio 30 d. duomenimis, jo pradelsti įsipareigojimai (3 746 440,80 Lt) neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (7 949 529,70 Lt).

4) Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovo turto vertė mažėja, o įsipareigojimai didėja. Balanse apskaitoma atsakovo ilgalaikio turto vertė likutine verte, dėl ko privalo būti fiksuotas turto nusidėvėjimas, todėl atsakovo ilgalaikio turto vertė 2011 m. birželio 30 d. balanse sumažėjo; be to, kito atsakovo turto balansinė vertė (biologinio turto, atsargų) ženkliai padidėjo, o jo įsipareigojimai mažėja. Taigi atsakovo sunkumai yra laikini, o ne nuolatinio pobūdžio.

Atsiliepimas

5) Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra ekonomiškai pagrįstos, kadangi sertifikuotos sėklos gamybą galima optimizuoti, pardavimus vykdyti ne tik Lietuvoje, o, gaminant rapsų aliejų bei pridėjus gautinas pajamas iš kitų metmenyse nurodytų bendrovės tikslų, prognozuojama pelninga įmonės veikla; be to, elevatoriaus funkcijos yra universalios, todėl šis įrenginys gali būti naudojamas teikti grūdų priėmimo, valymo, džiovinimo bei saugojimo paslaugas; metmenyse nurodyta išsami informacija, kokiais terminais ir sumomis bus vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Juolab kad, esant reikalui, bus sprendžiamas klausimas dėl papildomų atsakovo pajininkų įnašų, užtikrinančių įmonės veiklą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ prašo jį patenkinti, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (4 b. t., 15-16 l.). Nurodo, kad palaiko apeliantės atskirojo skundo argumentus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį. Nurodo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 9 462 511,24 Lt (3 746 440,84 Lt + 5 716 070,40 Lt), todėl, netgi vertinant, kad įmonės turtas yra 7 949 529,70 Lt vertės, kaip nurodo apeliantė, vis tiek konstatuotinas įmonės nemokumas (ĮBĮ 7 str. 5 d. 3 p., 2 str. 8 d.). Be to, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse įtvirtintos priemonės nepadės atkurti įmonės mokumo. Juolab kad tretysis asmuo, kaip pagrindinis įmonės kreditorius, turintis daugiau nei 2/3 balsų kreditorių susirinkime, nepritaria įmonės restruktūrizavimui.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo prašymas leisti perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn dalį atsakovui priklausančio turto (žieminių kviečių bei žieminių rapsų), kuriame nurodyta, kad jį pardavusi įmonė iš gautų lėšų sumokėtų darbo užmokestį darbuotojams bei privalomuosius mokesčius valstybės biudžetui (4 b. t., 22-25 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis, restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti veiklą įmonės, kuri turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, tarp jų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinius sunkumus, jo materialinę padėtį, įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų pobūdį ir santykį, bei restruktūrizavimo plane numatytas priemones įmonės mokumui atkurti, padarė teisingas išvadas ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei civilinio proceso taisykles. Teismas teisingai konstatavo, jog atsisakytina iškelti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą, kadangi turėjo pagrindo teigti, jog, pagal nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų duomenis, atsakovas yra nemokus, o jo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai ir veiklai normalizuoti bei atkurti jos mokumui.

Apeliantė be pagrindo teigia, kad apygardos teismas nepašalino prieštaravimų dėl atsakovo turimo turto vertės bei pradelstų įsiskolinimų dydžio, kad padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonė yra nemoki.

Byloje teisingai nustatyta, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 12 d. laidavimo sutartimi Nr. 1160604210494-18 laidavo trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“ už UAB „Gūragių rapsas“ įsipareigojimus pagal kredito sutartis, kurie šiuo metu sudaro 5 716 070,40 Lt (1 b. t., 158-165 l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje jau yra konstatavęs, kad atsakovo įsipareigojimai pagal paminėtą laidavimo sutartį įtrauktini į ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ pradelstus įsipareigojimus, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad šio pradelsto įsiskolinimo dydis yra 5 716 070,40 Lt. Bylos duomenimis, 2010 m. spalio 18 d. teismo nutartimi buvo iškelta UAB „Gūragių rapsas“ bankroto byla, kurioje nustatyta, kad įmonės bankroto administratoriui perduotas 510 Lt įmonės turtas, o įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei 11 milijonų litų, taigi trečiasis asmuo neturi galimybės atgauti aukščiau nurodytą skolą iš nurodytos bankrutavusios įmonės (1 b. t., 166 l.; 3 b. t., 79-83, 130-135 l.; CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.).

Dėl aukščiau nurodyto, apygardos teismas, teisingai nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 9 462 511,24 Lt, o ne 3 746 440,84 Lt, kaip nurodyta 2011 m. kovo 30 d. atsakovo pažymoje dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio, kurioje neįrašytas aukščiau nurodytas pradelstas atsakovo 5 716 070,40 Lt įsipareigojimas trečiajam asmeniui, turėjo pagrindo teigti apie įmonės nemokumą, kadangi, nagrinėjamoje byloje pateiktais duomenimis, atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jo turto vertės (tiek pagal apeliantės, tiek pagal trečiojo asmens pateiktus atsakovo turto įvertinimus), dėl ko teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti atsakovo restruktūrizavimo bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Juolab kad, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apygardos teisme nuo 2010 m. lapkričio 2 d. nagrinėjamas ieškinys dėl ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ bankroto bylos iškėlimo, kurio nagrinėjimas 2011 m. kovo 16 d. teismo nutartimi atidėtas iki bus priimta teismo nutartis nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Palikus nepakeistą skundžiamą apygardos teismo nutartį, kuri pagal CPK 321 straipsnio 6 dalį, įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje tenkinti atsakovo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto prašymo dėl leidimo parduoti dalį įmonės turto, kadangi apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje atsakovo turto realizavimas buvo sustabdytas iki teismo nutarties dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (1 b. t., 137-138 l.; ĮRĮ 7 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Netenkinti atsakovo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ prašymo dėl leidimo parduoti dalį įmonės turto.

Teisėjai Audronė JarackaitėVytas MiliusNijolė Piškinaitė