Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. B2-1183-71/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
B2-1183-71/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“, Žemės ūkio kooperatinės bendrovės
Atsakovas
ŽŪKB „Raupaičių ūkis“, Žemės ūkio kooperatinei bendrovei
Trečiasis asmuo
AB SEB banko
Kategorijos
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1183-71/2011Proceso Nr. 2-58-3-00201-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 127.2. ;117.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Regina Agota Gutauskienė, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant ieškovo žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“ atstovei valdytojai J. G., atsakovo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ atstovui advokatui T. B. (tomas 3, b.l. 128), trečiojo asmens AB SEB banko atstovui A. G. (tomas 3, b.l. 96) advokatei V. N. (tomas 3, b.l. 98),

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės – Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) „Raupaičių ūkis“ valdytojos J. G. pareiškimą atsakovui Žemės ūkio kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) „Raupaičių ūkis“ bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytoja J. G. 2011 m. balandžio 4 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“, kuriuo prašo iškelti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ (įmonės kodas 145780520) restruktūrizavimo bylą. Pareiškime nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įsteigta 2001 m. lapkričio 29 d., t.y. daugiau nei prieš 3 metus; bendrovei niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, kas atitinka LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio sąlygas. Pareiškėjos vertinimu, pasinaudojus restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, t.y. perskirsčius įsipareigojimų vykdymo terminus, įmonė atkurtų ilgalaikį mokumą ir galėtų tęsti ūkinę veiklą, nes 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 3 670 000, – litų; biologinio turto (pasėliai) už 128 000,– litų; trumpalaikio turto už 684 000, – litų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 4 076 000, – litų (tomas 1, b.l. 1-7).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu savo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Raupaičių ūkis“ palaikė prašė tenkinti, nurodė, kad kooperatyvas turi pakankamai turto, verslo plane yra numatyta kaip tuos laikinus sunkumus kooperatyvas įveiks. Nurodė, kad nekilnojamojo turto turi už 5 214 1148 Lt, o pradelsti mokėjimai 2011-03-31 dienai yra tik 3 746 440 Lt. Balansinė turto vertė neatitinka realios turto vertės, nebuvo įvertintas biologinis turtas už 221664 Lt, nebuvo įvertintos turimos atsargos už 291230 Lt.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo kreditorius AB SEB bankas, prašymu įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad SEB bankas yra didžiausias Raupaičių ūkio kreditorius, kuriam pradelstos skolos dydis yra 3 470 744,00 Lt. Pareiškime nurodė, kad bendrovės ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ finansiniai sunkumai nėra laikini, nes jie yra prasidėję jau nuo 2009 metų. Nurodė, kad AB SEB bankas yra didžiausias ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ kreditorius, nes pradelstas „Raupaičio ūkio“ įsiskolinimas bankui yra 3 470 744,00 Lt, t.y. 92,64 proc. nuo visų pradelstų skolų kreditoriams sumos (tomas 1, b.l. 146-173).

Teismo posėdžio metu AB SEB banko atstovai prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ tik vilkina bankroto bylos iškėlimo procesą, nes 2010-10-27 AB SEB bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“, tačiau teismui nespėjus iškelti pareiškėjui bankroto bylos, buvo gautas „Raupaičių ūkis“ valdytojos prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“. Šiuo metu bankroto bylos nagrinėjimas yra atidėtas iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“. Nurodo, kad „Raupaičių ūkis“ yra ne tik skolingas 3 651 221,29 Lt AB SEB bankui pagal tiesioginę 2006-09-12 kreditavimo sutartį, tačiau yra laidavęs ir už bankrutuojančios UAB „Gūragių rapsas“ 5 716 070,40 Lt. skolą ir skolų grąžinimo terminas pagal minėtas kredito sutartis yra seniai pasibaigęs. Tokiu būdu bendra ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ skola trečiajam asmeniui AB SEB bankas yra 9 367 291,69 Lt. Banko atstovas nurodo, pateikto plano metmenyse yra iškreipiama reali ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turtinė padėtis, nes pagal AB SEB bankas bankroto byloje 2010-10-26 UAB „Resolutian valuations" atliktą turto vertinimą ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turimo turto rinkos vertė yra 700.000 Lt, o ne 3.670.510 Lt. 2010 m. gruodžio 31d. balanse nurodomos gautinos sumos yra 1.664.299 Lt, iš kurios net 1.647.756,57 Lt sudaro BUAB „Gūragių rapsas“ skola bendrovei ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ ir kuri tikrai nebus grąžinta nes BUAB „Gūragių rapsas“ turto turi tik už 350 Lt, o jo skolos kreditoriams – 11.668.898 Lt. Trečiojos asmens AB SEB banko skaičiavimais, ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ pagrindinė veikla buvo nuostolinga ne tik 2008 – 2009 metais, ką pripažįsta pati bendrovė, bet ir 2010 metais, nes bendrovė nėra pateikusi jokių papildomų įrodymų apie 2010 metais gautas 4.479.966,00 Lt pajamas. Įvertinus ŽŪK „Raupaičių ūkis“ įsipareigojimus, kurie yra 9,5 mln. įmonės turtas mažėja, o įsipareigojimai didėja ir tai rodo, kad įmonės finansiniais sunkumai nėra laikini, jie ir toliau didėja, todėl nėra realių galimybių išsaugoti ir plėtoti šios įmonės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo laiką taikytinos LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2010-07-01 redakcijos, galiojančios nuo 2010-10-01, normos.

LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytos restruktūrizavimo taikymo sąlygos. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 punkto nuostatomis ir formuojama teismine praktika, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Teismas pažymi, kad įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę jos į jos balansą įrašyto turto (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuoseturinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-496/2009 išaiškinta, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio, taip pat, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytojos J. G. ir pagrindinio kreditoriaus – trečiojo asmens AB SEB bankas yra kilęs ginčas, ar pagal bylos duomenis atsakovas ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ gali būti laikomas mokia įmone, ar atsakovo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys yra objektyvūs ir ar šių duomenų pagrindu galima spręsti, jog atsakovas per matmenyse nurodytą laikotarpį pajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti pelningą ūkinę – finansinę veiklą.

Pažymėtina, kad ginčas dėl ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto vertės jau buvo kilęs AB SEB bankui 2010 m. spalio 29 d. pareiškus ieškinį atsakovui ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bankroto byloje Nr. B2-473-154/2011, kurios nagrinėjimas atidėtas dėl prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą, ieškovas AB SEB bankas pateikė UAB „Resolution valuations“ 2010 m. spalio 26 dienai atliktą ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad

žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmimo ir valymo bloko pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), džiovyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laboratorijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vakdentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), grūdų saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aliejaus spaudimo cecho (unikalus (duomenys neskelbtini)), fermos (unikalus(duomenys neskelbtini) ), grūdų sandėlio (unikalus (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (tualetas, vandens bokštas su arteziniu grežiniu) (unikalus (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 700 000, – litų.

Teismas, vertindamas ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ mokumą, neturi pagrindo nevertinti papildomo ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 5 716 070,40 litų įsipareigojimo kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006-09-12 laidavimo sutartį Nr. 1160604210494-18 (t.1, b.l. 158-162), nes laidavimo sutartis nėra nuginčyta, o jos 5.3. punkte nurodyta, kad „Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki Kredito gavėjo ir Laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo dienos“. Dėl ieškovės nurodyto praleisto trijų mėnesių senaties termino yra pasisakiusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1385/2011, kur pažymėjo, kad skolininkui pagal kredito sutartis iškėlus bankroto bylą, pagrindinė prievolė nesibaigė. LR CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Konstatavo, kad finansinių reikalavimų pareiškimas pagrindiniam skolininkui bankroto byloje nereiškia, kad kreditorius atsisakė teisės dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo, ir kad LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo sutarties pabaigos terminas netaikomas. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo (įsiteisėjus dėl to priimtai teismo nutarčiai) skolininkui faktas neduoda pagrindo išvadai, jog bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas modifikuoja kreditoriaus ir laiduotojo (nepriklausomai nuo jų valios) susitarimą dėl prievolių pagal laidavimą galiojimo iki visiško prievolių pagal pagrindinę (paskolos, kreditavimo) sutartį įvykdymo. Bankroto bylos iškėlimas skolininkui nereiškia jo prievolių kreditoriui pasibaigimo, o tik prievolių vykdymo terminų pasibaigimą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ši įmonė yra nemoki ir jos restruktūrizavimas būtų nepagrįstas siekis išvengti galimybės kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Teismui pateiktoje 2011 m. birželio 30 dienos balanso ataskaitoje matyti, kad ilgalaikis turtas palyginus su praėjusiais finansiniais metais yra sumažėjęs už 622293,00 litų sumą, per vienerius metus gautinos sumos palyginus su praėjusiais finansiniais metais sumažėjo už 12644,00 litų sumą, viso turto sumažėjimas yra akivaizdus ir palyginti su praėjusiais finansiniais metais skirtumas sudaro – 269 424,00 litų sumą. Tai rodo, kad bendrovės ūkinė veikla ne tik nepagerėjo, bet ir toliau blogėja (tomas 3, b.l.118-123).

Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-08-01 nutartyje Nr. 2-2042/2011pažymėjo, kad atsakovas pagal laidavimo sutartį turi įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“, kurie įtrauktini į ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ pradelstus įsipareigojimus.

ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ yra laidavęs už BUAB „Gūragių rapsas“ 5 716 070,40 Lt. ir skolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs. Kadangi 2010-10-18 UAB „Gūragių rapsas“ yra iškelta bankroto bylą, o šios įmonės buvusi vadovė yra pareiškėjos dukra ir tai rodo, kad abi bendrovės yra susijusios šeimos ryšiaus, šių bendrovių verslas yra valdomas šeimos narių ir yra bendras šeimos verslas, todėl ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ laidavus ir už bankrutuojančios UAB „Gūragių rapsas“ 5 716 070,40 Lt skolą ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ skola padidėjo net 5 mln. Tai rodo, kad bendrovės sunkumai nėra laikini, o skolos tik didėja. Kadangi ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ yra perėmęs UAB „Gūragių rapsas“ skolą ir iškėlus „Gūragių rapsas“ bankroto bylą paaiškėjo, kad „Gūragių rapsas“ turto neturi, todėl skolų išieškojimas tampa problematiškas. Iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus BUAB „Gūragių rapsas“ kreditorinius reikalavimus teismo 2011-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-446-368/2011 už 11 900 954,03 Lt sumą, parodo, kad bendras šeimos verslas tiek „Gūragių rapsas“ tiek ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ blogėja ir vilčių, kad jis gali atsigauti nėra (tomas 3, b.l. 130-133).

Ieškovas nepasinaudojo galimybę pakartotinai įvertinti turimą turtą, o teismo posėdžio metu šalys tokio prašymo nepateikė, nepageidavo pakartotinai atlikti turto vertinimo, nes tai būtų papildomos išlaidos, kurių padengti nei viena šalis nesutinka. Būtina atsižvelgti ir įtai, kad turto įvertinimas galimai didesnėmis kainomis savaime nesuteiktų galimybės įmonei išsaugoti ir plėtoti verslą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines organizacines ir kitas priemones, skirtas įmonės mokumui atkurti. Teismas įvertina tai, kad įmonės skolos kreditoriams auga, per pusmetį turtas sumažėjo, o įsipareigojimai padidėjo, realiai jokie piniginiai srautai neatkeliavo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų.

Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti finansinius sunkumus. Teismas sprendžia, kad ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo plano metmenyse 2011-2014 numatytos priemones vertinamos kritiškai ir nėra ekonomiškai pagrįstos. (tomas 1, b.l. 29-51).

Plano metmenyse 2011-2014 metams numatyta pardavimų pajamų augimas – nuo 195.003 Lt (2010 metais) iki 16.396.961 Lt (2014 metais), t.y . 84 kartai 8.400 % per 4 metus arba 21 kartas (2.100 %) per vienerius metus. ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ metmenyse nurodyta apie numatomą sertifikuotos sėklos gamyba, bet tuo pačiu teigiama, kad sertifikuota sėkla yra brangi ir šios sėklos pasiūla Lietuvoje yra žymiai didesnė nei paklausa. ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ numato pradėti gaminti rapsų aliejų, tačiau bendrovė jau ir ankščiau yra gaminusi rapsų aliejų, bet veikla buvo nuostolinga, nes 2007 m. gautas 1.138.399 Lt nuostolis, 2008 m. – 1.099.078 Lt nuostolis. 2008 m. bendrovės ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ prašymu AB SEB bankas leido rapsų aliejaus gamybos veiklą perkelti į tuo tikslu įsteigtą naują bendrovę UAB „Gūragių rapsas", kurios akcininkai yra tie patys fiziniai asmenys kaip ir ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ pajininkai. Mano, kad bendrovės vadovai nekompetentingi užtikrinti pelningą veiklą ateityje. Metmenyse nurodoma nauja veiklos sritis – turimo elevatoriaus panaudojimas grūdų priėmimo, valymo, džiovinimo ir saugojimo paslaugoms, tačiau bendrovės turimi elevatoriai ir jų pajėgumai yra pritaikyti būtent rapsų aliejaus gamybos pajėgumams ir jie nėra pritaikyti metmenyse nurodytoms paslaugoms teikti. Norint pritaikyti turimus elevatorius šioms paslaugoms, reikia atlikti įvairius gamybinių procesų pakeitimus, kuriems reikalingos papildomos investicijos. Metmenyse pateikti planuojami piniginiai srautai visiškai nepagrįsti ir tuo labiau netgi nėra pakankami, kad ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ galėtų pilnai atsiskaityti su kreditoriais. Iš pateikto verslo plano neaišku, kokiomis sumomis ir terminais bus tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nenurodoma aiškių prielaidų apie planuojamų pajamų ir išlaidų pagrįstumą, taip pat nenurodoma, iš kur įmonė gaus pakankamai apyvartinių lėšų, todėl pateiktas verslo planas neparodo, kad bus atstatytas mokumas ir patenkinti visų esamų kreditorių finansiniai reikalavimai.

Teismo vertinimu, nors restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos verslo plano priemonės yra tik preliminarios, tačiau jos turi parodyti, kad įgyvendinus jas, įmonė įveiks finansinius sunkumus. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti kreditorius ir teismą, kad bus pasiekti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatyti tikslai. Nagrinėjamoje byloje restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti, bendrovės veiklai ir mokumui atkurti. ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ laikytina nemokia ir turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, dėl ko restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas. Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog šiuo atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla, nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo įmonės restruktūrizavimo proceso, taip pat nėra pagrindo prioritetą suteikti tikslui išsaugoti atsakovą kaip veikiantį rinkos dalyvį taikant restruktūrizavimo procedūras. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad ŽŪK „Raupačių ūkis“ restruktūrizavimas negalimas, nes įmonė nemoki.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, LR Civilinio proceso kodekso 290–291 str.,

nutaria:

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą Žemės ūkio kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) „Raupaičių ūkis“ (į.k. 14570520, buveinės adresas: Gūragių k. Šiaulių rajonas).

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Regina Agota Gutauskienė