Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-936/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. liepos 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu (bylos Nr. 1-9-963/2021), S. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

2023 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas išteisintojo S. J. prašymas „Dėl su nuosprendžiu susiejusių klausimų išsprendimo“, kuriuo prašoma išspręsti išteisintojo baudžiamajame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Prašyme nurodyta, kad išteisintasis S. J. visame baudžiamajame procese patyrė 6 050 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – išlaidas už gynėjo Raimondo Kivyliaus suteiktas teisines paslaugas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtina prie prašymo pridėtos sąskaitos faktūros, išankstinė sąskaita Nr. ADV_APM2020/054, PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2020/1307, PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2021/618 bei PVM sąskaita faktūra Nr. ADV – 2021/1279, suteiktų teisinių paslaugų aktai ir apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtinantys dokumentai. 2021 m. liepos 23 d. galiojusiame BPK redakcijoje nebuvo įtvirtinta teisės norma, kuri numatytų galimybę išteisintajam prašyti jo patirtų baudžiamojoje byloje išlaidų atlyginimo. BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostata numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka įsigaliojo tik nuo 2022 m. balandžio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas buvo priimta tik 2022 m. balandžio 12 d. įstatymu Nr. XIV-1011 ir įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d. Taigi, 2021 m. liepos 23 d. priimant nuosprendį nebuvo galiojančių BPK nuostatų, reglamentuojančių advokato darbo apmokėjimą esant išteisintam asmeniui.

Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nagrinėjant išteisintojo S. J. prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, kai jau yra išnagrinėta baudžiamoji byla, atsižvelgtina į tai, kad BPK normos detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę, (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių) spręstina, kad šiuo atveju, svarstant, ar kasacinės instancijos teisme galima spręsti nuteistojo išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Kaip minėta, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 punktas).

Išteisintasis S. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-963/2021 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė 2023 m. birželio 23 d., bet kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-9-963/2021 medžiagos, prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo buvo galima pateikti iki 2021 m. birželio 17 d., kai buvo baigta nagrinėti byla iš esmės. Taigi, spręstina, kad išteisintasis S. J. turėjo galimybę kreiptis į teismą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos su prašymu dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, bet nesikreipė, nors jau buvo priimtas minėtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti išteisintojo S. J. prašymo priteisti jam patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes tokį prašymą jis pateikė pavėluotai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-43-387/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

S. J. prašymą dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-936/2021 patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.