Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. M. 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val. Pakruojo rajone, G. seniūnijoje, D. kaime, jam priklausančio gyvenamojo namo kieme, tyčia apie 30 kartų rankoje turėta pavarų perjungimo svirties viršutine dalimi (galvute) sudavė nukentėjusiajam A. T., kuris sėdėjo S. M. priklausančiame automobilyje ant galinės sėdynės, į galvą bei veidą, tuo jam padarydamas dešinio momenkaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešinėje galvos pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio momenkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Įrodymai

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. T. nemušė, jo nematė nuo 2009 m. pavasario, kai buvo įvykdytos vagystės iš jam bei žmonos broliui L. G. priklausančių angarų. Įtarė, kad nukentėjusysis prisidėjo prie šių vagysčių, todėl nuo tada ir prasidėjo grasinimai iš jo pusės. Su L. G. kartu ūkininkauja. Vagystės neišaiškintos, vyksta tyrimas. Kur buvo kaltinime nurodytą dieną ir ką veikė neatsimena. Gal buvo namuose, gal dirbo, bet nukentėjusiojo nematė nuo 2009 m. pavasario iki kol susitiko akistatos metu. A. T. pas jį nedirbo, jis ateidavo pas L. G. padirbti kelioms dienoms, bet po tų vagysčių nebepasirodė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad kaltinime nurodytą dieną, t.y. rugpjūčio 23 d., buvo išvykęs, nes buvo įsitikinęs, kad tą dieną dalyvavo jubiliejuje. Tačiau, susipažinęs su bylos medžiaga, liudytojų parodymais, neginčija, kad jubiliejus buvo vėliau. Jo nuomone, nukentėjusysis tvirtina, kad jis jį sumušė, nes buvo apkaltintas vagyste ir tokiu būdu dabar kerštauja. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienį, apie 17 val. jis nuėjo pas A. ir S. M. Ten su A. ir V. B. išgėrė apie 4 litrus alaus. Jis buvo išgėręs ir prieš tai. Jautėsi apsvaigęs, tačiau girtas nebuvo, viską gerai atsimena. S. negėrė. Pabaigus alų sugalvojo nuvažiuoti į D. kaime esantį alaus barą nusipirkti alaus. D. kaimas yra apie 6 km. atstumu nuo J. kaimo. Važiavo S. automobiliu „Mazda 626“. Ją vairavo S., šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A., o gale jis ir V. Jis sėdėjo už keleivio, o V. už vairuotojo. Alaus baras yra kaltinamojo D. M. gyvenamojo namo garaže. Įėjimas į barą yra iš kiemo pusės. S. automobilį pastatė kieme, netoli įėjimo į barą, ir kartu su A. išėjo į barą alaus, o jis su V. liko automobilyje. Praėjus apie 2 minutėms iš gyvenamojo namo išėjo D. M. ir priėjo prie automobilio, kuriame jie su V. sėdėjo. D. M. liepė V. išlipti iš automobilio, ką jis ir padarė. Po to D. M. apėjo automobilį iš kitos pusės, atidarė dureles ir pradėjo jį mušti. Mušė kumščiu, kuriame turėjo automobilio bėgių perjungimo svirties galvutę. D. M. jam kažką sakė, bet jis nesuprato ką. Jis nebandė priešintis, tik stengėsi išvengti smūgių, pasislinkdamas arčiau kitų durelių. Viso D. M. kumščiu ir rankoje laikyta automobilio bėgių perjungimo svirties galvute sudavė ne mažiau 30 kartų į galvos dešinę pusę. Matė, kad prie automobilio buvo priėjusi D. M. žmona, kurios D. M. prašė paduoti dujų balionėlį. V. jo negynė, nes, matyt, bijojo. Po to iš baro išėjo S., kuris, pamatęs, kad jis visas kruvinas, parvežė namo į J. kaimą. Ten J. M. iškvietė greitąją pagalbą. Jo sugyventinė atnešė rūbus, kuriuos persirengė, ir buvo išvežtas į Pakruojo ligoninę, kur buvo gydomas 5 dienas. Po to gydėsi namuose. Reiškia 5300 litų dydžio civilinį ieškinį. 300 litų kainavo vaistai. Jų pirkimo dokumentų neturi, nes vaistus pirko sesuo. Sesuo šių dokumentų taip pat neišsaugojo. Turtinės žalos dydžio mažinti nesutiko. 5000 litų įvertino neturtinę žalą, kadangi buvo sužalotas, skaudėjo ir dabar dar kartais skaudą galvą, turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti apklausas. Neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 litų.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji žino, kad jos vyrui yra pareikšti kaltinimai A. T. sumušimu 2009 m. rugpjūčio 23 d. jų gyvenamojo namo kieme. Ji buvo įsitikinusi, kas su vyru rugpjūčio 22-23 dieną dalyvavo draugo B. E. 50 metų jubiliejuje. Jo gimtadienis yra rugpjūčio 25 d., todėl ji buvo įsitikinusi, kad dalyvavo jubiliejuje. Dabar nėra tikra dėl to baliaus laiko. Tokio įvykio, kad jų kieme būtų sumuštas A. T., tikrai nebuvo. Ji jo nebuvo mačiusi kokius du metus, - tiek laiko jis nesilanko pas juos. Dalyvavo akistatoje su V. B.. Jis sakė, kad matė ją kieme.

Nepilnametis liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, nes gulėjo su juo ligoninėje, kaltinamojo nepažįsta. Kai su nukentėjusiuoju gulėjo ligoninėje, pas jį atėjo kažkoks žmogus ir jie su nukentėjusiuoju apie kažką kalbėjosi. Tas žmogus yra pakviestas liudytoju. To pokalbio esmės neprisimena. Nukentėjusysis jam sakė, kad jį sumušė kažkokia automobilio detale, bet neprisimena, ar jis sakė, kas jį sumušė. Nukentėjusiajam buvo sumušta galva. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 53), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Liudytojas L. G. parodė, kad yra kaltinamojo D. M. svainis, su juo kartu ūkininkauja. Nukentėjusįjį pažįsta, tačiau santykiai su juo nėra draugiški, nes jis nekokios reputacijos. Jo nuomone svainis negalėjo sumušti nukentėjusiojo, nes būtų apie tai pasipasakojęs, jeigu tai būtų atsitikę. Į ligoninę pas nukentėjusįjį jis nebuvo nuvykęs, liudytojas tikriausiai suklydo, o A. T. jį apkalba kerštaudamas, kadangi jis kreipėsi į policiją dėl vagystės, kuria įvykdžius įtarė A. T.. Vagystės metu dingo daiktų 5000 litų vertės. Šiuo metu dar vyksta tyrimas. Nėra buvę tokio atvejo, kad jis iš savo svainio namų į J. kaimą būtų vežęs A. M. ir V. B.

Liudytoja T. G. parodė, kad nukentėjusysis A. T. yra jos sugyventinis, su juo gyvena jau 3 metai, augina du vaikus. Kaltinamąjį D. M. pažįsta gerai, piktumo neturi. Tą dieną, kai buvo sumuštas, A. T. išėjo pas M. Tai buvo praeitų metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnės datos neatsimena. Po to sugrįžo namo, buvo išgėręs, ir antrą kartą pas M., kurie gyvena netoliese, išėjo apie 17-18 val. Tada jis nebuvo sužalotas. Po to paskambino S. M. ir pranešė, kad sumuštas A. T., jog iškvietė „greitąją“ ir reikia atnešti švarių rūbų. Jai beeinant pas M., ją pasitiko A. T.. Jam buvo sužalotas veidas, galva, visi rūbai krūvini. Jis pasakė, kad jį sumušė D. M.. Jis sakė, kad jie nuvažiavo į D., M. nuėjo į barą, o tada atėjo D. M., kuris liepė jos broliui V. B. išlipti iš mašinos, ir sumušė A. T. A. T. jai sakė, kad jį mušė „ryčiagu“ - burbulu nuo bėgių perjungimo svirties. Jos brolis V. B., kuris žuvo šių metų liepos 8 d., jai tai pat pasakojo, kad A. T. sumušė D. M. Jis pasakojo, kad jam sėdint mašinoje, atėjo D. M., liepė išlipti iš mašinos, o jam išlipus, sumušė A. T. Tai jis papasakojo tą pačią dieną. Brolis buvo lėto būdo, nesiveldavo į konfliktus, todėl, matyt, ir negynė A. T., o gal bijojo, kad jo paties nesumuštų. Po įvykio A. T. skundžiasi galvos skausmais. Būdama M. kieme matė, kad jos brolį ir A. M. namo parvežė L. G.. Jis pats sėdėjo už vairo.

Liudytoja S. V. parodė, kad kaltinamąjį D. M. pažįsta gerai, nukentėjusįjį A. T. pažįsta iš matymo. Ji buvo apklausta policijoje ir davė parodymus apie tai, ką jos vyras Z. V., kuris mirė 2010 m. sausio 1 d., jai pasakė. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 54), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, kad jos vyras Z. V. sakė, jog A. T. sumušė D. M..

Iš informacijos apie Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis mirė 2010 m. sausio 1 d. (b.l. 55).

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, santykiai su jais geri. Tą dieną, kai buvo sužalotas A. T., o tai buvo prieš pusantrų metų, vasarą, iš pradžių šventė namie. Kartu su juo buvo A. T., V. B. ir brolis S. Pritrūkus alaus, visi išvažiavo jo nusipirkti į D. kaime esantį alaus barą, kuris įsikūręs kaltinamojo D. M. gyvenamojo namo rūsyje. Šis baras yra arčiausiai namų, apie 7 km. atstumu nuo J.. Automobilį vairavo S. Atvykus prie baro, jis su S. nuėjo į barą, o A. T. ir V. B. liko automobilyje. A. T. liepė likti automobilyje, nes jis buvo susipykęs su D. M. Išėję iš baro rado sumuštą A. T. Kas jį sumušė nematė, tik vėliau jam pasakė, kad tai padarė kaltinamasis D. M.. S. parvežė A. T. į namus, o mama iškvietė „greitąją“. Jį į J. iš D. parvežė iš matymo pažįstamas asmuo vardu Laimis, bet negali pasakyti, ar tai D. M. svainis. Kad A. T. sumušė D. M., jis pasisakė, kai jie grįžo į J., „greitoji“ dar nebuvo atvažiavusi. Nesakė kodėl ir kuo buvo sumuštas, tik vėliau brolis sakė ir A. T. gulėdamas ligoninėje sms rašė, kad buvo mušamas „ryčagu“. Kai išvyko į D. kaimą pirkti alaus A. T. buvo sveikas, nesumuštas, o kai jie išėjo iš baro, jis jau buvo sužalotas. Jam buvo labai sumušta galva, ji buvo visa ištinusi. D. M. kieme sumušto A. T. nematė, jam tik pasakė, kad A. T. sumuštas, o jį pamatė tik grįžęs į J. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 22) Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Išklausęs liudytojos J. M. parodymus, liudytojas nurodė, kad netvirtina, jog jam grįžus į J. kaimą, A. T. dar nebuvo išvežtas į ligoninę. Bet apie tai, kad jį sumušė D. M., jam pasakojo pats A. T. Apie tai jis rašė ir iš ligoninės sms žinutėse.

Liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, piktumų neturi. Tą dieną, o tai buvo praeitų metų vasarą, pas juos namuose išgėrinėjo brolis A., A. T. ir V. B.. Jie gėrė alų, o jis negėrė. Po to jo paprašė nuvežti į D. kaime esantį alaus barą, kuris įsikūręs D. M. gyvenamojo namo rūsyje, nusipirkti alaus. Tas baras nuo J. kaimo yra apie 6 km. atstumu. Ten nuvažiavo visi kartu. Į barą nuėjo dviese su broliu, o A. T. ir V. B. liko automobilyje. Bare užtruko apie 10 minučių. Išėję iš baro pamatė, kad A. T. sumuštas. Jis sėdėjo automobilyje visas kruvinas, jo veidas buvo ištinęs. Jis paklausė A. T., kas nutiko, o jis atsakė, kad sumušė D. M. Kai važiavo į D., A. T. nebuvo sumuštas. D. M. stovėjo netoli mašinos. Jis buvo blaivus. Tada jis parvežė A. T. į J., o mama iškvietė „greitąją“. A. T. buvo sumuštas pavarų perjungimo svirties burbulu, kuris mėtėsi jo automobilyje. Vėliau, tvarkydamas automobilį, jį rado po priekine sėdyne ir išmetė. Ant automobilio sėdynės buvo kraujo. A. T. pykosi su D. M., todėl ir nėjo į barą. Apie tai kalbėjo kaime žmonės. Kai jis išėjo iš baro, kieme, be A. T., D. M. ir V. B., dar buvo A. G. ir dar keli asmenys, bet jų neįsidėmėjo.

Liudytoja J. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusįjį pažįsta gerai, piktumų su jais nėra. Tai buvo praeitų metų vasarą, pavakarį grįžo į namus sūnus S. ir pasakė, kad sumušė A. T.. Jai paklausus „kas“, S. atsakė, kad barmenas, tada ji suprato, kad tai D. M., nes kito baro D. nėra. Tada ji telefonu iškvietė „greitąją“. Prieš tai A. T. ir V. B. tą dieną buvo pas jos sūnus atėję, visi jie kieme kalbėjosi, po to išvažiavo į D. Tuo metu A. T. nebuvo sužalotas. Kai laukė „greitosios“, A. T. jai patvirtino, kad jį sumušė D. M. „ryčiagu“. Jai nukentėjusysis buvo minėjęs, kad yra susipykęs su D. M., jog tarp jų buvo kažkokie nesklandumai, piktumai. Po įvykio matė mašiną, joje ant sėdynių buvo kraujo. Ji matė, kaip L. G. tamsiu automobiliu parvežė jos sūnų A. bei V. B., tuo metu A. T. jau buvo išvežę į ligoninę

Liudytojas A. G. parodė, kad tą dieną jis buvo alaus bare, kuris yra D. kaime, kaltinamojo gyvenamojo namo rūsyje. Matė, kaip į barą atvažiavo M. ir nukentėjusysis, kurio pravardė yra „A.“. M. nuėjo į barą. Tada prie mašinos priėjo D. M., atidarė galines dureles ir pradėjo mušti, bet ką mušė, jis nematė. Tik kieme buvę vyrai sakė, kad muša „A.“. Jis matė, kad D. M., pusiau persisvėręs per dureles, ranka smūgiavo į ten sėdintį asmenį, tačiau to asmens tada nematė. Po to jis išėjo namo ir kas vyko toliau nematė. Sumušto nukentėjusiojo nematė.

Liudytoja S. V. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Ji nurodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ji apklausinėjo ir V. B. Visų smulkmenų negali prisiminti, tačiau jo parodymų esmė buvo ta, kad jis su draugais nuvažiavo į D. kaime esantį barą. Jis su A. T. pasiliko automobilyje. Prie automobilio priėjo D. M., atidarė automobilio dureles, liepė liudytojui išlipti iš automobilio. Liudytojas matė, kaip D. M. sumušė A. T. Į D. kaimą V. B. nuvažiavo su M., kiek pamena, minėjo S. M. automobilį. Pagarsinus liudytojo V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18-19), liudytoja parodė, kad protokole viskas nurodyta teisingai. Viską surašė iš liudytojo žodžių, liudytojas su protokolu buvo supažindintas ir jį pasirašė. Buvo atliekama liudytojo V. B. akistata su įtariamojo žmona liudytoja D. M. ir akistatos metu jis tvirtai laikėsi savo parodymų. Ji apklausinėjo ir liudytoją S. V., kuri papasakojo, kad jos vyras matė, kaip D. M. mušė A. T.. S. V. apklausinėjo todėl, kad tuo metu jos vyras Z. V. jau buvo miręs, o nukentėjusysis buvo paminėjęs jį, kaip vieną iš asmenų, mačiusių įvykį.

Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, matyti, kad jis jį apklausiusiai tyrėjai S. V. nurodė, kad 2009 m. vasarą, galėjo būti rugpjūčio mėnuo, kartu su A. T., kuris gyvena su jo seserimi, nuėjo pas pažįstamus M.. Ten išgėrė. Apie 20 val., gal kiek vėliau, pritrūko alaus ir sugalvojo nuvažiuoti į D. kaimą esantį alaus barą, kurio savininkas, kiek jis žino, yra D. M. Nuvažiavus prie baro, A. ir S. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo į barą. Tik jiems nuėjus, iš baro išėjo savininkas D. Jis priėjo prie automobilio, atidarė galines dureles ir liepė jam lipti iš automobilio. Jis kalbėjo piktai ir vos nešaukė ant jo. Jam išlipus iš automobilio, D. įlipo į automobilį ir pradėjo mušti A.. Girdėjo, kaip D. kažką šaukė A.. Pastebėjo, kad D. rankoje laiko automobilio svirties antgalį, taip vadinamą „ryčagą“. Jis juo trankė A. į galvą. Kiek D. sudavė smūgių negali pasakyti, bet labai daug. Vienu metu į kiemą buvo išėjusi D. žmona D. M.. Ji kažką padavė D. Jis girdėjo, kad pasakė kažką apie dujų balionėlį. D. po kokių 10 min. išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą. Jis priėjo prie automobilio ir pamatė, kad A. visas kruvinas, sutinęs. Po to S. išvežė A. namo (b.l. 18-19).

Iš informacijos apie V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis mirė 2010 m. liepos 8 d. (b.l. 20).

Liudytojas G. Ž. parodė, kad dirbo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patruliu, tačiau nepamena įvykio, kad būtų buvęs iškviestas į priėmimo skyrių ir ten būtų tekę bendrauti su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo nepažįsta. Pagarsinus byloje esantį tarnybinį pranešimą (b.l. 7), nurodė, kad jame nurodytų aplinkybių neatsimena, tačiau jei jos buvo nurodytos tarnybiniame pranešime, vadinasi taip ir buvo.

Liudytojas I. Š. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Nepamena įvykio, dėl kurio buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagarsintas (b.l. 7).

Liudytoja B. M. parodė, kad dirba Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre bendruomenės slaugytoja – GMP felčere. Praeitų metų vasarą, tikslios datos nepamena, vyko į iškvietimą J. kaime. Nukentėjusiojo neatsimena, bet gerai atsimena M., nes jie gyveno jos aptarnaujamoje teritorijoje. Kitas aplinkybes prisiminė, kadangi pasiskaitė iškvietimo kortelėje. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Jis sakė, kad buvo D., kur buvo sumuštas alaus bare.

Liudytojas V. V. parodė, kad dirba Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre vairuotoju, tačiau neprimena įvykio, kai buvo iškviestas į J. kaimą. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta.

Iš 2010-02-24 A. T. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi A. T. pranešdamas, kad 2009-08-23 apie 20 val. Pakruojo rajone, D. kaime, alaus baro, kuris yra privataus namo garaže, kieme, jį, sėdintį S. M. automobilyje, sumušė D. M. (b.l. 3).

Iš 2009-08-23 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio G. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 21:23 val. buvo gautas OVP specialisto I. J. pranešimas, kad į VšĮ „Pakruojo ligoninė“ priėmimo skyrių pristatytas sumuštu veidu A. T.. Nuvykus į priėmimo skyrių išsiaiškinta, kad A. T. akivaizdžiai girtas, jam nustatytas 2,01 promilės girtumas. Pasak A. T., Pakruojo rajone, J. kaime jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis (b.l. 7).

Iš specialisto išvadų Nr. G 1656/09(04) ir KG 32-1656/09(04) matyti, kad nukentėjusiajam A. T. ne mažiau 2 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio pavarų perjungimo svirties dalis, paveikus galvą ir veidą, buvo padaryti šie sužalojimai – dešinio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinėje galvos pusėje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio momenkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 15, 17).

Specialistas H. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. T. dėl išvados kreipėsi asmeniškai 2009 m. lapkričio 20 d. Kreipėsi be užduoties. Tą dieną, kai jis atvyko, išorinių sužalojimų nesimatė, tačiau, spaudžiant dešinio momenkaulio sritį, jautė skausmą. Jis žodžiu nurodė kaip jis buvo sužalotas, kad gydėsi Pakruojo ligoninėje. Išvadą davė vadovaudamasis medicininiais dokumentais. 2010 m. gegužės 18 d. buvo pateikta tyrėjos S. V. užduotis. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje – vieno į dešinio momenkaulio sritį, kito į dešinės akies sritį. Tačiau tų poveikių galėjo būti ir daugiau. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais. Momenkaulio lūžis tikrai negalėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu. Kadangi buvo duomenų, kad buvo smūgiuota pavarų perjungimo svirties dalimi, išvadoje taip ir nurodė, nes sužalojimas atitinka nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi griūviminei traumai.

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos ir prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už A. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 1266,00 Lt (b.l. 61, 63, 66).

Iš 2010-06-30 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kriminalinės policijos tyrėjos S. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad tą dieną, kai vyko B. E. jubiliejus, pas B. E. brolį svečiavosi giminaitė A. J., kuri sekančią dieną išskrido iš Kauno aerouosto į Angliją (b.l. 72).

Iš VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-11-26 pažymos bei prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iškvietimas pas sumuštą A. T. buvo gautas 2009 m. rugpjūčio 23 d. 20:05 val., 20:06 val. į iškvietimą išvyko felčerė B. M. ir greitosios automašinos vairuotojas V. V. Pas sumuštąjį nuvykta 20:36 val., grįžta iš iškvietimo 21:26 val. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad greitąją iškvietė M., o kortelės 17 grafoje „Nusiskundimai“ nurodyta, kad ligonis buvo sumuštas D. kaime, prie alaus baro.

Iš 2010-12-10 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pažymos matyti, kad 2009 m. gegužės 6 d. ir 12 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš L. G. priklausančio arkinio sandėlio, pranešimai apie įtarimus A. T. šiose bylose nepareikšti.