Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-744/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-22
Bylos Nr.
1-158-744/2010
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00071-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Civilinis ieškovas
A. T., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-744/2010 m.Proceso Nr. 1-75-1-00071-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.13; 1.2.; 1.2.4; 1.2.4.5; 2; 2.1.7; 2.1.7.4.1; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 22 d.,PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant:prokurorei A. A.,gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T.,specialistui H. D.,

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Solveigai Naglienei,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ūkininkas, dirbantis D. K. individualioje įmonėje barmenu, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kardomoji priemonė nepaskirta,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val. Pakruojo rajone, G. seniūnijoje, D. kaime, jam priklausančio gyvenamojo namo kieme, tyčia apie 30 kartų rankoje turėta pavarų perjungimo svirties viršutine dalimi (galvute) sudavė nukentėjusiajam A. T., kuris sėdėjo S. M. priklausančiame automobilyje ant galinės sėdynės, į galvą bei veidą, tuo jam padarydamas dešinio momenkaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešinėje galvos pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio momenkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Įrodymai

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. T. nemušė, jo nematė nuo 2009 m. pavasario, kai buvo įvykdytos vagystės iš jam bei žmonos broliui L. G. priklausančių angarų. Įtarė, kad nukentėjusysis prisidėjo prie šių vagysčių, todėl nuo tada ir prasidėjo grasinimai iš jo pusės. Su L. G. kartu ūkininkauja. Vagystės neišaiškintos, vyksta tyrimas. Kur buvo kaltinime nurodytą dieną ir ką veikė neatsimena. Gal buvo namuose, gal dirbo, bet nukentėjusiojo nematė nuo 2009 m. pavasario iki kol susitiko akistatos metu. A. T. pas jį nedirbo, jis ateidavo pas L. G. padirbti kelioms dienoms, bet po tų vagysčių nebepasirodė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad kaltinime nurodytą dieną, t.y. rugpjūčio 23 d., buvo išvykęs, nes buvo įsitikinęs, kad tą dieną dalyvavo jubiliejuje. Tačiau, susipažinęs su bylos medžiaga, liudytojų parodymais, neginčija, kad jubiliejus buvo vėliau. Jo nuomone, nukentėjusysis tvirtina, kad jis jį sumušė, nes buvo apkaltintas vagyste ir tokiu būdu dabar kerštauja. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienį, apie 17 val. jis nuėjo pas A. ir S. M. Ten su A. ir V. B. išgėrė apie 4 litrus alaus. Jis buvo išgėręs ir prieš tai. Jautėsi apsvaigęs, tačiau girtas nebuvo, viską gerai atsimena. S. negėrė. Pabaigus alų sugalvojo nuvažiuoti į D. kaime esantį alaus barą nusipirkti alaus. D. kaimas yra apie 6 km. atstumu nuo J. kaimo. Važiavo S. automobiliu „Mazda 626“. Ją vairavo S., šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A., o gale jis ir V. Jis sėdėjo už keleivio, o V. už vairuotojo. Alaus baras yra kaltinamojo D. M. gyvenamojo namo garaže. Įėjimas į barą yra iš kiemo pusės. S. automobilį pastatė kieme, netoli įėjimo į barą, ir kartu su A. išėjo į barą alaus, o jis su V. liko automobilyje. Praėjus apie 2 minutėms iš gyvenamojo namo išėjo D. M. ir priėjo prie automobilio, kuriame jie su V. sėdėjo. D. M. liepė V. išlipti iš automobilio, ką jis ir padarė. Po to D. M. apėjo automobilį iš kitos pusės, atidarė dureles ir pradėjo jį mušti. Mušė kumščiu, kuriame turėjo automobilio bėgių perjungimo svirties galvutę. D. M. jam kažką sakė, bet jis nesuprato ką. Jis nebandė priešintis, tik stengėsi išvengti smūgių, pasislinkdamas arčiau kitų durelių. Viso D. M. kumščiu ir rankoje laikyta automobilio bėgių perjungimo svirties galvute sudavė ne mažiau 30 kartų į galvos dešinę pusę. Matė, kad prie automobilio buvo priėjusi D. M. žmona, kurios D. M. prašė paduoti dujų balionėlį. V. jo negynė, nes, matyt, bijojo. Po to iš baro išėjo S., kuris, pamatęs, kad jis visas kruvinas, parvežė namo į J. kaimą. Ten J. M. iškvietė greitąją pagalbą. Jo sugyventinė atnešė rūbus, kuriuos persirengė, ir buvo išvežtas į Pakruojo ligoninę, kur buvo gydomas 5 dienas. Po to gydėsi namuose. Reiškia 5300 litų dydžio civilinį ieškinį. 300 litų kainavo vaistai. Jų pirkimo dokumentų neturi, nes vaistus pirko sesuo. Sesuo šių dokumentų taip pat neišsaugojo. Turtinės žalos dydžio mažinti nesutiko. 5000 litų įvertino neturtinę žalą, kadangi buvo sužalotas, skaudėjo ir dabar dar kartais skaudą galvą, turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti apklausas. Neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 litų.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji žino, kad jos vyrui yra pareikšti kaltinimai A. T. sumušimu 2009 m. rugpjūčio 23 d. jų gyvenamojo namo kieme. Ji buvo įsitikinusi, kas su vyru rugpjūčio 22-23 dieną dalyvavo draugo B. E. 50 metų jubiliejuje. Jo gimtadienis yra rugpjūčio 25 d., todėl ji buvo įsitikinusi, kad dalyvavo jubiliejuje. Dabar nėra tikra dėl to baliaus laiko. Tokio įvykio, kad jų kieme būtų sumuštas A. T., tikrai nebuvo. Ji jo nebuvo mačiusi kokius du metus, - tiek laiko jis nesilanko pas juos. Dalyvavo akistatoje su V. B.. Jis sakė, kad matė ją kieme.

Nepilnametis liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, nes gulėjo su juo ligoninėje, kaltinamojo nepažįsta. Kai su nukentėjusiuoju gulėjo ligoninėje, pas jį atėjo kažkoks žmogus ir jie su nukentėjusiuoju apie kažką kalbėjosi. Tas žmogus yra pakviestas liudytoju. To pokalbio esmės neprisimena. Nukentėjusysis jam sakė, kad jį sumušė kažkokia automobilio detale, bet neprisimena, ar jis sakė, kas jį sumušė. Nukentėjusiajam buvo sumušta galva. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 53), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Liudytojas L. G. parodė, kad yra kaltinamojo D. M. svainis, su juo kartu ūkininkauja. Nukentėjusįjį pažįsta, tačiau santykiai su juo nėra draugiški, nes jis nekokios reputacijos. Jo nuomone svainis negalėjo sumušti nukentėjusiojo, nes būtų apie tai pasipasakojęs, jeigu tai būtų atsitikę. Į ligoninę pas nukentėjusįjį jis nebuvo nuvykęs, liudytojas tikriausiai suklydo, o A. T. jį apkalba kerštaudamas, kadangi jis kreipėsi į policiją dėl vagystės, kuria įvykdžius įtarė A. T.. Vagystės metu dingo daiktų 5000 litų vertės. Šiuo metu dar vyksta tyrimas. Nėra buvę tokio atvejo, kad jis iš savo svainio namų į J. kaimą būtų vežęs A. M. ir V. B.

Liudytoja T. G. parodė, kad nukentėjusysis A. T. yra jos sugyventinis, su juo gyvena jau 3 metai, augina du vaikus. Kaltinamąjį D. M. pažįsta gerai, piktumo neturi. Tą dieną, kai buvo sumuštas, A. T. išėjo pas M. Tai buvo praeitų metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnės datos neatsimena. Po to sugrįžo namo, buvo išgėręs, ir antrą kartą pas M., kurie gyvena netoliese, išėjo apie 17-18 val. Tada jis nebuvo sužalotas. Po to paskambino S. M. ir pranešė, kad sumuštas A. T., jog iškvietė „greitąją“ ir reikia atnešti švarių rūbų. Jai beeinant pas M., ją pasitiko A. T.. Jam buvo sužalotas veidas, galva, visi rūbai krūvini. Jis pasakė, kad jį sumušė D. M.. Jis sakė, kad jie nuvažiavo į D., M. nuėjo į barą, o tada atėjo D. M., kuris liepė jos broliui V. B. išlipti iš mašinos, ir sumušė A. T. A. T. jai sakė, kad jį mušė „ryčiagu“ - burbulu nuo bėgių perjungimo svirties. Jos brolis V. B., kuris žuvo šių metų liepos 8 d., jai tai pat pasakojo, kad A. T. sumušė D. M. Jis pasakojo, kad jam sėdint mašinoje, atėjo D. M., liepė išlipti iš mašinos, o jam išlipus, sumušė A. T. Tai jis papasakojo tą pačią dieną. Brolis buvo lėto būdo, nesiveldavo į konfliktus, todėl, matyt, ir negynė A. T., o gal bijojo, kad jo paties nesumuštų. Po įvykio A. T. skundžiasi galvos skausmais. Būdama M. kieme matė, kad jos brolį ir A. M. namo parvežė L. G.. Jis pats sėdėjo už vairo.

Liudytoja S. V. parodė, kad kaltinamąjį D. M. pažįsta gerai, nukentėjusįjį A. T. pažįsta iš matymo. Ji buvo apklausta policijoje ir davė parodymus apie tai, ką jos vyras Z. V., kuris mirė 2010 m. sausio 1 d., jai pasakė. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 54), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, kad jos vyras Z. V. sakė, jog A. T. sumušė D. M..

Iš informacijos apie Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis mirė 2010 m. sausio 1 d. (b.l. 55).

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, santykiai su jais geri. Tą dieną, kai buvo sužalotas A. T., o tai buvo prieš pusantrų metų, vasarą, iš pradžių šventė namie. Kartu su juo buvo A. T., V. B. ir brolis S. Pritrūkus alaus, visi išvažiavo jo nusipirkti į D. kaime esantį alaus barą, kuris įsikūręs kaltinamojo D. M. gyvenamojo namo rūsyje. Šis baras yra arčiausiai namų, apie 7 km. atstumu nuo J.. Automobilį vairavo S. Atvykus prie baro, jis su S. nuėjo į barą, o A. T. ir V. B. liko automobilyje. A. T. liepė likti automobilyje, nes jis buvo susipykęs su D. M. Išėję iš baro rado sumuštą A. T. Kas jį sumušė nematė, tik vėliau jam pasakė, kad tai padarė kaltinamasis D. M.. S. parvežė A. T. į namus, o mama iškvietė „greitąją“. Jį į J. iš D. parvežė iš matymo pažįstamas asmuo vardu Laimis, bet negali pasakyti, ar tai D. M. svainis. Kad A. T. sumušė D. M., jis pasisakė, kai jie grįžo į J., „greitoji“ dar nebuvo atvažiavusi. Nesakė kodėl ir kuo buvo sumuštas, tik vėliau brolis sakė ir A. T. gulėdamas ligoninėje sms rašė, kad buvo mušamas „ryčagu“. Kai išvyko į D. kaimą pirkti alaus A. T. buvo sveikas, nesumuštas, o kai jie išėjo iš baro, jis jau buvo sužalotas. Jam buvo labai sumušta galva, ji buvo visa ištinusi. D. M. kieme sumušto A. T. nematė, jam tik pasakė, kad A. T. sumuštas, o jį pamatė tik grįžęs į J. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 22) Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Išklausęs liudytojos J. M. parodymus, liudytojas nurodė, kad netvirtina, jog jam grįžus į J. kaimą, A. T. dar nebuvo išvežtas į ligoninę. Bet apie tai, kad jį sumušė D. M., jam pasakojo pats A. T. Apie tai jis rašė ir iš ligoninės sms žinutėse.

Liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, piktumų neturi. Tą dieną, o tai buvo praeitų metų vasarą, pas juos namuose išgėrinėjo brolis A., A. T. ir V. B.. Jie gėrė alų, o jis negėrė. Po to jo paprašė nuvežti į D. kaime esantį alaus barą, kuris įsikūręs D. M. gyvenamojo namo rūsyje, nusipirkti alaus. Tas baras nuo J. kaimo yra apie 6 km. atstumu. Ten nuvažiavo visi kartu. Į barą nuėjo dviese su broliu, o A. T. ir V. B. liko automobilyje. Bare užtruko apie 10 minučių. Išėję iš baro pamatė, kad A. T. sumuštas. Jis sėdėjo automobilyje visas kruvinas, jo veidas buvo ištinęs. Jis paklausė A. T., kas nutiko, o jis atsakė, kad sumušė D. M. Kai važiavo į D., A. T. nebuvo sumuštas. D. M. stovėjo netoli mašinos. Jis buvo blaivus. Tada jis parvežė A. T. į J., o mama iškvietė „greitąją“. A. T. buvo sumuštas pavarų perjungimo svirties burbulu, kuris mėtėsi jo automobilyje. Vėliau, tvarkydamas automobilį, jį rado po priekine sėdyne ir išmetė. Ant automobilio sėdynės buvo kraujo. A. T. pykosi su D. M., todėl ir nėjo į barą. Apie tai kalbėjo kaime žmonės. Kai jis išėjo iš baro, kieme, be A. T., D. M. ir V. B., dar buvo A. G. ir dar keli asmenys, bet jų neįsidėmėjo.

Liudytoja J. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusįjį pažįsta gerai, piktumų su jais nėra. Tai buvo praeitų metų vasarą, pavakarį grįžo į namus sūnus S. ir pasakė, kad sumušė A. T.. Jai paklausus „kas“, S. atsakė, kad barmenas, tada ji suprato, kad tai D. M., nes kito baro D. nėra. Tada ji telefonu iškvietė „greitąją“. Prieš tai A. T. ir V. B. tą dieną buvo pas jos sūnus atėję, visi jie kieme kalbėjosi, po to išvažiavo į D. Tuo metu A. T. nebuvo sužalotas. Kai laukė „greitosios“, A. T. jai patvirtino, kad jį sumušė D. M. „ryčiagu“. Jai nukentėjusysis buvo minėjęs, kad yra susipykęs su D. M., jog tarp jų buvo kažkokie nesklandumai, piktumai. Po įvykio matė mašiną, joje ant sėdynių buvo kraujo. Ji matė, kaip L. G. tamsiu automobiliu parvežė jos sūnų A. bei V. B., tuo metu A. T. jau buvo išvežę į ligoninę

Liudytojas A. G. parodė, kad tą dieną jis buvo alaus bare, kuris yra D. kaime, kaltinamojo gyvenamojo namo rūsyje. Matė, kaip į barą atvažiavo M. ir nukentėjusysis, kurio pravardė yra „A.“. M. nuėjo į barą. Tada prie mašinos priėjo D. M., atidarė galines dureles ir pradėjo mušti, bet ką mušė, jis nematė. Tik kieme buvę vyrai sakė, kad muša „A.“. Jis matė, kad D. M., pusiau persisvėręs per dureles, ranka smūgiavo į ten sėdintį asmenį, tačiau to asmens tada nematė. Po to jis išėjo namo ir kas vyko toliau nematė. Sumušto nukentėjusiojo nematė.

Liudytoja S. V. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Ji nurodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ji apklausinėjo ir V. B. Visų smulkmenų negali prisiminti, tačiau jo parodymų esmė buvo ta, kad jis su draugais nuvažiavo į D. kaime esantį barą. Jis su A. T. pasiliko automobilyje. Prie automobilio priėjo D. M., atidarė automobilio dureles, liepė liudytojui išlipti iš automobilio. Liudytojas matė, kaip D. M. sumušė A. T. Į D. kaimą V. B. nuvažiavo su M., kiek pamena, minėjo S. M. automobilį. Pagarsinus liudytojo V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18-19), liudytoja parodė, kad protokole viskas nurodyta teisingai. Viską surašė iš liudytojo žodžių, liudytojas su protokolu buvo supažindintas ir jį pasirašė. Buvo atliekama liudytojo V. B. akistata su įtariamojo žmona liudytoja D. M. ir akistatos metu jis tvirtai laikėsi savo parodymų. Ji apklausinėjo ir liudytoją S. V., kuri papasakojo, kad jos vyras matė, kaip D. M. mušė A. T.. S. V. apklausinėjo todėl, kad tuo metu jos vyras Z. V. jau buvo miręs, o nukentėjusysis buvo paminėjęs jį, kaip vieną iš asmenų, mačiusių įvykį.

Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, matyti, kad jis jį apklausiusiai tyrėjai S. V. nurodė, kad 2009 m. vasarą, galėjo būti rugpjūčio mėnuo, kartu su A. T., kuris gyvena su jo seserimi, nuėjo pas pažįstamus M.. Ten išgėrė. Apie 20 val., gal kiek vėliau, pritrūko alaus ir sugalvojo nuvažiuoti į D. kaimą esantį alaus barą, kurio savininkas, kiek jis žino, yra D. M. Nuvažiavus prie baro, A. ir S. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo į barą. Tik jiems nuėjus, iš baro išėjo savininkas D. Jis priėjo prie automobilio, atidarė galines dureles ir liepė jam lipti iš automobilio. Jis kalbėjo piktai ir vos nešaukė ant jo. Jam išlipus iš automobilio, D. įlipo į automobilį ir pradėjo mušti A.. Girdėjo, kaip D. kažką šaukė A.. Pastebėjo, kad D. rankoje laiko automobilio svirties antgalį, taip vadinamą „ryčagą“. Jis juo trankė A. į galvą. Kiek D. sudavė smūgių negali pasakyti, bet labai daug. Vienu metu į kiemą buvo išėjusi D. žmona D. M.. Ji kažką padavė D. Jis girdėjo, kad pasakė kažką apie dujų balionėlį. D. po kokių 10 min. išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą. Jis priėjo prie automobilio ir pamatė, kad A. visas kruvinas, sutinęs. Po to S. išvežė A. namo (b.l. 18-19).

Iš informacijos apie V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis mirė 2010 m. liepos 8 d. (b.l. 20).

Liudytojas G. Ž. parodė, kad dirbo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patruliu, tačiau nepamena įvykio, kad būtų buvęs iškviestas į priėmimo skyrių ir ten būtų tekę bendrauti su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo nepažįsta. Pagarsinus byloje esantį tarnybinį pranešimą (b.l. 7), nurodė, kad jame nurodytų aplinkybių neatsimena, tačiau jei jos buvo nurodytos tarnybiniame pranešime, vadinasi taip ir buvo.

Liudytojas I. Š. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Nepamena įvykio, dėl kurio buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagarsintas (b.l. 7).

Liudytoja B. M. parodė, kad dirba Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre bendruomenės slaugytoja – GMP felčere. Praeitų metų vasarą, tikslios datos nepamena, vyko į iškvietimą J. kaime. Nukentėjusiojo neatsimena, bet gerai atsimena M., nes jie gyveno jos aptarnaujamoje teritorijoje. Kitas aplinkybes prisiminė, kadangi pasiskaitė iškvietimo kortelėje. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Jis sakė, kad buvo D., kur buvo sumuštas alaus bare.

Liudytojas V. V. parodė, kad dirba Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre vairuotoju, tačiau neprimena įvykio, kai buvo iškviestas į J. kaimą. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta.

Iš 2010-02-24 A. T. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi A. T. pranešdamas, kad 2009-08-23 apie 20 val. Pakruojo rajone, D. kaime, alaus baro, kuris yra privataus namo garaže, kieme, jį, sėdintį S. M. automobilyje, sumušė D. M. (b.l. 3).

Iš 2009-08-23 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio G. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 21:23 val. buvo gautas OVP specialisto I. J. pranešimas, kad į VšĮ „Pakruojo ligoninė“ priėmimo skyrių pristatytas sumuštu veidu A. T.. Nuvykus į priėmimo skyrių išsiaiškinta, kad A. T. akivaizdžiai girtas, jam nustatytas 2,01 promilės girtumas. Pasak A. T., Pakruojo rajone, J. kaime jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis (b.l. 7).

Iš specialisto išvadų Nr. G 1656/09(04) ir KG 32-1656/09(04) matyti, kad nukentėjusiajam A. T. ne mažiau 2 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio pavarų perjungimo svirties dalis, paveikus galvą ir veidą, buvo padaryti šie sužalojimai – dešinio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinėje galvos pusėje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio momenkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 15, 17).

Specialistas H. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. T. dėl išvados kreipėsi asmeniškai 2009 m. lapkričio 20 d. Kreipėsi be užduoties. Tą dieną, kai jis atvyko, išorinių sužalojimų nesimatė, tačiau, spaudžiant dešinio momenkaulio sritį, jautė skausmą. Jis žodžiu nurodė kaip jis buvo sužalotas, kad gydėsi Pakruojo ligoninėje. Išvadą davė vadovaudamasis medicininiais dokumentais. 2010 m. gegužės 18 d. buvo pateikta tyrėjos S. V. užduotis. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje – vieno į dešinio momenkaulio sritį, kito į dešinės akies sritį. Tačiau tų poveikių galėjo būti ir daugiau. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais. Momenkaulio lūžis tikrai negalėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu. Kadangi buvo duomenų, kad buvo smūgiuota pavarų perjungimo svirties dalimi, išvadoje taip ir nurodė, nes sužalojimas atitinka nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi griūviminei traumai.

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos ir prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už A. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 1266,00 Lt (b.l. 61, 63, 66).

Iš 2010-06-30 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kriminalinės policijos tyrėjos S. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad tą dieną, kai vyko B. E. jubiliejus, pas B. E. brolį svečiavosi giminaitė A. J., kuri sekančią dieną išskrido iš Kauno aerouosto į Angliją (b.l. 72).

Iš lėktuvo bilieto matyti, kad A. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 6 d. (sekmadienį) 12 val. reisu FR2145 išskrido iš Kauno į Londoną (b.l. 76-77).

Iš VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-11-26 pažymos bei prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iškvietimas pas sumuštą A. T. buvo gautas 2009 m. rugpjūčio 23 d. 20:05 val., 20:06 val. į iškvietimą išvyko felčerė B. M. ir greitosios automašinos vairuotojas V. V. Pas sumuštąjį nuvykta 20:36 val., grįžta iš iškvietimo 21:26 val. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad greitąją iškvietė M., o kortelės 17 grafoje „Nusiskundimai“ nurodyta, kad ligonis buvo sumuštas D. kaime, prie alaus baro.

Iš 2010-12-10 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pažymos matyti, kad 2009 m. gegužės 6 d. ir 12 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš L. G. priklausančio arkinio sandėlio, pranešimai apie įtarimus A. T. šiose bylose nepareikšti.

Iš kaltinamojo D. M. pateiktų pažymų matyti jo pajamos, turtas bei turtinei įsipareigojimai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamasis D. M. neigia sužalojęs nukentėjusįjį A. T., teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, - tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. T. sveikatą, yra įrodyta.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo D. M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis 2009 m. rugpjūčio 23 d. savo gyvenamojo namo kieme nemušė nukentėjusiojo A. T., nes jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, - iš esmės nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo A. T., liudytojų S. M., A. M., A. G., J. M., T. G., S. V., kurie arba betarpiškai matė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis (liudytojas A. G.), arba matė sumuštą nukentėjusįjį ir kaltinamąjį įvykio vietoje (liudytojas S. M.), arba matė sumuštą nukentėjusįjį iš karto po sumušimo ir su juo bendravo, taip sužinodami sumušimo aplinkybes (liudytojai A. M., J. M., T. G.), arba nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes sužinojo iš betarpiškai sumušimą mačiusio asmens (liudytoja S. V.) parodymais. Nors šių liudytojų parodymuose yra šiokių tokių neatitikimų, apie kuriuos baigiamojoje kalboje pasisakė kaltinamojo gynėjas advokatas Arvydas Penelis, jie, atsižvelgus į tai, kad liudytojai buvo apklausinėjami praėjus labai ilgam laiko tarpui nuo įvykio, dalis jų buvo išgėrę, nelaikytini esminiais. Neesminiai parodymų neatitikimai negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti šiuos parodymus, nes stresinės aplinkybės turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-190/2006). Be to, natūralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirti. Tai priklauso ne tik nuo konkretaus asmens gebėjimų suvokti ir įsiminti informaciją, to asmens būsenos įvykio metu, kitų aplinkybių, susijusių su įvykiu (intensyvumo, stebėjimo nuotolio ir laiko ir t.t.), tačiau ir asmens, fiksuojančio parodymus. Aukščiau paminėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – teismo medicinos specialisto H. D. išvados ir jo parodymai teisiamojo posėdžio metu, liudytojos S. V., kuri atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir apklausė mirusį liudytoją V. B., kuris matė, kad nukentėjusįjį A. T. sumušė kaltinamasis D. M., parodymai, nepilnamečio liudytojo E. K. parodymai, liudytojos B. M. parodymai, VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-11-26 pažyma bei prie jos pridėti dokumentai, 2009-08-23 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio G. Ž. tarnybinis pranešimas. Nors 2009-08-23 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio G. Ž. tarnybiniame pranešime (b.l. 7) užfiksuota, kad A. T. šiam policijos pareigūnui paaiškino, kad buvo sumuštas J. kaime, šia šiame dokumente užfiksuota aplinkybe teismas nesivadovauja, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, paneigiantiems šią aplinkybę, kurie jau buvo aptarti aukščiau, tame tarpe ir 2009-08-23 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotai informacijai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ne J. kaime, o D. kaime, prie alaus baro. Kad būtent tokią informaciją iš karto po įvykio nurodė nukentėjusysis A. T., teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja B. M. Teismo nuomone, patrulis G. Ž., surašydamas minėtą tarnybinį pranešimą, galėjo ir suklysti, tuo labiau, kad J. ir D. kaimai, kaip matyti iš nukentėjusiojo A. T. ir liudytojų A. ir S. M. parodymų, yra šalia. Neatmestina galimybė, kad policijos pareigūnui nurodydamas sumušimo aplinkybes, galėjo suklysti ir nukentėjusysis A. T., kadangi jam stipriai buvo sumušta galva, o, be to, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kaltinamojo gynėjas advokatas Arvydas Penelis baigiamojoje kalboje išreiškė abejonę įrodymų patikimumu, kadangi, jo teigimu, pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Teismas, sutikdamas su tuo, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas, gavusi informaciją (tarnybinį pranešimą) apie nukentėjusiojo sumušimą, turėjo bent jau imtis veiksmų jį patikslinti, siekiant išsiaiškinti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, kaip tai numatyta BPK 168 straipsnyje, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir atliktas teisėtai, o ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais buvo gauti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, buvo atlikti laikantis BPK normų.

Vertinant paties kaltinamojo D. M. parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad įvykio metu nebuvo namuose, nes dalyvavo pažįstamo B. E. jubiliejuje (b.l. 83), tokius jo parodymus ikiteisminio tyrimo patvirtino ir jo sutuoktinė – liudytoja D. M. (b.l. 25-26), ir tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus neginčijamų duomenų apie tai, kad minėtas jubiliejus vyko vėliau, ir kaltinamajam D. M. susipažinus su bylos medžiaga, teisiamojo posėdžio metu jis jau atsisakė šios versijos. Nors teismas pripažįsta, kad iki nusikaltimo įvykdymo tarp nukentėjusiojo A. T. ir kaltinamojo D. M. buvo nesutarimų, tačiau atmeta kaltinamojo D. M. parodymus, kad nukentėjusysis A. T. dėl to jį melagingai apkaltino nusikaltimo įvykdymu, kadangi, visų pirma, nukentėjusysis A. T., jam kreipiantis su pareiškimu į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą, buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b.l. 3), jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, todėl jį kaltinti nusikalstamos veikos padarymu, neturint tai patvirtinančių duomenų, nėra jokio pagrindo; antra, į policiją dėl vagysčių kreipėsi ne kaltinamasis D. M., o L. G., todėl, norint atkeršyti už tai, A. T. logiška būtų buvę nurodyti L. G., o ne D. M.; trečia, ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti dėl vagysčių iš L. G., A. T. jokie įtarimai nebuvo pareikšti, nors nuo vagysčių iki 2010 m. vasario 24 d., kada A. T. su pareiškimu kreipėsi į policiją, praėjo net devyni mėnesiai laiko. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas kaltinamojo D. M. parodymus teisiamojo posėdžio metu vertina kaip jo užimtą poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Teismas nesivadovauja ir atmeta liudytojos D. M. parodymus, kad tikrai nebuvo tokio įvykio, kad jų kieme būtų sumuštas A. T., bei liudytojo L. G. parodymus, kad jis nebuvo nuvykęs į ligoninę pas nukentėjusįjį ir po įvykio nevežė A. M. ir V. B. į J. kaimą, nes šie liudytojai yra labai artimi kaltinamajam D. M. žmonės (D. M. – kaltinamojo žmona, o L. G. kaltinamojo svainis, D. M. brolis) ir dėl to yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, šie jų parodymai, kaip ir kaltinamojo D. M. parodymai, paneigti nukentėjusiojo A. T., liudytojų S. M., A. M., A. G., J. M., T. G., S. V., S. V., E. K. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais, kurie buvo aptarti aukščiau.

Liudytojų G. Ž., I. Š. ir V. V. parodymai mažai informatyvūs, nes šie asmenys aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bylos nagrinėjimui, neatsimena, todėl teismas išsamesnės šių parodymų analizės neatlieka.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, yra įrodyta.

Kaltinamojo D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi jis tyčia apie 30 kartų rankoje turėta pavarų perjungimo svirties viršutine dalimi (galvute) suduodamas nukentėjusiajam A. T. į galvą bei veidą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl dešinio momenkaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. D. M., suduodamas kietais daiktais (rankoje turėta pavarų perjungimo svirties viršutine dalimi (galvute)) nukentėjusiajam A. T. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, tokia jėga, kad lūžo momenkaulis, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad šiais jo veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis D. M. teisiamas pirmą kartą (b.l. 98), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje iki nusikaltimo įvykdymo administracine tvarka nebaustas (b.l. 99-101), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 103), ūkininkauja, dirba D. K. individualioje įmonėje barmenu, gyvena su žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais, kurie mokosi D. pagrindinėje mokykloje (b.l. 104), Pakruojo PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (b.l. 106), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) D. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant švelniausią sankcijoje už jo įvykdytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą (BK 48 str.). Parenkant laisvės apribojimo įpareigojimus, atsižvelgtina į tai, kad D. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, ūkininkauja, neatlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos turtinės žalos (BK 48 str. 4 d., 6 d. 2 p., 5 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. kardomoji priemonė neskirtina.

Civilin i ų ieškinių išsprendimas

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis A. T. pareiškė 5300 litų dydžio civilinį ieškinį – 300 litų dėl turtinės žalos ir 5000 litų dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 12). Nukentėjusysis A. T. reikalavimą atlyginti turtinę žalą kildina iš to, kad 300 litų išleido vaistams. Dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, nukentėjusysis teismui nepateikė, nurodydamas, kad jų neišsaugojo. Nekelia abejonių aplinkybė, kad gydant tokį sužalojimą, kokį patyrė nukentėjusysis A. T. (dešinio momenkaulio lūžį), reikalingi medikamentai net ir baigus stacionarinį gydymą, todėl teismas laiko įrodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų medikamentams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis neišsaugojo šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, nukentėjusiojo A. T. prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas vienu trečdaliu – iki 200 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. T. dėl kaltinamojo D. M. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis buvo gydomas ligoninėje, patyrė pavojingą galvos traumą – momenkaulio lūžį, skaudėjo ir dabar dar kartais skaudą galvą, turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti į apklausas policijoje, teismo medicinos specialistą, teismą. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo D. M. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, jo turtinę padėtį – dirba, ūkininkauja, tačiau išlaiko du nepilnamečius vaikus, šeima turi įsiskolinimų, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusiojo A. T. teisiamajame posėdyje išsakytą teiginį, kad sutiktų mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 3000 litų, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-253/2009), konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. T. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 3000 litų – nėra per didelis.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jį priteisiant iš kaltinamojo D. M., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 64-65), iš kurio 1266,00 Lt buvo sumokėti VšĮ Pakruojo ligoninė už nukentėjusiajam A. T., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo D. M. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (b.l. 63, 66), todėl tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo D. M. (CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam A. T. padarytą 200 (dviejų šimtų) litų dydžio turtinę žalą ir per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3200 (tris tūkstančius du šimtus) litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. T. ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1266 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt šešis) litus žalos atlyginimo.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės D. M. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas