Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-327-2013

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00050-2012-7

2013 m. liepos 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Jur­gitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam A. P., jo gy­nėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nu­teis­tas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – lais­vės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu de­vyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskir­ta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Pagal BK 63 str. 9 d. ši baus­mė da­linio su­dėjimo būdu subendrinta su Kauno rajono apy­lin­kės teismo 2012-08-24 nuosprendžiu pa­skir­ta de­šimties mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Kau­no rajono apylinkės teismo 2012-09-20 nuos­pren­džiu pa­skirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, A. P. paskirta ga­lu­ti­nė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketve­riems metams.

Vadovaujantis BK 66 str., į baus­mės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16 bei suė­mi­me – nuo 2012-01-16 iki 2012-03-16 ir nuo 2013-02-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012-01-14, apie 16 val., veikdamas ben­dri­nin­kų gru­pėje kartu su nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinę ty­čią savo ir nenustatytų asmenų nau­dai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui pas­kam­binus nukentėjusiajam E. V. G., gy­venančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, į fik­suo­to ryšio telefoną abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškinus, kad dėl nukentėjusiojo sūnaus J. su­kelto autoįvykio atlygintų padarytą 700 litų žalą, jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pa­imti pinigų iš nukentėjusiojo, tačiau nu­si­kalstamos veikos nebaigė dėl priežasties, nepriklausančios nuo jo valios, nes sulaikė policijos pa­rei­gūnai.

Be to, A. P. pagal BK 259 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip pla­tin­ti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir iki sulai­ky­mo 2012-01-14, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, dešinėje striukės kišenėje neteisėtai lai­kė iš nenustatyto as­mens įsigytą augalinės kilmės medžiagą – kanapių dervą, kurios masė 0,864 g, įra­šy­tą į Lietuvos Res­pu­bli­kos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 ,,Dėl nar­ko­ti­nių ir psi­cho­tro­pinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nusta­ty­mo reko­men­da­ci­jų“ patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai di­delio kiekio nus­ta­tymo rekomendacijų“ I sąrašą, kaip medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino ape­liacinio skundo argumentus.

Pro­ku­roras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė pagal BK 259 str. 1 d. ir šios nu­si­kalstamos veikos kvalifikavimas. Nu­teis­ta­sis A. P. prašo sušvelninti jam pagal BK 259 str. 1 d. paskirtą bausmę. Pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. A. P. savo kaltės nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Pir­mosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus vado­vau­da­masis baudžiamojo proceso įs­ta­tymo nuo­s­tatomis, o savo išva­das, iš­dėstytas apkaltinamajame nuos­prendyje, pagrindė būtent išsa­mia įro­dy­mų visumos analize bei iš­dėstė motyvus, kuriais va­do­vaudamasis atmetė kitus įrodymus. Duomenų pri­pa­ži­ni­mas įro­dymais ir įrodymų vertinimas yra teis­mo prerogatyva, todėl apeliantui nepri­im­ti­nos teismo išvados dėl įro­dy­mų ir bylos faktinių ap­lin­kybių ver­ti­ni­mo nelaikytina netinkamu bau­džiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo A. P. kaltė pa­da­rius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nusikalstamą vei­ką pagal BK, 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. patvirtina nukentėjusiojo E. V. G., liudytojų A. B. bei M. J. parodymai, nuteistojo mobilaus telefono SMS žinučių turinys, nu­teis­to­jo telefono skambučių ir žinučių su nenustatytais asmenimis skaičius per trumpą laiką, tai yra ryšio in­tensyvumas. Iš to paties mobilaus telefono prieš įvykį penkis kartus buvo skambinama į nuken­tė­ju­siojo telefoną, tarp šių skambučių – du kartus į A. P. telefoną, kaip aiškina nuteistasis, pra­šant paimti pinigus iš skambinusiojo jo pažįstamo tėvo. Ši aplinkybė ir žinučių turinys („(duomenys neskelbtini) Kaunas. J.“ (nukentėjusiojo adresas), „Lauksiu Majako tavo“, „Ilgai dar? Nes jau tie nerimauja“) akivaizdžiai prieštarauja nuteistojo paaiškinimams, kad tas pats abonentas nu­ken­tė­ju­siajam aiškino apie tariamą jo sūnaus J. sukeltą autoįvykį ir būtinumą atlyginti padarytą žalą, o A. P. prašė paimti pinigus iš skambinusio tėvo ir persiųsti juos skambinusiam. Teismas tei­sin­gai vertino aplinkybę, kad nuteistasis teismui skirtingais vardais įvardino savo pažįstamą asmenį, kurio prašymą tariamai vykdė, iš pagrįstai padarė išvadą, kad taip stengėsi nuslėpti bendrininkus.

Teismas teisingai įvertino visas šias aplinkybes (nuteistojo gautų SMS žinučių turinį, iš to paties mobilaus telefono skambučių ir nukentėjusiajam, ir nuteistajam laiką ir skaičių, jų inten­sy­vu­mą ir kitas) ir padarė teisingą išvadą, kad žinučių turinys būdingas sukčiavimo telefonu schemai, kada vykdytojui atsiunčiamas aukos adresas, laukiama, kada vykdytojas duos ženklą, jog jau atvyko ir paėmė pinigus, nekantraujama, kada nusikalstama veika bus atlikta, ir kad A. P. ap­gau­lės būdu pasikėsino užvaldyti nukentėjusiojo E. V. G. turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis.

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad A. P. buvo teis­tas už sukčiavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas iš tiesų buvo teistas už bendrininkavimą daugelyje identiškų nusikalstamų veikų, kas visiškai paneigia jo tvirtinimą, jog buvo suklaidintas ir tik vėliau suprato, kad vyksta nusikaltimas. Tuomet atsisakė dalyvauti jame ir pasišalino. Iš bylos aplinkybių – liudytojų A. B. ir M. J. parodymų akivaizdu, kad nuteistasis buvo sulaikytas belaukiantis grįžtančio su pinigais nukentėjusiojo, todėl pirmos instancijos teismas pa­da­rė pagrįstą išvadą, kad A. P. nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepri­klau­sančių nuo jo valios, ir teisingai kvalifikavo jo veiką kaip pasikėsinimą sukčiauti.

Dėl skundo argumento, kad nukentėjusysis skirtingai nurodė iš jo pasikėsintų apgaule už­val­dyti pinigų sumą – pirmuose parodymuose nurodė, kad turi perduoti 700 Lt, o teismo posėdyje tvirtino, kad 3000 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis yra virš 70 metų amžiaus, dėl sukčių primestos telefoninio pokalbio temos ir pokalbio eigos galėjo būti susijaudinęs, todėl vėliau nurodydamas sumas galėjo suklysti ar pamiršti tikslesnę sumą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tarp nukentėjusiojo ir A. P. pokalbio apie perduotinų pinigų sumą nebuvo, todėl tarp jų parodymų prieštaravimų nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nepaneigia aukščiau paminėtais skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais patvirtintos A. P. kaltės pa­da­rius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl šį apeliacinio skundo argumentą atmeta.

Skundžiamu nuosprendžiu A. P. taip pat nuteistas už narkotinės medžiagos įgi­ji­mą nenustatytu laiku ir nenustatyto asmens ir šios medžiagos laikymą su savimi iki jo sulaikymo. Teisėjų ko­le­gijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. P. nu­tei­sė už nar­kotinės medžiagos – 0,864 g kanapių dervos įgijimą. Apeliaciniu skundu neprašoma pa­nai­kinti nu­si­kals­ta­mos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., požymį – įgijimą, tačiau prašoma sušvelninti baus­mę, todėl teisėjų kolegija svarsto ir kaltinimo pagal šį BK straipsnį apim­ties klausimą. Norint inkri­mi­nuoti šį nusikalstamos veikos požymį ir sprendžiant nuteis­tojo atsakomybės pagal BK 259 str. 1 d. klausimą, būtina įrodyti visus jo sudėties elementus.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tin­ka­mas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vie­tą, laiką, bū­dą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisia­ma­ja­me posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuos­prendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos vei­kos sudėties po­žy­mis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma negin­či­jamai pa­tvir­ti­na kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkrimi­nuo­ja­mos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena gali būti sava­ran­kiš­kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alter­na­tyvūs: narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgi­jimas, laikymas, gabenimas, siuntimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka sa­va­ran­kišką nusi­kaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pa­grindas kal­tininką baus­ti pagal BK 259 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, pri­pa­žindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. (taip pat ir BK 259 str.) 1 d. nurodytų vei­kų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkal­ti­na­ma­jame nuos­prendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame po­sė­dyje iš­na­grinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pa­grin­dimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-15/2012).

A. P. tiek kaltinamajame akte, tiek revizuojamame apy­lin­kės teismo nuos­prendyje pagal BK 259 str. 1 d. inkriminuotos dvi iš nurodytų ob­jek­tyvių netei­sėto disponavimo nar­ko­ti­nė­mis medžiagomis formų: neteisėtas narkotinių medžiagų įgi­jimas ir laiky­mas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių me­džiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepri­klau­so­mai nuo jų turė­ji­mo laiko trukmės ar buvimo vietos. Paprastai lai­ko­mos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pa­ga­minęs ar įgijęs. Šioje byloje nenustatytos esmi­nės narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens ji įgyta. Iš re­vi­zuojamo nuosprendžio matyti, kad 0,864 g kanapių dervos įgijimas baudžiamojoje byloje buvo grįstas prielaida arba tiesiog prie­ziu­muo­tas šios me­džia­gos laikymo faktu. Tačiau tokios teismo išvados nėra pagrįstos baudžiamojo pro­ce­so įstatymo nus­tatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išna­gri­nė­tais įro­dy­mais. Minėta, kad BK 259 str. 1 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios at­sa­komybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką pro­ce­sinį įro­di­nė­ji­mą, o ne būti preziumuojamos („iš­ve­da­mos“) iš kitos pastarajame įstatyme nurodytos ir negin­či­ja­mai įro­dytos vėlesnės veikos.

Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo A. P. nusi­kals­ta­mus veiksmus pagal BK 259 str. 1 d. ne kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus, bet kaip vien­ti­są pavienį nusikaltimą. Vadinasi, nurodytos medžiagos įgijimas ir laikymas teismo bai­giamajame akte pripa­žįs­tami tos pačios – pavienės nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Kaip ma­ty­ti, kaltinimas nu­teis­tajam A. P. įgijus narkotines medžiagas nepagrįstas negin­či­ja­mais baudžiamojo proceso įstatymo nusta­ty­tais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagri­nė­tais įrodymais, šis kaltinimas nekon­kretus ir pagrįstas prielaidomis. Įstatymas reikalauja negin­čijamais įrodymais pagrįsti kiek­vieną in­kri­­mi­nuo­ja­mos nusikals­ta­mos veikos sudėties požymį. Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant A. P. netei­­sė­tai įgijus (be tikslo platinti) 0,864 g kanapių dervos ir jį už šią veiką nuteisus, buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. rei­ka­lavimai, o nuos­prendyje iš­dės­ty­tos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to nuosprendžio dalis, kurioje A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgi­jo nurodytą nar­ko­tinę medžiagą, keičiama, teiginys, kad A. P. neteisėtai įgijo narkotinę me­­džiagą, ša­linamas iš kaltinimo (BPK 328 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir A. P. paskirtų bausmių teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas skiriamas bausmes tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytų nusi­kals­ta­mų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, nu­teis­to­jo as­me­nybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Nei skirdamas bausmes už šias nu­si­kalstamas veikas, nei subendrindamas jas su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis apy­linkės teismas nepažeidė BK reikalavimų, motyvavo savo sprendimą.

Keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingos nusikalstamos veikos apim­ties, turi būti įvertintas ir pagal šį BK straipsnį paskirtos bausmės klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog iš nuosprendžio pašalinama nežymi dalis kaltinimo, neteikia pagrindo švelninti bausmę už šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti kitokie esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės, todėl nuosprendis keičiamas tik dėl aukščiau paminėto BPK pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, kad nuteistasis A. P., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip pla­tin­ti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė 0,864 g.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.