Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei D. Č. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. įmonei keltina bankroto byla.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio penktos dalies pirmas punktas numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio aštunta dalis nustato, kad įmonės nemokumas yra tuomet, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, vadovaujasi ieškovo, atsakovės pateiktais įrodymais, teismo iniciatyva išreikalautais įrodymais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pranešta viešo paskelbimo būdu (35, 40 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ieškovui galimai dėl savo nemokumo. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras” duomenimis D. Č. įmonė nuosavybės teise registruoto nekilnojamo turto neturi. Pagal Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenis, D. Č. įmonė nuosavybės teise registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo 2015-01-01 įmonės veikla yra sustabdyta. Atsakovės nurodytais duomenimis, įmonės turtas 2016-01-27 sudaro apie 4 339,96 Eur. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodytas turtas įsigytas 2001-2007 m., todėl reali šio turto vertė galimai yra daug mažesnė. Atsakovė teismui nenurodė, ar planuoja atnaujinti įmonės veiklą, ar turi galimybę atsiskaityti su ieškovu, pažymėtina, kad prieštaravimų dėl bankroto bylos iškėlimo D. Č. įmonei, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įvertinus tai, kad atsakovė nemoka privalomųjų įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, jos pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) galimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, jog atsakovė D. Č. įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013). Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalimi, CPK 673 straipsniu, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles, t. y. paaiškėjus, jog įmonė turto neturi ar turi nepakankamai, prievolė priverstinai gali būti įvykdoma iš įmonės savininkų turto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. Č. įmonės savininkė yra D. Č.. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad konkrečiu atveju įvertinus tai, jog įmonės bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs su jos savininkės D. Č. teisėmis ir pareigomis, siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus, yra tikslinga įtraukti į bylą bendraatsakove bankrutuojančios įmonės savininkę D. Č. (CPK 43 straipsnio 2 dalis).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, D. Č. įmonės bankroto administratoriumi skiriamas M. O., parinktas naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 3 p., 5 str. 1d. 1 p., 9 str. 7 d. 1 p., 10 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

1. Iškelti bankroto bylą D. Č. įmonei (į. k. 167341967, registracijos adresas: Mažeikiai, Sodų g. 20-1).

2. Bankrutuojančios D. Č. įmonės administratoriumi paskirti M. O. (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo eilės numeris B-FA436).

3. Įtraukti D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į bankrutuojančios D. Č. įmonės bankroto bylą bendraatsakove.

4. Areštuoti D. Č. įmonės turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

5. Uždrausti D. Č. įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą.

6. Nustatyti D. Č. įmonės kreditoriams terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

7. Pavesti bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 10 straipsnio ketvirtos dalies trečiame ir ketvirtame punktuose bei 10 straipsnio 7 dalies aštuntame punkte.

8. Įpareigoti bankroto administratorių per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą įmonės lėšų sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 4 d.7p.)

9. Įpareigoti D. Č. įmonės vadovą per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1p. ).

10. Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 22 str.).

11. Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos D. Č. įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą D. Č. įmonei bankroto bylą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registrui, bankroto administratoriui.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.