- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- eI3-2843-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02643-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- R. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. J. (toliau – ir atsakovas, Paramos gavėjas);
1) 103,12 Eur susidariusią skolą;
2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 103,12 Eur sumos nuo 2021 m. sausio 15 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja nurodo, kad ji įvertino 2019 m. balandžio 16 d. atsakovo pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 19-1011530901-A1-1 (toliau – ir Paraiška) ir nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė negu priklauso paramos suma, todėl susidarė 167,72 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
Paaiškino, jog grąžintinų lėšų suma susidarė dėl nustatyto netinkamo paramai ploto, kuris identifikuotas 2020 m. vasario 11 d. atlikus patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 154364-2947 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 0,41 ha DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotas, nustatytas pasėlio kodas NEP (netinkamas paramai plotas). Iki 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 278,49 Eur tiesioginių išmokų suma, o pagal Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota ir perduota mokėti 115,77 Eur, t. y. 162,72 Eur mažiau.
Atkreipia dėmesį, jog atsakovas teikdamas Paraišką įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Pažymėtina, kad Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog atsakovas yra susipažinęs su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir tokiu atveju įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad vadovaudamasi minėtomis aplinkybėmis ji 2020 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1073 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo įpareigojo atsakovą sugrąžinti išmokėtą 162,72 Eur paramos sumą. Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. BR6-4112 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ paštu, taip pat NMA informaciniame portale. Pabrėžia, jog atsakovas Sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.
Nurodė, jog 2021 m. sausio 15 d. iš atsakovo buvo išskaičiuota 59,60 Eur suma ir 0,40 Eur palūkanų, todėl iš atsakovo prašoma priteisti 103,12 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo minėtos sumos, skaičiuotinas nuo 2021 m. sausio 15 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai sugrąžinama.
Atsakovas R. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija Konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo R. J. 103,12 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 15 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėjai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. Paraiškoje atsakovas deklaravo 1,7 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį siekė gauti tiesiogines išmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad Paraiškoje atsakovas pažymėjo, kad pateikė teisingus duomenys, susipažino su paramos teikimo taisyklėmis, įsipareigojimais, nurodytais šios paraiškos III skyriuje „Įsipareigojimai“ ir įsipareigojo jų laikytis. Paraiškos III skyriaus 4 punktas teigia, kad atsakovui yra žinoma, jog visa paraiškoje pateikta informacija gali būti patikrinta, ir supranta, kad nepateikus reikalaujamos informacijos arba pateikus ją neatsižvelgiant į nurodytus terminus, paraiška nebus administruojama, o išmokėta paramos suma bus susigrąžinta. Atsakovas taip pat patvirtino, jog žinoma, kad pareiškėjams arba paramos gavėjams, neteisėtai sukūrusiems sąlygas gauti paramą, parama neskiriama, o jau išmokėta paramos suma yra susigrąžinama (Paraiškos III skyriaus 5 punktas). Įvertinus anksčiau minėtą konstatuotina, jog atsakovas patvirtino, kad jam yra žinomos visos paramos teikimo taisyklės bei įsipareigojimai. Atsakovas taip pat sutiko grąžinti atsakovei išmokėtos paramos sumą, jeigu NMA patikrinimo metu nustatys, kad paramos suma buvo neteisingai apskaičiuota bei išmokėta.
NMA Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyrius 2020 m. vasario 11 d. atliko patikrą vietoje. Patikros metu NMA specialistas nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 154364-2947 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 0,41 ha DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotas, nustatytas pasėlio kodas NEP (netinkamas paramai plotas). Apie patikros vietoje rezultatus atsakovas buvo informuotas NMA Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyriaus 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 62755 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytas neatitikimus“.
Pareiškėja remdamasi minėtomis aplinkybėmis konstatavo, kad pagal Paraiškos duomenis atsakovui turėjo būti apskaičiuota ir perduota mokėti 115,77 Eur paramos suma, tačiau faktiškai atsakovui buvo išmokėta 278,49 Eur paramos suma t. y. 162,72 Eur daugiau nei priklausė. NMA atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes priėmė Sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigojo jai grąžinti 162,72 Eur grąžintinų lėšų sumą. Atsakovas su Sprendimu buvo supažindintas NMA 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. BR6-4112 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d. iš atsakovo buvo išskaičiuota 59,60 Eur suma, todėl prašymo pateikimo metu grąžintinų lėšų suma siekė 103,12 Eur.
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 3.3 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – tai privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Aptariamų taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, išskyrus tuos atvejus, kai ji nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (22 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 punktas).
Kaip ir anksčiau minėta Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad atsakovas į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantys ir atsakovui sukelia teisines pasekmes.
Paaiškėjus, kad atsakovas Sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 15 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2021 m. sausio 15 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 103,12 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2021 m. sausio 15 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo tenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovo R. J. 103,12 Eur (šimtą tris Eurus 12 ct) gražintinų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2021 m. sausio 15 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.