- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1-2776-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27253-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. vasario 28 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. 2019 m. birželio 28 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje prie lauko kavinės (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausantį 595,64 eurų vertės elektrinį paspirtuką „E-twow“, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą V. K. priklausantį 595,64 eurų vertės turtą.
A. Č. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Č. savo kaltę pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi. Parodė, kad datos tiksliai neprisimena, buvo vakare apie 22 val. (kaltinamajame akte data ir laikas nurodyti teisingai). Jis kelis kartus pasinaudodavo „Citybee“ paspirtukais, kadangi juos palikdavo ir taip jis su jais pasivažinėdavo. Įvykio dieną jis vaikščiojo po gatves ir pamatęs paspirtuką ėmė jį stumtis, bet tada pamatė, kad paspirtukas ne „Citybee“, jis išsigando ir paliko prie „Narvesen“ kiosko. Paspirtuko negrąžino savininkui, nes buvo išsigandęs ir nežinojo kas bus. Po poros valandų Vilniaus g. jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie klausė kur paspirtukas, jis pasakė kur paliko, bet paspirtuko nebebuvo ir kur dingo paspirtukas nežino. Tada jį policijos pareigūnai nuvežė į komisariatą kur sakė, kad viską išsiaiškins, be to, buvo kameros. Paaiškino, kad paspirtukas buvo paliktas prie kavinės (duomenys neskelbtini), prie tujų, paspirtukas nebuvo kavinės teritorijoje. Jis paspirtuko neapžiūrinėjo, tik pastebėjo, jog jis buvo raudonos spalvos, todėl pamanė, kad tai „Citybee“ paspirtukas. Tik kiek pasistūmęs iki pastato suprato, kad tai ne „Citybee“ papirtukas ir išsigando. Paspirtuką paliko už pastato, kur yra trikampis ir barai, šalia „Narvesen“ kiosko. Jis žino, kaip užvedami „Citybee“ paspirtukai ir tai, kad yra reikalinga programėlė apmokėjimui, tačiau sublizgėjus paspirtukui jis tiesiog pamanė, kad paliktas paspirtukas buvo veikiantis ir norėjo pasivažinėti, nes būna atvejų, kad žmonės palieka veikiančius „Citybee“ paspirtukus. Asmeniui paspirtuko tiesiogiai negražino, nes buvo išsigandęs ir nežinojo kaip asmuo gali reaguoti. Apie civilinį ieškinį jis žino, tik atlyginti civilinį ieškinį nežino ar galės, nes nedirba. Supranta, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta žala ir tai, kad jis paėmė svetimą turtą. Anksčiau, kai pasiimdavo „Citybee“ paspirtukus, jis jais tik važinėdavosi, paspirtukų niekaip nerealizuodavo. Pinigus užsidirba rinkdamas metalą, tarą, anksčiau bandė dirbti Ispanijoje, bet grįžo atgal. Paaiškino, kad paspirtuką jis paėmęs varėsi, o ne važiavo, nes bijojo iš karto važiuoti, kadangi galėjo būti žmogus, kuriam priklauso paspirtukas. Tai, kad paėmė svetimą turtą jis pripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Č. savo kaltės dėl veikos, kurios padarymu įtariamas, nepripažino. Parodė, kad šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos. Dažnai nakvoja po tiltu ((duomenys neskelbtini)). Gyvena iš priduotų butelių taros. 2019 m. birželio 28 d. apie 22.00 val. eidamas (duomenys neskelbtini), prie kavinės, kurios pavadinimo neprisimena, o tiksliau prie kavinės pavėsinės su užrašu ,,Švyturys“, pamatęs elektrinį paspirtuką, raudonos spalvos ir galvodamas, kad jis priklauso „Citybee“ įmonei, jį paėmė. Paėmė elektrinį paspirtuką norėdamas pasivažinėti, nes kartais būna taip, kad palieka paspirtuką su kurio dar galima pasivažinėti nemokamai, nes būna, kad žmonės palieka paspirtuką su apmokėtu laiku. Kažkiek nuvažiavęs pamatė, kad elektrinis paspirtukas, kurį paėmė, truputį kitoks nei „Citybee“. Supratęs, kad paspirtukas ne įmonės, o tikriausiai priklauso fiziniam asmeniui, jį paliko prie „Narvesen“ kiosko, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to jį sulaikė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur prieš tai paliko elektrinį paspirtuką, tačiau minėtoje vietoje elektrinio paspirtuko jau nebuvo. Nežino kas galėjo jį pasiimti. Neturėjo tikslo pavogti elektrinio paspirtuko, tik norėjo pasivažinėti, bei pastebėjęs, kad tai ne „Citybee“ paspirtukas, išsigandęs jį paliko prie „Narvesen“ kiosko (b. l 53).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Č. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Žalos atlyginti negalėtų, nes yra bedarbis, darbo biržoje neužsiregistravęs, neturi gyvenamosios vietos, nakvoja po (duomenys neskelbtini). Pasižada daugiau taip nesielgti (b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad apie 21.00 val. atvyko į lauko kavinę (duomenys neskelbtini). Paspirtuką, raudonos spalvos, „E-TWOW“ pastatė prie tujų už sienelės. Pats atsisėdo šalimais, prie bortelio už staliuko, buvo atsisukęs nugara į tą vietą, kurioje paliko paspirtuką. Sėdint apytiksliai iki 22.20 val. ir jau norint išeiti iš kavinės teritorijos pastebėjo, kad paspirtuko nėra. Kas tai galėjo padaryti, nežino (b. l. 4).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo operatoriumi. Jo darbo vieta yra Vilniaus aps. VPK patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis darbo vietoje per monitorius stebi Vilniaus mieste įrengtas, savivaldybei priklausančias vaizdo stebėjimo kameras. 2019 m. birželio 28 d. apie 22.30 val. į juos kreipėsi policijos pareigūnai ir pasitikslino, ar adresu (duomenys neskelbtini), yra jų įmonės administruojama vaizdo stebėjimo kamera. Nustačius, kad įmonei priklauso tokia kamera, buvo paaiškinta, kad nuo 21.00 val. minėtu adresu buvo pavogtas raudonos spalvos paspirtukas. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus buvo nustatyta, kad 22.06 val. paspirtuką paima jam nepažįstamas vyras bei nueina (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kameroje užfiksuoto vyro požymiai gerai matėsi, todėl jis toliau pradėjo žiūrėti kitas Vilniaus miesto centre įrengtas vaizdo stebėjimo kameras realiu laiku ir ieškoti pagal požymius atitinkančio vyro. Toks asmuo 2019 m. birželio 29 d. apie 00.30 val. buvo pastebėtas adresu (duomenys neskelbtini), apie ką iš karto buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie vyrą ir sulaikė. Sulaikytas buvo būtent tas pats asmuo, kuris yra užfiksuotas kaip pavogęs paspirtuką, atitiko ir jo veido bruožai, ir apranga ir su juo buvę daiktai. Sulaikytas vyras prie savęs paspirtuko neturėjo. Vaizdo stebėjimo kameromis nėra užfiksuota vieta, kur vyras paslėpė ar kitaip perleido kam nors paspirtuką. Sulaikytas asmuo jam nėra žinomas, jo anketinių duomenų jis nežino. Iš karto vagystės faktas pastebėtas nebuvo, apie jį jis sužinojo iš policijos pareigūnų (b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. K. (V. K.) nurodė, kad tiksli įvykio data 2019 m. birželio 29 d. apie 00.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. iš Vilniaus m. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, Vilniaus gatvėje, yra vyriškis, kuris galimai pavogė raudonos spalvos „E-TWOW“ paspirtuką. Atvykus į įvykio vietą, dirbant pagal požymius buvo pastebėtas vyriškis, kuris atitiko visus pažymius, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Č.. Minėtą vyrą atsivedė prie tarnybinio automobilio ir susisiekę su OVS stebėtojais, kurie nurodė, kad būtent šis vyras įvykdė vagystę. Jis pačio fakto, kaip asmuo pavogė paspirtuką nematė, kai asmenį sulaikė kartu su savimi paspirtuko sulaikytas asmuo neturėjo. Asmuo nurodė, kad paspirtuką paliko prie kiosko „Nervesen“ (duomenys neskelbtini), tačiau visur apieškojus paspirtuko nerado. Asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 41).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pavogtas prie kavinės paliktas paspirtukas (raudonos spalvos, elektrinis). Laukia prie kavinės (duomenys neskelbtini). Praneša savininkas (b. l. 3).
Iš 2019 m. birželio 29 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas (b. l. 13).
Pagal kitų objektų apžiūros protokolo duomenis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2019-06-28 Paspirtukas“. Vaizdo įrašas spalvotas, kairiajame viršutiniame kampe matosi užrašas 032 ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža). Viršutiniame dešiniajame kampe matosi užrašas 6/28/2019/10:06. Per vaizdo stebėjimo kamerą matosi pėsčiųjų perėja, lauko kavinės kraštas, žmonės sėdi prie staliukų. Prie sėdinčio žmogaus su geltonos spalvos megztiniu nugaros buvo pastatytas paspirtukas, netrukus prieina vyriškos lyties atstovas, apžiūri paspirtuką, jį pasiimą ir nusivaro tolyn. Minėtas asmuo vilkėjo tamsios spalvos šortus, bei tamsios spalvos megztinį, rankoje laikė maišelį (b. l. 15-20).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 00.30 val. patruliuojant kartu su kolega iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra vyras, kuris galimai pavogė raudonos spalvos elektrinį paspirtuką. Atvykus į įvykio vietą, dirbant pagal požymius buvo pastebėtas vyras, kuris atitiko visus požymius, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. Č.. Minėtą vyrą atsivedė prie tarnybinio automobilio ir susisiekė su OVS stebėtojais, kurie nurodė, kad būtent šis vyras įvykdė vagystę. A. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Ieškant (duomenys neskelbtini) prieigose pavogto elektrinio paspirtuko, nieko nerado (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė banko pavedimo išrašo kopiją, paspirtuko naudojimosi instrukciją ir paspirtuko identifikacinio kodo nuotraukos kopiją (b. l. 30-38).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal formuojamą teismų praktiką vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vagystės atveju kaltininkas įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018).
Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, tarp jų – kaltinamojo A. Č. parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų R. D. ir V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolo informacija, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys – pripažintini įrodymais.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jis savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pilnai pripažino, dėl veikos padarymo gailėjosi, nors jo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs dėl įvykio aplinkybių. Nors iš pradžių kaltinamasis A. Č. nurodė, kad jis tiesiog siekė pasivažinėti elektriniu paspirtuku, suklydo, paimdamas nukentėjusiajam priklausantį, o ne Citybee paspirtuką, tačiau vėliau paaiškino, kad nuo kavinės jis paspirtuku ne nuvažiavo, o jį nusivedė siekdamas, kad to nepamatytų kiti asmenys, t. y. bijojo iš karto važiuoti, kadangi galėjo būti žmogus, kuriam priklauso paspirtukas. Tai patvirtina jo siekį pagrobti turtą ir paneigia jo nurodomą aplinkybę, kad norėjo paspirtuku pasivažinėti. Jis žinojo, kad elektrinis paspirtukas priklausė ne jam ir jis neturėjo jokių teisių į šį svetimą turtą, tai kaltinamasis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad jis paimamą paspirtuką apžiūrėjo ir su juo nuėjo, o ne nuvažiavo, siekdamas pasivažinėti, patvirtina kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kad prie sėdinčio žmogaus buvo pastatytas paspirtukas, netrukus prieina vyriškos lyties atstovas, apžiūri paspirtuką, jį pasiimą ir nusivaro tolyn; taip pat liudytojo R. D. parodymai, kad peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus buvo nustatyta, jog 22.06 val. paspirtuką paima vyras bei nueina (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog A. Č. tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą. Be kita ko, kaltinamojo versiją, kad kaltinamasis suklydo dėl paspirtuko priklausymo „Citybee“, paneigia tai, kad jis, turėdamas galimybę grąžinti pagrobtą svetimą turtą teisėtam savininkui, to sąmoningai nepadarė. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. Č. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis, jis veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad A. Č. 2019 m. birželio 28 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje prie lauko kavinės (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausantį 595,64 eurų vertės elektrinį paspirtuką „E-twow“, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą V. K. priklausantį 595,64 eurų vertės turtą. Pagrobto turto vertė atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį. Taigi ši kaltinamojo A. Č. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir A. Č. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Č., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio metu buvo pagrobtas svetimas 595,64 Eur vertės turtas, padaryta žala neatlyginta), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, teistas (b. l. 72-76), nebaustas administracine tvarka (b. l. 77), šiuo metu nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78-80), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su viešųjų darbų bausme, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. Č. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. Č. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, kaltinamajam A. Č. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 64¹ str.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 29 d. 00.50 val. iki 2019 m. birželio 29 d. 11.50 val. (vieną dieną) (b. l. 43, 57). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. Č. 595,64 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl jam priklausiusio elektrinio paspirtuko vagystės, atlyginimą (b. l. 37-38). Civilio ieškinio reikalavimas grindžiamas prarasto paspirtuko verte. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis civilinio ieškinio sumos neginčijo, pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam V. K. buvo padaryta turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo išreikštą poziciją dėl civilinio ieškinio, taip pat į byloje esančius duomenis, pagrindžiančius pagrobto paspirtuko vertę, įvertinęs tai, kad tarp nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad V. K. civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl to priteistina civiliniam ieškovui V. K. iš kaltinamojo A. Č. 595,64 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
A. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 56), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai su kompaktiniais diskais (prisegti prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti A. Č. galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, A. Č. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 29 d. 00.50 val. iki 2019 m. birželio 29 d. 11.50 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti civiliniam ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 595,64 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus šešiasdešimt keturis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su kompaktiniais diskais, prisegtus prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas.
2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal BK 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.