- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- I2-5134-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00723-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Gitana Butrimaitė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-53554 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. M.“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (18.2E)1-98780 ir įpareigoti atsakovą į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti tarnybos Rusijos Federacijos profesoriaus N. E. Ž. ir J. A. G. (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 15 d.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-53554 atsakovas nusprendė paskirti pareiškėjui 388,27 Eur senatvės pensiją nuo 2022 m. liepos 1 d., tačiau į socialinio draudimo pensijų draudimo stažą neįskaitė mokymosi laikotarpio buvusioje Rusijos Federacijoje profesoriaus N. E. Ž. (pervadintoje į J. A. G.) (duomenys neskelbtini) nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. birželio 23 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Mano, kad skundžiamo atsakovo sprendimo dalis dėl mokymosi laikotarpių yra nemotyvuota, nepagrįsta, nes vien tik tariamo teisinio pagrindo – Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 papunkčio, nurodymas negali būti pagrindu neįskaityti ginčo laikotarpio į pensijų draudimo stažą. Teigia, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad mokymosi laikotarpiai turėjo būti įskaityti į socialinio draudimo stažą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas į pensijų socialinio draudimo stažą įskaitė kitą laikotarpį, kuomet pareiškėjas atliko faktinę karinę tarnybą Latvijos Respublikoje (duomenys neskelbtini) nuo 1972 m. iki 1975 m. Akcentuoja, jog ta pati tarnyba tęsėsi ir Rusijos Federacijoje profesoriaus N. E. Ž. ir J. A. G. (duomenys neskelbtini). Vertina, kad visą nurodytą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas, pradžioje jis ėjo kursanto pareigas, turėjo eilinio karinį laipsnį, vėliau buvo paskirtas į kitas pareigas, turėjo leitenanto karinį laipsnį, o karinę tarnybą pabaigė turėdamas kapitono karinį laipsnį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad kai baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą buvo (duomenys neskelbtini), o kai baigė N. E. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). N. E. Ž. (duomenys neskelbtini) atlyginimą pareiškėjas gavo pagal tokį karinį laipsnį, kokį turėjo, kai buvo pakviestas mokytis, vėliau atlyginimas jam buvo dar 5 proc. padidintas. Pabrėžė, jog nors ir norėjo mokytis, tačiau į akademiją stojo ne savo noru ir pasirinkimu, o pagal įsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto nuostatas asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas, tačiau į jį neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Pabrėžia, jog laikotarpiu nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. birželio 23 d. pareiškėjas buvo atitinkamos mokyklos kursantas, todėl remiantis imperatyvia Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostata ginčijamu sprendimu šis laikotarpis pagrįstai nebuvo įskaitytas į stažą. Argumentuoja, jog siekdamas išsiaiškinti, ar pareiškėjo mokymosi laikotarpiai (duomenys neskelbtini) J. F. vardo (duomenys neskelbtini) ir N. E. Ž. (duomenys neskelbtini) gali būti prilyginami stažui, atsakovas kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuri 2023 m. sausio 12 d. pažymoje Nr. PRS-2 nurodė, jog karo tarnybą sovietinėje armijoje pareiškėjas atliko laikotarpiais nuo 1972 m. rugpjūčio 7 d. iki 1979 m. rugpjūčio 5 d. (mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje laikotarpiu) ir nuo 1983 m. birželio 24 d. iki 1988 m. gruodžio 16 d.
Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad V. M. N. E. Ž. (duomenys neskelbtini) baigė dieninį kursą ir gavo aukštojo mokslo diplomą, todėl šis laikotarpis įvertintas kaip mokymosi laikotarpis, kuris pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, nepaisant buvo ar ne gautos kažkokios išmokos, į stažą neįskaičiuojamas. Mokymasis (duomenys neskelbtini) mokykloje prilyginamas būtinajai karinei tarnybai, todėl į stažą įskaitytas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą paaiškina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio teritorinis skyrius 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. (10.1E) DV_S-2111 ,,Dėl V. M.“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą (toliau ir - Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba) prašydamas atsiųsti pažymą apie V. M. karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę. Atsakydama Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2023 m. sausio 12 d. pateikė atsakovui pažymą Nr. PRS-2 ,,Apie karo tarnybą sovietinėje armijoje“, kurioje nurodė, jog turimais duomenimis V. M. karo tarnybą sovietinėje armijoje atliko nuo 1972 m. rugpjūčio 7 d. iki 1988 m. gruodžio 16 d. Pažymi, jog gavusi 2023 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašymą paaiškinti kokią karinę tarnybą – privalomąją ar būtinąją V. M. atliko sovietinėje armijoje, Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. IS-143 ,,Dėl karinės tarnybos sovietinėje armijoje“ nurodė, kad sovietinės armijos karininko statusas pareiškėjo studijų TSRS karinių oro pajėgų karo akademijoje 1979-1983 m. nesikeitė, Rusijos federacijos centrinio archyvo pateikti duomenys patvirtina, kad šių studijų metu pareiškėjas nebuvo išleistas į atsargą ar pan., įrašai rodo, kad į pareiškėjo karo tarnybos eigą įskaityti visi studijų metai. Atkreipia dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio teritorinis skyrius 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (10.1E) DV_S-21638 ,,Dėl V. M.“ kreipėsi į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą nurodydamas, jog atsakovo 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. vasario 27 d. gauto Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos surašytos pažymos yra skirtingo turinio, todėl prašė pripažinti 2023 m. sausio 17 d. gautą pažymą negaliojančia. Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. PRS-21 ,,Dėl V. M. pažymos“ informavo atsakovą, jog 2023 m. sausio 12 d. pažyma Nr.PSR-2 apie V. M. karo tarnybą sovietinėje armijoje pripažintina negaliojančia. Vertina, jog pareiškėjas studijų TSRS karinių oro pajėgų karo akademijoje 1979-1983 m. laikotarpiu turėjo kapitono karinį laipsnį ir studijų metu įgijo kvalifikaciją ,,karinis inžinierius-elektrikas“, todėl mano, kad pareiškėjo studijų, kurių metu jis įgijo kvalifikaciją, laikotarpis atitiktų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, pavirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, 1 priede nurodomą darbo laiką įskaitytiną į socialinio draudimo stažą asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991-06-01) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. pareiškėjo laikotarpis SSRS aviacijos karo akademijoje tikėtina yra faktinė karinė tarnyba SSRS laikotarpiu, kuriuo buvo įgyjama karinė specialybė/kvalifikacija.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės įgaliotas atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-53554 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (18.2E)1-98780 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad į jo socialinio pensijų draudimo stažą būtų įskaitytas tarnybos Rusijos Federacijos profesoriaus N. E. Ž. ir J. A. G. (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 15 d.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2019 m. liepos 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą skirti jam socialinio draudimo pensiją ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-20577 V. M. paskirta 274,58 Eur senatvės pensija nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vėlesniais atsakovo sprendimais, senatvės pensijos dydis buvo atnaujinamas. 2022 m. birželio 2 d. pareiškėjas prašė atsakovo papildyti darbo stažą pagal Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Federacinės valstybinės viešosios karinės aukštojo mokslo įstaigos „Karinis mokymo ir mokslinių tyrimų centras profesoriaus N. E. Ž. ir J. A. G. (duomenys neskelbtini)“ pateiktas pažymas. 2022 m. birželio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP1E-115506 nuspręsta skirti pareiškėjui 388,27 Eur senatvės pensiją nuo 2022 m. liepos 1 d., tačiau į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas tarnybos Rusijos Federacijos profesoriaus N. E. Ž. ir J. A. G. (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 15 d. Nesutikdamas su 2022 m. birželio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. VPE_SP1E-115506 pareiškėjas pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-1062 išaiškino, kad gavus naujus duomenis yra tikslinamas asmeniui paskirtos senatvės pensijos dydis, tačiau pensija iš naujo neskiriama, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti V. M. 2022 m. birželio 2 d. prašymą.
Ginčijamu 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-53554 nuspręsta apskaičiuoti V. M. naujo dydžio 422,69 Eur senatvės pensiją nuo 2022 m. vasario 1 d., atsižvelgiant į 34,3382 metų įgytą stažą, t. y. į stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 15 d.
Pareiškėjas su šiuo atsakovo sprendimu nesutiko ir jį ginčijo, tačiau išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo sprendusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (18.2E)1-98780 V. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą, kartu įpareigodama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių patikslinti neįskaityto stažo laikotarpį (mėnesį ir dieną), mokymosi įstaigos pavadinimą bei stažo neįskaitymo pagrindu papildomai nurodyti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4.5 papunktį.
2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-1255 atsakovas pakeitė ginčijamą 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-53554 – į pensijų socialinio draudimo stažą, remiantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.5. papunkčiu, Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4.5 papunkčiu, neįskaitė pareiškėjo mokymosi Rusijos Federacijos profesoriaus N. E. Ž. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 1979 m. rugpjūčio 29 d. iki 1983 m. birželio 23 d. Todėl V. M. skundo reikalavimas dėl įpareigojimo į pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 15 d. yra netikslus, nes dalis šio laikotarpio jau yra įskaityta į stažą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau ir – ir Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai).
Ginčo atveju aktualios Pensijų įstatymo redakcijos (galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu į pensijų socialinio draudimo stažą kalendorine trukme įskaitomas tiek būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, tiek faktinės karinės tarnybos laikas, išskyrus numatytą išimtį, jog į faktinės karinės tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.
Nagrinėjamu atveju, Rusijos Federacijos Gynybos skyriaus archyvo pažyma Nr. 5 56467 (III t., b. l. 123) patvirtina, kad pareiškėjas V. M. tarnavo (mokėsi) (duomenys neskelbtini) J. F. vardo (duomenys neskelbtini) nuo 1972 m. rugpjūčio 7 d. (1972 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 452) iki 1975 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini), karinis laipsnis „eilinis“. Šį laikotarpį atsakovas vertino kaip būtinąją karinę tarnybą ir jį įskaitė į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą.
Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. archyvo pažyma Nr. 2/303 (III t. b. l. 126) patvirtina, jog pareiškėjas baigė visą profesoriaus N. E. Ž. (duomenys neskelbtini) kursą 1979-1983 m. ir įgijo „(duomenys neskelbtini)“ specialybę, įgijo karo (duomenys neskelbtini), dieninio mokymo forma. Valstybinių egzaminų komisijos 1983 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 3034 išduotas aukštojo profesinio išsilavinimo IV-I diplomas Nr. 399110.
Remiantis asmens pažymėjimo Nr. 047835, išduoto 1975 m. liepos 22 d. D. J. F. vardo (duomenys neskelbtini), duomenimis pareiškėjas atliko privalomąją karinę tarnybą TSRS ginkluotose pajėgose (III t., b. l. 134-135). Tame pačiame asmens pažymėjime, skiltyje tarnybinės padėties pasikeitimai, pažymėta, jog 1979 m. rugpjūčio 29 d. „(duomenys neskelbtini) N. E. Ž. vardu (duomenys neskelbtini) K. K. įsakymu Nr. 0856 pareiškėjas paskirtas profesoriaus N. E. Ž. (duomenys neskelbtini).
Iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 2022 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 47/a (III t. b. l. 128) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamos piniginės išmokos, tačiau iš nurodytų sumų į pensijų fondą išskaitymai nebuvo atlikti.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jo karinė tarnyba buvo nepertraukiama, kad jis mokytis paskirtas įsakymu, o ne savo noru, kad jam mokymosi laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, - ir šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos, kas ginčo laikotarpį leidžia vertinti kaip faktinę karinę tarnybą. Tačiau nurodyti argumentai nepaneigia Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog į faktinį karinės tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tiek pareiškėjo teisės į senatvės pensiją atsiradimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato jokių išimčių, kurios leistų faktinės karinės tarnybos laikotarpį, kurio metu asmuo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą. Be to, 2022 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 47/a (III t. b. l. 128) duomenys leidžia vertinti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, kad paneigia trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės argumentus dėl galimybės taikyti Nuostatų 1 priedo 32 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo Panevėžio skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą bei apskaičiuodamas pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą, tinkamai taikė teisinį reglamentavimą, įvertino pareiškėjo pensijų byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai į nurodytą stažą neįskaitė V. M. mokymosi Rusijos Federacijos profesoriaus N. E. Ž. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 1979 m. rugpjūčio 29 d. iki 1983 m. birželio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-53554 teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstai nustatė, jog naikinti pareiškėjo skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-53554 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (18.2E)1-98780 neteisėtumo pagrindų, prašymas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo įskaityti į socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 15 d.
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.