Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, UAB „A“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. G. būdamas UAB „B“ (toliau ir – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie UAB „B“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. liepos 12 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo).

Ž. G. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad įmonės skola nedidėjo, nes įmonė tuo metu jokios veiklos nevykdė nuo 2020 metų. Tai buvo projektinė įmonė, o tai reiškia, kad įmonė įsigijusi kokį nors nekilnojamo turto projektą, jį vystė, tęsė, kol projektas yra užbaigiamas. Projektas buvo užbaigtas dar iki 2020 metų. Nėra jokių įrodymų, kad įmonės skola didėjo. Įmonės situacija neblogėjo. 2020–2021 metais buvo karantino situacija, buvo galima nemokėti mokesčių pagal tuo metu galiojančius nutarimus. Tik pasibaigus karantinui 2022 metų antroje pusėję atsirado pareigos, bet buvo suteikti tam tikri terminai. 2022 metų pradžioje jie žiūrėjo, kaip elgtis su įmone, bet prasidėjo kiti kataklizmai – karas Ukrainoje, buvo kilęs didelis neaiškumas, chaosas ir neapibrėžtumas. Įmonė veiklos Ukrainoje nevykdė, bet viskas buvo sustoję ir Lietuvoje. Įmonė savarankiško turto neturi. Šiai dienai įmonė turi apie trisdešimt tūkstančių skolos, iš kurių 15 tūkstančių yra skola jo kitai įmonei, dėl to jis pats yra didžiausias kreditorius. Visiškai normalu buvo nepulti iškart įmonės uždarinėti, nes prieš kelis metus įmonė turėjo kelių šimtų tūkstančių apyvartą, bankai buvo suteikę kreditus. Įmonė tikėjosi vystyti veiklą, atrodė kvaila įmonę uždaryti. Sprendimas iškelti bankroto bylą situacijos neišsprendžia, nes skola nedidėjo, kas reiškia, kad situacija neblogėjo. 2020 metais buvo padarytas įmonės balansą – buvo delspinigiai vienam kreditoriui, kurių nebuvo galima traukti į apskaitą. Dėl to susidarė apie dešimt tūkstančių pelno mokestis. Naujų projektų įmonė nepradėjo. Įmonės vadovu jis yra nuo 2017-06-15. Įmonės akcininkai yra jis ir jo brolis. Kadangi jis buvo didžiausias kreditorius, dar turėjo planą šią ir UAB „C“ įmones apjungti. Buvo užsakę buhalterę, kad paskaičiuotų, kiek tokia procedūra kainuotų. Įmonė dar nėra likviduota, vyksta bankroto procedūros. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą mokėjo įsipareigojimų VMI, turbūt 2019 metais. Tik 2020 metais susidarė įmonės įsiskolinimas, kai buvo sudarytas balansas. Dėl dešimt tūkstančių skolos niekas verslo neuždaro, jeigu situacija neblogėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad Ž. G. būdamas UAB „B“ vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus Bendrovei tapus nemokia turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos sąmoningai nevykdė.

Teismo aukščiau minėti duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „B“ buvo iškelta bankroto bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta, teismas padarė išvadą, kad UAB „B“ yra nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, dėl ko UAB „B“ turtinė padėtis atitinka JANĮ numatytą nemokumo sąvoką. Tokia išvada padaryta įvertinus ir Bendrovės Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus, iš kurių matyti 2017 metais Bendrovės turėtas trumpalaikis turtas 2 468 Eur. Pažymėtina, kad ir šią bylą nagrinėjant teisme Bendrovės vadovas Ž. G. pripažino, kad įmonė turto neturi, turi tik skolas ir įsipareigojimus.

Iš byloje esančio VMI prie FM 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „B“ turto matyti, kad prievolių ataskaitoje pažymėta, kad mokesčių mokėtojo – UAB „B“ 2021 m. lapkričio 19 d. turima skola valstybės biudžetui sudarė 23 316,36 Eur. Teismo vertinimu, Ž. G. Bendrovės vadovu būdamas nuo 2017 m. birželio 15 d. turėjo žinoti apie UAB „B“ didėjančius finansinius sunkumus nuo 2021 m. lapkričio 19 d. turėjo pareigą įvertinus įsiskolinimų dydį kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tam, kad kuo greičiau būtų ginami Bendrovės kreditorių interesai. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 19 d., kai VMI prie FM priėmė sprendimą išieškoti mokestinė UAB „B“ nepriemoką iš Bendrovės turto, įsiskolinimas nemažėjo, nes įmonė turto skoloms padengti neturi.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. G., būdamas UAB „B“ vadovu, turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir šios pareigos nevykdė. Tą savo parodymais teisme pripažino Bendrovės vadovas Ž. G., kuris išsakė savarankiškus vertinimus, kad dėl tokio dydžio skolos niekas verslo nebaigia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. G. teisme patvirtino, kad dėl bankroto procedūros į teismą nesikreipė, o bylos medžiaga patvoirtina, kad bankroto procedūra pradėta pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą. Būtent tokios įstatymu numatytos pareigos nevykdymas, nepaisant nepagrįstų įmonės vadovo lūkesčių tęsti įmonės veikla esant tūkstantiniams įsiskolinimams, yra pagrindas Ž. G. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas įvertinęs Ž. G. veiksmus ir neveikimą, jo kaltės turinį ir sukeltas pasekmes pripažįsta, kad kaltininko veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas kritiškai vertina Ž. G. išsakytas aplinkybeės, kad įmonė tikėjosi tęsti veiklą. Pats Ž. G. pripažino ir nurodė, kad įmonė veiklos nebevykdė užbaigusi paskutinį projektą nuo 2020 metų. Be to, bendrovės vadovo noras tęsti įmonės veiklą pelningai savaime nėra sąlyga, kuri atleistų įmonės vadovą nuo pareigos inicijuoti nemokumo procesą tuo metu, kai juridinis asmuo yra nemokus. Teismas byloje nenustatė fakto, tokių aplinkybių nenurodė ir Ž. G., kad įmonė turėjo realią galimybę tęsiant veiklą panaikinti nemokumo būseną, kad dėl tik tokiu atveju atsiradus įmonės pelningumui vadovui išnyktų privaloma pareiga dėl įmonės nemokumo inicijuoti bankroto procedūrą. Ž. G. nurodytos aplinkybės apie pamąstymus dėl įmonės restruktūrizavimo šią apjungiant su kita įmone teismui nėra pagrindas jam netaikyti privalomos atsakomybės pagal įstatymą.

ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ž. G. įvykdė trunkamojo pobūdžio nusižengimą, dėl ko teismas įvertinęs UAB „B“ iškeltos bankroto bylos datą pripažįsta, kad įstatymo numatytas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs.

Ž. G. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Skirdamas Ž. G. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.

Ž. G. padarė nusižengimą, susijusį su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, kaltę neigė, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Pažeidėjas darbingas ir dirbantis, išsituokęs, įžūlaus padaryto pažeidimo pobūdžio nenustatyta.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir ANK 34 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą Ž. G. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą baudą, jos dydį nustatant kaip artimą minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-2088-716/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.