Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Asociacija) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu ir žinodamas apie Asociacijos finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus iki 2021 m. birželio 28 d., kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi Asociacijai iškėlė bankroto bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

M. P. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo vadintas (duomenys neskelbtini). Iniciatyva kilo prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, pradėjo kurti sistemą, kuri buvo skirta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), auginant įmonių darbuotojus, (duomenys neskelbtini), padėti gauti didesnius užsakymus. Asociacija veikdama nuo (duomenys neskelbtini) vykdė savo veiklas, dalis buvo (duomenys neskelbtini) institucijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) institucijos. Šiai asociacijai vadovavo (duomenys neskelbtini), kuris duodavo nurodymus, kokias veiklas vykdyti. Jis buvo asociacijos prezidentas, pagrindinis vadovas. Šias pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini), jis ištraukė įmonę iš bankroto, sėkmingai vykdė naujas veiklas iki (duomenys neskelbtini) vidurio. Po to vienas iš (duomenys neskelbtini) narių nusprendė, kad nori nutraukti bendradarbiavimą ir nefinansuoti veiklos, nors buvo pasirašytos sutartys, skirti pinigai. Po to atsirado ir antras narys. Tai buvo du nariai, kurie pasitraukė iš projektų, kas sutrikdė veiklą. Jis kaip vadovas ieškojo kitų įmonių, vykdė prievoles. Turėjo įsiskolinimų. Projekto veiklos buvo vykdomos laikotarpiais. Sufinansavus tam tikrą dalį, pristatomos ataskaitos ir pagal jas gaunami pinigus atgal. Turint įsipareigojimus laukdavo, ko agentūra perves pinigus. Sutrikus finansavimui neturėjo normalios apskaitos, teko ieškoti naujos. Jis kaip vadovas buhalterinių apskaitos dokumentų teikti nemokėjo, asociacijos nariai šios veiklos nefinansavimo. Jis ieškojo kitų narių, kurie finansuotų veiklą. Susirinkimus vykdė, darbuotojams atlyginimus mokėjo, išeitines mokėjo iš savo asmeninių lėšų, kurių sudėjo 70 tūkst. Buhalterija egzistavo, ją tvarkė, tik neteikė ataskaitų. Susirinkimas turėjo spręsti, kad projektas būtų toliau finansuojamas. Šiandien dienai asociacijai paskelbta bankrotas. Jis neteikė atsiliepimo dėl inicijuojamos bankroto procedūros, nes buvo vasaros metas, jo Lietuvoje nebuvo. Visus laiškus gavo, kai grįžo, jam tada įteikė. Jis savo kaltės nejaučia, nes iki paskutinės minutės vykdė projektus. Su iškelta bankroto byla nesutinka, tačiau teismo nutarties neskundė.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė yra VMI. VMI duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto iškėlimo buvo M. P.. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. liepos 6 d. duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 7411,68 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. kovo 15 d. pagal pateiktas deklaracijas Asociacijai nustatytu terminu nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio. Siekiant iš Asociacijos išieškoti mokestinę nepriemoką, Asociacijos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie buvo perduoti antstolei I. K. priverstiniam išieškojimui vykdyti. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas. Asociacija tinkamai ir laiku nepasinaudojo galimybe ikiteisminėje stadijoje, t. y. VMI įmonei pateikus pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, savo pastangomis inicijuoti bankroto bylą asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepasinaudojo teise išdėstyti ir apginti savo poziciją dėl Asociacijos mokumo bankroto bylos iškėlimo bylos nagrinėjimo metu teisme (b. l. 2-5).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad M. P. būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonei tapus nemokia turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos sąmoningai nevykdė.

Iš aukščiau minėtų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta, teismas padarė išvadą, kad asociacija „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, kad asociacijos finansiniai sunkumai nėra laikini, dėl ko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis atitinka JANĮ numatytą nemokumo sąvoką. Tokia pagrįsta išvada padaryta įvertinus ir asociacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus, iš kurių matyti 2018 metais įmonės patirtas 130 522 Eur nuostolis. Pažymėtina, kad įmonės veiklos nuostolis šį lyginant su 2017 metais buvo žymiai padidėjęs, tuo pačiu didėjo ir augo įmonės skola valstybės biudžetui. Dėl šios priežasties nėra pagrįsti kaltininko ir jo atstovo teisme išsakyti teiginiai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta kaip asociacija, o būtent turintis ribotą civilinę atsakomybę viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra pelno siekimas, dėl ko pareiga inicijuoti nemokumo procesą neva nebuvo privaloma. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos yra privalomos visiems juridiniams asmenims tam, kad būtų užtikrinta kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, o įstatymo nuostatos netaikomos tik biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (JANĮ 1 straipsnis).

Asociacijai vadovaujant M. P. Valstybinė mokesčių inspekcija ne tik teikė nurodymus dėl mokestinės nepriemokos nurašymo, bet ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įmonės procedūrą. Ją vykdant antstolė nustatė, kad įmonė tam tinkančio turto neturi, kad priverstinis išieškojimas yra negalimas. Tokia faktinė būsena įrodo, kad savo neteisėtu elgesiu M. P. pažeidė įmonės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad atsiradus įstatymo nustatytai pareigai ir sąlygoms įmonės vadovas M. P. sąmoningai ir neteisėtai ilgą laiką įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo pats kreditorius VMI, kurios pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu teismas nutartimi iškėlė asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą tik 2021 m. birželio 28 d. Toks vadovo M. P. elgesys ir neveikimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis minėtas JANĮ nuostatas, pavojingas ir neteisėtas, dėl ko baudžiamas pagal įstatymą. Tuo tarpu kaltininko teiginiai, kad jis visą laiką siekė išsaugoti asociaciją ir tęsti jos veiklą tam, kad ši nebūtų nuostolinga, ieškojo būdų, kaip tai padaryti – yra vadovo kaltės nepašalinantis veiksnys, prielaidos ir finansinės naudos faktais nepagrįsta teorinė tikimybė, prieštaraujanti realiems objektyvioje tikrovėje įvykusiems faktams dėl asociacijos įsipareigojimų ir skolos didėjimo.

Teismas įvertinęs M. P. veiksmus ir neveikimą, jo kaltės turinį ir sukeltas pasekmes pripažįsta, kad kaltininko veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. M. P. įvykdė trunkamojo pobūdžio nusižengimą, dėl ko teismas įvertinęs asociacijai iškeltos bankroto bylos datą pripažįsta, kad įstatymo numatytas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs.

Pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Skirdamas M. P. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.

M. P. padarė nusižengimą, susijusį su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, kaltės nepripažino, teismas jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažeidėjas darbingas ir dirbantis, (duomenys neskelbtini), turi įgijęs vidurinįė išsilavinimą su specialybe, įžūlaus padaryto pažeidimo pobūdžio nenustatyta.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą M. P. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą baudą, jos dydį nustatant kaip artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-2088-716/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.