Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-183-898/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
AN2-183-898/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00513-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-183-898/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00513-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 10ANR_N-4270-2021 (toliau – Nutarimas), kuriuo S. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 800 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2021 m. vasario 5 d. Nutarimu S. V. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 24 d. 04.55 val. Vilniuje, Žirmūnų g. vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,25 promilių neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą. Šie S. V. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių.

2. 2021 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas S. V. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Nutarimo dalį dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti Nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

3.1. Pažymi, kad galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę siejama ne su ypatingų aplinkybių egzistavimu, o su teisiškai reikšmingų aplinkybių (nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Apelianto teigimu, remiantis skundžiamos nutarties argumentais ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai negalėtų būti taikoma.

3.2. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nevertintos ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl buvo pažeistas ANK 563 straipsnis ir ANK 567 straipsnio 1 dalis. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai pat neatsižvelgė į tai, kad jis nėra baustas už KET pažeidimus.

3.3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, todėl vertino, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis jam negali būti taikoma, nes administracinio poveikio priemonė skirta už vairavimą esant neblaiviam. Pažymi, kad minėta teisės norma nenumato administracinių nusižengimų sąrašo, numatančio administracinius nusižengimus, už kurių padarymą ji netaikoma.

3.4. Nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdienybei, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens elgesio pasekmė, tačiau taip pat pažymėta, kad kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertinamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018).

3.5. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje bendro pobūdžio teiginiais nurodyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs, todėl teismas neįvertino apeliantui tenkančių konkrečių neigiamų pasekmių apimties. Pabrėžia, kad jis netenka galimybės susirasti darbo, tinkamai pasirūpinti studijomis.

3.6. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose galėtų būti pasiekti ne panaikinus administracinio poveikio priemonę, o sutrumpinus jos terminą bent vienu mėnesiu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju S. V. neginčija, jog padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

6. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors skunde teigiama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui nebūtina nustatyti ypatingų aplinkybių, tačiau su šiuo teiginiu aukštesnysis teismas nesutinka.

8. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. Šiuo atveju S. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,25 girtumo laipsnis) vairavo automobilį. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei) dėl kurių asmuo netikėtoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą neblaivus sėsti prie vairo. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme S. V. nurodė, kad taip pasielgė dėl per didelio jaunatviško pasitikėjimo, manė, kad yra pakankamai adekvatus vairuoti (b. l. 63). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai pasirinko sėsti neblaivus prie vairo, nors jokios būtinybės to daryti, nebuvo. S. V. teiginiai, jog jis vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, važiavo gerai jam žinomoje vietovėje nakties metu, rodo ne mažesnį nusižengimo pavojingumą, o pareiškėjo nerūpestingumą ir abejingumą galinčioms kilti sunkioms pasekmėms.

10. Sutiktina su skundo argumentu, jog aptariama norma gali būti taikoma taip pat ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Visgi, teismas spręsdamas nuobaudos švelninimo klausimą privalo atsižvelgti ir į tai, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, todėl asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis neabejotinai yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl galimybės taikyti išimtines taisykles. Aukštesniojo teismo vertinimu, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas galėtų būti svarstomas (atsižvelgus į asmenį ir padarytą nusižengimą apibūdinančių aplinkybių visumą), kai asmeniui nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršija įstatyme nustatytą leistiną normą. Šioje byloje pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis ją viršija daugiau kaip tris kartus ir yra artimas neblaivumui (1.51 promilės) už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė.

11. Skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvuota, kodėl pareiškėjui negali būti taikomos išimtinės taisyklės. Apelianto nurodyta aplinkybės, jog jis prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir gailisi, neturi galiojančių nuobaudų, o taip pat tai, kad nėra baustas už KET pažeidimus buvo įvertintos Nutarime S. V. skiriant minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą ir minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai, ši nuobauda nelaikytina per griežta, o skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįstas.

12. Nors pareiškėjo teigimu, teismas nesvarstė galimybės sutrumpinti administracinio poveikio priemonės termino, tačiau Vilniaus apygardos teismas daro išvadą, jog tiek sprendimui neskirti administracinio poveikio priemonės, tiek ir sprendžiant dėl jos termino sutrumpinimo, būtina konstatuoti, jog byloje egzistuoja aplinkybės, leidžiančios taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl atsisako taikyti minėtą normą, šie motyvai apima tiek sprendimą panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, tiek ir sutrumpinti jos terminą.

13. Pareiškėjas prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės motyvuoja savo patiriamais suvaržymais, tuo, kad jis netenka galimybės susirasti darbo, pasirūpinti studijomis, tačiau S. V. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga dėl studijų ir ketinimo ateityje įsidarbinti. Akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, S. V. žinodamas, kad specialioji teisė jam itin svarbi, pats turėjo būti itin atidus bei rūpestingas, o šios poveikio priemonės termino mažinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

14. Visuma aptartų aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šiuo atveju nėra, o specialiosios teisės atėmimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bet ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė