Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-86-891/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
eAN2-86-891/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04813-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyrius
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-86-891/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04813-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 16.9.9.; 16.20; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-5926-817/2019, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 425 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta galutinė 500 € bauda, o administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį jam nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. Š. nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. vietiniu maršrutu Vilnius, Žemynos g. – Bukiškės, važiavo be leidimo keturašia, lingine pakaba, transporto priemone „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiamoji ašies apkrova viršija daugiau kaip 4 tonas ir didžiausia leidžiamoji masė viršija daugiau kaip 8 tonas, o būtent: 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., Kelyje A2, 11 km (Panevėžio kryptis), patikrinus minėtą transporto priemonę nustatyta, jog S. Š. vairuoja transporto priemonę, kuri priklauso B.-U. M., UAB, ir veža gruntą. Pasvėrus transporto priemonę nustatyta, jog S. Š. važiuoja vietiniu maršrutu Vilnius, Žemynos g. – Bukiškės ir vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Vilniaus mieste. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis su nuotoliniu ekranu su integruotu spausdintuvu, nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 42,2 t (leistina bendroji masė 25 t (linginė pakaba) nustatyta „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkte). Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, automobilio bendroji masė viršyta – 16,4 t. Šiais savo veiksmais S. Š., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkto reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 27 t (leistina varančiųjų ašių grupės apkrova 18 t, nustatyta „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, IV skyriaus 26.3 punkte). Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. Įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), varančiosios ašie apkrova viršyta – 8,6 t. Šiais savo veiksmais S. Š., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ IV skyriaus 26.3 punkto reikalavimus. Be to, šiais savo veiksmais S. Š. pažeidė ir N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtino reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 10.2 ir 11 punktų reikalavimus.

2. Taip pat, S. Š. nubaustas pagal ANK 425 straipsnio 3 dalį už tai, kad veždamas krovinį ir turėdamas kvalifikacinių kursų pažymą pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nėra nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), patvirtinančio vairuotojo turimą pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą, privalomą norint vykdyti keleivių ar krovinių vežimą Europos Sąjungos teritorijos keliais C1, C1 E, C, CE, D1, D1 E, D ir DE kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis. Šiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 6 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtinto C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo 17 ir 28.2 punktų reikalavimus.

3. Administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį dėl to, kad S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., su transporto priemone „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia B.-U. M., UAB, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M. n. C.“ gavėjui UAB „A.“ už atlygį, neturėdamas šiai veiklai išduotos licencijos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 8 straipsnio 1 dalies ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių (toliau ir – Licencijavimo taisyklės) 8 punkto reikalavimus, S. Š. atžvilgiu nutraukta nenustačius jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Lietuvos transporto saugos administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, S. Š. skiriant nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, bei paskiriant galutinę nuobaudą sankcijos ribose.

5. Institucija nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, kas leistų konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies ir Licencijavimo taisyklių 8 punkto nuostatas. Teigia, kad S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d. vykdytas vežimas neatitinka teisės aktuose vežimui savo sąskaita, kuomet vežti krovinius nereikalinga nei Bendrijos licencija vežti krovinius, nei licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, keliamų sąlygų: vežamas krovinys yra įmonės nuosavybė arba yra tos įmonės parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas; reiso tikslas yra krovinio vežimas savo reikmėms į įmonę ar iš jos arba jo judėjimas įmonėje arba už jos ribų; toks vežimas yra tik pagalbinė įmonės veikla, nes vežėjas B.-U. M., UAB vežė krovinį iš siuntėjo UAB „M. n. C.“ gavėjui UAB „A.“, tai yra siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra skirtingos įmonės, krovinys nėra vežėjo nuosavybė bei vežamas krovinys ne savoms reikmėms. Be to, Institucija pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodoma Europos Bendrijos Licencija Nr. LIC-002313-EBKR, išduota įmonei L. LT, UAB, todėl krovinio vežimą vykdęs vežėjas B.-U. M., UAB neturėjo galiojančios licencijos, suteikiančios teisę vykdyti krovinių vežimo kelių transporto priemone už atlygį veiklą. Anot Institucijos, transporto priemonės nuoma 2019 m. balandžio 29 d. Transporto priemonių nuomos sutarties Nr. UMKT-1 pagrindu iš L. LT, UAB, nereiškia, kad B.-U. M., UAB turi teisę vykdyti krovinių vežimo kelių transporto priemone už atlygį veiklą, nes minėta licencija išduota L. LT, UAB.

Žemesnės instancijos teismas

6. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. Š. atžvilgiu pritaikė ANK nuostatas, kurios numato galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti, tik esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Institucijos teigimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime tokių aplinkybių nekonstatavo, nes byloje nėra įrodymų apie išskirtines aplinkybes. Priešingai, Institucija pažymi, kad S. Š. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnio 6 dalyje, priskiriamas trečiai pažeidimų, padarytų važiuojant kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), viršijant leidžiamas apkrovas, bendrą masę ar matmenis, sunkumo kategorijai, kurie vertinami kaip labai sunkūs pažeidimai, keliantys labai didelį eismo saugos pavojų, lemiantys sunkius eismo dalyvių kūno sužalojimus, darantys didelį neigiamą poveikį aplinkai ar didelę turtinę žalą. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas, anot apeliantės, daro ypač neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to – ir našta valstybės biudžetui. Institucija taip pat pabrėžia, kad asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai ar varžymas taip pat nesudaro pagrindo taikyti išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. Š. prašo netenkinti Institucijos apeliacinio skundo ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Institucija apeliaciniame skunde neteisingai nurodo faktines aplinkybes. Institucijos teiginys, kad 2019 m. balandžio 29 d. Transporto priemonių nuomos sutartis Nr. UMKT-1 patvirtina, jog B.-U. M., UAB išsinuomojo transporto priemonę iš L. LT, UAB, yra akivaizdžiai neteisingas, nes pagal minėtą nuomos sutartį transporto priemonės nuomotojas yra šios transporto priemonės savininkas B.-U. M., UAB, be to, aplinkybę, kad B.-U. M., UAB yra transporto priemonės savininkas, savo apeliaciniame skunde patvirtina ir pati Institucija. Taip pat pažymi, kad analogiška techninio pobūdžio klaida padaryta ir skundžiamo nutarimo 8 puslapyje, kur nurodyta, kad B.-U. M., UAB išsinuomojo iš L. LT, UAB, transporto priemonę „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šių aplinkybių, anot S. Š., akivaizdu, kad Institucijos teiginys apie tai, jog vykdžiusi pervežimą B.-U. M., UAB neturi galiojančios licencijos, suteikiančios teisę vykdyti krovinių vežimo kelių transporto priemone už atlygį veiklą, yra nepagrįstas ir neteisingas, nes vežimą vykdė licenciją turinti L. LT, UAB. Pažymi, kad S. Š. dirba L. LT, UAB ir darbo metu vairavo L. LT, UAB teisėtai valdomą transporto priemonę. Dėl jam skirtos nuobaudos nurodo, kad, jo manymu, apylinkės teismas, skirdamas jam nuobaudą, teisingai įvertino visas aplinkybes, o Institucija savo atsiliepime nenurodo jokių paaiškinimų ir nepateikia jokių įrodymų, kodėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 425 straipsnio 3 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje, padarymo fakto, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos S. Š. nutraukimo pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, taip pat ginčijamas S. Š. skirtos baudos dydis, prašant netaikyti jo atžvilgiu ANK nuostatų, numatančių galimybę skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už skundo ribų, patikrino administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį S. Š. nutraukė pagrįstai. Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas apylinkės teismas taikė nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas paskiriant S. Š. baudą sankcijos ribose.

Dėl ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

10. ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal minėtą straipsnį, privalu nustatyti, kokio teisės akto, reglamentuojančio komercinę ar ūkinę veiklą, ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. Š. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis anot Institucijos, pažeidė Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), kur numatyta, kad keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją, ir Licencijavimo taisyklių 8 punkto (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), numatančio, kad draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos arba tuo atveju, kai licencijos galiojimas sustabdytas, draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas, priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia, nuostatas, kadangi 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., su transporto priemone „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia B.-U. M., UAB, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M. n. C.“ gavėjui UAB „A.“ už atlygį, neturėdamas šiai veiklai išduotos licencijos.

11. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog S. Š. vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M. n. C.“ gavėjui UAB „A.” ir už tai būtų gavęs atlygį, todėl jo vykdomai veiklai nereikėjo išduotos licencijos, kurią jis ir taip turėjo. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. Š. krovinį vežė už atlygį, nes siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra skirtingos įmonės, krovinys nėra vežėjo nuosavybė bei vežamas krovinys ne savoms reikmėms, be to, krovinio vežimą vykdęs vežėjas B.-U. M., UAB neturėjo galiojančios licencijos, suteikiančios teisę vykdyti krovinių vežimo kelių transporto priemone už atlygį veiklą, nes byloje esanti Europos Bendrijos Licencija Nr. LIC-002313-EBKR, išduota įmonei L. LT, UAB. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie Institucijos argumentai nėra pagrįsti.

12. Sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju byloje esantys dokumentai patvirtina, jog krovinio (grunto) siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra skirtingos įmonės, krovinys nėra vežėjo nuosavybė ir nėra vežamas savoms reikmėms, tačiau šios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju krovinys iš tikrųjų buvo vežamas už atlygį. Pats S. Š. teismo posėdžio metu teigė, jog krovinį vežė ne už atlygį, o byloje jokių dokumentų, iš kurių galima būtų spręsti, jog gruntas iš tikrųjų buvo vežamas atlygintinai, nėra. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, ar krovinys buvo vežamas už atlygį ar ne, nėra svarbi, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju krovinio vežėjas – L. LT, UAB turėjo nustatyta tvarka išduotą licenciją, kuri leidžia verstis krovinių vežimu už atlygį.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, klaidingai interpretuodama byloje esančią 2019 m. balandžio 29 d. Transporto priemonių nuomos sutartį Nr. UMKT-1 (b. l. 11-15), šiuo atveju krovinio vežėju nepagrįstai laiko transporto priemonės, su kuria buvo vežamas krovinys, savininkę B.-U. M., UAB. Pagal minėtą Transporto priemonių nuomos sutartį, B.-U. M., UAB išnuomojo jai priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. LT, UAB nuo faktinio transporto priemonės perdavimo iki 2021 m. gruodžio 31 d., jei kitaip nenurodyta paslaugų atlikimo akte (sutarties 3.1 punktas), tai yra, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde ir skundžiamame nutarime, minėtos transporto priemonės nuomotoja yra jos savininkė B.-U. M., UAB, o nuomininke – L. LT, UAB. Taigi krovinio vežimo metu, tai yra 2019 m. lapkričio 6 d., transporto priemonės „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėta valdytoja nuomos sutarties pagrindu buvo L. LT, UAB. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbovietę (b. l. 2) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo apie S. Š. darbovietę ir mokamas išmokas (b. l. 25-28), S. Š. dirba ir krovinio vežimo metu dirbo būtent L. LT, UAB. Taigi šie duomenys leidžia spręsti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodomu laiku ir aplinkybėmis, S. Š. darbo metu vairavo L. LT, UAB teisėtai valdomą transporto priemonę, tai yra krovinio vežėjas, kuriam, verčiantis krovinių vežimu už atlygį, privaloma turėti licenciją, nagrinėjamu atveju buvo ne transporto priemonės savininkė B.-U. M., o UAB L. LT, UAB. O iš byloje esančios Europos Bendrijos Licencijos Nr. LIC-002313-EBKR matyti, kad ši licencija suteikia teisę UAB L. LT verstis tarptautinių krovinių vežimu keliais už atlygį visais vykdomais maršrutais, už atlygį Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis, kaip nustatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų pateikimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių ir laikantis bendrųjų šios licencijos nuostatų, nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d. (b. l. 10). Nors S. Š. šios licencijos nepateikė patikrinimo metu, o pateikė tik nagrinėjant jo bylą teisme, tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju vežėjas (UAB L. LT, UAB) krovinio vežimo metu turėjo atitinkamą licenciją verstis krovinių vežimu už atlygį. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog byloje esantys duomenys paneigia, kad S. Š. pažeidė Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies bei Licencijavimo taisyklių 8 punkto nuostatų reikalavimus, tai yra, kad vykdė veiklą neturėdamas šiai veiklai reikalingos licencijos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. Š. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, požymių, dėl ko administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, pagal minėtą straipsnį jam nutraukta pagrįstai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į S. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus, pažymi, kad skundžiamo nutarimo 7 puslapio 4 pastraipoje bei 8 puslapio 1-2 eilutėse klaidingai nurodyta, jog pagal jau minėtą nuomos sutartį, B.-U. M., UAB išsinuomojo iš L. LT, UAB, transporto priemonę „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi iš tikrųjų minėtoje sutartyje nurodyta, jog tai L. LT, UAB išsinuomojo iš B.-U. M., UAB minėtą transporto priemonę. Kita vertus, ši techninė klaida šiuo atveju jokios įtakos skundžiamu nutarimu padarytoms išvadoms neturi, be to, apeliacinės instancijos teismas aukščiau jau aptarė tikrąsias nuomos sutarties sudarymo aplinkybes ir konstatavo, kad transporto priemonės „Mercedes-Benz 4140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir nuomotojas yra B.-U. M., UAB, o nuomininkas – L. LT, UAB.

Dėl S. Š. skirtos nuobaudos

15. Už ANK 425 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 60 € iki 120 €, o už ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo 900 € iki 2000 € ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1150 € iki 3500 €.

16. Skundžiamu nutarimu, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, turi žmoną, kuriai nustatytas nedarbingumas), bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), S. Š. už ANK 425 straipsnio 3 dalyje bei 459 straipsnio 6 dalyje numatytų nusižengimų padarymą paskirtos mažesnės baudos nei šių straipsnių sankcijose numatytos minimalios – atitinkamai 40 € ir 500 €, kurios, vadovaujantis ANK 38 straipsniu subendrintos ir galutinė bauda paskirta 500 €. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka, kad S. Š. būtų taikomos ANK nuostatos, numatančios galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti, kadangi, apeliantės manymu, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, ir tokių aplinkybių nekonstatavo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime.

17. Apygardos teismo vertinimu, skirdamas S. Š. nuobaudą pirmosios instancijos teismas bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, numatytų ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos, S. Š. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, prisipažino padaręs ANK 425 straipsnio 3 dalyje bei 459 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, savo noru nurodė jų padarymo aplinkybes, iš jo duotų paaiškinimų matyti, kad atsakomybės nevengė, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, apygardos teismui abejoti prisipažinimo nuoširdumu nėra jokio pagrindo. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad byloje neįžvelgiama išimtinių aplinkybių, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas ir skirti S. Š. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) nuostatos, leidžiančios asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba <...>, arba administracinės nuobaudos ar <...> neskirti, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam skiriama administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad S. Š. yra vedęs, jo sutuoktinei yra nustatytas tik 35 % darbingumo lygis, kad jis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimo padarymą ir apskritai administracine tvarka baustas tik vieną kartą 2015 metais, neteistas, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą. Pažymėtina, kad šeimyninės aplinkybės neabejotinai egzistavo ir administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio asmens nesustabdė. Tai, kad S. Š. anksčiau tik vieną kartą baustas administracine tvarka, neteistas, necharakterizuoja jo kaip išskirtinai pareigingo ir atsakingo asmens, kadangi kiekvienas asmuo privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir jų laikymasis nesuponuoja išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam skiriama administracinė nuobauda, naudai apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė. Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, svarstydamas dėl S. Š. skirtinos nuobaudos, visiškai neatsižvelgė į jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Pažymėtina, kad ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra vienas iš sunkesnių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu. Pažeidimai, važiuojant kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamas apkrovas, bendrą masę ar matmenis, yra pavojingi visuomenei, kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams, lemia sunkius eismo dalyvių kūno sužalojimus, daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, didelę turtinę žalą, kadangi yra gadinami keliai, kelio danga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla, kai važiuojama be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės didžiausia leidžiamoji varančiosios ašies apkrova viršyta net 8,6 t, o didžiausia leidžiamoji masė – net 16,4 t, tai yra ženkliai daugiau nei ANK 459 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatyti minimalūs dydžiai, kuriuos nustačius kyla atsakomybė pagal minėtą straipsnį. Taigi, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju S. Š. padarytų administracinių nusižengimų vertinti kaip mažareikšmių ar mažiau pavojingų taip pat negalima. O apylinkės teismo nurodoma aplinkybė, kad pažeidimus S. Š. padarė pasitikėdamas žmogumi, kuris krovė krovinį su ekskavatoriumi, ir tai, teismo vertinimu, galėjo įtakoti jo elgesį išvažiuoti su krovinio perkrova, nedaro jo veikos mažiau pavojinga ir negali būti vertinama kaip švelninanti S. Š. atsakomybę. Priešingai, tai rodo didesnį vairuotojo, turinčio didelį vairavimo stažą ir patirtį vežant krovinius sunkiasvore transporto priemone, neatsakingumą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas apylinkės teismas taikė nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas paskiriant S. Š. baudas sankcijų ribose ir galutinę baudą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

20. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą eismo saugumui ir visuomenei bei valstybės saugomiems interesams, pažeidėjo asmenybę ­– galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, turi šeimą, sutuoktinei dėl onkologinės ligos nustatytas dalinis darbingumas (35 %), taip pat į tai, kad nustatyta viena S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimus ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, kad S. Š. skirtinos minimalios ANK 425 straipsnio 3 dalies bei 459 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytos baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tokia nuobauda už kiekvieną iš padarytų nusižengimų yra laikytina proporcinga ir teisinga. Paskirtos baudos tarpusavyje bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-5926-817/2019 pakeisti:

už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 425 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti S. Š.60 € (šešiasdešimties eurų) baudą;

už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirti S. Š. 900 € (devynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir S. Š.paskirti galutinę 900 € (devynių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys