- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e1-2516-1123/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31914-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.52 val., Mėnulio g. 11, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 00:00 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jis jį įsigijo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iš V. J., tačiau nespėjo dar įregistruoti jo savo vardu Regitroje. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jis pateiks artimiausiu metu, gali ir elektroniniu paštu. Automobiliu jis pats naudojasi, turi vairavimo teisę, jo stažas apie 11 metų. 2022 m. rugpjūčio 21 d., vakare, būdamas svečiuose jis išgėrė apie 2-3 taures alaus. Jo nurodytas automobilis tą dieną buvo paliktas prie Centrinės universalinės parduotuvės, aikštelėje. Važiuoti savo automobiliu jis nesiruošė, bet nurodytą vakarą susipyko su savo drauge ir nusprendė važiuoti namo. Nuo nurodytos vietos, kur buvo paliktas automobilis, jis nuvažiavo link Pilaitės prospekto, kad važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant Pilaitės prospekte, vienoje vietoje, norėdamas aplenkti važiuojantį priekyje automobilį, neapskaičiavo greičio ir nesuvaldęs automobilio užvažiavo ir atsitrenkė į kelio bortą. Jis sustojo, išlipo iš savo automobilio ir neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, su kuo jis sutiko ir pasirašė neblaivumo nustatymo aktą. Jo automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, o jam įteiktas šaukimas apklausai. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi., sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda.
Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.52 val. patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu E. A., per radijo ryšį gautas pranešimas, kad Mėnulio g. 11, Vilniuje, važiuojantis automobilis į kažką atsitrenkė. Buvo nuvykta nurodytu adresu ir ant kelio šaligatvio buvo pastebėtas stovintis automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) šalia kurio buvo trys vyrai. Privažiavus ir paklausius vyrų kam priklauso automobilis „VW Passat“, du vyrai iškarto atsakė, kad nežino. Trečias vyras, kaip buvo nustatyta pagal asmens dokumentus, tai buvo E. M.. Jis pasakė, kad automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jį pirko pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ir kad automobilį vairavo jisai pats ir sukėlė eismo įvykį, tai yra važiuodamas Pilaitės prospektu nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio išvažiavo į skiriamąją juostą, ją pravažiavo, po ko atsitrenkė į kelio bortą, kurį apgadino. Taip pat buvo apgadinti automobilio ratai. Paklausius E. M. ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis patvirtino, kad vartojo alų. Pasiūlius E. M. pasitikrinti blaivumą, jis geranoriškai sutiko. Apie 00.00 val, po pirmojo putimo į alkotesterį E. M. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Maždaug po 15 minučių, po antrojo putimo į alkotesterį E. M. buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Dėl eismo įvykio buvo pradėtas administracinė teisena. dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ikiteisminis tyrimas, E. M. buvo įteiktas šaukimas į komisariatą, jo automobilis pervežtas į saugojimo aikštelę. Tyrimo metu pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazę nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tačiau 2022 m. rugpjūčio 24 d. įtariamasis E. M. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė 2022 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuotrauką, sutartyje yra nurodyta, kad E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
VšĮ „Emprekis“ 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, automobilio „VW Passat Variant 2.0 TDI“ kaina Lietuvoje su PVM 3250, 00 eur.
2022 m. rugpjūčio 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad E. M. atliktas tikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0135, pirminio tikrinimo – 2022 m. rugpjūčio 22 d. 00:00:18 val. metu nustatyta 1,67 promilių, antrojo tikrinimo – 2022 m. rugpjūčio 22 d., 00:18:57 val. metu nustatyta 1,73 promilių. E. M. tikrinimo rezultatus patvirtino savo parašu.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad E. M., 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.52 val., Mėnulio g. 11, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 00:00 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. M. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, E. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 00:00 val. policijos pareigūnai jo iškvėptame ore nustatė 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tai, kad E. M. vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,67 promilių girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis E. M. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio baustas administracine tvarka.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, E. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis E. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad E. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas. Tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga E. M. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu E. M. nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, E. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 23 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, priklauso E. M., tai patvirtino ir kaltinamasis jo apklausos metu.
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 3250 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. M. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis E. M. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. M. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – E. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. M. paskirti 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. M. konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – E. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti E. M., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.