- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-62-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01176-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Jurgita Kolyčienė, Stasys Lemežis
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Marius Monkevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį išteisinta, jai nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje;
R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. ir V. S., veikdami kartu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
2016 m. rugsėjo 2 d., tarp 9.30 val. ir 12.50 val., R. M. veikdamas bendrai su V. S., Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, paėmęs iš V. S. 80 eurų, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 80 eurų įgijo pakuotę su 9,902 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,054 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00550 g, ir šį didelį narkotinių medžiagų kiekį laikė, kol perdavė V. S., kuri šias narkotines medžiagas įsidėjo į piniginę ir gabeno iš Vilniaus į Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., bei laikė prie savęs iki 15.20 val., kuomet asmens kratos metu, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Elektrėnuose, Draugystės g. 32, šis didelis narkotinių medžiagų kiekis buvo pas ją rastas ir paimtas.
Šiais savo veiksmais R. M. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje perrašė kaltinamajame akte klaidingai suformuluotą kaltinimą ir konstatavo, kad R. M. ir V. S. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent:
2016 m. rugsėjo 2 d., tarp 9.30 val. ir 12.50 val., R. M. veikdamas bendrai su V. S., Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, paėmęs iš V. S. 80 eurų, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 80 eurų įgijo pakuotę su 9,902 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,054 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00550 g, ir šį didelį narkotinių medžiagų kiekį laikė, kol perdavė V. S., kuri šias narkotines medžiagas įsidėjo į piniginę ir, turėdama tikslą narkotines medžiagas duoti dozėmis tam pačiam R. M., gabeno iš Vilniaus į Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., bei laikė prie savęs iki 15.20 val., kuomet asmens kratos metu, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Elektrėnuose, Draugystės g. 32, šis didelis narkotinių medžiagų kiekis buvo pas ją rastas ir paimtas. Tokiu būdu R. M. neteisėtai įgijo, laikė ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o V. S. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų.
Šiais savo veiksmais R. M. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Be to, Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu V. S. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisino, jai nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, kadangi V. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – kaltės, t. y. byloje nėra patikimų duomenų, jog ji suvokė, kad medžiagos, kurias jai perdavė R. M., yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis. Be to, teismas R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos savo reikmėms, t. y. neturėdamas tikslo jas platinti.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Mindaugas Jancevičius prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. S. pripažinti kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Taip pat prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pakeisti: R. M. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 metus laisvės atėmimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nusikalstamas veikas kvalifikavo ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius ir dalis, kuriuos reikėjo pritaikyti. Taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes; dalies teismo išvadų nepatvirtina išnagrinėti įrodymai; byloje esant prieštaringiems parodymams, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus; be to, nuosprendyje išdėstytose išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras mano, kad teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei kitą bylos medžiagą, rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais, kuriais jie grindė savo gynybinę versiją. Be to, jų parodymų nesiejo su kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad V. S. ir R. M. įvykdė nusikalstamą veiką, atitinkančią jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat teismas teisingai nustatęs faktines aplinkybes, padarė klaidingas išvadas, kurios prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms.
Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus parodė, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, jas įsigijo tik savo poreikiams tenkinti, t. y. ginčijo narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iš R. M. pateikto kaltinimo matyti, kad jam ir buvo inkriminuotas didelio kiekio narkotinių medžiagų perdavimas V. S., be tikslo jas platinti. BK 260 straipsnio dispozicija yra alternatyvi. Konkrečiu atveju sąvoka „ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas“ nereikalauja tikslo platinti. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kadangi BK 260 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas arba kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui (kasacinės nutartys Nr.2K-426/2009, 2K-516/2011 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos vertinimui neturi. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnius svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas.
Prokuroras pažymi, kad V. S. 2016 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu parodė, kad ji pati paėmė iš R. M. miltelius ir nutarė jam duoti juos dalimis, kad jis nesuvartotų visko labai greitai. Be to, V. S. veika – narkotinės medžiagos perdavimas vartojimui R. M., neturėjo būti vienkartinė, o nuolatinė, sisteminga, ilgalaikė.
Prokuroras teigia, kad aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra: tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas ir nori taip veikti; tikslas - šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. S., neįsigilino į visą bylos medžiagą, nesiaiškino, ar tarp kaltinimo pateiktų įrodymų yra tarpusavio ryšys. Teismo išvada dėl išteisintosios kaltės turėjo būti pagrįsta ne tik ją teisinančių, bet ir kaltinančių įrodymų analize. Išvadą, ar kaltinamieji suprato, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, buvo galima daryti tik išanalizavus ir įvertinus įrodymų visumą.
2016 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(429S)-IS 1-4716 nurodyta, kad ant metalinio kamštelio, 2016 m. rugsėjo 2 d. rasto pas R. M., vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakai. Atsižvelgiant į tai, šios medžiagos sudėtis rodo, kad R. M. tą pačią dieną vartojo analogišką medžiagą, kurią vėliau įgijo ir perdavė V. S. bei kuri pas ją buvo rasta ir išimta. Todėl R. M. parodymai, kad prieš tai jis čigonų tabore pirko ir suvartojo heroiną, vertintini kritiškai, kadangi specialistų išvados patvirtina, jog be heroino rasti ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakai, t. y. tos medžiagos, kuri ir sudarė didelį kiekį narkotinės medžiagos.
Taip pat narkotinė medžiaga, kuri rasta ir išimta pas V. S., buvo miltelių pavidalu (ne tabletėmis) ir ji pirkta iš nenustatyto asmens, o ne vaistinėje ar kitoje oficialioje prekybos vietoje, ką matė ir pati V. S., todėl ji negalėjo manyti, kad R. M. įgijo ir jai perdavė vaistus.
Prokuroras pažymi, kad teismas rėmėsi tik V. S. teisinančiais įrodymais, tačiau parodymų, kurie parodo jos tyčią, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, teismas R. M. parodymus įvertino kaip patvirtinančius V. S. parodymus, kad ji manė, jog tai vaistai. Tačiau teismas nevertinio 2016 m. rugsėjo 2 d. R. M. parodymų, kad V. S. jam anksčiau ne kartą yra davusi „čekių“, kuriuose galimai buvo heroinas. Be to, R. M. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne kartą, tarp jų atlikta akistata, o R. M. parodymai yra prieštaringi. Pirmų apklausų metu jis neigė savo kaltę, nurodydamas, kad apie pas V. S. rastus miltelius nieko nežino. 2016 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu jis parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį jis V. S. pasakė, kad jam reiktų vaistų - metadono. 2016 m. rugsėjo 2 d. jam paskambino V. S. ir jie susitiko stotyje. Kai grįžo į Semeliškes, jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pas jį rado kamštelį, kuriame kaitino ir suvartojo narkotikus. Ką surado pas V. S., nežino. Vėliau sužinojo, kad pas ją surado metadono, baltų miltelių pavidalu.
2016 m. rugsėjo 24 d. apklausos metu V. S. kaltę pripažino pilnai. Be to, parodė, kad ji paėmė iš R. M. miltelius ir nutarė jam duoti dalimis, kad jis nesuvartotų visko labai greitai. Suprato, kad R. M. įgijo greičiausiai narkotines medžiagas. 2017 m. birželio 28 d. apklausos metu V. S. taip pat kaltę pripažino pilnai. Akistatos metu ji parodė, jog galvojo, kad metadonas ir yra narkotikai. Prokuroras pažymi, kad V. S. šioje byloje buvo apklausta tris kartus. Visų apklausų metu ji davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino akistatos su R. M. metu. Ji parodė, kad ne tik suprato, jog R. M. įgijo ir jai davė palaikyti narkotinę medžiagą, bet ją įvardijo, nurodydama, kad tai metadonas.
Prokuroras teigia, kad nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad R. M. nesuprato ir negalėjo suprasti, jog įgijo ir V. S. perdavė didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nors R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi, tačiau šioje dalyje jais rėmėsi ir teismas. 2016 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu R. M. parodė, kad per čigonų taboro klientus išsiaiškino, kad V. S. jam buvo nupirkusi metadono, baltų miltelių pavidale. Metadoną jis vartojo ir anksčiau vietoj narkotinių medžiagų. Sausas metadonas vartojamas taip pat kaip ir heroinas - susileidžiant. Vienos dozės užtenka visai dienai. 10 gramų metadono užtenka beveik mėnesiui. Tokiu būdu iš šių parodymų matyti, jog 10 gramų sudaro apie 30 dozių, kas suponuoja išvadą, kad R. M. suvokė, jog narkotinės medžiagos kiekis yra didelis. Dėl didelio kiekio suvokimo R. M. parodė ir bylą nagrinėjant teisme, nes klausė kam tiek daug, jam atsakė, kad tai norma, nuo kurios turi „nulipti“ nuo narkotikų. Be to, R. M. turi gausią kriminalinę patirtį, jis buvo teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ilgą laiką vartoja narkotines medžiagas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis žino narkotinių medžiagų rūšis bei kiekius.
Taip pat V. S. parodė, kad ji paėmė iš R. M. tas medžiagas dėl to, kad jas jam duotų dozėmis. Tai ne vienkartinis, o sistemingas narkotinių medžiagų perdavimas, kas rodo, kad bendrais bruožais ji suprato, kad tai didelis kiekis narkotinės medžiagos. O kad tai yra narkotinė medžiaga, ji ne kartą patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo ir akistatos su R. M. metu. Juolab, kad nustatant tyčią dėl disponavimo dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, pakanka to, kad asmuo bendrais bruožais suvokė ir numanė narkotinių medžiagų savybes ir kiekius.
Prokuroras pažymi, kad metadonas taipogi yra narkotinė medžiaga, dėl kurios neteisėto disponavimo atsiranda baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 260 straipsnio atitinkamose dalyse. Juolab, kad ši medžiaga vaistinėse neparduodama.
Jeigu teismas manys, kad byloje neįrodyta išteisintosios V. S. bei nuteistojo R. M. nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, motyvuojant, kad pastarieji nesuprato bei galėjo nesuprasti didelio kiekio narkotinių medžiagų perdavimo R. M. atveju bei narkotinės medžiagos neteisėto įgijimo, turint tikslą jas platinti V. S. atveju, tai šiuo atveju yra akivaizdūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, numatyti požymiai, kurių pirmosios instancijos teismas nesvarstė bei nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintoji V. S. ir jos gynėjas bei nuteistasis R. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis dėl V. S. išteisinimo naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir pašalinti jame keliamas abejones, atlikusi išsamų byloje surinktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje byloje nustatytas aplinkybes, surinktus faktinius duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – kaltės, nes ji neva nesuvokė, kad buvo įgytos narkotinės medžiagos bei koks jų kiekis, bei sprendžia, kad V. S. veiksmuose yra visi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje V. S. kaltės nepripažino ir nurodė, kad R. M. jai tikrai padavė maišelį su milteliais, tačiau ji galvojo, kad tai buvo vaistai. Teigė, kad R. M. pas ją gyveno du mėnesius, o apie tai, kad vartoja narkotikus jai pasakė neseniai. Jis skundėsi sveikata, todėl ji jam duodavo analginą. Paskutiniu metu R. M. pasakė, kad pažįsta vieną žmogų, kuris jam gali padėti ir paprašė pinigų vaistams. Vilniuje lombarde ji užstatė auskarus, už kuriuos gavo 100 eurų, iš kurių 80 eurų davė R. M.. Žmogaus, kuris jam pardavė vaistus, nematė. Kai R. M. atbėgo nusipirkęs vaistus, jie nubėgo į autobusą. Kai jis sugrįžo pasakė, kad „paėmė“ ir įsidėjo vaistus į kišenę. Trakuose jie nuėjo į turgų, kur apsipirko ir tada R. M. jos paprašė palaikyti miltelius, nes jis turėjo krepšius su produktais, ir įdėjo miltelius į jos piniginę. Kadangi jau stovėjo autobusas, jie nubėgo į autobusą. Kai privažinėjo prie namų, pamatė policiją, kuri juos sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Ji nematė, kad jis vartotų ką nors būdamas jos namuose. Ji nesakė, kad dalins tuos miltelius. R. M. jai padavė ir ji padėjo miltelius be sąlygų, be tikslo jam tuos miltelius dalinti. Nežinojo, kad tai narkotinė medžiaga. R. M. jai padavė vaistus ir pasakė, kad jis pats save gydys (t. 3, b. l. 10).
2016 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu V. S. parodė, kad R. pažįsta maždaug nuo 2016 m. kovo mėn. Sužinojo, kad jis yra geras meistras, todėl pakvietė remontuoti savo namus. Už darbą mokėdavo apie 20-30 eurų už dieną. Kad R. vartoja narkotines medžiagas ar yra nuo jų priklausomas, nežinojo. Ji niekada nematė, kad jis vartotų narkotines medžiagas. Ji savais reikalais vyko į Vilnių. Vilniuje paskambino R. paklausti, kada jis atvyks dirbti. Jis atsakė, kad šiandien. Kai jam pasakė, kad ji yra Vilniaus stotyje, jis paprašė palaukti. Jai jau sėdint autobuse, atbėgo R.. Trakuose su R. nuėjo į turgų. Atsiskaitinėjant už prekes ir rankose laikant prasegtą piniginę, R. jai į piniginę įmetė maišelį su milteliais, pasakė, kad tai vaistai, ir ji užsegė piniginę. Semeliškėse juos sulaikė policija. Narkotinių medžiagų ji nepirko, o paketėlis su milteliais priklauso R. (t. 2, b. l. 136-137).
Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. R. M. jai padėjo namų ruošoje ir pas ją gyveno. Vėliau ji sužinojo, kad R. yra narkomanas. Tačiau R. jai sakė, kad nori mesti vartoti ir minėjo, kad yra kažkokie vaistai, kurie padeda atsisakyti priklausomybės. Sakė, kad Vilniuje turi pažįstamą, kuris gali jų gauti. 2016 m. rugsėjo 1 d. R. išvažiavo į Vilnių susitikti su tuo žmogumi, o ji 2016 m. rugsėjo 2 d. važiavo į Vilnių tam, kad R. duotų pinigų kažkokiems vaistams ar milteliams įsigyti. Ji Vilniaus autobusų stoties lombarde užstatė auksinius auskarus, už kuriuos gavo 100 eurų. Tada paskambino R. ir pasakė, kad turi pinigus. R. su jai nepažįstamu vyriškiu atvažiavo prie jos. Ji R. padavė 80 eurų. Jie abu nuėjo šiek tiek į šalį ir R. atsinešė maišelį su baltos spalvos milteliais. Ji iš R. šiuos miltelius paėmė ir nutarė jam duoti dalimis, kad nesuvartotų visko labai greitai. Ji suprato, kad R. iš šio žmogaus įsigijo, greičiausiai, narkotines medžiagas. Kai grįžo iš Vilniaus į Semeliškes, ją ir R. sulaikė policijos pareigūnai. Pas ją rankinėje rado miltelius, kuriuos Vilniuje paėmė iš R.. Ji žinojo, kad tai narkotikai, bet nežinojo kokie (t. 2, b. l. 141-142).
2016 m. rugsėjo 16 d. akistatos tarp R. M. ir V. S. metu, V. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. atvyko į Vilnių užstatyti auksinius auskarus, o gautus pinigus ruošėsi duoti R., kuris ketino pirkti narkotikus. Už auskarus gavo 100 eurų, paskambino R. ir pasakė, kad yra stotyje ir turi pinigus. R. atvažiavo su jai nepažįstamu vyriškiu. Susitiko stotyje, R. davė 80 eurų ir jis su tuo vyriškiu pasitraukė apie 100 metrų. Tada R. priėjo prie jos ir paprašė, kad ji paimtų maišelį. Kai paėmė matė, kad maišelyje yra baltos spalvos milteliai, įtarė, kad tai narkotikai. Tuos miltelius paėmė tam, kad juos parvežtų į namus ir R. duoti dozėmis, kai jis paprašys. R. M. patvirtino V. S. parodymus, sakydamas, kad buvo būtent taip, kaip nurodė V.. Patikslino, kad už V. duotus pinigus jis įsigijo ne narkotikus, o metadoną. V. paprašė, kad tuos vaistus duotų dozėmis, kai jam bus būtina. Kaip vartoti metadoną, jis žino, palaipsniui mažinant dozes, galima nulipti nuo adatos. V. sakė, kad paketėlyje yra vaistai, nes V. jam narkotikų į Semeliškes vežtis neleisdavo. V. S. nurodė, kad ji galvojo, kad metadonas ir yra narkotikai (t. 2, b. l. 147-149).
2017 m. birželio 28 d. apklausos metu V. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, laikosi paskutinės apklausos metu duotų parodymų (t. 2, b. l. 155).
Teisiamajame posėdyje R. M. parodė, kad 2016 metais susitiko su V. S. Vilniaus autobusų stotyje, iš jos paėmė 80 eurų ir įsigijo narkotinės medžiagos, nors galvojo, kad tai vaistai. Po to jie nuvažiavo į Trakus, apsipirko maisto, jis laikė krepšius rankose, todėl miltelius padavė palaikyti V. S.. Kai atvažiavo autobusas jis buvo pamiršęs, kad miltelius turi V. S.. Teigė, kad su V. S. jie seniai pažįstami, jis pas ją namą remontavo. Kai jis buvo Vilniuje, V. S. jam paskambino ir pasakė, kad ji turi pinigų, už kuriuos jis galėtų nusipirkti vaistų. Jis jai buvo sakęs, kad yra narkomanas ir nori atprasti nuo narkotikų, o tam reikalingi pinigai vaistams pirkti. Stotyje jis susitiko su žmogumi, kurio nepažįsta, ir už 80 eurų nusipirko baltos spalvos miltelių. Nurodė, kad narkotinė medžiaga – heroinas, yra rudos, geltonos spalvos, o šie milteliai buvo baltos, todėl jis galvojo, kad tai vaistai, jei būtų žinojęs, kad tai narkotinė medžiaga - nebūtų ėmęs. Narkotines medžiagas jis vartoja jau 22 metus, prieš tai nebandė gydytis. Tas žmogus pasakė, kad tai yra vaistai, kuriuos reikia naudoti per švirkštą ir po truputį mažinti dozes, per mėnesį jis turi atprasti nuo narkotikų. Kai gavo miltelius, jis su V. S. nuėjo į autobusų stotį ir nuvažiavo į Trakus. Tuo metu milteliai buvo pas jį. Trakuose turguje jie nusipirko maisto produktų ir kadangi jis rankose laikė du krepšius su maistu, tai paprašė V. S. palaikyti narkotikus kol jis viską sudės. Galėjo maišelį į kišenę įsidėti, bet laikė rankoje. Kai grįžo į Semeliškes, prie jų priėjo vyrai ir jį su V. įsodino į skirtingus automobilius bei nuvežė į policijos komisariatą. Narkotikus jis pirko savo reikmėms, įsigijo sau, o ne platinti. Teigė, kad jį V. S. bardavo už narkotikų vartojimą (t. 3, b. l. 9).
2016 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu R. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. jis lankėsi tabore, nes yra narkomanas, narkotines medžiagas vartoja 23 metus, per dieną jam reikia 3-4 heroino dozių. Tabore įsigijo dvi dozes heroino. V. yra sakęs, kad vartoja narkotikus. Vieną įsigytą dozę suvartojo iš karto tabore. Sulaukė V. skambučio, ji sakė, kad šiuo metu yra Vilniuje ir vyks į Semeliškes. Tuomet jis iš taboro nuvyko į Vilniaus autobusų stotį, su V. susitiko autobuse Vilnius - Trakai. Likusią heroino dozę susileido autobuse. Trakuose su V. nuėjo į turgų, kur pirko maisto. Apie narkotines medžiagas su V. nebuvo jokios kalbos. Tuomet autobusu su V. nuvyko į Semeliškes, kur išlipus iš autobuso juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis nustebo, kokiu pagrindu sulaiko, pareigūnas klausė, ar turi narkotikų. Jis neturėjo. Jam nieko nėra žinoma apie paketėlį su milteliais, rastais pas V. piniginėje. Ji jam nieko neminėjo, kad turi paketėlį su milteliais. Nuo 2016 m. pavasario dirba pas V., ji jam du kartus yra davusi „čekių“, nežino, kas ten buvo, heroinas ar kokie vaistai, bet jam pagerėjo. V. jam davė tuos „čekius“, nes jis jai skundėsi, kad jaučiasi blogai, jam reikia narkotikų, nes kitu atveju vyks į Vilnių. Tuos kelis „čekius“ V. jam davė neatlygintinai, suvartojo susileisdamas. Neatsimena kada V. davė tuos „čekius“, bet buvo nustebęs, iš kur ji jų turi. Paketo su milteliais, rasto pas V., jis nesigijo, jo nevežė ir nieko apie jį nežino. Narkotinių medžiagų nepardavinėja, neplatina, tik vartoja. Nežino, koks kiekis rastas pas V.. Gal ji jam pirko tas medžiagas, kad jis pas ją nuolat dirbtų ir nelakstytų nuolat į taborą. Vienas „čekis“ kainuoja 6 eurus (t. 2, b. l. 33-34).
2016 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad V. sužinojo, kad jis narkomanas. Pas V. į namus narkotikų niekada nesiveža. Narkotikus (heroiną) įsigydavo Vilniuje čigonų tabore ir vietoje suvartodavo. 2016 m. maždaug rugpjūčio mėn. su V. pradėjo kalbėti, kad jam reiktų mesti vartoti narkotikus. V. žadėjo padėti, sakė, kad yra kažkokių vaistų, kurie pakeičia narkotikus ir nebūna taip sunku, laikui bėgant galima pradėti naują gyvenimą. V. pasakė, kad jam reikia metadono. V. pažadėjo jam jo gauti ir duoti, kad jis galėtų pas ją normaliai dirbti. 2016 m. rugsėjo 2 d. jis buvo Vilniuje čigonų tabore ir ten įsigijo dozę heroino, vietoje suvartojo susileisdamas. Jam dar būnant tabore paskambino V. ir pasakė, kad atvažiuotų dirbti, klausė ar jis toli nuo Vilniaus autobusų stoties, jis pasakė, kad bus po pusvalandžio, ji atsakė, kad dar spės į autobusą. Atvažiavo į stotį ir autobuse susitiko V.. V. pasakė, kad viskas gerai, ir jis suprato, kad V. jam yra nupirkusi, bet nežinojo, kokius vaistus. Narkotikų V. jam niekada nepirkusi ir buvo sakiusi, kad nesugalvotų pas ją vežtis į namus. Trakų turguje apsipirko ir nuvažiavo į Semeliškes. Tik išlipus iš autobuso juos sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai pas jį surado metalinį kamštelį, kuriame kaitina narkotikus ir švirkštą. Ką surado pas V. - nežino. Čigonų tabore išsiaiškino, kad V. jam buvo nupirkusi sauso metadono, baltų miltelių pavidale. Metadoną jis vartojo ir anksčiau, vietoje narkotinių medžiagų. Sausas metadonas vartojamas taip pat, kaip ir heroinas. Vienos dozės užtenka viena dienai. 10 g metadono užtenka beveik mėnesiui (t. 2, b. l. 40).
2017 m. birželio 28 d. apklausos metu R. M. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta pilnai. 2016 m. rugsėjo 2 d. jie su V. susiskambino ir susitiko Vilniaus autobusų stotyje, ji jam davė 80 eurų, kad nupirktų „vaistų“, kad būtų lengviau ir galėtų dirbti. Jis buvo priklausomas nuo narkotikų ir jam tų „vaistų“ reikėjo, kad palengvėtų. Jis nupirko 10 g miltelių ir juos padavė V., kuri jo laukė autobusų stotyje už kokių 100 metrų, tačiau pačio pirkimo veiksmo nematė. Nupirkęs miltelius juos padavė V., kad jų nepamestų, o ji turėjo rankinę ir į ją įsidėjo maišelį su milteliais. Susitarė, kad kai grįš į Semeliškes, V. jam duos miltelių, kai jam reikės. Autobusu grįžo į Semeliškes, kur jų jau laukė pareigūnai ir pas V. rado miltelius (t. 2, b. l. 44-45).
2016 m. rugsėjo 2 d. R. M. asmens kratos metu jo kuprinėje buvo rastas butelio kamštelis apjuostas viela su jame esančiu vatos gabalėliu ir vienas švirkštas su adata (t. 2, b. l. 2).
2016 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4295)-IS1-4716 nurodyta, kad ant metalinio kamštelio, 2016 m. rugsėjo 2 d. rasto pas R. M., vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakai (t. 2, b. l. 17-18).
2016 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. T-N 2357/2016(01) nustatyta, kad R. M. šlapime rasta morfino ir defenhidramino. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (t. 2, b. l. 20).
2016 m. rugsėjo 2 d. V. S. asmens krata metu jos piniginėje buvo rastas maišelis su baltos spalvos milteliais (t. 2, b. l. 83-87).
2016 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. 140-(4295)-IS1-4706 nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, 2016 m. rugsėjo 2 d. rastų ir paimtų V. S. rankinėje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,054 g ir narkotinė medžiaga – karfentanilis (t. 2, b. l. 97-99).
2017 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(750)-IS1-2138 nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, 2016 m. rugsėjo 2 d. rastų ir paimtų V. S. rankinėje, sudėtyje yra 0,00550 g narkotinės medžiagos - karfentanilio (t. 2, b. l. 110-111).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, kad V. S. žinojo, jog R. M. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nepavartojus narkotikų jis jausdavosi blogai, todėl ji jam duodavo vaistų, kaip pati juos įvardijo – analgino. Be to, R. M. 2016 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu parodė, kad V. S. jam anksčiau du kartus davė „čekių“, kuriuose galimai buvo heroinas, nes jis skundėsi, jog jam bloga, reikia narkotikų, kuriuos susileidus jam pagerėjo.
Taip pat iš V. S. ir R. M. parodymų matyti, jog V. S. nepatiko dažni R. M. važinėjimai į Vilnių, kadangi ji norėjo, kad jis nepertraukiamai dirbtų remontuodamas jos namą. Todėl 2016 m. rugsėjo 2 d. V. S. nuvažiavo į Vilnių tam, kad R. M. duotų pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Ji Vilniaus autobusų stoties lombarde užstatė auksinius auskarus, už kuriuos gavo 100 eurų. Tada paskambino R. M. ir pasakė, kad turi pinigus. R. M. su jai nepažįstamu vyriškiu atvažiavo į Vilniaus autobusų stotį. Tuomet ji R. M. padavė 80 eurų, už kuriuos jis iš nepažįstamo vyriškio įgijo narkotinių medžiagų bei perdavė V. S., kuri jas įsidėjo į piniginę. Po ko jie abu važiavo į Semeliškes, kur juos sulaikė policijos pareigūnai bei atlikę kratą rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. ir R. M., veikdami kartu, siejami vieningos tyčios, įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos.
Nors V. S. ir R. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme parodė, kad neturėjo tikslo įgyti narkotinių medžiagų, o ketino įgyti vaistų – metadono, tačiau šią versiją teisėjų kolegija laiko gynybine jų pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad V. S. žinojo, kad R. M. yra narkomanas, ir suprato, jog iš jai nepažįstamo vyriškio jis įgijo narkotines medžiagas, kadangi ji pati tai patvirtino 2016 m. rugsėjo 14 d. apklausos ir 2016 m. rugsėjo 16 d. akistatos metu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad metadonas taip pat yra narkotinė medžiaga ir už jo įgijimą, laikymą ir gabenimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Pažymėtina, kad tiek BK 259 straipsnyje 1 dalyje, tiek 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.
Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014, 2K-155-693/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kadangi daugiau nei 20 metų vartojo narkotikus, prieš tai niekada nesigydė nuo priklausomybės. Be to, jis buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ar apsvaigimą nuo jų. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma patvirtina, kad R. M. dalyvauti farmakoterapijoje metadonu pradėjo tik nuo 2016 m. gruodžio 19 d., t. y. jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo.
Šios bylos kontekste svarbią reikšmę turi tai, kokius ketinimus ateityje dėl draudžiamų medžiagų disponavimo turėjo kaltininkai jų įgijimo metu. Veikos padarymo metu V. S. ir R. M. siejo vieningas tikslas, t. y. įgyti didesnį kiekį narkotinės medžiagos, kuri bus laikoma pas V. S., o R. M. prireikus, ji jam duos nedidelį jos kiekį. Šią aplinkybę viso proceso metu patvirtino abu kaltininkai. Kadangi juos siejo vieninga tyčia, jie bendrais veiksmais įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, kurios buvo skirtos R. M. reikmėms, teisėjų kolegija, nepritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad jos buvo skirtos platinimui. Juolab, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. R. M. asmens kratos metu jo kuprinėje buvo rastas butelio kamštelis apjuostas viela su jame esančiu vatos gabalėliu ir vienas švirkštas su adata. 2016 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada nustatyta, kad ant metalinio kamštelio vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakai, o 2016 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada nustatyta, kad R. M. šlapime rastos narkotinės medžiagos. Iš šių specialistų išvadų matyti, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo dieną jau buvo pavartojęs jų abiejų įgytos narkotinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. ir R. M. veikoje nenustatytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ jų įgytas, laikytas ir gabentas narkotines medžiagas kitiems asmenims, kadangi jos buvo skirtos R. M. reikmėms, t. y. jis pats būtų jas suvartojęs.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. ir V. S. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas – 9,902 g gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,054 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00550 g. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, šis narkotinių medžiagų kiekis laikytinas dideliu, todėl R. M. ir V. S. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai buvo informuoti, kad kaltinamųjų veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S., veikdama kartu su R. M., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
2016 m. rugsėjo 2 d., tarp 9.30 val. ir 12.50 val., R. M., veikdamas bendrai su V. S., Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, paėmęs iš V. S. 80 eurų, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 80 eurų įgijo pakuotę su 9,902 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,054 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00550 g, ir šį didelį narkotinių medžiagų kiekį laikė, kol perdavė V. S., kuri šias narkotines medžiagas įsidėjo į piniginę ir gabeno iš Vilniaus į Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., bei laikė prie savęs iki 15.20 val., kuomet asmens kratos metu, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Elektrėnuose, Draugystės g. 32, šis didelis narkotinių medžiagų kiekis buvo pas ją rastas ir paimtas.
Šiais savo veiksmais R. M. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dėl V. S. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jos padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, ne kartą bausta administracine tvarka, našlė, turi šešis pilnamečius vaikus, niekur nedirba, byloje nėra duomenų, jog ji gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą. V. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, V. S. asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslai bus pasiekti jai paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę – baudą, kurios dydis nustatomas artimas sankcijos minimumui.
V. S. nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. vasario 16 d. buvo suimta (t. 2, b. l. 118, 125), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomoji kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismui R. M. paskirtos bausmės rūšimi, jos dydžiu ir motyvais, todėl šioje dalyje nuosprendžio nekeičia, tačiau į bausmės laiką jam nebuvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. R. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. 15.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 3 d. 09.03 val. (1 dieną, t. 2, b. l. 24, 25-26), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, jam į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. (15 dienų), vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę V. S. nustatyti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą. Paskirtos baudos sumokėjimo terminą nustatyti šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
V. S. išaiškinti, kad paskirtą baudą reikia per šešis mėnesius sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą būtina pateikti Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinei. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. M. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d. (1 dieną).
Kitą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.