Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1619-1133/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-22
Bylos Nr.
1-1619-1133/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Nukentėjusysis
M. T., V. L.
Kaltinamasis
E. M.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1619-1133/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38531-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Violetai Makevičienei, Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Rasai Šimonei,nukentėjusiesiems M. T. (M. T.), V. L.,kaltinamajam E. M. ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 m. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio m. gruodžio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį subendrinta vienų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. 2020 m. lapkričio 10 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2021 m. spalio 25 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – lauke prie namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikydamas moralės ir elgesio normų, įžūliu elgesiu, agresyviais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiųjų M. T. ir V. L. poilsį bei ramybę o būtent, E. M. be jokios priežasties prikibo prie lauke buvusio nukentėjusiojo M. T., keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino jį sumušti, provokavo muštynėms. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. M. 2021 m. spalio 25 d., apie 13 val., būdamas bendro naudojimo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo V. L. buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, laikydamas butelį rankoje, daužė ir spardė nukentėjusiojo V. L. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino V. L., sakydamas, kad „aš tave papjausiu, tave užmušiu“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 25 d. 11 val. susiskambino su savo sugyventine. Labai susipyko dėl vaiko, kuris serga autizmu. Jam sukilo emocijos, todėl nuėjo nusipirkti alkoholio. Nusipirko brendžio, atsisėdo ant suoliuko ir gėrė. Po to, eidamas link namų, pamatė M. su draugu. Norėjo su jais pabendrauti ir prie jų priėjo. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jie sakė, kad jis (kaltinamasis) girtas, kad eitų iš ten. Konfliktas vyko su M. draugu, o pats M. gynė draugą. Tuo metu V. L. stovėjo netoli jų ir klausė, ko jis (kaltinamasis) kabinėjasi prie kaimynų. Jis nelabai pamena ką atsakė, pasakė kažką panašaus, kad nesikištų kur nereikia. Tada jis atsisėdo prie įėjimo, visi kiti išėjo. Tada jis nuėjo pas V. L. paprašyti neskambinti jo motinai ir nesakyti, kad jis išgėrinėja, nes pastarasis ne kartą skambino. Jo motina senyvo amžiaus. Jis susipainiojo ir paskambino ir į (duomenys neskelbtini) butą, ir į (duomenys neskelbtini) butą. Gali būti, kad spyrė į duris, bet nepamena. Buvo girtas, tad paskambino į abejas duris. Tuo metu duris atidarė V. L. ir pradėjo jį filmuoti. Jis (kaltinamasis) buvo labai susijaudinęs dėl vaiko, emocionalus ir pradėjo necenzūriškai kalbėti. Gal ir pasakė „užversiu“. Buvo ir alkoholio poveikis, tačiau labiau emocijos jį paveikė. Jeigu būtų blaivus taip nebūtų pasielgęs. Galėjo grasinti M. T., bet nelabai pamena, nes daugiau su jo draugu bendravo, tačiau necenzūriniai žodžiai buvo skirti tiek M. T., tiek jo draugui. Keikėsi, nes viskas vyko dėl emocijų.

Išgėrė pusę 0,7 l butelio 40 laipsnių stiprumo alkoholio. Pats nežino kodėl provokavo M., galbūt dėl to, kad šis nenorėjo su juo bendrauti. Tačiau nepamena kuo pasireiškė jo provokavimas. Nebuvo muštynių. Gali būti, kad grasino M., kad užmuš, bet to nepamena. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra priklausomas, o šiuo metu tris kartus per savaitę lanko anoniminių alkoholikų grupes. Anoniminių alkoholikų susirinkimų lankymas jam labai padeda. Suprato, kad būdamas neblaivus pridaro problemų, todėl sutinka, jeigu būtų skirtas jam įpareigojimas gydytis turimą priklausomybę. Sutinka, kad V. L. dėl jo elgesio patyrė neturtinę žalą, tačiau mano, jog civilinio ieškinio suma yra per didelė. Sutinka, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, bet nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, nes jo pajamos per mažos. Lankys vairuotojų kursus kroviniams vežti, kad galėtų išlaikyti sergantį vaiką.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajam posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (BPK 20 straipsnis).

Nukentėjusysis V. L. 2021 m. spalio 26 d. pateikė pareiškimą dėl chuliganiškų E. M. veiksmų 2021 m. spalio 25 d. (t. 1; b. l. 3-5, 6-7).

Nukentėjusysis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 25 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) garsiai grojo muzika. Nebegalėjo klausyti tokios trankios muzikos, todėl išėjo iš namų. Pirmo buto kaimynai tuo metu tvarkėsi kieme esančius želdinius. Jie buvo dviese, pagyvenę žmonės, jų vardų nežino. Jie taip pat skundėsi, dėl kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto keliamo triukšmo. Kaimynams patarė laukti 19 val. ir skambinti 112 bei pranešti apie triukšmą. Apie 12.26 val. buvo ties Jaunimo klubu „Šatrija“ ir paskambinęs į policiją pranešė apie triukšmą 4 bute. 12.45 val. grįžo namo ir lauke, prie pirmosios laiptinės, sutiko kaimyną E. M., kuris ant galvos buvo užsidėjęs „Sombrero“ skrybėlę, rankoje laikė alkoholinio gėrimo butelį, o jį pamatęs, priėjo. Prisistatė Pablo Escobaru ir paklausė: „kaip šonkauliukai, gal perskaičiuojam“. 2017 m. E. M. buvo jį sužalojęs, buvo sulaužyti šonkauliai. Jis buvo nuteistas. Šią jo repliką vertina kaip grasinimą jį sužaloti, jo terorizavimą. Jis (V. L.) išsigando, nes jis (kaltinamasis) atrodė neblaivus, šlitinėjo į šonus, todėl manė, ramiai viskas nesibaigs. Jis (V. L.) šiam asmeniui nieko nesakė, nekreipė į jį dėmesio, praėjo pro šalį ir nuėjo į savo laiptinę bei į butą. 13.08 val. dėl kaimyno tokių kabinėjimosi ir netinkamo elgesio paskambino dar kartą 112 bei pranešė apie tai. Bekalbant su operatore, kažkas paskambino durų skambučiu. Pro akutę asmens nesimatė, todėl atidarė duris. Už durų buvo E. M., kuris nieko nesakęs bandė užeiti į butą. Jis bandė uždaryti duris, tačiau E. M. į tarpdurį įkišo koją bei neleido uždaryti durų. E. M., pamatęs, kad jis kalba telefonu ir pasakoja, kas vyksta 112 operatorei, nuo buto durų atsitraukė. Pradėjo kalbėti apie 2017 m. įvykį, kai jį sumušė prie buto durų. Priminė, kad jį spardė, aiškino, kad jis priklauso Vilniaus brigadai, gailisi, jog jo tą kartą nenušovė, tačiau sakė, kad dar ne vėlu ir tą gali padaryti dabar. Grasino jo žmoną pakarti ant turėklų. E. M. vartojo daug necenzūrinių žodžių, tačiau jo daugiau nebeklausė, uždarė buto duris. Jo žmonos namuose tuo metu nebuvo. (duomenys neskelbtini) buto gyventojas galimai girdėjo visą įvykį bei filmavo dalį E. M. netinkamo elgesio. Grasindamas jam fizinio smurto nenaudojo, rankoje laikė tik alkoholio butelį. Dėl šio įvykio patyrė didžiulį stresą, sukilo spaudimas, bendra sveikata dėl patirto streso taip pat pablogėjo. Dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą. Atvykus policijos pareigūnams, E. M. jau buvo pasišalinęs. E. M. bute gyvena vienas (t. 1, b. l. 23-24).

Papildomos apklausos metu V. L. parodė, kad jis lieka prie parodymų, kuriuos davė pirmos apklausos metu, tačiau norėtų papildyti savo parodymus, ir atsakydamas į jam užduotą klausimą, ar įvykio metu, t. y. 2021 m. sausio 25 d. E. M. spardė jo duris, rėkė necenzūrinius žodžius, gali parodyti, kad taip, patvirtina, taip buvo (t. 1, b .l. 107-109).

Nukentėjusiojo M. T. 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškimas, kuriame jis pranešė, kad 2021 m. spalio 25 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), jam būnant prie laiptinės, prie jo kabinėjosi kaimynas E., gyvenantis antrame aukšte. Asmuo grasino jį sumušti, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Tokie kaimyno veiksmai jį šokiravo, pasijautė nesaugiai dėl savo sveikatos, jautė, kad grasinimai gali būti įgyvendinti (t. 1; b. l. 1-2).

Nukentėjusysis M. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 25 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini) buvo savo bute Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam į duris kažkas skambino. Per akutę pamatė, kad tai kaimynas E., gyvenantis antrame aukšte. E. buvo neblaivus, rankose laikė alkoholio butelį. Jam neatidarius durų, E. pradėjo spardyti kaimyno, gyvenančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) duris, rėkavo necenzūriniais žodžiais, elgėsi neadekvačiai. E. agresija buvo nukreipta į kaimyną. Rėkavo, žodžius „aš tave papjausiu“, „tave užmušiu“. Viskas truko apie 10 min. Kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nežino. E. elgesį laiptinėje yra nufilmavęs, vaizdo įrašo pavadinimas „20211025_131007“. Šiuo vaizdo įrašu pasidalino su kaimynu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat tą pačią dieną anksčiau, maždaug 12 val., E. matė lauke, prie laiptinės. Jis tuo metu irgi buvo lauke prie laiptinės su pažįstamu A. Būnant lauke E. jam pasakė, kad tuoj duos jam į galvą, kad nori susimušti, grasino jį sumušti, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Taip pat jis kabinėjosi ir prie kitų žmonių, praeivių. Pamatęs tokį E. elgesį išėjo namo. E. taip elgiasi jau nebe pirmą kartą, kai būna neblaivus, visada elgiasi neadekvačiai, kabinėjasi prie kitų asmenų, grasina. Kiek žino, E. kažkada buvo sumušęs kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl E. elgesio visada jaučia pavojų, kad jo veiksmai gali būti įgyvendinti. Įvykio dieną jį šokiravo toks E. elgesys (t. 1, b. l. 27-29).

Nukentėjusysis M. T. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad įvykio metu, 2021 m. spalio 25 d., maždaug apie 12 val. E. jam grasino tik žodžiu, jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. E. dažnai būna išgėręs, kai užgeria, jis naktimis leidžia garsiai muziką. Prieš dvi dienas, naktį triukšmavo, garsiai leido muziką, dėl to kelis kartus buvo kviesta policija (t. 1, b. l. 47-49).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. T. parodė, kad jis lieka prie parodymų, kuriuos davė pirmų apklausų metu, prašo jais remtis, kadangi praėjo jau daug laiko nuo pažeidimo, jau negali tiksliai pasakyti, kelintą valandą įvykio dieną 2021-10-25 E. pradėjo triukšmauti, kadangi, kiek pamena, jis tai ėjo į lauką, tai vėl grįždavo, tai dėl tikslaus laiko jis gali suklysti ir šiuo metu nurodyti negali. Jam asmeniškai E. grasino tik žodžiu, kai buvo lauke priėjęs prie jo, sakydamas „duosiu tau į veidą“, bet realiai jokių veiksmų nesiėmė. E. dažniausiai tik triukšmauja. Ji nepamena kas, kiek kartų ir kelintą valandą kvietė policiją tą dieną, nes policija kviečiama buvo kelis kartus. Patikslino, kad jo aukšte gyvena jis ir kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, V., bute Nr. (duomenys neskelbtini) niekas negyvena, stovi tuščias. Jis E. turi pretenzijų dėl triukšmo, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, dėl grasinimo jį nužudyti, tai jis tik žodžiu jam daug kartų yra tik išsireiškęs (t. 1, b. l. 86-88).

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis V. L. tris kartus skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Pirmą kartą 2021 m. spalio 25 d. 12.30 val. ir nurodė, jog jo kaimynas labai garsiai groja instrumentais, pats pareigūnų nelauks, nes dirba nuotoliu ir dėl keliamo triukšmo turi išeiti iš namų. Pareigūnai į įvykį išsiųsti 2021 m. spalio 25 d. 12.32 val., o atvyko 2021 m. spalio 25 d. 12.32 val. (b. l. 19). Vėliau, 2021 m. spalio 25 d. 12.53 val. nukentėjusysis V. L. pranešė, jog namo kieme vyras vaikšto po kiemą ir kabinėjasi prie žmonių. Policijos pareigūnai į įvykio vietą išsiųsti 2021 m. spalio 25 d. 12.56 val., o atvyko į įvykio vietą 2021 m. spalio 25 d. 13.03 val. (b. l. 18). 2021 m. spalio 25 d. 15.20 val. nukentėjusysis V. L. pakartotinai kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, nurodydamas, kad kaimynas triukšmauja, šūkauja, garsiai groja muzika. Pareigūnai į įvykio vietą išsiųsti 2021 m. spalio 25 d. 15.45 val., o atvyko į įvykio vietą 2021 m. spalio 25 d. 15.45 val. (b. l. 20). V. L. 2021 m. lapkričio 9 d. 21.50 val. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad kaimynas garsiai leidžia muziką. Šis įvykis įregistruotas 2021 m. lapkričio 9 d. 21.52 val. (b. l. 99). 2021 m. lapkričio 9 d. 22.21 val. pranešėjas (M.) pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad bute triukšmas, garsiai groja muzika ir garsiai rėkaujama, trukdo ilsėtis. Įvykis įregistruotas 2021 m. lapkričio 9 d. 22.21 val. pareigūnai išsiųsti 2021 m. lapkričio 9 d. 23.51 val., o atvyko 23.55 val. Nurodyta papildoma informacija, jog pareigūnams atvykus girdėjosi žmonių balsai. Buto duris atidarė E. M., kuris paaiškino, kad bendrauja su kaimynu, kuris pas jį svečiuose. Asmuo sudrausmintas (b. l. 100). 2022 m. vasario 27 d. 1.06 val. neprisistatęs pranešėjas bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad kaimynas E. M. grasina visiems kaimynams susidoroti, garsiai klausosi muzikos, keikiasi. Įvykis įregistruotas 2022 m. vasario 27 d. 1.06 val. Papildomai nurodyta, jog pranešėjos telefonas išjungtas, daugiau pranešimų ir skundų negauta, pajėgos nesiųstos (b. l. 101). 2022 m. kovo 3 d. 23.07 val. pranešėja (neprisistatė) bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog bute garsi muzika. Įvykis įregistruotas 2022 m. kovo 3 d. 23.09 val. pareigūnai į įvykio vietą išsiųsti 2022 m. kovo 3 d. 23.54 val., o atvyko 2022 m. kovo 4 d. 00.07 val. papildomai nurodyta, jog pareigūnams atvykus nurodytu adresu, iš buto girdėjosi labai garsi muzika, ilgą laiką beldžiantis į buto duris, niekas jų neatidarė. Nustatyti kas bute gyvena nepavyko, surašytas administracinio nusižengimo protokolas (t. 1, b. l. 102).

Vaizdo įrašai pateikti V. L. 2021 m. lapkričio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jų 2021 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėti du nukentėjusiojo V. L. vaizdo įrašai:

1) vaizdo įrašo „20211025_130811“ trukmė 16 sekundžių. Vaizdo įrašas su garsu. Nuo pat vaizdo įrašo pradžios matoma laiptinė ir joje stovintis vyras su juodomis kelnėmis, juodu paltu, baltais marškiniais, juodais batais, rankoje laikantis butelį (kaltinamasis). Matyti, kad kaltinamasis kalba, bet nesuprantama, ką sako. Apie 3 sekundę filmuojantis asmuo uždaro duris ir jas užrakina. Apie 5 sekundę girdima, kaip kaltinamasis garsiai rėkia „Pydare“, bet toliau nesuprantama, ką sako. Toliau, apie 7 sekundę girdisi: „Aš tave ir pats“, bet toliau nesuprantama, ką pasako. Tada saka „Suka (necenzūrinis žodis)“ ir kiti žodžiai vėl nesuprantami;

2) vaizdo įrašo „020211025_131007“ trukmė 38 sekundės. Vaizdo įrašas su garsu. Girdisi, kad laiptinėje rėkauja kaltinamasis, bet paties jo nematyti. Nuo 4 sekundės girdisi žodžiai: „Tu bomžas (necenzūrinis žodis ir keiksmažodis, „Kaimiečiai (necenzūrinis žodis)“. Apie 8 sekundę filmuojantis asmuo išeina iš laiptinės ir uždaro duris. Girdisi, kad kaltinamasis toliau rėkia, bet neįmanoma suprasti ką, nes uždarytos durys. Apie 14 sekundę filmuojantis asmuo vėl atidaro duris ir filmuoja laiptinę. Girdisi, kad kaltinamasis rėkauja „(necenzūrinis žodis), medžius čia prisodinę“, „Eik tu (keiksmažodis), už mano pinigus medžiai pasodinti“. Toliau nesuprantama ką sako. Apie 28 sekundę girdisi, kaip sako „(necenz9rinis žodis) aš tave užversiu (keiksmažodis)“;

3) fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas kaltinamasis. Nuotraukose Nr. 1 ir 2 užfiksuotas kaltinamasis stovintis laiptinėje ir rankoje laikantis butelį (t. 1, b. l. 32-33, 36-39).

Įvykio vietos apžiūros 2021 m. lapkričio 4 d. protokolo ir fotolentelės duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Tai penkių aukštų daugiabučio gyvenamajame name esanti laiptinė. Laiptinėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas įėjimas į laiptinę, laiptinė, o nuotraukoje Nr. 6 užfiksuotos buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys (b. l. 41-44).

Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai ir jų 2022 m. vasario 25 d. – 2022 m. vasario 26 d. apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro pateikti 5 garso įrašai (teismui pateikti 4):

1) garso įrašo „2021­_­10­­_25_12-26 49mp3 868768814“ (šis garso įrašas teismui nepateiktas) trukmė 1 min. 48 s. Nukentėjusysis skambina bendrojo pagalbos centrui ir nurodo, kad turi pastovų muzikantą savo daugiabutyje, (duomenys neskelbtini) g. ir jam atrodo, kad jis vyko į policijos komisariatą eilinį kartą „prisidirbęs“ ir dabar garsiai paleidęs muziką per du kvartalus, o jis (pranešėjas, nukentėjusysis V. L.) dirba nuotoliniu būdu ir negali net į konferenciją prisijungti. Nukentėjusysis nurodė kaltinamojo adresą ir nurodo, kad policija kas antrą savaitę važiuoja. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis tokiu būdu kerštauja kaimynams. Operatorė paklausė, ar šiuo metu kaimynas groja instrumentu. V. L. nurodo, kad kaimynas šiuo metu groja instrumentu ir jis turi išeiti iš namų, nes negali namuose dirbti. V. L. nurodė, kad su policijos pareigūnais asmeniškai nebendraus, kadangi turi jungtis į konferenciją nuotoliu;

2) garso įrašo „2021_10_25_12-51-38_37068768817(1).mp3“, trukmė 1 min. 19 s. Bendrajam pagalbos centrui skambina V. L. ir nurodo, kad neseniai skambino dėl kaimyno triukšmo ir nurodo, kad kaimynas užsidėjęs „Sombrero“ kepurę, vaikšto kieme ir priekabiauja prie žmonių. Nurodo, kad tai E. M., kuris jį buvo sužalojęs (sulaužęs šonkaulius), todėl buvo baudžiamoji byla. Kaimynas prisistatė kaip „Pablo Escobar“ ir klausia jo, kaip jo šonkauliai laikosi, duodamas suprasti, kad jeigu reikės, tai dar kartą sulaužys. Operatorė pasiteiravo adreso. V. L. nurodė adresą. Operatorė paklausė, ar šis lauks policijos. V. L. atsakė, kad šiuo metu yra namuose;

3) garso įrašo „2021_10_25_13-08-42_37068768814mp3“ trukmė 31 sek. Bendrajam pagalbos centrui skambina V. L. sakydamas, kad jau trečią kartą skambina. Nurodo, kad kaimynas siautėja po laiptine, ruošiasi jį ir smaugti, ir žudyti, ir viską. Operatorė nurodė, jog informuos pareigūnus;

4) garso įrašo „2021_10_25_13-33-10_37068768814mp3“ trukmė 35 s. V. L. skambina bendrajam pagalbos centrui ir klausia, kaip su greitąja pasikonsultuoti, nes konfliktas buvo, kaimynas labai siautėja ir jam labai pakilo spaudimas;

5) garso įrašo „2021_10_25_15-17-42_37068768814mp3“ trukmė 2 min. 20 s. V. L. skambina bendrajam pagalbos centrui ir nurodo, kad 3 kartus kvietė policiją dėl vieno asmens chuliganiškų veiksmų. Nurodė, kad policininkai atvažiavo, bet jis spėjo su taksi pabėgti, o policininkai jo nesurado. Dabar tas žmogus grįžo, koncertą tęsia, dabar laukia vėl durų laužymo ir kitų agresyvių veiksmų. Pranešėjas nurodė kaimyno adresą. Taip pat nurodė, kad muzika garsiai grojo ir jis keikdamasis atėjo, daužydamas duris ir pašto dėžutes. Jis su kitu kaimynu turi nufilmavęs ką kaltinamasis išdarinėja. Nesupranta, kaip policija jo nerado. Dabar lauks nakties, nežino kuo gali baigtis. Taip pat nurodė, kad jis su peiliu laksto. Operatorė paklausė, ar jis ir šiuo metu su peiliu laksto ir ar jis nematė peilio. V. L. nurodė, kad šiuo metu peilio nematė, nieko nematė, bet girdėjo kaip jis parėjo keikdamasis (b. l. 91-94).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinime nurodyta, kad E. M. nusikalstami veiksmai pasireiškė įžūliais ir agresyviais veiksmais, grasinimais. Taip pat nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš kaltinimo turinio matyti, kad E. M. įžūlūs veiksmai ir grasinimai pasireiškė tuo, kad buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jis be jokios priežasties prikibo prie lauke buvusio nukentėjusiojo M. T., keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino jį sumušti, provokavo muštynėms. Po to, būdamas bendro naudojimo laiptinėje, priėjęs prie nukentėjusiojo V. L. buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, laikydamas butelį rankoje, daužė ir spardė nukentėjusiojo V. L. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino V. L., sakydamas, kad „aš tave papjausiu, tave užmušiu“. Kaltinime nurodyta, kad tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais sutrikdyta nukentėjusiųjų M. T. ir V. L. poilsis bei ramybė.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Tai tokio pobūdžio veiksmai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai, moralės požiūriu aiškiai nepriimti, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. K-310-942/2016; 2K-159-976/2021).

Motyvas ir tikslas nėra būtini BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai, ar savanaudiški arba kitokie. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė konkrečios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, kad asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Kaltinamasis E. M., nors dėl neblaivumo visų aplinkybių labai tiksliai atsiminti negalėjo, tačiau neginčijo kaltinimo aplinkybių, kad jo veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo agresyvūs, įžūlūs, kad jis grasino abiem nukentėjusiesiems, kad vartojo prieš juos necenzūrinius žodžius, jo elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, supyko ant kaimyno M. T., nes jis nenorėjo su juo bendrauti, o vėliau sumaišė duris, norėjo patekti pas E. T., kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), bet spardė duris, kaimyno V. L., kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir su pastaruoju po to konfliktavo (nurodė, kad taip pasielgė, nes buvo sukilusios emocijos dėl konflikto su savo vaiko motina, nes jam neleidžiama su vaiku matytis bei dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus taip nebūtų pasielgęs). Kaltinamojo E. M. kaltę įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, teisme duoti paaiškinimai, bet ir kiti šioje byloje surinkti įrodymai. Visų pirma kaltininko kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. L. bei nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. V. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktai su kaltinamuoju vyksta ne pirmą kartą, jie vyksta, kai kaltinamasis būna apsvaigęs nuo alkoholio, tada jis tampa agresyvus, terorizuoja kaimynus, kelia triukšmą, buvo jį sumušęs, sužalojęs 2017 m. ir nuteistas. Įvykio dieną 12.45 val. grįžo namo ir lauke, prie pirmosios laiptinės, sutiko kaimyną E. M., kuris ant galvos buvo užsidėjęs „Sombrero“ skrybėlę, rankoje laikė alkoholinio gėrimo butelį, o jį pamatęs, priėjo. Prisistatė Pablo Escobaru ir paklausė: „kaip šonkauliukai, gal perskaičiuojam“. Šią jo repliką įvertino, kaip grasinimą jį sužaloti, jo terorizavimą, nes 2017 m. buvo sulaužęs šonkaulius. Jis išsigando, todėl kaltinamajam nieko nesakė, nekreipė į jį dėmesio, praėjo pro šalį ir nuėjo į savo laiptinę bei į butą. 13.08 val. dėl kaimyno tokių kabinėjimosi ir netinkamo elgesio paskambino dar kartą 112 (tą dieną skambino dar kelis kartus) bei pranešė apie tai. Bekalbant su operatore, kažkas paskambino durų skambučiu. Pro akutę asmens nesimatė, todėl atidarė duris. Už durų buvo E. M., kuris nieko nesakęs bandė užeiti į butą. Jis bandė uždaryti duris, tačiau E. M. į tarpdurį įkišo koją bei neleido uždaryti durų. E. M., pamatęs, kad jis kalba telefonu ir pasakoja, kas vyksta 112 operatorei, nuo buto durų atsitraukė. Pradėjo kalbėti apie 2017 m. įvykį, kai jį sumušė prie buto durų. Priminė, kad jį spardė, aiškino, kad jis priklauso Vilniaus brigadai, gailisi, jog jo tą kartą nenušovė, tačiau sakė, kad dar ne vėlu ir tą gali padaryti dabar. Grasino jo žmoną pakarti ant turėklų. E. M. vartojo daug necenzūrinių žodžių, tačiau jo daugiau nebeklausė, uždarė buto duris. E. M. taip pat spardė jo duris (t. 1, b. l. 23-24, 107-109). Šiuos nukentėjusiojo parodymus bei kaltinimo aplinkybes, kad buvo grasinama ir nukentėjusiajam M. T., vartojami necenzūriniai žodžiai prieš nukentėjusįjį, patvirtina M. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš M. T. parodymų matyti, 12 val., E. matė lauke, prie laiptinės. Jis tuo metu irgi buvo lauke prie laiptinės su pažįstamu A. Būnant lauke E. jam pasakė, kad tuoj duos jam į galvą, kad nori susimušti, grasino jį sumušti, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Taip pat jis kabinėjosi ir prie kitų žmonių, praeivių. Pamatęs tokį E. elgesį išėjo namo. E. taip elgiasi jau nebe pirmą kartą, kai būna neblaivus, visada elgiasi neadekvačiai, kabinėjasi prie kitų asmenų, grasina. Dėl E. elgesio visada jaučia pavojų, kad jo veiksmai gali būti įgyvendinti. Įvykio dieną jį šokiravo toks E. elgesys. Taip pat nurodė, kad po to, apie 13 val., buvo savo bute Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam į duris kažkas skambino. Per akutę pamatė, kad tai kaimynas E., gyvenantis antrame aukšte. E. buvo neblaivus, rankose laikė alkoholio butelį. Jam neatidarius durų, E. pradėjo spardyti kaimyno, gyvenančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) duris, rėkavo necenzūriniais žodžiais, elgėsi neadekvačiai. E. agresija buvo nukreipta į kaimyną. Rėkavo, žodžius „aš tave papjausiu“, „tave užmušiu“. Viskas truko apie 10 min. Taip pat tą pačią dieną anksčiau, maždaug (t. 1, b. l. 27-29, 47-49).

Nukentėjusiojo V. L. parodymus patvirtina ir bendrojo pagalbos centro duomenys. Iš skambučių į bendrąjį pagalbos centrą įrašų matyti, kad įvykio dieną nukentėjusysis dėl E. M. veiksmų penkis kartus skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Garso įraše „2021_10_25_12-51-38_37068768817(1).mp3“ užfiksuota, kad V. L. pranešė, jog neseniai skambino dėl kaimyno triukšmo ir nurodo, kad kaimynas užsidėjęs „Sombrero“ kepurę, vaikšto kieme ir priekabiauja prie žmonių; kad tai E. M., kuris jį buvo sužalojęs (sulaužęs šonkaulius), todėl buvo baudžiamoji byla; kad kaimynas prisistatė kaip „Pablo Escobar“ ir klausia jo, kaip jo šonkauliai laikosi, duodamas suprasti, kad jeigu reikės, tai dar kartą sulaužys. Garso įraše „2021_10_25_13-08-42_37068768814mp3“ girdisi, kaip V. L. sako, kad jau trečią kartą skambina ir nurodė, kad kaimynas siautėja laiptinėje, ruošiasi jį ir smaugti, ir žudyti, ir viską. Iš garso įrašo „2021_10_25_13-33-10_37068768814mp3“ matyti, jog V. L. klausia, kaip kam pasikonsultuoti su greitąja medicinos pagalba, nes dėl kaltinamojo veiksmų jam sukilo spaudimas.

Abiejų nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo M. T. pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „20211025_130811“ matomas kaltinamasis su buteliu rankoje, stovintis laiptinėje. Apie 5 sekundę girdima (tiek kiek aiškiai girdima), kaip kaltinamasis garsiai rėkia „Pydare“, apie 7 sekundę girdisi: „Aš tave ir pats“, „“Suka“ (iš rusų kalbos – kale) (necenzūrinis žodis)“. Vaizdo įraše „020211025_131007“ girdisi, kad laiptinėje rėkauja kaltinamasis, bet paties jo nematyti. Nuo 4 sekundės girdisi žodžiai: „Tu bomžas (necenzūrinis žodis ir keiksmažodis, „Kaimiečiai (necenzūrinis žodis)“. Apie 8 sekundę filmuojantis asmuo išeina iš laiptinės ir uždaro duris. Girdisi, kad kaltinamasis toliau rėkia, bet neįmanoma suprasti ką, nes uždarytos durys. Apie 14 sekundę filmuojantis asmuo vėl atidaro duris ir filmuoja laiptinę. Girdisi, kad kaltinamasis rėkauja „(necenzūrinis žodis), medžius čia prisodinę“, „Eik tu (keiksmažodis), už mano pinigus medžiai pasodinti“. Toliau nesuprantama ką sako. Apie 28 sekundę girdisi, kaip sako „(necenzūrinis žodis) aš tave užversiu (keiksmažodis)“.

Teismas nenustatė pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nukentėjusiųjų parodymai neprieštaringi, papildo vieni kitus, dalį jų parodymų patvirtina vaizdo įrašai, o nukentėjusiojo V. L. parodymus patvirtina ir skambučiai bendrajam pagalbos centrui. Skambindamas nukentėjusysis glaustai nurodo tas pačias aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmų, kurias patikslino ir apie kurias plačiau papasakojo ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo E. M. atliktus veiksmus prieš nukentėjusiuosius, atsižvelgiant į jų intensyvumą, agresyvumą (iš pradžių pagrasino nukentėjusiajam M. T., po to spardė nukentėjusiojo V. L. duris, grasino jam susidorojimu, taip pat ir veržėsi į nukentėjusiojo V. L. butą, pasišalino tik išgirdęs, jog nukentėjusysis kalbasi su bendrojo pagalbos centro operatoriumi) į tai, kad E. M. veikė prieš nukentėjusiuosius be priežasties (susipykęs su vaiko motina. Nukentėjusysis M. T. nurodė, kad jo manymu E. M. provokavo muštynes), kad nukentėjusieji abu nurodė šokiruoti kaltinamojo veiksmų, išsigandę, kad kaltinamojo grasinimai bus įgyvendinti — pripažįsta įrodytomis kaltinimo aplinkybes, kad E. M. veiksmai buvo įžūlūs, nes šie veiksmai moralės požiūriu yra nepriimtini, savo veiksmais E. M. aiškiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir to norėjo. Taip pat įrodytos ir kaltinimo aplinkybės, kad kaltinamais grasino nukentėjusiesiems (abu nukentėjusieji pabrėžė kaltinamojo veiksmų agresyvumą ir baimę, kad bus sumušti).

Taip pat neginčijama aplinkybė ir teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai atlikti viešoje vietoje, nes iš pradžių kaltinamasis veikė daugiabučio namo kieme, kur, pasak abiejų nukentėjusiųjų buvo ir daugiau žmonių, o tęsė savo nusikalstamus veiksmus daugiabučio namo laiptinėje.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011), tai, nagrinėjamu atveju svarbu, atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014 ir kt.).

Pirmiau nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, jų nekartojant, teismas laiko, kad kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai – viešosios tvarkos sutrikdymas, nes buvo nutrauktas nukentėjusiojo M. T. poilsis, pastarajam, bijant kaltinamojo agresijos, teko nutraukti pokalbį kieme su draugu ir pasišalinti į namus. Taip pat buvo nutrauktas nukentėjusiojo V. L. poilsis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis penkis kartus skambino į bendrąjį pagalbos centrą kviesdamas policijos pareigūnus, be to, nukentėjusysis V. L. dėl kaltininko veiksmų negalėjo tęsti darbo namuose ir turėjo išeiti iš namų. Abu nukentėjusieji nurodė, kad juos kaltinamojo elgesys šokiravo, kėlė realią baimę, nukentėjusiajam V. L. sušlubavo sveikata (pakilo spaudimas). Tokio pobūdžio veiksmai yra moralės požiūriu aiškiai nepriimti, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams.??? ???

Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismo nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog E. M. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. M. padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia. Nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena - atsakomybę sunkinanti. E. M. yra (duomenys neskelbtini) metų, nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje. Praeityje teistas (teistumas išnykęs) (t. 1, b. l. 134-136). 2022 m. kovo 31 d. duomenimis nuo 2021 m. birželio mėnesio už administracinių nusižengimų padarymą trauktas administracinėn atsakomybėm keturis kartus (perėjo gatvę neleistinoje vietoje, vairuodamas automobilį buvo neprisisegęs saugos diržu, pažeidė viešąją tvarką, vairuodamas automobilį viršijo nustatytą greitį) (t. 1, b. l. 144-146), visas baudas apmokėjo. Kaltinamasis lanko 12 žingsnių programą anoniminių alkoholikų grupėse ir susitikimuose. Duomenų apie psichiatrinį ligų gydymą byloje nėra.

Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimo padarymo aplinkybes (be priežasties, antrą kartą neteisėti veiksmai nukreipti prieš nukentėjusįjį V. L.). Pat kaltinamasis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, ją bando savarankiškai gydyti lankydamas anoniminių asmenų, priklausomų nuo alkoholio grupes. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad savarankiškai spręsti psichiką veikiančio alkoholio vartojimo problemą kaltinamajam sunkiai sekasi, visi konfliktai vyksta būtent dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir nemokėjimo valdyti emocijų. Nukentėjusiajam V. L. padaryta neturtinė žala, tačiau neatlyginta nei nedidelė jos dalis, nes pasak kaltinamojo, šiuo metu jis neturi darbo. Duomenų, kad artimiausiu metu kaltinamasis įsidarbins, byloje nėra, tačiau pasak kaltinamojo, jis greitu metu turi pradėti lankyti Užimtumo tarnybos organizuojamus kursus specialybei įgyti.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą spręsti, jog skirti viešuosius darbus arbą baudą netikslinga. Taigi, teismas pritaria prokuroro nuomonei, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje griežtesnės, bet ne griežčiausios rūšies bausmę – laisvės apribojimą, nepaskiriant intensyvios priežiūros, kurios dydis lygus šios bausmės rūšies vidurkiui. Esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant, kad būtų pasiekti resocializacijos tikslai, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnis 4 dalies 4 punktas); per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pabaigti elgesio pataisos programą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Taip pat tikslinga uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bendrauti ar ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais M. T. ir V. L. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktai).

Teismo manymu, būtent ši bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais ir draudimais, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, be kita ko, užkirsti kelią galimoms naujoms tapačioms veikoms, turės prevencinį poveikį.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio reikalavimą patikslino ir sumažino iki 1 000 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad E. M. savo veiksmais vykdo psichologinį smurtą, kuris iššaukia realų pavojų jo ir jo šeimos sveikatai bei gyvybei. Nurodė, kad kaltinamojo toks elgesys tęsiasi nuo 2017 m. spalio mėnesio. Kaltininko psichologinis smurtas pasireiškia užgauliomis replikomis, grasinimais susidoroti, žeminimu dėl socialinės padėties, dėl buvusio valstybės tarnautojo statuso. V. L. taip pat nurodė, jog jis yra onkologinis ir kardiologinis ligonis, todėl po kiekvieno chuliganiško išpuolio mažiausiai dvi savaites jaučia širdies ligų paūmėjimą, dėl ko kyla pavojus sveikatai ir gyvybei. Dėl kaltininko chuliganiško išpuolių, kurie jam kelią stresines situacijas buvo priverstas sistemingai vartoti raminamuosius vaistus, dėl ko atsirado šalutinis poveikis – lytinės potencijos sutrikimai. Pažymi, kad dėl kaltininko veiksmų, įvertinęs keliamą riziką jo ir jo šeimos sveikatai bei gyvybei, buvo priverstas išsikelti iš Vilniaus į kitą Lietuvos rajoną. Tokie veiksmai pareikalavo didelių turtinių ir neturtinių sąnaudų.

Teisme nukentėjusysis V. L. nurodė, jog kiekvieną kartą praeinant pro kaltinamojo butą, rankoje spaudžia dujų balionėlį, laukdamas incidento, nes kiekvieną kartą girdi kaip kaltinamasis girtas šnopuoja. Nuo 2017 m. kaltinamasis visai nepasikeitė, o pasidarė dar agresyvesnis. Po pirmo įvykio, kai kaltinamasis jį sumušė, pats kaltinamasis nieko neatlygino, o viską atlygino jo sugyventinė, kuri dirba ir išlaiko neįgalią dukrą. Kaltinamasis visą laiką jam jaučia pykti, kad jis kaltas dėl kaltinamojo bėdų. Neturtinės žalos tiksliai negali apskaičiuoti. Galvojo, kad kaltinamasis atsakys už visą laikotarpį, ką jis darė, tačiau, kadangi nagrinėjamas tik konkretus įvykis, tai prašo jam priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusiojo nuomone, kaltinamasis turi sadistinius polinkius. Ne jam vienam į duris buvo spyręs. Kaltinamasis ir jo žmonai grasino, kai ši nuėjo paprašyti patildyti muziką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl teisei priešingų kaltinamojo veiksmų (išsakyti necenzūriniai žodžiai, grasinimai, buto durų spardymas ir daužymas, veržimasis į butą), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prieš kelis metus buvo sumušęs nukentėjusįjį, kad kaltinamais buvo įvykio metu neblaivus ir agresyvus, nukentėjusysis patyrė realų išgąstį dėl savo sveikatos, taip pat ir pažeminimą, kadangi tokie veiksmai buvo atliekami viešoje vietoje. Iš teismui pateikto garso įrašo iš bendrojo pagalbos centro matyti, kad nukentėjusysis dėl įvykio sunegalavo, pakilo spaudimas. Dėl to kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą dėl konsultacijos su medikais. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl ilgą laiką trunkančių konfliktų, buvusio smurto prieš jį, dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kurios metu vėl teko nukentėjusiajam bijoti dėl savo ir sutuoktinės sveikatos, nukentėjusiajam teko pakeisti gyvenamąją vietą ir išvykti į kitą vietovę.

Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais kaltininko veiksmais prieš jį, todėl jis turi teisę reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Prašomą priteisti sumą (1 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, teismas nagrinėjamu atveju laiko protinga, proporcinga patirtiems nukentėjusiojo išgyvenimams, ypač įvertinus aplinkybę, kad tai antras atvejis, kai nukentėjusysis V. L. yra užsipuolamas kaltinamojo (pirmą kartą dėl menkavertės priežasties (2018 m. spalio 19 d. nuosprendis Nr. 1-1803-908/2018), nagrinėjamu atveju - iš vis be priežasties). Taigi, darytina išvada, jog prašoma priteisti neturtinė žala atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, todėl teisiamojo posėdžio patikslintas ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš kaltininko nukentėjusiajam priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis teisme prašė išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą trims mėnesiams.

BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Atitinkamai baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl priteistos žalos išdėstymo per tam tikrą laiką, teismas turi atsižvelgti į tai, kad žalos atlyginimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje. Pats kaltinamasis teisme paaiškino, jog iki šių metų lapkričio mėnesio Užimtumo tarnyba jam mokės 250-260 Eur per mėnesį, taip pat, kad privalo padėti išlaikyti nepilnametį neįgalų vaiką, neturi kito turto ir pajamų. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra prasta. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo teisę gauti žalos atlyginimą, į kaltininko turtinę padėtį, nusprendžia priteistos neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti 7 (septyniems) mėnesiams, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio 15 d. šešis mėnesius po 145 Eur, o septintą mėnesį – 130 Eur.

Kiti klausimai

Viena kompaktinė laikmena su joje įrašytais garso ir vaizdo įrašais, prisegta prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313, 352 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktais; 5 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi E. M. įpareigoti visą bausmės laiką:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir gydytis visą bausmės laiką;

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pabaigti elgesio pataisos programą;

- neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

E. M. uždrausti visą bausmės laiką:

- vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- bendrauti ar ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais M. T. ir V. L..

Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam iš E. M. priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti E. M. prašymą dėl neturtinės žalos išdėstymo ir nustatyti, kad neturtinė žalą privalo būti atlyginta per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šešis mėnesius mokant iki kiekvieno mėnesio 15 d. po 145 Eur, o septintą mėnesį – 130 Eur.

Išaiškinti E. M., kad nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

Vieną kompaktinę laikmeną su joje įrašytais garso ir vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė