- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2-38-737/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01754-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- L. L.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Algimantas Kolpertas, Snieguolė Miceikaitė
- Kategorijos
- 2.6.4.4.2Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant
ieškovui D. T. ir jo atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovei L. L. ir jos atstovams advokatui Algimantui Kolpertui, advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei,
išvadą byloje teikiančios institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Elegijui Laimikiui, Andriui Baranauskui, Virginijai Motiejūnienei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei L. L., išvadą byloje teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas D. T. prašė nustatyti E. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu D. T.; priteisti iš iš atsakovės E. T. išlaikymui, mokant kas mėnesį po 500 Lt periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos; išlaikymo lešų uzufrukto teise tvarkytoju pripažinti ieškovą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t.b.l.2-5).
2015-12-01 teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus ir prašė nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti tokią bendravimo tvarką:
1. Lyginėmis mėnesio savaitės dienomis nuo sekmadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 17 val. dukros E. T. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina.
2. Nelyginėmis mėnesio savaitės dienomis nuo sekmadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 17 val. dukros E. T. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.
Katalikiškas kalėdas E. T. praleisti su motina L. L..Stačiatikių kalėdas E. T. praleisti su tėvu D. T..Tėvų gimtadienius E. T. praleisti su kiekvienu iš tėvų, kuris ją pasiima iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir parveža atgal į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.Vasaros atostogas lyginiais metais E. T. pralesti su tėvu D. T. nuo liepos mėnesio 1 savaitės iki liepos mėnesio 2 savaitės pabaigos, tėvui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. atostogų pradžioje ir parvežant dukrą 19 val. paskutinę atostogų dieną į jos gyvenamąją vietą.Vasaros atostogas lyginiais metais E. T. praleisti su motina L. L. nuo liepos mėnesio 3 savaitės iki liepos mėnesio 4 savaitės pabaigos, motinai pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. atostogų pradžioje ir parvežant dukrą 19 val. paskutinę atostogų dieną į jos gyvenamąją vietą.Vasaros atostogas nelyginiais metais E. T. praleidžiant su motina L. L. nuo liepos mėnesio 1 savaitės iki liepos mėnesio 2 savaitės pabaigos, motinai pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. atostogų pradžioje ir parvežant dukrą 19 val. paskutinę atostogų dieną į jos gyvenamąją vietą.Vasaros atostogas nelyginiais metais E. T. praleidžiant su tėvu D. T. nuo liepos mėnesio 3 savaitės iki liepos mėnesio 4 savaitės pabaigos, tėvui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. atostogų pradžioje ir parvežant dukrą 19 val. paskutinę atostogų dieną į jos gyvenamąją vietą.Lyginiais metais E. T. savo gimtadienio dieną praleidžiant su motina L. L., kuri pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža dukrą tą pačią dieną 19 val. į jos gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais E. T. savo gimtadienio dieną praleidžiant su tėvu D. T., kuris pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža dukrą tą pačią dieną 19 val. į jos gyvenamąją vietą. Atsiradus poreikiams, šalims galint keisti bendravimo tvarką su E. T. iš anksto apie tai suderinus elektroniniu paštu. E. T. išlaikymui priteistų pinigų iš ieškovo ir atsakovės neprašant, atsižvelgiant į vaiko buvimo laiką su tėvais.
Nustačius jo prašomą šalių bendravimo su vaiku tvarką, išlaikymo dukrai neprašo.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad dukters E. T. su atsakove susilaukė nebūdami santuokoje. Nuo 2013 metų sausio mėnesio atsakovė išėjo gyventi pas savo tėvus, motyvavusi, kad skiriasi jų požiūris į gyvenimą. Dukra liko gyventi su juo jiems su atsakove priklausančiame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko atsakovė neprisideda prie buto išlaikymo. Jis apmokėjo paskolą už butą. Atsakovė nedalyvavo dukters auklėjime ir prie jos išlaikymo neprisidėjo. Su dukra ji matydavosi po valandą kas antrą dieną, trumpam ateidavusi į svečius. Atsakovė priklauso antroposofų klubui, kur propaguojamas kažkoks kitas tikėjimas ir teigia, kad ji gyvena kitame lygmenyje, kad dukra pati užaugs ir ja rūpintis nereikia. Po darželio dukra grįždavo pas jį. Atsakovės elgesys tapo neprognozuojamas, jos manymu, kaip jai reikia gyventi jai pataria balsai meditacijos metu. 2014-07-15 jos tėvų namuose, matant dukrai jį apdraskė už tai, kad jis norėjo padėti dukrai apsirengti. Ji pasidarė agresyvi, neprognozuojama. Atsakovė propaguoja laisvą meilę ir jos draugė L. G. atsiuntė į atsakovės el.paštą intymias judviejų nuotraukas, kas nepriimtina geros moralės elgesiui bei rodo polinkį į galimą lezbietiškumą. Jos netradicinis seksualinis gyvenimo būdas ir neprognozuojamas bei agresyvus elgesys kelia grėsmę vaiko saugumui. Tuo tarpu nėra nei vienos aplinkybės, dėl kurios jis ir dukra E. T. negalėtų gyventi kartu. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su juo atsakovė turi prisidėti prie jos išlaikymo. Jo paskaičiavimu dukters išlaidoms per mėnesį reikia 1069 Lt (309.60 Eur). Atsakovė yra darbinga ir gali teikti prašomą vaikui išlaikymą.
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio prašė tenkinti patikslintus ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su tėvu, o dukrai leisti bendrauti vienodai laiko tiek su tėčiu, tiek su mama. Ieškovas ir atsakovė gyvena netoliese, mergaitei pas abu yra sudarytos tinkamos sąlygos dukters gyvenimui. Atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka ieškovui nepriimtina, nes jis negali planuotis savo laisvalaikio bendraudamas po kelias valandas per dieną. Be to, nustačius atsakovės siūlomą bendrovės tvarką, jis būtų išnaudojamas, nes tas kelias valandas praleistų ne bendraudamas su vaiku, o vežiodamas ją iš mokyklos ar užsiėmimu, bet mergaitė dar turėtų paruošti namų darbus. Jis atsakovei bendrauti su dukterimi netrukdė, prieš ją nenuteikinėjo. Mano, kad mergaitei pas atsakovę namuose yra pavojinga, nes atsakovės motina serga šizofrenija.
Atsiliepimas
Atsakovė L. L. nesutiko nei su ieškinio, nei su patikslintais reikalavimais, prašė juos atmesti ir dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja – vaiko mama. Atsiliepime bei teisme nurodė, kad su atsakovu gyvenant ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Iki 2013 m. gyveno kartu ir auklėjo dukrą. Tarpusavio santykiai su ieškovu buvo įtempti, dėl to nesukūrė šeimos. Ieškovas reikalavo iš jos paklusnumo, kišosi į jos pomėgius, nurodinėjo jai, supykęs elgėsi agresyviai, ne kartą naudojo ir fizine, jėgą. 2013 m. sausio mėnesį santykiams ypač pablogėjus, ji išėjo su dukra gyventi pas tėvus, gyvenančius 5 min. atstumu nuo ieškovo. Kliūčių ieškovui matytis su dukra nedarė. Ieškovo teiginiai, kad dukra daugiau nei metus gyvena su juo yra melagingi. Dukra nuo 2013-01-02 iki 2014-07-18 gyveno su ja (duomenys neskelbtini). Atsakovei ieškovas yra grasinęs atimti vaiką. Mergaitė po pabuvimo pas tėtį elgiasi agresyviai. Ieškovas ne kartą savalaikiai nėra perdavęs vaiko motinai, dėl to buvo kreiptasi į policiją, Vaiko teisių apsaugos skyrių. Mano, jog dukters interesus šiuo gyvenimo laikotarpiu geriau atitiktų jos gyvenimas su motina, su kuria gyveno iki šiol nuo 2013 sausio 2 d. Dukra yra pripratusi prie savo gyvenamosios aplinkos, draugų. Ji turi visas galimybes rūpintis vaiko intelektiniu ir doroviniu ugdymu, sudaryti saugią aplinką. Jos namuose vaikas turi atskirą apie 20 kv.m. kambarį su dviem langais, apstatytą vaiko baldais ir žaislais. Atsakovė vaiko interesų labui nedraudė skyrium gyvenančiam vaiko tėvui bendrauti su vaiku, paprašydavo jo pagalbos paimant vaiką iš darželio. Vaikas tėvą myli ir mielai su juo bendrauja. Ji vaiko prieš tėvą nenuteikinėja ir bendravimą skatina. Augančiai mergaitei labiau reikalinga motiniška pagalba ir rūpestis. Tuo tarpu vaiko gyvenimas su ieškovu mažiau atitiktų vaiko interesus, kadangi jis gyvena vieno kambario bute ir mergaitė turėtų gyventi kartu su juo, toje pačioje erdvėje. Jos palikimas senelių (ieškovo tėvų) priežiūrai ieškovui dirbant neatitiktų vaiko ir atsakovės interesų, nes motinai turi būti suteiktas prioritetas bendraujant ir prižiūrint vaiką. Ieškovas dirba pamainomis ir toks darbo grafikas neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros. Be to ieškovas akivaizdžiai demonstruoja savo norą riboti mamos ir dukros bendravimą, nuteikinėjimą, manipuliuoja vaiku siekdamas atkurti jų nutrūkusius santykius. Ieškovas dukrai skiepija egoizmą, dukra pasakoja, kad su tėčiu planuoja vykti gyventi į Norvegiją, kad turi naują mamą, kuri jai pagimdys sesę. Tėtis jai aiškina, kad mama kalta dėl to kas įvyko. Darželio auklėtojos teigimu, mergaitė po bendravimo su tėčiu būna piktesnė. Dėl kilusių problemų lankėsi krizių centre. Tuo tarpu ji darbą baigia 16.30 ir apie 17 val. jau būna namuose. Grįžusi po darbo gamina vakarienę, žaidžia su dukra. Vaiką prižiūrėti padeda ir nedirbantys jos tėvai. Ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, ir patvirtinus jos siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, dukros išlaikymui turėtų būti priteista po 100 eur kas mėnesį. Vaiko ir jos tėvų santykiai geri, namie nekonfliktuojama. Mamos liga kasdieniame gyvenime nepasireiškia. Mano, kad atsakovo pasiūlyta vaiko gyvenamoji vieta paeiliui po savaitę su kiekvienu iš tėvų yra netinkama, nes tai per ilgas laikas vaikui nesimatyti su vienu iš tėvų. Be tom, abejoja ar pats ieškovas jos laikytųsi. Prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatant bendravimo su vaiku tvarką:
Ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, paimdamas dukrą iš mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms ar popamokinei veiklai ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.30 val., o negalint dukros paimti nustatytu laiku, ieškovas informuoja atsakovę SMS žinute ir/ar, el. paštu ir/ar skambučiu ne vėliau kaip prieš 4 valandas (toliau - kasdienė bendravimo tvarka).Ieškovas bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, pirmąjį savaitgalį laikant pirmą savaitgalį po sprendimo byloje įsiteisėjimo, paimant dukrą bendravimo savaitgalio penktadienį iš mokyklos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19.00 val. (savaitgalio bendravimo tvarka).Katalikiškas Kalėdas, laikotarpiu nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d., (duomenys neskelbtini) gim. E. T., a/k (duomenys neskelbtini) praleidžia su motina L. L., a/k (duomenys neskelbtini)Stačiatikių Kalėdas (duomenys neskelbtini) gim. E. T., a/k (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu D. T., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui informavus atsakovę prieš 7 kalendorines dienas apie Stačiatikių Kalėdų pradžią ir pabaigą. Neinformavus atsakovės prieš 7 kalendorines dienas, yra laikomasi bendros nustatytos kasdienės ir savaitgalio bendravimo tvarkos.
Ieškovo gimtadienį E. T. praleidžia su ieškovu, kuris E. T. pasiima iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir parveža atgal į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.Vasaros atostogas lyginiais metais E. T. praleidžia su tėvu D. T. nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 14 dienos, tėvas pasiima dukra iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. liepos 1 diena ir parveža dukrą 19.00 val. liepos 14 dieną į jos gyvenamąją vietą.Vasaros atostogas lyginiais metais E. T. praleidžia su motina L. L. nuo liepos mėnesio 15 dienos iki liepos mėnesio 30 dienos.Vasaros atostogas nelyginiais metais E. T. praleidžia su motina L. L. nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 14 dienos.Vasaros atostogas nelyginiais metais E. T. praleidžia su tėvu D. T. nuo liepos mėnesio 15 dienos iki liepos mėnesio 30 dienos, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. liepos 15 dieną ir parveža dukrą 19.00 val. liepos 30 dieną į jos gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
10. Lyginiais metais E. T. savo gimtadienio dieną praleidžia su motina L. L..
11. Nelyginiais metais E. T. savo gimtadienio dieną praleidžia su tėvu D. T., kuris pasiima dukrą iš jos gyvenamosios 11.00 val. ir parveža dukrą tą pačią dieną 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą (2 t.b.l.70-71).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad abu iš tėvų gali tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti tinkamas gyvenimo bei buities sąlygas. Šiuo metu šalys nesugeba ir nenori susitarti dėl skyrium gyvenančio vaiko bendravimo su kitu iš tėvų. Vaiko apklausos metu nustatyta, kad E. dėl savo amžiaus dar negali tiksliai operuoti laiko sąvokomis ir nuosekliai papasakoti su kuriuo iš tėvų kuriuo laikotarpiu bei kiek laiko gyveno. Iš jos apklausos galima daryti išvadą, jog E. per pastaruosius metus pabūdavo pas abu iš tėvų. Dėl savo amžiaus ji negali išreikšti bei pagrįsti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Bendraujant su vaiku stebima tėvo įtaka dėl noro gyventi su tėčiu, nes jai taip sakyti liepė tėtis. Akivaizdus ieškovo siekis atriboti vaiką nuo mamos, vaikas daug kartų pasakė, kad tėtis jai neleidžia su mama bendrauti ir nuolat kalba, kad mama siekia ją pavogti. E. bendravimas su mama šiltas, dėl ko ieškovas išreiškė nepasitenkinimą ir kaltino atsakovę perdėtu emocingumu. Atsakovas gyvena vieno kambario bute, kur yra dvigulė lova bei atskira maža viengulė, televizorius. Ieškovo teigimu E. dažnai nori miegoti kartu su juo. Bute būtinos sąlygos gyventi vaikui yra sudarytos, vaiko žaislų nesimatė. Atsakovė gyvena jos tėvams priklausančiame nuosavame name, kartu gyvena jos tėvai. Namo antras aukštas skirtas atsakovei. Jame yra 3 kambariai bei salonas su virtuve. Namuose tvarkinga, daug erdvės. E skirtas atskiras apie 20 kv. m. erdvus kambarys, daug žaislų, vaikiškų drabužių, yra sofa, rašomasis stalas, spintelės. Atsakovės gyvenamoje vietoje dukrai E. sudarytos geresnės sąlygos gyventi (1 t.b.l.45-51).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas teismo posėdžio metu patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes ir palaikė psichologinio tyrimo ekspertizės išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Mano, kad mergaitei geriau šiuo metu būtų gyventi su mama, išlaikymą priteisiant iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys dalinės nuosavybės teise 2008-10-17 įsigijo bendrą 1 kambario (36,07 kv. m bendro, tame tarpe 16,96 kv.m gyvenamojo ploto) butą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t.b.l.6), kuris nuo 2015-07-23 yra D. T. nuosavybė (2 t.b.l.57). Šalims nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. T. (1 t. b.l.7-8, 10). D. T. pateikta specialisto išvada 2014-07-15 konstatuota, kad atėjusi vaiko mama jį nagais apdraskė, dėl ko jam buvo konstatuoti odos nubrozdijimai rieše, dilbiuose (1 t.b.l.9). Ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. T. nuo 2010-09-01 lankė darželį „(duomenys neskelbtini)“ (1 t.b.l.11). Šiuo metu ji mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėj mokykloj. Sutartį dėl dukters mokyklos lankymo sąlygų pasirašė ieškovas (2 t.b.l.77-79). D. T. dirba, jo mėnesio pajamos vidutiniškai siekia 2840 Lt (1 t.b.l.12). Ieškovo teigimu atsakovė gali daryti neigiamą poveikį mergaitės auklėjimui dėl seksualinio nukrypimo ir pateikia intymias atsakovės nuotraukas (1 t.b.l.13). Ieškovo tėvai turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (1 t.b.l.53). Vietinio mokėjimo nurodymais patvirtinta, kad D. T. mokėjo mokesčius darželiui „(duomenys neskelbtini)“: 2014-04-14 - 254,16 Lt, 2013-03-18 – 13,80 Lt, 2013-06-12 – 66,02 Lt ir 2013-10-14 – 109,85 Lt (1 t.b.l.54-57). Pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad D. T. 2014 m. sausio mėnesį profilaktiškai dukrą vedė pas gydytojus (1 t.b.l.58-60). (duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos pažymoje nurodyta, kad A. T. dirba mokytoju (1 t.b.l.61). Atsakovė pateikė informaciją, patvirtinančią, kad dukra gyveno su ja, jog į darželį dukrą atveda mama (1 t.b.l.29). Medicininiais dokumentais nustatyta, kad atsakovė turėjo nedarbingumo pažymėjimus periodais 2014-01-31 - 2014-02-12, 2014-03-24 - 2014-03-28, 2014-05-15 – 2014-05-24 E. T. slaugai (1 t.b.l.30-37). VšĮ vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro pažyma, pažymėjimu ir charakteristika nustatoma, kad E. T. su mama L. L. nuo 2011 metų lanko muzikos mokyklą, užsiėmimus apmoka mama (1 t.b.l.38-40). VDU akademinė pažyma patvirtina L. L. studijas, banko sąskaitos išrašas - tai, kad 2014-07-10 D. T. pervedė 300 Lt E. išlaikymui (1 t.b.l.41-42). VĮ Šeimos santykių instituto pažyma patvirtina, kad E. T. lankėsi psichologo konsultacijose, stebima, kad mergaitė linkusi kurti fantazijas apie jai smagius dalykus, tėvams suteiktos rekomendacijos (1 t.b.l.89). D. T. pranešė teismui, kad L. L. atsisakė imti nedarbingumą slaugyti sergančiai dukrai, todėl nuo 2014-11-20 E. T. jis slaugo savo namuose, paėmęs nedarbingumą (1 t.b.l.103). Abi šalys darbovietės administracijos charakterizuojamos teigiamai (1 t.b.l.90, 127). L. L. prašymu teismui nustatyta, kad 2015-01-05 ji su dukra gydoma ligoninėje (1 t.b.l.108,110). Vaikų lopšelio-darželio pateikta pažyma nustatoma, kad E. T. darželio nelankė 2014 m. rugpjūčio mėnesį, rugsėjo ir spalio mėnesiais lankė (atitinkamai 18 ir 15 dienų (1 t.b.l.125) VSDFV duomenimis ieškovo mėnesio pajamos 4318,27 Lt, atsakovės – 1628,20 Lt (1 t.b.l.139-141). VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filialo pažyma ir darbo sutartimi nustatoma, kad L. L. 2014-10-27 neterminuotai įdarbinta asistentu su 2500 Lt darbo užmokesčiu, jos darbo laikas yra nuo 7.45 iki 16.30 val (1 t.b.l.145-149). VSDFV Kauno skyriaus pažyma nustatoma, kad L. L. nuo 2015-08-18 dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jos mėnesio pajamos yra 632,78 Eur, darbo laikas nuo 7.30 val. iki 16 val. (2 t.b.l.64-66). 2015-02-06 L. L. pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad ieškovas nesilaiko nustatyto bendravimo grafiko su dukra, nes paėmęs iš darželio tris dienas jos negražina, į skambučius neatsiliepia ir į namus neįsileidžia (1 t.b.l.152). LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierius išnagrinėjęs D. T. skundą pateikė pažymą, kuria D. T. skundą dėl galimai pažeistų jo nepilnametės dukters E. T. teisių ir teisėtų interesų pripažino nepagrįstu (1 t.b.l.15-19). Darželio pažymėjimu ir padėka nustatoma, kad E. T. yra pasirengusi mokytis 1 klasėje, įstaiga dėkoja D. T. už aktyvų dalyvavimą grupės ir įstaigos veikloje (2 t.b.l.58-59).
Psichologinio įvertinimo išvada nustatyta, kad E. ryšys su abiem tėvais yra geras, abu tėvai pakankamai kompetentingi rūpintis vaiku. Stiprioji abiejų tėvų pusė, kad jie geba palaikyti konstruktyvų bendradarbiavimų prižiūrint E., ja rūpinantis. E. norėtų gyventi su abiem tėvais, o verčiant rinktis - rinktųsi gyvenimą su tėčiu, nes šis daro daugiau įtakos E. nuomonei. Šiuo metu tėtis D. kuria naują šeimą (nors įvertinimo metu jis nenurodė šios aplinkybės, ji išaiškėjo atsitiktinai iš pokalbio su E.), taigi tikslinga būtų palikti pastaraisiais metais nusistovėjusią bendravimo su tėčiu tvarką, o nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti su mama L. Santykių su L nuoseklumas, jų išlaikymas bei palaipsnis stiprinimas labai svarbus E atsižvelgiant ir į jos gyvenimo aplinkybes (didesnis nesaugumas, emociniai sunkumai dėl tėvų tarpusavio santykių krizės), ir į jos raidos poreikius (motina svarbi moteriškam tapatumui, emocinei raidai bei ateityje lytinei brandai). Be to, pati gyvenimo su mama aplinkybė E. niekaip iki šiol netrukdė ir neturėtų trukdyti palaikyti atitinkamus ryšius su tėčiu ir seneliais, tėčio tėvais (2 t.b.l.37-43).
Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad R. L. dėl ligos – lėtinės psichikos ligos – paranoidinės šizofrenijos lankosi apie 10 metų, pablogėjimo nestebima. Vaistus vartoja reguliariai, pykčio priepuolių nestebima, nusiskundimų nebuvo, aplinką vertina objektyviai. Pagal jos dabartinę būklę, vaikui būti su ja nėra grėsmės. Staigus pablogėjimas mažai tikėtinas.
Liudytoja A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad E. T. yra jos auklėtinė. Pradžioje buvo labai uždara, vėliau pasikeitė, su vaikais bendrauja. Mergaitė emocionali. Po ligos sausio mėnesį buvo pikta ant tėvų, kurie liepia valgyti, tvarkytis ir pan. Apie šeimą mažai kalba. Mato tėvus ir senelius. Ieškovo tėvus mato dažniau. Tėvai abu pagal galimybes dalyvauja šventėse, renginiuose. Mergaitės nuotaika nepriklauso nuo to pas ką nakvoja, vienodai džiaugiasi abiem tėvais.
Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. T. kaimynė. Ji grįžo 2012 m. rugpjūčio pabaigoje iš užsienio. Susitikdavo su abiem laiptinėje. Rudenį iš D sužinojo, kad jie nebegyvena, pasakė, kad mergaitė paeiliui po 4 dienas būna pas jį ir pas L. Matydavo L ir su D ateinančius į butą su mergaite. Buvo pas L namuose, kur gyvena, ten buvo ir vaikas. Jos nuomone, vaikas gyveno su abiem tėvais. Pas L viskas įrengta vaikui. L buvo atėjusi pasimatyti su vaiku, paprašė, kad ji pabelstų kad kaimynas įsileistų į namus, nes jos neįsileidžia pasimatyti su mergaite. Kaimynas duris atidarė nuotaikoje, tačiau pamačius L, jo nuotaika pasikeitė, L į vidų pasimatyti su vaiku neleido, laikę ranką užėmęs duris. L taip pat laikė duris. Ieškovas ją apkaltino kišimųsi į jų santykius. Jos manymu, L puiki mama. Kad E nenorėtų bendrauti su mama, nėra girdėjusi. Jos manymu abu tėvai yra vienodai rūpestingi. L netgi per gera. Du kartus mergaitė pas juos nakvojo, kartą paliko tėtis jau užmigusią, o pats išėjo su drauge. Vasarą ieškovas neleido pasiimti L. mergaitės, tuomet kvietė policiją. Mato, kad mergaitė grįžta su tėčiu jau po 21 val. Tėtis dažnai klausinėja E telefonu apie mamą. Kartą ir L buvo palikusi pas ją miegoti mergaitę, kai pas ją buvo atvykęs draugas ar pažįstamas.
Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus visur vežasi mergaitę pramogauti. Mergaitė sako, kad mama meldžiasi ir verkia, negamina ir nevalgo mėsos, dažnai ant jos rėkia ir muša. Kai mergaitė būna pas juos, ji neina kalbėti telefonu su mama. Mano, kad mergaitei geriau būtų gyventi su tėvu. Kol tėvas dirba mergaitė būna pas juos, nuo mamos bėga į kampą.
Liudytojas Ž. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra D. T. draugas nebegyvena jau metai gal daugiau, nes jis vis būdavo vienas su vaiku, sakė, kad L išvažiavusi į kažkokias komandiruotes, vėliau – kad gyvena atskirai. Jis atvažiuodavo į 2 mėn. kartą su mergaite. Gal metai – pusantrų vis su vaiku. Supratau, kad vaikas gyvena su juo. Jo nuomone, būtų už tai, kad jie gyventų kartu. Jis pas ieškovą į namus užeina labai retai, savaitgaliais.
Liudytoja V. T. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo mama. Atsakovė gyvendama šeimoje nesitvarkydavo, neprižiūrėjo vaiko, buvo per daug išlepinta, todėl ir išėjo iš namų, nes neištvėrė buities. Apie sūnaus prieš atsakovę naudotą smurtą nieko nežino. Sūnus apie 1,5 metų vienas augina dukrą ir ją išlaiko. Atsakovė vaiku nesirūpina ir prie priežiūros neprisideda. Mergaitė tik labai retai būdavo pas mamą, nors sūnus to niekada nedraudė. Vaikas mamai meilės nejaučia, nori būti su ja ir seneliu, nes jie visur ją vežasi. Kai sūnus dirba naktinėje pamainoje, vaikas nakvoja pas juos. Mergaitė pas juos būna savaitėmis ir mėnesiais. Jie su vyru dirba pamainomis, todėl keisdamiesi prižiūri anūkę. Atsakovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėčiu ir seneliais, jie taip pat iš savo pusės to nedaro, tačiau mergaitė nenori būti su mama ir liepia jai išeiti.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės tėvų kaimynas, gyvena gretimai. Žino, kad ieškovas nori pasiimti vaiką, neduoti motinai. Tai laiko absurdu, nes vaikas pastoviai būna pas L, kuri yra įsirengusi atskirą namo dalį pas tėvus. Jau 1-1,5 metų atsakovė gyvena pas tėvus su E. E bendrauja su jo 5 metų dukra. Ieškovą mato kaip kaimynas, jis atvažiuoja epizodiškai.
Liudytoja N. T. teismo posėdžio metu parodė, kad yra L kaimynė, gyvena per tris namus. Pažįsta ir ieškovą. L apie 1,5 metų su mergaite gyvena pas tėvus name, kur ji turi atskirą gyvenamąjį plotą. D pastaruoju metu skambučiais L persekioja. Jis kada nori gali atvažiuoti ir pasiimti mergaitę, L dėl to laiko įtampoje. L stengiasi dėl vaiko nusileisti D, kad mergaitė nematytų blogų santykių. Prieš 3-4 mėnesius girdėjo, kad D buvo susiradęs moterį ir visiškai neatvažiuodavo. Dabar jis nori atnaujinti santykius ir sudaro įtampą. Praeitą vasarą D kelis kartus per savaitę D ateidavo pas mergaitę. Dabar L pasakė, kad išveža mergaitę ir nežino, kas čia bus. Mano, kad mergaitė turėtų gyventi su mama, nes atsakovė atsakinga ir gera mama mergaite rūpinasi, mergaitei pas L sudarytos visos sąlygos. Pas L susieina kaimynės su vaikais, vaikai jų prižiūrimi žaidžia.
Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra L ir D yra draugų pora, kuriuos pažįsta nuo studijų. Buvo nustebusi, kad D iš L apgaulės būdu paėmė iš L dukrą. Stebimas D elgesys – atakavimas susigrąžinti L. Žino, kad ieškovas į bylą pateikė jų nuogų nuotraukas. Tai asmeniniam pasižaidimui, pakvailiojimui ir prisiminimui darytos nuotraukos, tuo metu vaiko šalia nebuvo. Nuotraukas ji iš asmeninio telefono siuntė L. Ji pati šių nuotraukų niekam nerodė.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo bei patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką kuri sudarytų sąlygas nepilnametei šalių dukteriai 50 proc. laiko praleisti tiek su motina, tiek su tėvu.
Ieškovo pateikta taikos (2t.b.l.75) sutartis nėra atsakovės pasirašyta, atsakovė nesutinka su joje nurodytomis sąlygomis, dėl to šios taikos sutarties tvirtinimo klausimas nėra sprendžiamas. Pateikta taikos sutartis vertintina, kaip ieškovo D. T. prašymas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė 2013 metais išėjo gyventi pas tėvus, palikusi dukrą, nedalyvavo dukters auklėjime ir prie jos išlaikymo neprisidėjo, su dukra matydavosi po valandą kas antrą dieną. Atsakovė šias aplinkybes neigia, nurodo, kad nuo 2013 metų sausio mėnesio dukra gyveno kartu su ja.
Esant priešingiems šalių parodymams, teismas remiasi nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymais. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad nepilnametė šalių duktė E. T., savo gyveno tiek pas vieną, tiek ir pas kitą iš tėvų. Tai, kad mergaitė gyveno su mama, priešingai ieškovo parodymams, patvirtina teismo posėdyje apklausta liudytoja N. T., kuri patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė su dukra apie pusantrų metų gyvena jos kaimynystėje pas savo tėvus, yra rūpestinga ir atsakinga mama; liudytoja L. S., kuri patvirtino, kad mergaitė gyvendavo pas abu tėvus, o pas atsakovę vaikui gyventi sąlygos puikios. Tai, kad mergaitė gyvena su atsakove paliudijo kaimynystėje gyvenantis D. K.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. U., kuri nurodė, kad kas rytą į darželį E atvesdavo atsakovė. Ieškovo 2014-07-10 pervesti 300 Lt E išlaikymui (1 t.b.l.41-42) taip pat patvirtina, kad šalių duktė gyveno su atsakove. Priešingai ieškovo nurodytoms aplinkybėms, L. L. nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemos ir E. T. asmens sveikatos istorijos išrašais (b.l.30-37), VšĮ Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro pažyma (b.l.38-40) nustatoma, kad L. L. 2014-01-31 – 2014-05-23 atskirais laikotarpiais turėjo nedarbingumą dėl sergančios dukters slaugos; nuo 2011 metų E. T. lankė muzikos mokyklą, į kurią ją visada atveda ir dalyvauja mama. Tai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad duktė gyveno su ja ir jos rūpinimąsi mažamete dukra. Teismas atsižvelgia ir ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kad jis mokėjo už darželį ir kreipėsi dėl dukters paskiepijimo (b.l.54-60), kad jam buvo įteikta padėka už aktyvų dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikloje, kad jo buvo pasirašyta sutartis su mokykla, kurią lanko E (2 t.b.l.58-59, 77-79) ir vertina tai kaip tėvo rūpestį mažamečiu vaiku, ką paliudija tiek atsakovė, tiek ir kiti apklausti liudytojai.
Nurodyti duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad E. T. iki 2014 m. liepos 18 d. šalių bendru sutarimu gyvendavo tiek pas ieškovą, tiek ir pas atsakovę, abi šalys su vaiku bendravo be apribojimų. Liudytojo Ž. U. parodymai, kad pastaruosius pusantrų metų jis matydavo ieškovą vieną su vaiku, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad mergaitė gyveno pas abu tėvus, nes pats liudytojas patvirtino, kad su ieškovu susitikdavo kartą per 2-3 mėnesius. Taigi, aptartos aplinkybės paneigia ieškovo nurodytus argumentus, kad atsakovė dukterimi nesirūpino ir pusantrų metų su ja negyveno.
Ieškovai savo argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo grindžia ir netradicine atsakovės seksualine orientacija. Jo nuomone tai kelia grėsmę vaiko saugumui. Šias aplinkybes ieškovas grindžia atsakovės intymiomis nuotraukomis (1 t.b.l.13). Teismas, vertindamas ieškovų pateiktus įrodymus leistinumo aspektu, su ieškiniu pateiktas fotonuotraukas, laiko neatitinkančiomis įrodymų leistinumo reikalavimų ir jomis kaip įrodymu nesivadovauja, kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jos buvo gautos pažeidžiant įstatymų reikalavimus (CPK 177 str. 2d.) ir apribojant atsakovės konstitucinę teisę į privatumą bei susirašinėjimo slaptumą (Lietuvos Respublikos Konstitucija 22 straipsnis). Atsakovė L. L. bei liudytoja L. G. neneigė, kad yra fotografavęsi nuogos, tačiau neigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kad tai paliudija jų netradicinę orientaciją. Kitų duomenų apie L. L. seksualinius nukrypimus ieškovas nepateikė, todėl darytina išvada, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta atsakovės netinkamo seksualinio elgesio faktų, galinčių pakenkti nepilnametės šalių dukters interesams.
Be to nurodo, kad atsakovė yra agresyvi, jos elgesys tapo neprognozuojamas. Šias aplinkybes ieškovas grindžia specialisto išvada 2014-07-15, kur jam konstatuoti, neva, atsakovės padaryti sužalojimai (1 t.b.l.9). Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. T., kad odos nubrozdinimai rankose galėjo būti padaryti 2014-07-14. L. L. teismo posėdžio metu neneigė, kad galėjo netyčia ieškovui įdrėksti. Vertinant šiuos ieškovo argumentus, teismas atkreipia dėmesį, kad vienkartinis įdrėskimas ieškovui, šalims aiškinant prieštaringai įvykio aplinkybes, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės neprognozuojamą ar agresyvų elgesį. Nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose, nei psichologinės ekspertizės išvadose nebuvo fiksuotas agresyvus L. L. elgesys. Teigiamai atsakovė yra charakterizuojama ir liudytojų L. S., N. T., D. K., A. U.. Ieškovo tėvų V. T. ir A. T. duoti paaiškinimai apie atsakovę nevertintini, kaip įrodymai, pagrindžiantys blogą atsakovės elgesį su dukterimi, dėl žemiau nurodytų priežasčių: visų pirma šie liudytojai yra ieškovo tėvai ir yra konfliktiškuose santykiuose su atsakove, todėl labiau tikėtina, kad jie atsakovę apkalba; antra, šių liudytojų parodymų nepagrindžia nei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus ar psichologinės ekspertizės išvados.
Be to, ieškovas nurodo, kad nepilnametei dukteriai nesaugu gyventi šizofrenija sergančios senelės namuose. Šis ieškovo argumentas, paneigtas liudytojo S. J. parodymais, kad R. L. vartoja vaistus jau apie 10 metų ir pablogėjimų nestebima, kad aplinką vertina objektyviai ir pagal jos dabartinę būklę, vaikui būti su ja nėra grėsmės. Staigus pablogėjimas mažai tikėtinas. Ieškovai be daromų prielaidų, kad dėl senelės ligos E motinos namuose gali būti nesaugu, nepateikė jokių įrodymų, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje yra nustatytos tinkamos sąlygos nepilnametei dukrai vystytis ir augti. Abu tėvai iš esmės tinkamai vykdo tėvų pareigas, abi šalys turi gyvenamąjį būstą, ieškovas turi nuosavą vieno kambario butą, kur yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Nors atsakovė nuosavo būsto ir neturi, tačiau ji yra įsirengusi atskirą pakankamai didelio ploto mansardą tėvui priklausančiame name, kur vaikui skirtas atskiras kambarys ir buities sąlygos vaikui sudarytos geresnės. Abi šalys turi darbus ir pakankamas pajamas išlaikyti save ir nepilnametį vaiką.
Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvaut, tačiau teisminio nagrinėjimo metu tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos tiek psichologinio ištyrimo išvadomis nustatyta, kad E. T. negali išsakyti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos su kuriuo nors iš tėvų (1 t.b.l.45-48; 2 t.b.l.38).
Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad atsakovė L. L. savo kaip motinos valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką dukrai. Byloje nustatyta priešingai, t.y. atsakovė yra labiau linkusi tolerantiškai spręsti tarp šalių kilusius klausimus, skatina vaiko ir tėvo bendravimą ir tai konstatuota Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro pateiktose išvadoje (2 t.b.l.40). Atsakovė nurodė, kad ieškovas manipuliuoja dukra, aiškina dukrai kad dėl jos kaltės iširo jų santykiai. Tai patvirtina ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras pateiktose išvadose, kad ieškovas yra linkęs daryti įtaką nepilnamečiui vaikui, formuojant neigiamą nuomonę apie mamą bei labiau pataikaujant jos poreikiams (1 t.b.l.45-48, 2 t.b.l.37-43).
Tad teismas spręsdamas klausimą dėl nepilnametės E. T. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į šalių padėtį, jų veikimą vaiko interesais, vaiko amžių, į vaiko teisių skyriaus ir psichologinio tyrimo išvadas. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad abu tėvai aktyviai dalyvauja E ugdyme, auklėjime, savaip prisidėdami prie jos auklėjimo raidos; tėtis daug dėmesio skiria jos ugdymui ir pramogoms, tačiau jo aplinkoje E neturi ryšių su bendraamžiais, kas itin svarbu tokio amžiaus vaikui, be to jis galimai pernelyg tenkina E įgeidžius ir dažniau formuoja priešišką nuomonę, tame tarpe ir mamos atžvilgiu. Tuo tarpu mama labiau atliepia emocinius E poreikius, skatina ir palaiko santykius su bendraamžiais ir latentiniu raidos periodu (7-11 metų), artėjant paauglystei, motinos vaidmuo emocinei brandai bei tapatumo formavimuisi mergaitei tampa svarbesnis. Todėl sprendžiant nepilnametės E. T. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą tikslinga būtų palikti pastaraisiais metais nusistovėjusią bendravimo su tėčiu tvarką, o nuolatinė šalių dukters gyvenamoji vieta turėtų būti su mama L. Nes santykių su L nuoseklumas, jų išlaikymas bei palaipsnis stiprinimas labai svarbus E atsižvelgiant į jos gyvenimo aplinkybes bei raidos poreikius. Be to, pati gyvenimo su mama aplinkybė E niekaip iki šiol netrukdė ir neturėtų trukdyti palaikyti atitinkamus ryšius su tėčiu ir seneliais, tėčio tėvais (2 t.b.l.37-43).
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į ieškovo gyvenimo sąlygas bei galimybę vaikui užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką. Kaip jau buvo minėta, ieškovo buities sąlygos yra tinkamos vaikui augti ir vystytis, ieškovas darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi galimybę išlaikyti vaiką ir patenkinti jo materialinius poreikius. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas daro neigiamą įtaką mažametei dukteriai: formuoja neigiamą nuomonę apie mamą, riboja motinos bendravimą su vaiku. Šios aplinkybės nurodytos Vaiko teisių apsaugos išvadoje, kur apklausus E. T., ji nurodė, kad tėtis neleidžia jai bendrauti su mama, nes mama nori ją pavogti, neleidžia jai pas mamą nakvoti, nes tai jam nepatinka (1 t.b.l.45-48). Tai patvirtina ir proceso pabaigoje atliktos psichologinio tyrimo ekspertizės išvada, kad tėvas vaikui formuoja neigiamą nuomonę apie mamą, kaip mažiau kompetentingą ar rūpestingą, mažiau patikimą, nei jis (2 t.b.l. 37-43). Toks tėvo elgesys vertintinas kaip savininkiškas bei neigiamai veikiantis vaiko asmenybės formavimąsi. Ieškovo veiksmai, nuteikiant vaiką prieš atsakovę, turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Todėl darytina išvada, kad ieškovas įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Tai trukdo formuotis tinkamai vaiko emocinei ir socialinei raidai.
Teismo sprendimą vaiko gyvenamą vietą nustatyti su motina apsprendžia motinos pastangos bei galimybės suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, motinos asmeniniai bruožai bei savybės. Byloje esanti Vaiko teisių skyriaus išvada leidžia spręsti, kad moteris turi tinkamas gyvenimo sąlygas mažamečiui vaikui. Įvertinus Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro išvadas spręstina, kad E. T. šiuo metu labiau tinkama nusistovėjusi tvarka, kadangi ieškovo daromas spaudimas dukrai, neigiamos nuomonės apie mamą formavimas ir ribojimas bendrauti su mama gali neigiamai paveikti mažametį vaiką.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu D. T. atmestinas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK376 str. 3 d.). Taigi, nors byloje nebuvo pareikštas priešieškinis, teismas remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, nepilnametės E. T., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustato su motina L. L..
Dėl išlaikymo priteisimo
Nustačius šalių nepilnamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, spręstinas išlaikymo priteisimo klausimas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 100 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį būtų pakankamas. Atsakovė sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis išlaidomis vaikui: maistui, rūbams, patalynei, ugdymo priemonėms, vitaminams, laisvalaikio pramogoms, sveikatos priežiūrai ir pan. Ginčo tarp tėvų dėl išlaidų dydžio vaiko išlaikymui nekilo. Teismas atsižvelgia į atsakovės pateiktą įrodymą, patvirtinantį, kad ieškovas 2014 m. liepos mėnesį mokėjo dukters išlaikymui 300 Lt (1 t.b.l.41-42), kas atitinka vaiko poreikius, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ieškovo ieškinyje prašoma priteisti 144.81 Eur (500 Lt) suma. Nors ieškovė išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, tačiau akivaizdu, kad jos nėra per didelės.
Remiantis vaiko teisių apsaugos prioriteto principu, vaikui turi būti nustatytas ne minimalus, o atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, įmanomai maksimalus išlaikymo dydis, užtikrinantis būtinas vaiko raidos sąlygas, patenkinant vaiko poreikiui maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas ne mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), ir tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį išlaikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra beveik septyneri metai, o tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, vaikas sparčiai auga, daug dėmesio skiriama jos lavinimui – būreliams, kur reikalingos papildomos išlaidos priemonėms ir paslaugų apmokėjimui. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma 100 Eur yra pakankama ½ šalių nepilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimui.
Lyginant šalių turtinę padėtį byloje nustatyta, jog abi šalys yra dirbančios ir gaunančios pastovias pajamas, kitų išlaikytinių neturi. VSDFV duomenimis, ieškovo D. T. mėnesio gaunamas atlyginimas vidutiniškai yra 1250.66 Eur (4318,27 Lt), nuosavybėje turi nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą Jonavoje (1 t.b.l.139-141, 2 t.b.l.57). Atsakovės mėnesio pajamos yra 471.56 Eur (1628,20 Lt) (2 t.b.l.64-66), nekilnojamojo turto neturi. Taigi, įvertinus šalių turtinę padėtį darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra kiek geresnė, tačiau šalims dėl išlaikymo dydžio nesiginčijant, laikytina, kad jie abu vienodai gali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Įvertinus anksčiau nurodytus argumentus, tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius, darytina išvada, kad ieškovas turi galimybę teikti dukteriai ieškinyje prašomą išlaikymą, todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymas E. T., periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str. 2 d., 3.208 str., 6.461 str. 2 d.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkant įstatyminei nepilnametės E. T. atstovei L. L. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad faktinė šalių dukters E. T. gyvenamoji vieta šiuo metu yra su motina, sprendimas vykdytinas skubiai.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos atstovo išvadą, teismas mano, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka su vaiku labiau atitinka mažametės E. T. interesus dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, pagal ieškovo pateiktą bendravimo tvarką, vaikui vienodą laiką kas antrą savaitę gyvenant pakaitomis, tai su tėvu, tai su motina, nebūtų užtikrinti vaiko interesai, bei tokios tvarkos nustatymas prieštarautų k CK 3.169 str. 2 d. nuostatoms. Patvirtinus ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, vaikas neturėtų pastovios vienos gyvenamosios vietos, nuolatinis aplinkos pasikeitimas neigiamai įtakotų jo saugumo jausmą, emocinę brandą. Psichologinio ištyrimo išvadoje nurodyta, kad E yra emociškai jautri, įsitempusi, ir tai greičiausiai susiję su neaiškumu dėl gyvenamosios vietos nustatymo, neįveikta tėvų išsiskyrimo krize. Santykių su mama nuoseklumas, jų išlaikymas bei palaipsninis jų stiprinimas labai svarbus E, atsižvelgiant į jos gyvenimo aplinkybes ir raidos poreikius (2t.b.l.37-43). Be to, kaip jau minėta sprendime bei konstatuota psichologinės ekspertizės išvadoje, ieškovas E daro neigiamą poveikį formuojant jos nuostatą į motiną, kaip į mažiau kompetentingą ar rūpestingą, mažiau patikimą nei jis. Taigi, tokiu būdu, nustačius ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, savaitę laiko vaikui nesimatant su vienu iš tėvų, kiltų grėsmė susilpninti tėvų-vaikų ryšius ir galimybė ieškovui dar labiau nuteikti dukterį prieš motiną.
Atsakovė raštu pateikė prašomą nustatyti ieškovo bendravimą su vaiku tvarką, leidžiant ieškovui su vaiku bendrauti nurodytomis dienomis ir laiku. Ieškovas su siūloma tvarka nesutinka ir mano, kad vaikui geriau bendrauti atitinkamais laikotarpiais, nei kasdien vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą, nes tokiu atveju jam sunku planuoti laisvalaikį su vaiku. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė jokių kliūčių bendravimui su vaiku ieškovui nedaro ir yra linkusi bendravimo laiką derinti. Nors ieškovo atstovas sukritikavo atsakovės pateiktos bendravimo tvarkos 1 punktą, kad „ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, paimdamas dukrą iš mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms ar popamokinei veiklai ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.30 val.“, nes šį punktą laiko ne bendravimo tvarka, o paslauga. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus ir atkreipia jo dėmesį į tai, kad vaiko auklėjimas ir priežiūra susideda ne tik iš pramogų. Todėl pagalba vaikui grįžtant iš mokyklos (kaip patys nurodė pamokos baigiasi apie 13 val.), ir pagalba jam ruošiant pamokas, taip pat laikytina bendravimo su vaiku dalimi ir negali būti vertinama kaip tėvo išnaudojimas. Atsakovė siūlo ieškovui bendrauti su dukterimi kas antrą dieną bei kas antrą savaitgalį, ir toks bendravimo būdas teismo nuomone, optimaliai atitiktų tiek šalių, tiek nepilnametės jų dukters interesus. Ieškovo argumentai dėl jo pamaininio darbo, šiuo atveju nelaikytini reikšmingais, nes ir jo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atveju, jis turėtų spręsti klausimus, susijusius su E paėmimu iš mokyklos jo darbo metu. Todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, tvirtintina atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovo turėtas 868 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (1t. b.l.8). Atsakovė pateikė 815,14 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t.b.l.43, 2 t.b.l.83-84). Atsakovės atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo ieškovę teismuose ir kitose institucijose, renkant rašytinius įrodymus, laikytina, kad atsakovės prašomas priteisti užmokestis už advokato teikiamą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo 145 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šioje byloje mokėtinas 36 Eur žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą (100 Eur x 12mėn. x 0,03 = 36) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistina 36 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.). Valstybė šioje byloje patyrė 16,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.). Viso iš ieškovo valstybei priteisina 52,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-08-01 ir 2015-01-23 nutartimis, naikintinos (CPK 150 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už psichologinės ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo didesnį užstatą, nei ekspertizės kaina, 289,65 Eur likutis grąžintinas ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnametės dukters E. T., a.k(duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) E. T., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-07-22) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Į šią sumą įskaityti atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą pagal 2014-08-01 teismo nutartį.
Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę L. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko E. T., a.k(duomenys neskelbtini) ir jos tėvo D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
Ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, paimdamas dukrą iš mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms ar popamokinei veiklai ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.30 val., o negalint dukros paimti nustatytu laiku, informuoja atsakovę SMS žinute ir/ar el. paštu ir/ar skambučiu ne vėliau kaip prieš 4 valandas (toliau - kasdienė bendravimo tvarka).Ieškovas bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, pirmąjį savaitgalį laikant pirmą savaitgalį po sprendimo byloje įsiteisėjimo, paimant dukrą bendravimo savaitgalio penktadienį iš mokyklos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19.00 val. (savaitgalio bendravimo tvarka).Katalikiškas Kalėdas, laikotarpiu nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d., E. T., gim.(duomenys neskelbtini), praleidžia su motina L. L., a/k (duomenys neskelbtini)Stačiatikių Kalėdas E. T., gim.(duomenys neskelbtini), praleidžia su tėvu D. T., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui informavus atsakovę prieš 7 kalendorines dienas apie Stačiatikių Kalėdų pradžią ir pabaigą. Neinformavus atsakovės prieš 7 kalendorines dienas, yra laikomasi bendros nustatytos kasdienės ir savaitgalio bendravimo tvarkos.
5. Ieškovo gimtadienį E. T. praleidžia su ieškovu, kuris E. T. pasiima iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir parveža atgal į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.
6. Vasaros atostogas lyginiais metais E. T. praleidžia su tėvu D. T. nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 14 dienos, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. liepos 1 dieną ir parveža dukrą 19.00 val. liepos 14 dieną į jos gyvenamąją vietą.
7. Vasaros atostogas lyginiais metais E. T. praleidžia su motina L. L. nuo liepos mėnesio 15 dienos iki liepos mėnesio 30 dienos.
8.Vasaros atostogas nelyginiais metais E. T. praleidžia su motina L. L. nuo liepos mėnesio 1 dienos iki liepos mėnesio 14 dienos.
9. Vasaros atostogas nelyginiais metais E. T. praleidžia su tėvu D. T. nuo liepos mėnesio 15 dienos iki liepos mėnesio 30 dienos, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. liepos 15 dieną ir parveža dukrą 19.00 val. liepos 30 dieną į jos gyvenamąją vietą.
10. Lyginiais metais E. T. gimtadienio dieną praleidžia su motina L. L..
11. Nelyginiais metais E. T. savo gimtadienio dieną praleidžia su tėvu D. T., kuris pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. (nedarbo dienomis) arba po pamokų darbo dieną ir parveža dukrą tą pačią dieną 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš ieškovo D. T., a.k(duomenys neskelbtini) 815,14 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 52,47 Eur (penkiasdešimt du eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
2014-08-01 ir 2015-01-23 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.
Grąžinti ieškovui D. T., a.k(duomenys neskelbtini) 289,65 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 65 ct) užstato likutį už psichologinės ekspertizės atlikimą, pervedant jį iš teismo depozitinės sąskaitos į ieškovo sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos apylinkės teismą.