- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- I-8785-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02580-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. Ž., E. J., R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž., E. J. ir R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. Ž., E. J. ir R. M. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti A. Ž. ir R. M. po 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. J. – 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad pareiškėjų laisvės bei teisės nuo 2012-10-05 iki 2015-05-05 buvo apribotos, kalinant juos pažeidžiant galiojančius teisės aktus. A. Ž., E. J. ir R. M. buvo kalinami vienodoje aplinkoje, periodiškai tose pačiose kamerose, patyrė tokias pat kankinimui prilyginamas sąlygas: inventoriaus trūkumą, kalinamųjų perpildymą, gyvenamojo ploto trūkumą, antisanitarines sąlygas – laikymą mažoje patalpoje ir dušo suteikimą tik kartą per savaitę, uždraustų medžiagų, tokių kaip asbestas, panaudojimą gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacija, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacija), kankinimą – vertimą būti labai ilgą laiką netinkamose sąlygose, iš anksto žinant, kad jos nebus tinkamos.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerų Nr. 105, Nr. 106, Nr. 107, Nr. 111, Nr. 112, Nr. 113, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 119, Nr. 121, Nr. 123, Nr. 124, Nr. 136, Nr. 155, Nr. 189, Nr. 268, Nr. 270, Nr. 275, Nr. 286, Nr. 299, Nr. 301, Nr. 305, Nr. 312, Nr. 317, Nr. 331, Nr. 338, Nr. 364, Nr. 374, Nr. 376, Nr. 377, Nr. 383 ir Nr. 384, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas A. Ž., bendrą plotą sudaro apie 7,4 kv. m. Šiose kamerose visada buvo kalinami 4 asmenys, jose yra 4 gulimos vietos. Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, taigi kad nebūtų pažeidžiamos minimalios privatumo, higienos, garbės ir orumo, sveikatos sąlygos, keturiems kalinamiesiems turėjo būti skiriama 14,4 kv. m. gyvenamojo ploto kamera. Gyvenamojo ploto trūkumas sudarė 1,7 kv. m, t. y. pusę nustatytos normos. Dėl per didelio kalinamųjų skaičiaus kameroje, kurioje buvo kalinami pareiškėjai, buvo netinkamas vėdinimas, kurio mechanizmas nepritaikytas tinkamai aprūpinti 4 asmenų buvimą mažoje patalpoje. Klozetas buvo įrengtas netinkamai. Iš viso pareiškėjas A. Ž. netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas 265 dienas.
Lukiškių TI-K kamerų Nr. 32, Nr. 116, Nr. 122, Nr. 138, Nr. 157, Nr. 163, Nr. 169, Nr. 172, Nr. 177, Nr. 180, Nr. 182, Nr. 194, Nr. 280, Nr. 288, Nr. 282, Nr. 293, Nr. 294, Nr. 304 ir Nr. 307, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas E. J., bendrą plotą sudaro apie 7,4 kv. m, o kamerų Nr. 293, Nr. 294, Nr. 304 ir Nr. 307 – 8,2 kv. m. Minėtose kamerose visą laiką buvo kalinami 4 asmenys, jose yra 4 gulimos vietos. Taigi, gyvenamojo ploto trūkumas sudarė 1,7 kv. m. Be to, E. J. patyrė didelius psichologinius sukrėtimus, negalėdamas turėti ilgalaikių pasimatymų su savo šeimos nariais – žmona ir vaiku, liesti juos. Tvirtina, kad atsakovas įteisina tiesioginį kankinimą ir šeimos ardymą bei genocidą Lietuvos Respublikoje. Dėl didelių apribojimų smarkiai sumažėjo bendravimas, nutrūko fizinis kontaktas, palyginti jauna E. J. šeima yra ant skyrybų slenksčio. Tokiais apribojimais pareiškėjas visiškai izoliuojamas nuo visuomenės, reabilitacija praranda savo paskirties reikšmę, nuteistasis patiria daug fizinių ir psichologinių kančių, aštrėja neigiamos emocijos prieš visuomenę, pagrindiniu gyvenimo tikslu tampa pyktis, agresija ir neapykanta aplinkai, atšąla santykiai su šeimos nariais. Be to, pažeidžiamos ir nuteisto pareiškėjo E. J. žmonos teisės, pareiškėjas nėra nubaustas, o yra laikinai sulaikytas, tačiau visiškai izoliuojamas nuo visuomenės ir šeimos. Žmona, negalėdama turėti jokio fizinio kontakto su savo vyru, patiria ne tik emocinius ir psichologinius pusiausvyros pažeidimus, bet atsiranda ir sveikatos sutrikimų. Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013-07-09 paskelbė sprendimą byloje Nr. 42615/06, kuriame nurodė, kad jokiomis sąlygomis negali būti apriboti privatūs pasimatymai tarp šeimos narių. Iš viso E. J. netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas 913 dienų.
Lukiškių TI-K kamerų Nr. 108, Nr. 133, Nr. 191 ir Nr. 195, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas R. M., bendrą plotą sudaro apie 7,8 kv. m. Šiose kamerose visą laiką buvo kalinami 4 asmenys, jose yra 4 gulimos vietos. Gyvenamojo ploto trūkumas sudarė 1,65 kv. m. Iš viso pareiškėjas R. M. netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas 207 dienas
Nurodė, kad nuo 2005-01-01 uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Nuo 2005-01-01 asbestą uždrausta įvežti į Lietuvą, gaminti ir naudoti jo produkciją. Asbestas įtrauktas į nuodingų medžiagų pagal jo toksiškumą sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. V-975. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Be to, atsižvelgiant į Vyriausybės 2008-04-17 nutarimą Nr. 351 „Dėl asbesto šalinimo programos patvirtinimo“ ir 2009-08-19 nutarimą Nr. 919 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 04 17 nutarimo Nr. 351 pakeitimo“ bei aplinkos ministro 2009-05-11 įsakymą Nr. D1-267 „Dėl asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir sveikatos apsaugos ministro 2009-02-20 įsakymą Nr. V-l 18 „Išorinės ir darbo aplinkos užterštumo asbestu stebėsenos 2009-2013 vykdymo aprašas“, gyvenamosiose patalpose ir jos aplinkoje neturi būti nė vieno asbesto plaušelio. Atsakovas nurodė, kad asbesto gaminių yra, tačiau jie nekelia pavojaus, nes yra surišti asbestcemenčiu ir, kol nėra laužomi, neišskiria asbesto plaušelių. Tvirtina, kad faktas, jog nuodinga ir uždrausta medžiaga yra gyvenamojoje aplinkoje, jau kelią pavojų ir pažeidžia nustatytas taisykles, kad minėtos medžiagos ir jos gaminiai iš viso neturi būti naudojami gyvenamojoje aplinkoje. Kalinamieji ir nuteistieji yra neramaus charakterio, todėl neretai pasitaiko visokių incidentų. Siekdami atkreipti dėmesį, jie gali pradėti laužyti minėtas konstrukcijas ir taip paskleisti asbesto plaušelius bei sukelti pavojų ne tik savo sveikatai, bet ir aplinkiniams. Pareiškėjai buvo kalinamai pavojingoje aplinkoje, kuri bet kuriuo momentu galėjo sukelti mirtiną ligą.
Pažymėjo, kad per dieną žmogus net ir ramioje būsenoje prakaituoja, o atsižvelgiant į tai, kad kalinamajam yra suteikiama galimybė sportuoti, kiekvieną dieną pasivaikščioti, net ir mažoje patalpoje judėti, 23 valandas per parą būti ankštoje patalpoje su blogu vėdinimu sudaro būtinybę kiekvieną dieną praustis po šiltu vandeniu, kad nebūtų pažeistos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnis, sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punktas ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis. Suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę 15 minučių pasinaudoti dušu yra tiesioginis kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo įrodymas. Taip sudaromos antisanitarinės sąlygos, pažeidžiančio žmogaus teises, ypač XXI amžiuje, kai prie kiekvieno pastato yra privestas centralizuotas šildymas bei karštas vanduo. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30.6 punktu, prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Atsakovo atstovas nurodė, kad mankšta ir treniruokliai yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuos, taigi, po mankštos ir sporto turi būti leidžiama nusiprausti, kaip nustato higienos normos. Šešias dienas per savaitę, kuriomis nebuvo suteikiamas dušas, pareiškėjai patyrė orumo pažeminimą ir nepatogumus, jiems kilo pavojus susirgti kontakto būdu perduodamomis infekcinėmis ligomis.
Lovos buvo pasenusios, netinkamos normaliai gulėti. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir iki gyvos galvos bausmės atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatyta, kad metalinės lovos galiojimo terminas yra 10 metų. Šis terminas nustatytas atsižvelgiant į metalo susidėvėjimą, veikiant labai dideliam ir intensyviam kalinamųjų srautui. Paskirtoje miegamojoje vietoje pareiškėjai praleido mažiausiai septynias su puse valandų per parą. A. Ž. buvo verčiamas ant netinkamos lovos gulėti 1 987,5 valandos, E. J. – 6 847,5 valandos, o R. M. – 1 552,5 valandos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas R. M. buvo laikomas kamerinio tipo 7,4 kv. m rakinamoje patalpoje su dar trimis kalinamaisiais, visos paros didžioji laiko praleidimo vieta yra būtent lova, nes kitur nėra laisvos vietos. Lovos buvo senos, girgždančios, nuo kiekvieno judesio jos sukeldavo triukšmą, kuris trukdė miegui. Lova buvo per trumpa ir per siaura, jos gulimas pagrindas nelygus, lova nestabili. Dėl to miegas buvo padrikas, kamavo nuolatinis nuovargis, psichologinis išsekimas, nervinė psichozė. Dėl ilgo laikotarpio visos šios aplinkybės prilyginamos kankinimui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsakymuose pareiškėjams nurodė, kad gultai atitinka higienos normas, tačiau pakeitimo datos ir ją patvirtinančių įrodymų negali pateikti. Atsižvelgdami į tai, kad atsakovas ir dėl gyvenamojo ploto nurodo, kad visos kameros atitinka nustatytas normas, o skaičiavimai rodo ką kitą, pareiškėjai mano, kad pateikta informacija turi būti vertinama kritiškai.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktu, kalinamieji turi būti aprūpinti švariu valymo inventoriumi, tačiau kamerose niekada nebuvo valymo priemonių, o jų paprašius, neretai reikdavo laukti visą savaitę arba jų iš viso neduodavo. Pareiškėjai neturėjo galimybių palaikyti tinkamą kameros švarą. Be to, atsirasdavo papildomų nepatogumų – važiuodami į Lukiškių TI-K jie su savimi pasiimdavo valymo priemonių, kurios užimdavo papildomą vietą ir sudarydavo papildomą svorį. Kadangi turimų daiktų svoris yra ribojamas, asmenys turėjo atsisakyti kai kurių savo daiktų arba nesivežti valymo priemonių. Tvirtina, kad atsakovas privalo užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir priemones tvarkai bei švarai palaikyti, tačiau šios pareigos nevykdė.
Pareiškėjai jautė nuolatinį orumo pažeminimą dėl netinkamai įrengto tualeto. Pareigūnai nuolat stebi suimtuosius, o kameros išdėstytos taip, kad stebėdamas kameros aplinką, pareigūnas pirmiausia mato tualetą. Atidarant duris, taip pat pirmiausia matomas tualetas, kuris yra atviras, nėra jokių pertvarų. Budintys pareigūnai nebando sužinoti, ar tualetas yra užimtas, stebi net jei jis yra ir užimtas. Pareiškėjai nuolat jautė nepatogumus, nes žinojo, kad yra stebimi, kai atlieka gamtinius reikalus. Po tokių ilgalaikių aplinkybių jie įgijo kompleksą, baimę, kad yra stebimi.
A. Ž., E. J. ir R. M. Lukiškių TI-K buvo kalinami nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus ir dėl to patyrė didžiulę moralinę žalą. Pažymėjo, kad sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsinio grybelio. Asmenų žodiniai skundai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo registruojami, nebuvo bandoma pakeisti esamos padėties.
Sanitarinis mazgas (tualetas) buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas. Tualetai buvo be durų, juos nuo likusios gyvenamosios dalies skyrė vos 1,2 kv. m sienelė. Sanitariniai mazgai neturėjo ventiliacijos. Kadangi kameroje visada kalėdavo po 4 asmenis, kiekvienas suimtasis sanitariniu mazgu (tualetu) per parą vidutiniškai naudojasi apie 8 kartus t. y. tuštinasi vidutiniškai nuo vieno iki dviejų kartų, šlapinasi iki 6 kartų.
Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka teisingumo ministro įsakymu nustatytą 3 kv. m plotą, tačiau toks plotas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/inf(92)3 išaiškino, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, o vidutinis asmenims pasivaikščiojimui skirtas plotas turi būti ne mažesnis nei 8 kv. m. Kiekvienam pareiškėjui Lukiškių TI-K galėdavo skirti vos vieną valandą pasivaikščioti kiemeliuose, o jeigu oras būdavo prastas, iš viso atsisakydavo vesti į juos. Tvirtina, kad atsakovo atstovas reguliariai ir sąmoningai žlugdė pareiškėjus, sistemingai pažeidinėjo įstatymus. A. Ž., E. J. ir R. M. buvo kalinami kartu su rūkančiais asmenimis ir dėl to kankinosi.
Pažymėjo, kad pareiškėjai dažnai buvo perkeliami iš vienos kameros į kitas kameras ir dėl to patirdavo nepatogumų, stresą, psichologinę įtampą, nervinį išsekimą, kadangi naujoje kameroje jie turėdavo prisitaikyti prie ten jau buvusių kalinamųjų, o jie – prie pareiškėjų.
Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) pareiškėjai patyrė neturtinė žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado nuolatinė emocinė depresija. Jie buvo stipriai sukrėsti, nuolatos galvodavo apie nepakeliamas gyvenimo sąlygas bei kankinančios aplinkos įtaką jų psichikai. Nedavė ramybės situacija dėl kenksmingų medžiagų; trūko vietos, nebuvo įmanoma pailsėti, pajudėti. Žymiai pablogėjo pareiškėjų sveikata, jie prarado daug svorio, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, jie jautėsi ir iki šiol blogai jaučiasi. Sutriko pareiškėjų normalus visavertis gyvenimas, jie pasidarė uždari, nebemoka normaliai bendrauti su aplinkiniais, kyla nesutarimų, pykčių, praranda pasitikėjimą savimi. Pareiškėjai tapo dirglūs, atsirado baimė aplinkai ir žmonėms.
Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Pažymėjo, kad 2012-12-14 ryte, 2012-12-17 vakare, 2012-12-20 vakare, 2012-12-21 ryte, 2013-01-04 ryte, 2013-01-31 ryte, 2013-05-08 vakare, 2013-05-09 ryte, 2013-06-28 ryte, 2013-08-08, nuo 2013-09-14 iki 2013-09-21, 2013-09-25, 2013-10-01, nuo 2013-10-15 iki 2013-10-16, 2013-10-21, nuo 2013-10-26 iki 2013-10-27, nuo 2013-11-08 iki 2013-11-10, 2013-11-21 ir nuo 2014-06-06 iki 2014-06-11 pareiškėjui A. Ž. tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
2012-12-06, 2013-01-08 ryte, 2013-01-10 ryte, nuo 2013-01-14 iki 2013-01-16, 2013-01-17 ryte, 2013-01-21 ryte, 2013-01-22 ryte, 2013-03-04 ryte, 2013-03-08 ryte, 2013-05-13 ryte, 2013-06-06 ryte, 2013-06-13 ryte, 2013-06-21 ryte, nuo 2013-08-15 iki 2013-08-16, 2013-09-06, 2013-09-27, 2013-10-08, 2013-10-10, 2013-10-16, 2013-10-25, 2013-10-31, 2013-11-05, 2013-11-15, 2013-11-21, 2013-12-06, 2013-12-11, 2014-01-06, 2014-01-20, 2014-02-19, nuo 2014-02-24 iki 2014-02-25, 2014-03-06, 2014-04-23, 2014-04-28, 2014-05-05, 2014-05-15, nuo 2014-05-22 iki 2014-05-23, 2014-05-28, 2014-06-26, nuo 2014-07-19 iki 2014-07-22, nuo 2014-08-18 iki 2014-08-19, 2014-08-23, 2014-08-29, 2014-09-08, 2014-09-11, 2014-09-22, 2014-10-01, 2014-10-07, 2014-10-15, 2014-10-20, 2014-11-03, nuo 2014-11-05 iki 2014-11-06, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-12, nuo 2014-12-08 iki 2014-12-09, 2014-12-12, nuo 2014-12-16 iki 2014-12-19, 2015-01-05, 2015-01-12, 2015-01-19, 2015-01-21, 2015-01-26, 2015-02-02, 2015-02-05, nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20, nuo 2015-02-26 iki 2015-02-27, nuo 2015-03-17 iki 2015-04-03, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-15 ir 2015-04-23 pareiškėjui E. J. tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
2013-02-19, 2013-04-09 ryte, 2013-04-15 ryte ir 2013-09-26 R. M. tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie įprastai laikomi po vieną.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinta“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintu Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsnių reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pakalbėta su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal šį tvarkos aprašą, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą kriminogeninę būkle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui – visada barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį – tai yra: a) pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; b) nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai. Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotai yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 34,16 kv. m iki 37,4 kv. m., o III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotai yra nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m.
Vadovaujantis Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje ir siekdami aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąją vieta, mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis.
Nurodė, kad pareiškėjai skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjų patirti nepatogumai labiausiai sietini su jų pačių elgesiu, dėl kurio jie pateko į laisvės atėmimo vietą. A. Ž., E. J. ir R. M. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. Ž., E. J. ir R. M. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjai grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jiems buvo padaryta neturtinė žala.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją A. Ž. Lukiškių TI-K kamerose 2012-12-13, nuo 2012-12-14 vakaro iki 2012-12-16, 2012-12-17 ryte, nuo 2012-12-18 iki 2012-12-19, 2012-12-20 ryte, nuo 2012-12-21 vakaro iki 2012-12-26, 2013-01-03, nuo 2013-01-04 iki 3012-01-30, nuo 2013-01-31 vakaro iki 2013-02-27, nuo 2013-03-07 iki 2013-03-20, nuo 2013-03-28 iki 2013-04-03, nuo 2013-04-11 iki 2013-04-24, nuo 2013-05-09 vakaro iki 2013-05-15, nuo 2013-05-23 iki 2013-06-19, 2013-06-27, nuo 2013-06-28 vakaro iki 2013-07-31, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-11, nuo 2013-09-10 iki 2013-09-13, nuo 2013-09-22 iki 2013-09-24, nuo 2013-10-02 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-17 iki 2013-10-20, 2013-10-25, nuo 2013-10-28 iki 2013-11-07, nuo 2013-11-11 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-22 iki 2013-11-25 ir nuo 2013-11-29 iki 2013-12-08 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
A. Ž. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 260 dienų. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, A. Ž. buvo laikomas tik 27 dienas, 6 rytus ir 2 vakarus. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, pareiškėjui A. Ž. kalint Lukiškių TI-K, 233 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją E. J. Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012-10-05 iki 2012-12-05, nuo 2012-12-07 iki 2013-01-07, nuo 2013-01-08 vakaro iki 2013-01-09, nuo 2013-01-10 vakaro iki 2013-01-13, nuo 2013-01-17 iki 2013-01-20, 2013-01-21 vakare, nuo 2013-01-22 vakaro iki 2013-03-03, nuo 2013-03-04 vakaro iki 2013-03-07, nuo 2013-03-08 vakaro iki 2013-05-12, nuo 2013-05-13 vakaro iki 2013-06-05, nuo 2013-06-06 vakaro iki 2013-06-12, nuo 2013-06-13 vakaro iki 2013-06-20, nuo 2013-06-21 vakaro iki 2013-08-14, nuo 2013-08-17 iki 2013-09-05, nuo 2013-09-07 iki 2013-09-26, nuo 2013-09-28 iki 2013-10-07, 2013-10-09, nuo 2013-10-11 iki 2013-10-15, nuo 2013-10-17 iki 2013-10-24, nuo 2013-10-26 iki 2013-10-30, nuo 2013-11-01 iki 2013-11-04, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-14, nuo 2013-11-16 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-22 iki 2013-12-05, nuo 2013-12-07 iki 2013-12-10, nuo 2013-12-12 iki 2014-01-05, nuo 2014-01-07 iki 2014-01-19, nuo 2014-01-21 iki 2014-02-18, nuo 2014-02-20 iki 2014-02-23, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-05, nuo 2014-03-07 iki 2014-04-22, nuo 2014-04-24 iki 2014-05-04, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-14, nuo 2014-05-16 iki 2014-05-21, nuo 2014-05-24 iki 2014-05-27, nuo 2014-05-29 iki 2014-06-25, 2014-06-27 iki 2014-07-18, nuo 2014-07-23 iki 2014-08-17, nuo 2014-08-20 iki 2014-08-22, nuo 2014-08-24 iki 2014-08-28, nuo 2014-08-30 iki 2014-09-07, nuo 2014-09-09 iki 2014-09-10, 2014-09-12 iki 2014-09-21, nuo 2014-09-23 iki 2014-09-30, nuo 2014-10-02 iki 2014-10-06, nuo 2014-10-08 iki 2014-10-14, nuo 2014-10-16 iki 2014-10-19, nuo 2014-10-21 iki 2014-11-02, 2014-11-04, nuo 2014-11-07 iki 2014-11-09, nuo 2014-11-13 iki 2014-12-07, nuo 2014-12-10 iki 2014-12-11, nuo 2014-12-13 iki 2014-12-15, nuo 2014-12-20 iki 2015-01-04, nuo 2015-01-06 iki 2015-01-11, nuo 2015-01-13 iki 2015-01-18, 2015-01-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-01-25, nuo 2015-01-27 iki 2015-02-01, nuo 2015-02-03 iki 2015-02-04, nuo 2015-02-06 iki 2015-02-12, nuo 2015-02-21 iki 2015-02-25, nuo 2015-02-28 iki 2015-03-16, nuo 2015-04-04 iki 2015-04-08 ir nuo 2015-04-16 iki 2015-04-22 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
E. J. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 943 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, E. J. buvo laikomas tik 115 dienų ir 11 rytų. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, pareiškėjui E. J. kalint Lukiškių TI-K, 828 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją R. M. Lukiškių TI-K kamerose nuo 2013-02-20 iki 2013-04-08, nuo 2013-04-09 vakaro iki 2013-04-14, nuo 2013-04-15 vakaro iki 2014-09-25 ir nuo 2013-09-27 iki 2014-10-17 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
R. M. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 241 dieną. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, R. M. buvo laikomas tik 2 dienas ir 11 rytus. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, pareiškėjui R. M. kalint Lukiškių TI-K, 239 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.
Dėl baldų, vietos kamerose ir pasivaikščiojimų
Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kamerose. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra duomenų, kad lovos būtų netinkamos naudoti: senos, trumpos, siauros. Kitų duomenų, patvirtinančių lovų būklę, nėra pateikta.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjams ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Leidžiant pareiškėjams kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti, suteikiant teisę nuteistiesiems ne tik pasivaikščioti, bet ir pažaisti, pasportuoti. Pareiškėjų teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo
A. Ž., E. J. ir R. M. nurodė, kad tualetai buvo įrengti gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas. Jie buvo be durų, o nuo likusios gyvenamosios dalies juos skyrė vos 1,2 kv. m sienelė. Be to, sanitariniai mazgai neturėjo vėdinimo.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, Nr. 123 ir Nr. 125 (t. 1, b. l. 107–109, 110–114) tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas betonine sienele. Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele. Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Ginčo, kad prausyklose yra šaltas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti šiltą vandenį teisės aktai Lukiškių TI-K administracijos neįpareigoja.
Dėl naudojimosi dušu
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis (t. 1, b. l. 86, 87–88). Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1-23 iš dalies buvo pakeistas aprašo 4 punktas ir nustatyta, kad į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja budinčiųjų pamainų pareigūnai; dušu suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių (t. 1, b. l. 85). Taigi, teisės pareiškėjams kartą per savaitę 15 minučių praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas.
Dėl nerūkančių laikymo su rūkančiaisiais
Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymu Nr. 1-101 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas. Šio tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 bei 70 straipsnio reikalavimais, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų; t. 1, b. l. 89, 90–92). Taigi, iš aptartos tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą.
Pareiškėjai plačiau aplinkybių dėl rūkančiųjų laikymo atskirai nuo nerūkančiųjų nepaaiškino, jie tik nurodė, kad yra laikomi kartu su rūkančiais asmenimis. A. Ž., E. J. ir R. M. neteigė, kad net ir pateikus prašymus laikyti juos atskirai nuo rūkančių, šie prašymai nebuvo tenkinti. Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad paskirstymo metu prašė apgyvendinti su rūkančiais, tačiau jis pats rūko mažiau. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, kad asmenys yra nerūkantys ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti juos nuo rūkančių nuteistųjų. Taigi, aptartas Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimas laikytinas neįrodytu.
Dėl teisės pasimatyti su artimaisiais
Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (1 punktas), 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (2 punktas), 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei (3 punktas); nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus (4 punktas). Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiškėjams nepriklausė. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privatų gyvenimą ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo Lukiškių TI-K laiką, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimą lėmė neteisėti pareigūnų veiksmai.
Dėl asbesto naudojimo
Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K nurodytais teiginiais dėl asbesto naudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjų teiginius dėl asbesto Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų bei elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje naudojimo. Be to, pareiškėjai nenurodė, kokią žalą sveikatai jie patyrė dėl draudžiamos medžiagos naudojimo. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-Everatt yra nurodžiusi, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Taigi, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, darytina išvada, kad ji negalėjo sukelti pareiškėjams sveikatos problemų, todėl nurodytas jų teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų kalinimo sąlygų
Lukiškių TI-K nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą. Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, pareiškėjų argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012–2014 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjų kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiškėjai, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, ant sienų ir lubų buvo dėmių. Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai švaru, buvo valyti skirtas inventorius. Yra parengta patalpų valymo vidaus tvarka. Kamerose esanti patalynė buvo vizualiai švari. Lukiškių TI-K minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; t. 1, b. l. 141–146). Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (t. 1, b. l. 147–149). 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (t. 1, b. l. 151–153). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama.
Pažymėtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nuteistųjų bei suimtųjų judėjimas įstaigoje yra didelis, todėl siekdama užtikrinti nurodytų teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai ir teisėtai, esant būtinybei bei nesant gydančio gydytojo išvadų, kad to daryti negalima dėl sveikatos problemų, perkelia asmenis iš vienų kamerų į kitas. Byloje nėra tokių gydytojų išvadų.
Pareiškėjai pažymėjo, kad jų žodiniai skundai dėl kalinimo sąlygų nebuvo registruojami, tačiau konkrečiai nenurodė, kada teikė tokius skundus, kokius veiksmus skundė, kokie pareigūnai jų neregistravo, taigi, ši aplinkybė laikoma nenustatyta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Teismas byloje vertina tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus dokumentus. Dokumentai, kurie pateikti teismui išėjus į pasitarimų kambarį nevertinami.
Pareiškėjai A. Ž. ir R. M. prašo jiems priteisti po 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. J. – 16 000 Eur. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų, kad jų sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jiems nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjams buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį A. Ž., E. J. ir R. M. subjektinės teisės – būti kalinamiems tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui A. Ž. padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 100 Eur, E. J. – 3 500 Eur, o R. M. – 1 000 Eur. Pareiškėjų reikalavimai priteisti jiems nurodytas sumas neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.