- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-121-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00522-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Viktorija Teišerskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-417/2016 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00522-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.4.6.; 2.4.7.
2016 m. balandžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir jai už fizinio skausmo sukėlimą A. G. 2014 m. kovo 26 d. paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; už fizinio skausmo sukėlimą A. G. 2014 m. lapkričio 12 d. jai paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Remiantis BK 63 str. l d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteista už tai, kad 2014 m. kovo 26 d., apie 16.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sugyventiniu A. G. metu, jam koja spyrė į sėklides, po to stūmė ir sudavė kelis smūgius į veidą, taip šeimos nariui – sugyventiniui A. G. – sukeldama fizinį skausmą.
Be to, ji 2014 m. lapkričio 12 d., apie 07.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventiniu A. G. metu, jam delnu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į galvą, vieną iš tų kartų – į kairę ausį, taip šeimos nariui – sugyventiniui A. G. – sukeldama fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Apeliantė neneigia 2014 m. kovo 26 d. sugyventiniui A. G. koja spyrusi į sėklides ir sudavusi kelis smūgius į veidą, taigi padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl 2014 m. lapkričio 12 d. įvykio. Nurodo, kad A. G. pirmasis pavartojo prieš ją smurtą – spyrė apeliantei į pilvą, tik po to ji dešine ranka sudavė A. G. per pakaušį ir jis nuo smūgio kakta atsitrenkė į vaiko kaktą. Mano, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos ant kairiojo žasto, dešiniojo dilbio, nugaros juosmeninėje dešinėje pusėje patvirtina jos nurodytas aplinkybes. Nors ikiteisminis tyrimas dėl A. G. veikos nutrauktas, apeliantės nuomone, eksperto išvada paneigia A. G. parodymus, kad jis tik suėmė nuteistąją už rankos ir pastūmė, kadangi jis negali paaiškinti, kaip jai atsirado nustatyti sužalojimai. Nurodo, kad pati negalėjo susižaloti, kadangi buvo blaivi. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad liudytojos D. M. parodymai apie tai, kad 2014 m. lapkričio 12 d. ant R. M. kūno buvo tik anksčiau atsiradusios kraujosruvos, ant pilvo jokių kraujosruvų nebuvo matyti, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi pareigūnė nėra specialistė nustatanti sužalojimų laiką bei laipsnį, be to, tai prieštarauja minėtam ekspertizės aktui.
Posėdžio metu nuteistoji R. M. ir jos gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius prašė patenkinti R. M. apeliacinį skundą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliantė neginčija 2014 m. kovo 26 d., apie 16.15 val., sugyventiniui A. G. sukėlusi fizinį skausmą ir padariusi BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl teismas dėl šios nusikalstamos veikos nepasisako. Nuteistosios R. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis kad ji 2014 m. lapkričio 12 d., apie 07.20 val., sugyventiniui A. G. sukeldama fizinį skausmą, padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Apeliantė ginčija savo kaltę dėl 2014 m. lapkričio 12 d. įvykio, kadangi, pasak nuteistosios, nukentėjusysis A. G. pirmasis pavartojo smurtą prieš ją. Atsižvelgiant į šiuos skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliantė mano, jog jos veiksmai vertintini kaip būtinoji gintis. BK 28 str. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013). Tiek R. M., tiek ir A. G. patvirtino, kad nuteistoji nukentėjusiajam sudavė tuo metu, kai jis buvo pasilenkęs prie sūnaus, todėl šis nuo smūgio trenkėsi galva į sūnaus galvą. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada Nr. G2399/14 (03), kurioje nurodyta, kad R. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje (t. 1, b. l. 181). Konstatuojant būtinąją gintį, būtina nustatyti, jog buvo ginamasi nuo pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju duomenų apie buvusį bet kokį A. G. kėsinimąsi byloje nėra. Vertinant nurodytas aplinkybes, negalima išvada, kad nuteistoji gynėsi. Smūgiai nusisukusiam nukentėjusiajam, kuris yra pritūpęs prie mažamečio vaiko, jokiu būdu negali būti vertinami kaip būtinoji gintis.
Nuteistosios nuomone, jos nurodytas 2014 m. lapkričio 12 d. įvykio aplinkybes besąlygiškai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad ši išvada išduota atlikus tyrimą 2014 m. lapkričio 17 d. 13 val., taigi praėjus daugiau nei penkioms paroms po įvykio. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog R. M. padarytos poodinės kraujosruvos ant kairiojo žasto, dešiniojo dilbio, nugaros juosmeninėje dešinėje pusėje. Sužalojimai atsirado paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, sumušant, smulkesnės poodinės kraujosruvos rankose – galbūt stipriai suspaudus tas vietas pirštų galais (t. 1, b. l. 153–154). Jokių sumušimų, nubrozdinimų, kraujosruvų ar kitokių smurto žymių ant neteistosios pilvo ekspertas nenustatė. D. M. apklausiama 2014 m. gruodžio 11 d. taip pat patvirtino, kad ant R. M. pilvo jokių mėlynių nebuvo (t. 1, b. l. 70). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad minėti sužalojimai, netgi laikant juos padarytus 2014 m. lapkričio 12 d., atitinka A. G. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis sugriebė nuteistąją R. M. už rankos ir stumtelėjo (t. 1, b. l. 184) ir nepatvirtina apeliantės dėstomos versijos, kad nukentėjusysis būtų spyręs jai į pilvą.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, leidžiančių objektyviai manyti, kad nuteistajai buvo suduotas smūgis į pilvą. Nors iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog apeliantė teigia, kad jos veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo smurtas, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Šios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir pareigūnė D. M., kuri 2014 m. lapkričio 12 d. atvykusi į įvykio vietą apžiūrėjo R. M., tuo tarpu smurto žymės ant nukentėjusiojo A. G. ir mažamečio R. M. buvo aiškiai matomos.
Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.