Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „Remsta“ atstovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotam asmeniui R. K., atsakovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Remsta“ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės BUA „Remsta“ atstovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo prašė patenkinti dalį ieškinio reikalavimo – priteisti 1 112 594,54 Lt žalą ir 5 procentų palūkanas iš atsakovo A. A.. Ieškinio reikalavimo dalį pripažinti UAB ,,Remsta“ bankrotą tyčiniu ir apriboti atsakovo A. A. teisę eiti tam tikru laikotarpiu tam tikras pareigas įgaliotas asmuo prašė išnagrinėti bankroto byloje, o ne šioje nagrinėjamoje byloje.

Ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai.

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nesutiko su atsakovo A. A. motyvais, jog atsakovas tariamai perdavė bendrovės dokumentus administratoriui. Administratoriaus įgaliotas asmuo teigia, kad negavo dokumentų iš atsakovo, tai, administratoriaus įgalioto asmens manymu, patvirtina prašymai dėl taikymo atsakovui sankcijų už teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo. Taip pat nepagrįstas, administratoriaus įgalioto asmens manymu, yra atsakovo paaiškinimas, kad bendrovės dokumentai nebuvo perduoti administratoriui teismo nutartyje nustatyta tvarka dėl bendrovės sunkios finansinės padėties, atsakovo A. A. negalėjimo pasinaudoti profesionalaus finansininko paslaugomis. Administratoriaus žiniomis, bendrovėje bankroto bylos iškėlimo metu dirbo buhalterė, iki atleidimo iš darbo bendrovėje per 15 dienų buhalterė galėjo paruošti visus būtinus perduoti dokumentus bankroto administratoriui. Todėl bendrovės ar atsakovo finansinė padėtis neturėtų sutrukdyti įvykdyti teismo nutartimi nustatytą įmonės vadovui prievolę perduoti bankroto administratoriui bendrovės buhalterinės ir finansinės-ūkinės apskaitos dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus šalių paaiškinimus ir surinktus įrodymus, nustatyta, kad atsakovas A. A. nuo 2009-05-20 buvo įmonės direktorius, pagal savo kompetenciją vadovavo UAB „Remsta“, turėjo teisę disponuoti bendrovės lėšomis, esančiomis bendrovėje ir banko sąskaitose (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 147–149, 1 t.). Kauno apygardos teismo 2012-11-20 nutartimi (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 91–92, 1 t.) UAB „Remsta“ buvo iškelta bankroto byla: įmonės administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o įmonės valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovas A. A. byloje neginčijo, kad žinojo, jog bendrovei iškelta bankroto byla ir kad jis privalo perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui per teismo nutartyje nustatytą terminą, tačiau to tinkamai nepadarė (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 150–158, 1 t.). Bankroto administratorius dėl atsakovo vengimo perduoti jam bendrovės dokumentus ir turtą kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą – prašė taikyti atsakovui sankcijas už teismo nutarties nevykdymą (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 145–146, 1 t.). Teismas bankroto administratoriaus prašymą patenkino, Kauno apygardos teismo 2013-01-30 nutartimi taikė atsakovui 1000 Lt piniginę baudą (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 160–161, 1 t.). Atsakovas pateikė 2013-02-14 prašymą dėl piniginės nuobaudos panaikinimo už dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 178–179, 1 t.). Kauno apygardos teismas 2013-02-20 nutartimi atsakovo A. A. prašymą dėl piniginės baudos panaikinimo atmetė (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 14–15, 2 t.). Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas apie kreditoriaus prašymą iškelti bendrovei bankroto bylą ir pareigą perduoti bankroto bendrovės dokumentus teismui buvo pasirašytinai informuotas 2012-09-20 (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 74, 1 t.). Taip pat bankroto administratorius tinkamai įvykdė pareigą ir išsiuntė atsakovui teismo nutartį dėl įpareigojimo perduoti administratoriui bendrovės dokumentus žinomu atsakovo paskutinės gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas 2013-02-20 nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl 2013-01-30 nutarties, kuria atsakovui buvo paskirta pinginė bauda, panaikinimo neskundė, nutartis įsigaliojo ir teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo. Pakartotinai bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl piniginės sankcijos atsakovui taikymo už teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 49–50, 2 t.). Kauno apygardos teismas 2013-04-16 nutartimi (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 58–59, 2 t.) bankroto administratoriaus prašymą patenkino ir pakartotinai paskyrė atsakovui A. A. baudą už Kauno apygardos teismo 2012-11-20 nutarties nevykdymą (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 58–59, 2 t.).

Iš ieškovės BUAB „Remsta“ atstovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens paaiškinimų matyti, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas. Ieškovės įgalioto asmens nurodyta aplinkybė yra nenuginčyta jokiais objektyviais įrodymais, o atsakovo A. A. paaiškinimas, jog jis bendrovės dokumentus paliko administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro būstinėje nežinomam darbuotojui, kurį galėtų pažinti, atmestinas kaip neįrodytas. Teismas konstatuoja, kad atsakovas A. A. neįvykdė Kauno apygardos teismo 2012-11-20 nutarties, kuria jis buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 91–92, 1 t.), taip pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą (CPK 12, 178, 185 str.).

Ieškovės BUAB „Remsta“ atstovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens paaiškinimu ir rašytiniais dokumentais nustatyta, kad UAB „Remsta“ turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas banke „Swedbank“, AB, Nr. LT14 7300 0101 1596 9318, Nr. LT68 7300 0101 1617 1561, Nr. LT50 7300 0101 2369 2198 ir Nr. LT90 7300 0101 3550 9376. Per šias sąskaitas (išskyrus sąskaitą Nr. LT90 7300 0101 3550 9376, per kurią banko operacijos nebuvo vykdomos) UAB „Remsta“ laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-12-31 vykdė ūkines operacijas, t. y. atliko atsiskaitymus, mokėjimus, grynųjų pinigų išgryninimo operacijas ir kt. Administratorius, atlikęs UAB „Remsta“ banko operacijų per aukščiau minėtas banko sąskaitas analizę, nustatė nuolatinius didelių piniginių lėšų išgryninimo iš banko sąskaitų per banko mokėjimo automatus ir banko skyrius sandorius. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-12-31 iš UAB „Remsta“ sąskaitos Nr. LT14 7300 0101 1596 9318 grynieji pinigai buvo išimti 265 kartus (iš viso per laikotarpį iš sąskaitos išimta 542 210,00 Lt grynaisiais); laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-12-31 iš UAB „Remsta“ sąskaitos Nr. LT68 7300 0101 1617 1561 grynieji pinigai buvo išimti 25 kartus (iš viso per laikotarpį iš sąskaitos išimta 390 254,54 Lt grynaisiais); laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-12-31 iš UAB „Remsta“ sąskaitos Nr. LT50 7300 0101 2369 2198 grynieji pinigai buvo išimti 69 kartus (iš viso per laikotarpį iš sąskaitos išimta 180 130,00 Lt grynaisiais). Iš viso laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-12-31 iš UAB „Remsta“ sąskaitų per 359 kartus buvo išimta 1 112 594,54 Lt grynaisiais (b. l. 16–83).

Atsakovas A. A. neginčijo rašytinių įrodymų, patvirtinančių bendrovės turėtas banko sąskaitas ir jo su banko sąskaitose esančiomis lėšomis atliktų operacijų kiekio, lėšų išgryninimo ir nuėmimo fakto. Todėl laikoma, kad byloje įrodyta, jog visą ginčo lėšų sumą nuo bendrovės UAB „Remsta“ banko sąskaitų nuėmė ir jam žinomu tikslu panaudojo pats atsakovas A. A..

Pažymėtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas A. A. nepateikė teismui prašomų dokumentų dėl bendrovės turimo turto, kreditorių, debitorių ir kt. į bankroto bylą reikalingų dokumentų. Kauno apygardos teismo 2012-09-18 nutartis dėl pasirengimo nagrinėti bankroto bylą ir nustatytų atsakovui įpareigojimų A. A. buvo įteikta 2012-09-20 pasirašytinai (c. b. Nr. B2-2470-153/2012, b. l. 61–62, 74, 1 t.). Teismas sutinka su ieškovės BUAB ,,Remsta“ atstovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens argumentu, kad jokių dokumentų, kuriais būtų pagrindžiami bendrovės vardu atsakovo atlikti sandoriai ir išlaidos, dokumentų, kuriais būtų grindžiama bendrovės vadovo atsakovo A. A. teisė disponuoti įmonės lėšomis, taip pat joks turtas, kuris buvo įsigytas už šias įmonės lėšas, bankroto administratoriui nebuvo perduota. Pritartina ieškovės pozicijai dėl įmonės vadovo su įmone specifinių fiduciarinių santykių taikymo, tai pripažįstama ir teismų praktikoje. Įmonės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi įmonės ir vadovo santykius reguliuoja LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. LR CK 2.87 str. 7 d., LR Įmonių bankroto įstatymas.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Byloje atsakovas A. A. neįrodė, kad jis perdavė visus finansinės apskaitos dokumentus, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį įtraukti į apskaitą ir pan., nesirūpino turto išsaugojimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis; ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Toks atsakovo, kaip vadovo, pareigų nevykdymas, tai yra įmonei priklausančio turto bei dokumentų atsakingiems asmenims neperdavimas ar tinkamo perdavimo neorganizavimas, lėmė, jog iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės BUAB „Remsta“ turtas buvo prarastas. Būtent dėl šios priežasties ieškovei UAB „Remsta“ iškėlus bankroto bylą teismo paskirtam bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas, nors tą turėjo atlikti būtent atsakovas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Teismas sutinka su ieškovės BUAB „Remsta“ atstovo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens išvada, kad ginčo lėšos buvo naudojamos ne įmonės veiklos tikslais ir buvęs įmonės vadovas A. A., veikdamas nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai vadovaujamo juridinio asmens atžvilgiu, 1 112 594,54 Lt įgijo be teisinio pagrindo, negrąžinęs šių lėšų padarė įmonei žalos, taigi privalo šias lėšas bendrovei grąžinti (CPK 178, 185 str.).

Civilinė atsakomybė įmonės vadovui gali kilti tik nustačius visetą faktinių aplinkybių: vadovo netinkamo pareigų vykdymo faktą, įmonės patirtą žalą bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp įmonės administracijos vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir įmonės patirtos žalos. Byloje nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui įstatymų nustatytų pareigų organizuoti turto apskaitą, išsaugojimą bei perdavimą įgaliotiems asmenims iškėlus įmonei bankroto bylą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl tokių atsakovo veiksmų buvo prarastas ieškovui priklausęs turtas, teismo vertinimu, žalos kilimą lėmė išimtinai atsakovo A. A. neteisėti veiksmai – veikimas tokiu būdu, kaip analogiškomis aplinkybėmis protingas bei apdairus asmuo nebūtų veikęs (CK 6.247 straipsnis).

Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Kasacinio teismo yra konstatuota, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams mastas (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Todėl ieškovės BUAB „Remsta“ įgalioto asmens UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atstovė pagrįstai kaip žalą bankrutuojančiai įmonei skaičiuoja pagal atsakovo A. A. iš bendrovės banko sąskaitų paimtų lėšų sumą – 1 112 594,54 Lt (b. l. 16–23). Bankroto byloje teismo iniciatyva 2012-09-18 buvo pareikalautas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro bendrovės UAB „Remsta“ balansas už 2010-01-01–2010-12-31. Bendrovės balanse pinigai ir pinigų ekvivalentai, įtraukti į bendrovės balansą, apskaityti 2010 metais – 4 626 Lt, o 2009 m. bendrovės turėtų lėšų sumą sudaro 19 035 Lt. Teismo vertinimu, buvusios ieškovės banko sąskaitose lėšos – 1 112 594,54 Lt, atsakovo iniciatyva išgrynintos, nebuvo įtrauktos į bendrovės balansą, kadangi vien 2009-12-02–2010-12-30 atsakovas A. A. nuėmė 484 990 Lt iš bendrovės banko sąskaitos Nr. LT 14 7300 0101 1596 9318, o 2009-12-01–201012-31 laikotarpiu iš banko sąskaitos LT 68 73 00 0101 1617 1561 atsakovas A. A. nuėmė 287 583,54 Lt, todėl teismas nesivadovauja pateiktu bankroto byloje BUAB „Remsta“ balansu, nes jis nesutampa su ieškovės sąskaitoje buvusiomis lėšomis. Akivaizdu, jog šis balansas neatspindi tikrosios bankrutavusios bendrovės turtinės padėties (CPK 185 str.).

Ieškovės įgaliotas asmuo prašo priteisti iš atsakovo A. A. palūkanas. Kaip nustatyta byloje, paskutinis grynųjų pinigų išmokėjimas atsakovui buvo įvykdytas 2011-03-04, ir atsižvelgiant į tai, kad per visą laikotarpį nuo 2009-12-01 atsakovas su UAB „Remsta“ dėl lėšų panaudojimo nėra atsiskaitęs ir grąžinęs nepanaudotas lėšas įmonei, terminas atsiskaitymui už visą išduotą ir nepanaudotą pinigų sumą (1 112 594,54 Lt, o tai sudaro ieškinio dėl žalos sumą) suėjo 2011-03-31. Teismas sutinka su ieškovės BUAB „Remsta“ argumentais, kad nuo 2011-04-01 atsakovas įmonės 1 112 594,54 Lt lėšomis disponavo neteisėtai, ir dėl šios priežasties laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki šio ieškinio padavimo teismui dienos yra priskaičiuotinos metinės 5 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo viso ieškinio sumos (LR CK 6.258 str. 7 d.). Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.; 6.210 str. 1 d.).

Valstybė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ginčo šalims (CPK 92 str.). Remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma (b. l. 2), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, sudaro 20,94 Lt, patenkinus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo A. A. (CPK 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinio reikalavimą visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune):

1 112 594,54 (vieną milijoną vieną šimtą dvylika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt keturis Lt 54 ct) Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2011-04-01 iki šio ieškinio padavimo teismui dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovei BUAB „Remsta“ (į. k. 302341416, M. Riomerio g. 14-8, Kaunas);

20,94 (dvidešimt Lt 94 ct) Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, AB „Swedbank“, kodas 73000).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.