Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1685-305/2017 pagal ieškovų D. D. ir J. D. ieškinį atsakovams T. D. ir V. K. dėl bendravimo su anūku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai D. D. ir J. D. ieškiniu prašė teismo nustatyti bendravimo su anūku D. D. tvarką tokiomis sąlygomis: 1) kol vaikas nelanko mokyklos – mėnesio antros, ketvirtos savaitės antradienį, ketvirtadienį ieškovai pasiima anūką D. D. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba darželio 17 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 19 val., mėnesio pirmos, trečios savaitės sekmadienį ieškovai pasiima anūką D. D. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 19 val., ieškovai su anūku D. D. bendrauja per senelių gimtadienius – rugsėjo 29 d. ir rugpjūčio 8 d., pasiimant anūką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. (jeigu tą dieną lanko darželį – 17 val.) ir grąžina anūką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 19 val., tuo atveju, jeigu pagal nustatytą tvarką bendravimas nėra galimas, dėl D. D. ligos praleistas laikas kompensuojamas kitu ieškovų pasirinktu laiku, apie tai informuojant atsakovą T. D. ar atsakovę V. K. prieš dvi dienas; vasaros metu ieškovai su anūku D. D. bendrauja 7 dienas iš eilės, informuojant atsakovą ar atsakovę prieš 7 dienas; ieškovai pasiima anūką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 16 val.; ieškovai su anūku D. D. bendrauja lyginiais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas pirmą dieną, nelyginiais metais – antrą dieną, pasiimant D. D. iš gyvenamosios vietos 11 val. ryto ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki 16 val.; 2) kai D. D. pradės lankyti mokyklą – ieškovai bendrauja su anūku D. D. pagal 1 dalyje nustatytą tvarką, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir jo dienos režimą; kai vaikas bus sąmoningas, bendravimas galimas ir dažnesnis, o tai priklausys nuo vaiko noro, išreikšto žodžiu, raštu ar kitomis ryšio priemonėmis; ieškovai bendrauja su anūku D. D. per visas jo atostogas (vasaros, žiemos, Šv. Kalėdų ir kitas), apie tai pranešus iš anksto prieš tris dienas; prašė priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad taip ieškovų sūnus atsakovas T. D. kartu su savo sugyventine atsakove V. K. ieškovų namuose, (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi 2014 m. liepos mėnesį, kai jiems gimė sūnus D. D.. Sūnaus šeima, įskaitant ir anūką, įvairiais laikotarpiais jų namuose gyveno iki 2017 m. sausio 3 d. Atsakovui išvykus darbo reikalais į užsienį, o atsakovė su sūnumi, jų anūku D. D., išėjo gyventi pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko iki šiol atsakovai neleidžia ieškovams matytis bei bendrauti su anūku. To priežastis – atsakovo konfliktas su ieškovu J. D.. Ieškovai nurodė, kad jie ne kartą bandė gražiuoju susitarti su atsakovais dėl bendravimo su anūku, tačiau atsakovai nesutiko. Ieškovai kreipėsi ir į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad įpareigotų tėvus sudaryti sąlygas anūkui bendrauti su artimais giminaičiais, tačiau nepavyko geranoriškai išspręsti kilusio ginčo. Nurodė, kad ieškovų namuose sudarytos geros sąlygos vaikui augti, žaisti ir ilsėtis, anūkas buvo įpratęs prie jų bei jų namų, nuolat leisdavo laiką kartu, juos sieja stiprus abipusis ryšys, anūkas nori su jai bendrauti.Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė ieškovų bendravimo su jų anūku D. D. tokią tvarką:

Teismas nurodė, kad CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. Galima būtų neleisti artimiems giminaičiams bendrauti su vaiku, jei toks bendravimas kenktų vaiko interesams. Teismas nenustatė aplinkybių, pagal kurias būtų galima spręsti, jog ieškovų bendravimas su anūku kenktų vaiko interesams. Ieškovų anūkas beveik nuo pat gimimo iki 2017 m. pradžios dažnai bendraudavo su savo seneliais ieškovais, kadangi įvairiais laikotarpiais netgi gyvendavo ieškovų namuose, dėl ko matydavosi ir bendraudavo kiekvieną dieną. Tarp ieškovų ir anūko yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Jokių duomenų, kad ieškovai savo elgesiu (ar neveikimu) kada nors anūko fizinei ar psichologinei sveikatai, jo normaliam vystymuisi ir pan. būtų padarę žalos, byloje nėra. Ieškovai charakterizuojamai teigiamai, anūkas yra sveikas, specialių poreikių neturi, todėl kokie nors ypatingi vaiko priežiūros įgūdžiai nėra reikalingi. Teismo vertinimu nėra jokių aplinkybių, kodėl reikėtų riboti vaiko teisę bendrauti su giminaičiais. Priešingai, įvertinus tai, kad šiuo metu vaiko tėvai yra išvykę dirbti į užsienį, Lietuvoje likę artimiausi vaiko giminaičiai yra jo seneliai tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės. Todėl vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai bendravimas su artimais giminaičiais, šiuo atveju – seneliais, yra ypatingai svarbus ir reikšmingas. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma nustatyti konkreti bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, nėra per daug intensyvi, atsižvelgiama į vaiko dienos ritmą. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovų prašomos bendravimo tvarkos su anūku nustatymas atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Ieškovams bendraujant su vaiku turi dalyvauti vienas iš jo tėvų ar abu tėvai, nes tarp ieškovų ir vaiko nėra susiformavę emociniai ryšiai, ieškovai vaikams yra svetimi žmonės, todėl vaiko bendravimas nedalyvaujant tėvams neigiamai atsilieptų vaiko sveikatai. Vaikas yra prie tėvų labai prisirišęs ir palikus jį bendrauti su ieškovais be tėvų, vaikas jaustųsi nesaugus. Šiuo atveju būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas vyktų dalyvaujant atsakovams, ir bendravimas turėtų vykti vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;Teismas atsižvelgė tik į ieškovų reikalavimus. Procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti ir atsakovė apie vykusį teisminį procesą nežinojo;Teismas neišklausė vaiko tėvų, globėjos. Teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti vaiko valią, norus bendrauti su ieškovais, neskyrė atlikti nepilnamečio vaiko apklausos dėl vaiko nuomonės dėl bendravimo su seneliais;Vaiko tėvai šiuo metu gyvena užsienyje, todėl neatmetama galimybė, kad vaikas taip pat išvyks gyventi kartu su tėvais, todėl tokį teismo sprendimą nebus įmanoma vykdyti;Teismas nevertino, kad konfliktas tarp šalių vyko dėl to, kad ieškovas išvijo vaiko tėvus iš jo namų; Teismas turėjo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovės motiną R. K., kuri Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Kr. B-ĮV-795 paskirta laikinąja vaiko globėja. Bylos eiga bei rezultatas yra susiję su R. K. teisėmis bei pareigomis, kai bus privaloma vykdyti teismo sprendimą, kadangi ji prižiūri vaiką. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apeliantės teiginiai dėl nesusiformavusių emocinių ryšių, kad ieškovai vaikui yra svetimi žmonės, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Dominykas yra vienintelis ieškovų anūkas, kurį ieškovai labai myli, jis ieškovams yra brangus ir artimas. Tai žinodami, tiek apeliantė, tiek atsakovas, skaudina ieškovus, kerštaudami neleidžia matytis, bendrauti su anūku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.CPK 47 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog asmenys, kurių teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali įstoti į bylą, taip pat gali būti įtraukiami į bylą motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog, nustačius materialinį asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, toks asmuo privalo būti įtraukiamas į procesą, jam suteikiant galimybes įgyvendinti visas suinteresuotam asmeniui numatytas procesines teises. Šios nuostatos nesilaikymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažintinas absoliučiu išnagrinėjus bylą priimto sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kuris, dėl riboto apeliacijos principo taikymo, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo nutartis turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 ir kt.).Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta ieškovų D. D. ir J. D. bendravimo tvarka su anūku D. D. gim. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad nepilnamečio D. D. tėvai atsakovai T. D. ir V. K. šiuo metu gyvena užsienyje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai nedalyvavo. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. B-ĮV-795 D. D. tėvų prašymu nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta atsakovės V. K. mama R. K.. Kadangi R. K. šiuo metu prižiūri mažametį D. D., todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamos bylos eiga bei rezultatas turės įtakos R. K. teisėms ir pareigoms, kai bus privaloma vykdyti teismo sprendimą.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl bendravimo tvarkos su anūku nustatymo, kurioje nurodyta D. D. globėja R. K., vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis turėjo spręsti dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. To nepadarius, buvo nepagrįstai apribotos šio asmens teisės.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas turės įtakos R. K. teisėms ir pareigoms, todėl turi būti sprendžiama dėl šio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Dėl to teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p).Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.