Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam E. R. (E. R.) ir jo gynėjui advokatui Ridui Žemkauskui (nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ programa),

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio (toliau tekste – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, E. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, jog jis neginčija nuteistojo E. R. veiksmų kvalifikavimo bei jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – automobilio konfiskavimo ir specialiosios teisės atėmimo, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakoma. Prokuroras skundu nesutinka su nuteistajam E. R. paskirta baudos bausme, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimui aktualias baudžiamojo įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus ir paskyrė per švelnią bausmę. Prokuroro teigimu, E. R. turėtų būti skiriama griežtesnė – arešto – bausmė.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir nuteistajam E. R. paskyrė per švelnią bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas dėl skirtinos bausmės, įvertino aplinkybę, kad E. R. įsidarbino, tačiau nepagrįstai nevertino kitų bylos aplinkybių – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, nuteistojo ankstesnių teistumų ir jo asmens charakteristikos, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies ir jos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismo sprendimas nuteistajam E. R. taikyti švelniausios rūšies bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje nustatytos bausmės dydžiui, kai įvertinama iš esmės tik viena teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, jog jis įsidarbino, tačiau nepakankamai vertinamos pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir asmens charakteristika, yra nepagrįstas ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl turi būti keičiamas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendis keistinas.

7. Pažymėtina, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu E. R. buvo paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

9. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio turiniu, matyti, kad teismas, individualizuodamas E. R. skirtiną bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą – tiesioginę tyčią, E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino E. R. asmenybę, jog jis yra teistas keturis kartus, nusikalto turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, įsidarbino. Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. R. paskyrus baudos bausmę.

10. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su tokia E. R. paskirta bausme ir mano, kad ji yra per švelni, nurodo, kad nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad jau buvo ne kartą teistas. Prokuroras taip pat pažymi, kad E. R. anksčiau taikytos poveikio priemonės (baudos ir administracinės nuobaudos) nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir nepaskatino jo rinktis socialiai priimtino elgesio modelio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, reikšmingas E. R. paskirtos bausmės proporcingumui jo nusikalstamiems veiksmams bei įvertinusi jį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad nuteistajam turėtų būti taikomos tik minimalios teisinio poveikio priemonės.

11. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. R. nusikalto veikdamas tyčia, jis dienos metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antrojo – 1,68 promilių neblaivumas, o tai net keturis kartus viršija leistiną normą, tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik dėl to, kad jo automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai (t. 1, b.l. 4-9). Atsižvelgiant į nurodytą, vien aplinkybės, kad E. R. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl tokio savo elgesio bei įsidarbino, nesudaro pagrindo taikyti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį artimą minimaliam.

13. Pažymėtina, jog iš Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų išrašų matyti, kad E. R. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat jis anksčiau ne kartą buvo teistas (t. 1, b. l. 95-103, 121-127), nors nusikalstamos veikos, už kurias jis teistas praeityje, yra kitokio pobūdžio nei veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, šiuo atveju reikšminga atsižvelgti į tai, kad E. R. už smurtinius nusikaltimus buvo paskirtos arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Šiuo aspektu pastebėtina, jog paskutinį kartą jis buvo teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, jam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) padarymą paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2022 m. balandžio 8 d., taigi, jis aptariamą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė praėjus vos vieneriems metams po paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina prokuroro išvadoms, jog nepaisant ankstesnių teistumų E. R. pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas, žinodamas apie galimai kilsiančias pasekmes.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. R. nesugeba tinkamai laikytis baudžiamojo įstatymo nuostatų, jo neapgalvotas, neatsakingas elgesys vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam yra itin pavojingas visuomenei, todėl jam turi būti taikomos griežtesnės nei minimalios teisinio poveikio priemonės, taip bent trumpam apribojant jo laisvę, o baudos bausmės skyrimas šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo jausmą. Nors nuteistajam E. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kartu su bauda buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas bei uždraudimas 2 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių transporto priemones, vis dėlto, net ir su bauda šios priemonės konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti E. R. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Be to, nors nuteistasis E. R. sumokėjo dalį jam paskirtos baudos, įvertinus paties nuteistojo apeliacinės instancijos teisme nurodytas aplinkybes, jog jis gauna minimalų atlyginimą, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda tik dar labiau apsunkintų jo finansinę padėtį ir teismo paskirtų sankcijų vykdymą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi E. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybės, daro išvadą, kad nuteistajam skirtina griežtesnės sankcijoje numatytos rūšies bausmė – areštas, o jos terminas nustatytinas trumpesnis nei sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis, paskiriant šešiasdešimties parų areštą. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda, ir už šios nusikalstamos veikos padarymą E. R. paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, E. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. R. atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Išaiškinti nuteistajam E. R., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jam parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.