Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio .,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų H. L., J. L., K. G., R. G., M. J. A., V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams H. L., J. L., K. G., R. G., M. J. A., V. A., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono pirmo notarų biuro notarei Dalijai Svirbutienei, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis yra naikintina, iš dalies naikintini ir jos pagrindu išrašyti paveldėjimo teisės liudijimai.

2006-07-19 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 5954, kuriuo Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S. liudija, kad palikėjo R. G., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldi seserys H. L., K. G., M. J. A.;

Iš atsakovų H. L., J. L., K. G., R. G., M. J. A., V. A. priteisė solidariai ieškovei 664,48 Lt teismo išlaidų.

Konstatavo, kad ieškovė sudarė sutartį būdama sąžiningai įsitikinusi, kad bus perleista dalis paveldimo turto į namą ir statinius(1/4), apie kuriuos jai buvo žinoma (kurių rinkos bendra vertė 2003-12-19 buvo apie 10 000 Lt (1t.b.l.62-63). Prieš sutarties pasirašymą ir pasirašymo metu ieškovei nebuvo atskleisti duomenys dėl palikimo dalies, todėl paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes sandoris prieštaravo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, t.y. imperatyvioms įstatymo normoms. Visą paveldėtą turtą, bei paveldėjimo teises galima perleisti, todėl Žemės bei LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatos nebuvo pažeistos. Pripažinus paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, pripažino negaliojančiais ir šios sutarties pagrindu išduotus kitus paveldėjimo teisės liudijimus. Kai sandoris negalioja viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, todėl ieškovė atsakovams turi grąžinti 1 000 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo mėn. 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kokia parduodamos palikimo dalies kaina 2003-04-30 galėjo būti ne maža, byloje nepateikta. Byloje yra pateikti tik 2006 m. duomenys apie turto vertę

Atsakovė neginčija, kad kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kad pasirašė ginčo sutartį, tačiau tai nepatvirtina, kad jai buvo žinoma kokios apimties turtas yra perleidžiamas. Nesutinka, kad ieškovei reikėjo surinkti ir pateikti notarui papildomus dokumentus, reikalingus sandoriui sudaryti. Rašytiniai įrodymai (paveldėjimo teisių bylą, nuosavybės teisių atkūrimo byla) patvirtina, kad sudarant ginčo sutartį, jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių perleidžiamo turto masę nebuvo surinkta. Sudarant ginčo sutartį paveldėjimo bylose visiškai nebuvo duomenų apie mirusiųjų J. G. ir R. G. iki mirties nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą ar jų turėtas turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą.

Byloje esantis medžiaga, ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė sudarant ginčo sutartį buvo apgauta, nuslepiant nuo jos esmines su sudaroma sutartimi susijusias aplinkybes - perleidžiamo turto ir turtinių teisų apimtį.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą ir net dalyvavo šioje procedūroje, tačiau duomenų, kad jie būtų informavę ieškovę apie nuosavybės teisių atkūrimą, nėra. Esminių sutarties sąlygų susijusių su perleidžiamo turto bei turtinių teisių mase, kurios buvo žinomos atsakovams nuslėpimas, sudarant ginčo sutartį lėmė sutarties sudarymą, kas leidžia pripažinti sutartį negaliojančią, kaip sudarytą dėl apgaulės. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą tinkamai konstatavo, kad egzistuoja faktų visuma, leidžianti teigti, kad sutartį ieškovė sudarė įtakota sunkių susidėjusių aplinkybių. Faktinės aplinkybės dėl ieškovės valios formavimosi jai sunkiomis aplinkybėmis ir atsakovų žinojimas šių aplinkybių bei pasinaudojimas jomis sudarant sandorį su ieškove aiškiai nenaudingomis sąlygomis pirmosios instancijos teismo priimant sprendimą yra pagrįstai nustatytos.

Ginčo sutartis prieštarauja LR CK 1.5 str., 6.158 str., 6.163 str. 4 d. nuostatoms. Įstatyme nustatyta sutarties šalims pareiga elgtis sąžiningai ir atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šiuo atveju atsakovai neinformavo ieškovės apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tai yra apie jiems žinomą perleidžiamo turto masę, dėl ko ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų.

Atsižvelgiant į tai, kad pripažinti negaliojančiais sutarties pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, teismas pagrįstai pripažino šiuos paveldėjimo teisės liudijimus, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises, negaliojančiais. Tinkamai konstatavus, kad restitucija natūra yra galima, pagrįstai panaikinti 2004-03-05 paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr.1799 ir 2006-07-19 paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. 5954. Tik panaikinus paveldėjimo teisės liudijimus buvo įgyvendinta efektyvi ieškovės pažeistų interesų teisinė gynyba, atitinkamai panaikinus ginčijamą sutartį, grąžinant sutarties šalis į pradinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR 320 str.).

Byloje nustatyta, jog 2003-04-30 tarp ieškovės V. Č. ir atsakovų H. L., K. G., M. J. A. buvo sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 3587), pagal kurią ieškovė už 1 000 Lt pardavė atsakovams po 1/4 jai priklausančių pagal įstatymą paveldėjimo teisių į turtą, turtines teises ir visų reikalavimo teisių, likusių po ieškovės tėvo R. G. (duomenys neskelbtini) mirties. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti minėtą sutartį, bei šios sutarties pagrindu išduotus paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, nes sudarant paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų, ir dėl susidėjusių aplinkybių ieškovė buvo priversta sudaryti ginčo sutartį sau labai nenaudingomis sąlygomis (LR CK 1.5 str., 1.80 str., 1.91 str., 6.158 str., 6.163 str. 4 d.,).

Pagal LR CK 1.91 str. dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai (LR CK 1.91 str. 5 d.). LR CK 6.163 str. 1,4 d. nustatyta, jog šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant iki sutartiniams santykiams, bei atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Kokia tai informacija, priklauso nuo sutarties rūšies ir pobūdžio, šalių teisinio statuso. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sąžiningumo ir teisingumo principai reikalauja aiškinti sutartį ekonomiškai silpnesnės šalies naudai.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog atsakovių motina J. G. dar 1999-12-30 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į 2,56 ha žemę susigrąžinant ją natūra (duomenys neskelbtini). P. V. apskrities viršininko administracijos 1999-12-10 užsakymą Nr.4, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 2003-03-05 paruošė juridinę ir techninę grąžintinos žemės (duomenys neskelbtini), dokumentaciją. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog buvo žinoma, jog nuosavybės teisės atkuriamos natūra (duomenys neskelbtini). Atsakovės patvirtino, jog žinojo apie atkuriamas nuosavybės teises.

2003-04-30 atsakovės, t. y. R. G. seserys pareiškimais kreipėsi į Vilniaus rajono pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jų motinos J. G. (duomenys neskelbtini) mirties (registro Nr. 3584-3586) (1t. b.l.39-44). Tačiau pareiškimuosė nurodė, jog po motinos mirties yra tik trys įpėdiniai – dukros (atsakovės), nenurodant ketvirto įpėdinio - sūnaus R. G., nors žinojo, jog po R. G. 2003-04-16 mirties jo palikimą 2003-04-22 priėmė ieškovė. Sekantis registro numeris 3587 patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovių 2003-04-30 buvo sudaryta paveldėjimo teisių, po R. G. mirties pirkimo - pardavimo sutartis (1t., b.l.16). Iš ieškovės bei atsakovės paaiškinimų matyti, jog dėl šio sandorio šalys susitarė mirus ieškovės tėvui R. G.. Ieškovė neturėjo lėšų tėvo laidotuvėms, todėl atsakovės įsipareigojo padengti laidotuvių išlaidas bei pastatyti antkapį jeigu ieškovė parduos paveldėjimo teises patikindamos ieškovę, kad liko tik senas namas ir žemė po namu, o likusio seno namo nuosavybės dokumentai gali būti nesutvarkyti. Apie nuosavybės teisių atkūrimą buvo nutylėta. Šios aplinkybės patvirtina atsakovių interesą, jog po jų motinos mirties paveldėtas turtas būtų padalintas trims, o ne keturiems asmenims. Nors paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2003-04-30, tačiau iš esmės dėl šios sutarties šalys susitarė mirus ieškovės tėvui, kai reikėjo nedelsiant padengti visas laidotuvių išlaidas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė nei lėšų nei turto neturėjo, todėl sprendimas parduoti paveldėjimo teises turėjo būti priimtas nedelsiant, esant nekasdienėms aplinkybėms, ir streso būsenoje. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovės sprendimas parduoti už 1 000 Lt paveldėjimo teises priimtas susidėjus aplinkybių visumai, t. y. 2003-03-26 senelės mirtis, 2003-04-16 tėvo mirtis, sunki ieškovės finansinė padėtis, atsiradusios didelės nenumatytos išlaidos, artimų giminių užtikrinimas, kad jokio vertingo turto tėvas nepaliko, o seno namo nuosavybės dokumentai gali būti ir nesutvarkyti, taip pat tylėjimas apie grąžintiną žemę. Esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai nuslėpė nuo ieškovės svarbias sandorio aplinkybes, tokiu būdu ieškovę apgavo.

Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis šio sandorio nebūtų sudariusi. Nagrinėjamu atveju visi atsakovai vieningai tvirtina, jog ieškovė žinojo apie paveldimo turto masę, tačiau nei vienas iš atsakovų nenurodo, jog pasirašant sandorį informavo ieškovę apie atkuriamas jų senelių nuosavybės teises. Tokiu būdu atsakovų kaltė pasireiškia tylėjimu, t. y. žinomų aplinkybių neatskleidimu, turėjusių esminės reikšmės pasirašant sutartį.

Atsakovai nurodo, jog ieškovė rinkdama duomenis bei pasirašydama sandorį buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, be to neįrodė, jog siekė sužinoti visą paveldimo turto masę, atliko visus galimus veiksmus, jog tokią informaciją gautų. Byloje nustatyta, jog ginčo sandoris buvo pasirašomas tarp artimų giminių kurie ieškovei padėjo palaidoti tėvą, padengė laidojimo išlaidas ir padėjo sunkiu jai metu, bei patikino, jog vertingo turto nėra, todėl ieškovė neturėjo pagrindo nepasitikėti artimais giminėmis. Be to nuosavybės teisės J. G. buvo atkurtos tik 2004 metais, todėl net ir būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi, ieškovė be giminių pagalbos neturėjo galimybės sužinoti apie atkuriamas nuosavybės teises.

Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog sandorio sudarymo metu jiems nebuvo žinoma grąžintinos žemės vieta, nes iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog grąžintinos žemės (duomenys neskelbtini) abrisai buvo padaryti 2003-02-27, tokiu būdu atsakovams jau 2003-02-27 buvo žinoma, jog atkurtos nuosavybės teisės bus į 2,56 ha žemę (duomenys neskelbtini) ir turės didelę vertę. Tuo tarpu paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik už 1 000 Lt, kas parodo, jog ieškovė sąžiningai tikėjosi, jog parduoda nedidelės vertės turtą. Byloje nėra duomenų kokia galėjo būti grąžintinos žemės vertė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisės buvo visiems įpėdiniams atkuriamos į 2,56 ha (duomenys neskelbtini), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, 1 000 Lt bei laidojimo išlaidos neatitinka tikrosios grąžintino turto vertės, kas patvirtina atsakovų interesą padėti ieškovei sunkiu jai metu, nutylint apie paveldimo turto masę.

Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog J. L., R. G., V. A. atžvilgiu ieškinys patenkintas be teisėto pagrindo, nes šių atsakovų teisės yra išvestinės iš 2003-04-30 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties. Pripažinus negaliojančia paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį, atitinkamai naikinti ir kiti nuosavybės teisių dokumentai, išduoti ginčijamo sandorio pagrindu.

Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo priversta sudaryti ginčijamą sandorį. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių gali būti pripažintas negaliojančiu toks sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Turi būti įrodyta, kad susidėjusios šaliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, jog, nesant kitos išeities, ji buvo priversta sudaryti nenaudingą sau sandorį; kad šias aplinkybes žinojo antroji šalis ir tuo pasinaudojo, sudarydama sandorį; sandorio sąlygos buvo šaliai pernelyg sunkios, o ne šiaip sau nenaudingos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog sandorio metu ieškovė ir jos sutuoktinis jokio turto neturėjo, ieškovės vyras nedirbo, ieškovė dirbo kiemsarge, augino mažametį vaiką, be to atsakovės patvirtino, jog ieškovė lėšų neturėjo, patvirtina ieškovės sunkią padėtį, įtakojusią pasirašyti ginčo sutartį. Be to atsakovų aktyvūs veiksmai (organizavo ieškovės tėvo laidotuves, bei padengė jų išlaidas), įpareigojo ieškovę elgtis adekvačiai, kaip kompensaciją, už 1000 Lt parduoti paveldėjimo teises. Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog ieškovė buvo priversta sudaryti ginčijamą sandorį, tam, kad būtų padengtos ieškovės tėvo laidotuvių išlaidos, tuo tarpu atsakovai žinodami, jog ieškovė neturi lėšų, taip pat paveldėtą didelės vertės turtą, pasinaudojo ieškovės sunkia padėtimi, pasiūlydami sudaryti ieškovės paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, žinodami, jog sudaromas sandoris ieškovei nenaudingomis sąlygomis, bei sąmoningai nutylint apie paveldėto turto masę. Tokiu būdu kolegija pripažįsta, jog paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, bei šios sutarties pagrindu išduoti nuosavybės teisių dokumentai pagrįstai pripažinti negaliojančiais.

Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog tretysis asmuo notarė D. S. netinkamai atliko notarinius veiksmus netirdama kiek yra paveldimo turto, ir šiuos motyvus iš teismo sprendimo šalina. Pagal LR CK 6.426 str. priėmęs palikimą asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkėjui tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą. Ši įstatymo nuostata suponuoja notarui pareigą patikrinti įpėdinio teisinį statusą. Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartyje konstatuota, jog ieškovė parduoda, o atsakovės perka dalį ieškovės paveldėjimo teisių į turtą, turtines ir visas reikalavimo teises. Paveldėjimo teisės yra nedalomos. Perleidžiant šias teises, paveldimas turtas nedetalizuojamas, todėl notarė tvirtindama ginčo sandorį neturėjo aiškintis paveldėto turto apimties. Be to nuosavybės teisės ginčo sutarties sudarymo metu dar nebuvo atkurtos, todėl notarė negalėjo paaiškinti ieškovei, kad jos tėvas paveldėjo dalį 2,56 ha žemės.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR (duomenys neskelbtini) str.), konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR 327 str., 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.