- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- T-355-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19617-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- T. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-28 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam T. M.“ patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu T. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (laisvės atėmimu 3 metams) ir 259 straipsnio 2 dalį (20 parų arešto) ir subendrinus bausmes bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams. Taip pat iš T. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistas 1 236,99 Eur turtinės žalos atlyginimas dėl A. R. gydymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendis buvo pakeistas ir T. M., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirtas laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirtas laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Nuteistajam T. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 19 d., o bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 19 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 paskirtos bausmės suėjo 2019 m. liepos 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 4 mėnesiai ir 22 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-28 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam T. M.“ (toliau – ir Nutarimas), nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. M., rekomenduojant nustatyti įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku iki 2022 m. liepos 19 d. ir nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. liepos 19 d.
Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 73 taškus (45 taškai – statiniai, 28 taškai – dinaminiai), iš kurių didžiąją dalį sudaro statinių veiksnių taškai, kurie yra nekintantys, tačiau pastebimas dinaminių rizikos taškų įverčių mažėjimas (2018 m. gegužės 8 d. vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 78 taškai), likusią nedidelę neatliktos bausmės dalį, tai, kad nuteistasis nebaustas, skatintas, vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, per šį laikotarpį neužfiksuota bausmės atlikimo režimo pažeidimų, 2020 m. sausio mėnesį, bausmės atlikimo metu, buvo tikrintas darbo vietoje, pažeidimų neužfiksuota (b. l. 3–4).
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras skundu prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos Nutarimą.
Skunde nurodoma, kad Komisijos Nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Iš Komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. M. anksčiau teistas 17 kartų. Ankstesnių teistumų metu vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 4 kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, be to, vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir vieną kartą padarė naują nusikaltimą. Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. M. įvykdė labai sunkų nusikaltimą ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 4 mėnesiai ir 22 dienos. Nuteistasis T. M. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals (nuteistojo T. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 73 balai). Nuteistasis pagal 6 vykdomuosius raštus yra skolingas 7 117,25 Eur, o atlyginęs tik 342,56 Eur. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį T. M. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama T. M. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, 2 kartus skatintas, nebaustas (b. l. 1).
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, šiuo atveju įvertinęs bylos duomenis, Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, sprendžia, jog Komisijos Nutarimas taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Iš nuteistojo asmens bylos, Komisijos Nutarime pateiktų argumentų bei nuteistojo 2020 m. vasario 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-21 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis T. M. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus – jam liko atlikti mažiau nei pusę paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės laiko (neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 27 d. – 2 metai 4 mėnesiai 22 dienos), įvykdė ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo – nuo 78 (2018 m. gegužės 8 d.) iki 73 balų (2020 m. vasario 25 d.) (iš jų statiniai veiksniai sudarė 45 balus, o dinaminiai veiksniai – 28 balus). Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 2 kartus, už gerą ir nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuobaudų neturėjo, nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. lapkričio 29 d. jis atlieka bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, baigė adaptacijos ir integracijos į visuomenę programą, įvykdė Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atliko gerbūvio darbus Antakalnio (Saulės) kapinėse ir dalyvavo bei baigė Agresijos ir auto-agresijos valdymo programą, 2019 m. gruodžio 11 d. įsidarbino ir iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) Eur), tikrinant darbo vietoje pažeidimų nenustatyta, prieš tai nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininku (duomenys neskelbtini) (su teise išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos), prieš tai 9 kartus kreipėsi su prašymu jį įdarbinti, 2017 m. sausio 12 d. įgijo vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais, 2019 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją, pats sako, kad turi 13 metų darbo patirties: (duomenys neskelbtini) (dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (dirbęs UAB (duomenys neskelbtini)), staliaus (dirbęs UAB (duomenys neskelbtini)), iki suėmimo nuteistasis nedirbo, buvo įrašytas Užimtumo tarnybos bedarbių įskaitoje ir mokėsi profesijos pagal trišalę sutartį, lygtinio paleidimo atveju gyvens pas mamą (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir iki suėmimo, nuteistojo mama neprieštarauja, kad jų nuosavybės teise priklausančiame name lygtinio paleidimo atveju gyventų T. M., palaiko ryšius su seserimi, mama, dukra, dviem sugyventinės vaikais, ketina vesti, stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, nurodo nutraukęs santykius su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis.
Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau šiuo atveju jų nepakanka tam, jog būtų galima patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
Tokią išvadą teismas grindžia pirmiausia tuo, jog nuteistojo T. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo pakankama ir dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, jog T. M. rizika nusikalsti bausmės atlikimo metu sumažėjo vos 5 balais, nuo 78 iki 73 (srityse „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ bei „Lėšų tvarkymas ir pajamos“) nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 25 d., kas laikytina minimalia nuteistojo pažanga per beveik dvejus metus, o rizika nuteistajam vėl nusikalsti išlieka vidutinė. Teismo nuomone, nuteistasis gali dar labiau sumažinti nustatytus rizikos nusikalsti balus, kadangi dinaminiai veiksniai sudaro 28 balus iš 73.
Minėtų balų sumažėjimo svarba sprendžiant dėl lygtinio paleidimo itin aktuali, kadangi T. M. bausmę atlieka ne pirmą kartą, jis ankščiau teistas net 17 kartų (nusikalstamas veikas reguliariai vykdė nuo 1993 m.), 1 kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 4 kartus lygtinai paleistas iš pataisos namų (1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir 1 kartą padarė naują nusikaltimą), nusikalstamos turtinio pobūdžio veikos sunkėja, o nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, išlieka, nustatytas neteisėtas disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nusikaltimo modelis, paskutinį kartą T. M. nuteistas ir už labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į žmogaus sveikatą, kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto pagal jo nusikaltimams būdingą modelį. Pabrėžtina, kad nuteistasis nors ir visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimų, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, už savo nusikalstamą elgseną atsakomybę prisiima iš dalies, linkęs dalį jos atiduoti kitiems ir aplinkybėms, savo elgesį teisina naivumu, pasidavimu įkalbinėjimui, pinigų trūkumu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose adaptacijos laikotarpiu fiksuotas nurodymų nevykdymas (nuteistasis, atsisakydamas gyventi jam priskirtame būryje, bandė tvarkytis su galimomis konfliktinėmis situacijomis), supranta įstatymų svarbą kaip visuomenėje tvarkos palaikymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta, taigi nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina riziką nusikalsti ateityje, šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. Be to, asmens bylos dokumentuose fiksuota jo nusikalstama smurtinė veika, susijusi tiek su emocinės kontrolės stoka, tiek su siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, nuteistojo mąstymui būdingas konkretumas, problemų sprendimo įgūdžių nelankstumas, ypač situacijose, kuriose reikia brandžiai, įtvirtinančiai pastovėti už save, savo interesus, jis linkęs pasiduoti kitų įtakai, leisti būti išnaudojamam, sunkiau sekasi identifikuoti kylančias problemas, apmąstyti savo elgesį, numatyti neigiamas pasekmes tiek sau, tiek kitiems, tinkamai interpretuoti kitų žmonių potyrius, išgyvenimus, taigi priklausomumo, pasidavimo kitų įtakai tendencijos, nebrandūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, šių sunkumų nesprendimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiamas ir prastas nuteistojo saviveiksmingumas, žema savivertė, negeba savo galios jausmą palaikyti brandžiai, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, kylančius sunkumus išveikti priklausomu (psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, įtakai pasiduodantis santykis), neapgalvotu, neteisėtu elgesiu, taigi emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Negalima nepaminėti ir to, kad pats nuteistasis neneigia buvusį, apie 10-15 m. trunkantį nesistemingą narkotinių medžiagų vartojimą – pradžioje rūkymą narkotinių medžiagų iš kanapių, vėliau uostomo bei tablečių pavidalu ekstazi, amfetamino vartojimą, nuteistasis ne kartą baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendyje rasti duomenys, kad nuteistojo kratos metu pas jį rastas nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, nuteistojo šlapimo tyrime rasta amfetamino, metamfetamino pėdsakų, tačiau nuteistasis buvusio savo narkotinių medžiagų vartojimo nevertina kaip priklausomo, ir tik planuoja jo atsisakyti visiškai, ir nors Vilniaus pataisos namuose 2 kartus baigė psicho-edukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, anoniminių narkomanų susirinkimų nelankė, nesupranta, kad veikla, kurioje jis dalyvaudavo, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį, kad pagal 6 gautus antstolių raštus nuteistasis skolingas 7 117,25 Eur, tačiau sumokėta tik 342,56 Eur, kas rodo menkas nuteistojo pastangos padengti skolas, susijusias ir su jo nusikalstamomis veikomis padarytu žalos atlyginimu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis T. M. Komisijai šiuo atveju buvo pristatytas jau 5 kartą, paskutinį kartą Komisijai 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-187 nutarus taikyti T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi šio nutarimo nepatvirtino, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis palikta nepakeista. Nagrinėjamu atveju priimant Komisijos Nutarimą taip pat nebuvo balsuota vienbalsiai (3 komisijos nariai balsavo prieš, 5 nariai – už).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nuteistasis nepakankamai deda pastangų, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, o jo emocinė kompetencija, mąstymas, elgesys, nuostatos ir aplinkybės, susijusios ne tik su piktnaudžiavimu narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis medžiagomis, bet ir ankstesniais teistumais bei parodytu valstybės pasitikėjimu juo, kurio jis nepateisino, dar neleidžia teigti, jog T. M. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuteistasis, ne tik būtų suinteresuotas dirbti ar dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir kuo greičiau padengti skolas. Dėl šių priežasčių Komisijos Nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. M. netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-28 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam T. M.“.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.