Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-54-163/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
2A-54-163/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00396-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
UAB „Litnaglis“

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-54-163/2016

Teisėja Aldona Burbienė (Proceso Nr. 2-33-3-00396-2015-7)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.3.2.9.10.8.; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. sausio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Litnaglis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti atsakovės įsakymą atleisti ieškovą iš darbo neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiko nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti iš atsakovės ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakoves ieškovui 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą, neperžengiant 3000 Eur reikalavimo ribų; išreikalauti iš atsakovės darbo sutarties su ieškovu patvirtintą kopiją su visais pakeitimais, įsakymą dėl atostogų suteikimo ieškovui nuo 2015-01-09, įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo bei pažymą apie ieškovui mokėtą vidutinį darbo užmokestį, duomenis apie suteiktas kasmetines atostogas, duomenis apie kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį, įrodymus apie tai, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog nuo 2011-02-09 dirbo UAB „Litnaglis“, 2014-09-15 buvo perkeltas į apsaugos darbuotojo pareigas. 2015-01-09 jam buvo suteiktos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. 2015-01-22 atsakovei išsiuntė prašymą pasibaigus atostogoms atleisti iš užimamų pareigų. 2015-01-27 susirgo ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumo pabaigoje 2015-02-19 gydymo įstaigoje sužinojo, jog nėra socialiai draustas, kreipėsi į VSDFV Plungės skyrių, kur sužinojo, jog atsakovė 2015-01-26 jį atleido iš darbo, t. y. atostogų metu, Darbo biržoje paaiškino, jog iš darbo yra atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir jam net nepriklauso bedarbio pašalpa. Atsakovė apie tai, kokį pažeidimą jis padarė, neinformavo, nebuvo pateiktas reikalavimas rašyti pasiaiškinimą, įsakymo apie atleidimą neįteikė. Kadangi jis neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą jį atleisti iš darbo, yra atleistas kasmetinių atostogų metu, mano, jog griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Kadangi jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą, prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, konstatuojant, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, taip pat turi būti priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas. Susidariusi situacija jam sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pablogėjo jo situacija darbo rinkoje, atsakovės įmonėje dirbo nuo 2011-02-09, pareigas vykdė sąžiningai ir atsakingai, atsakovo veiksmai be pagrindo atleidžiant iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą turės neigiamų pasekmių jam įsidarbinant, nes atleidimo pagrindas yra užfiksuotas „Sodros“ duomenų bazėje, jis negauna bedarbio pašalpos, nors yra registruotas darbo biržoje.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-09-08 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir nustatė, jog ieškovas R. Ž. 2015-01-26 UAB „Litnaglis“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P3 atleistas iš einamų pareigų nuo 2015-01-26 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal LR DK 235 str. 2 d. 11 p. (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka). Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad vadovaujantis LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktais ir to paties įstatymo 228 straipsniu, iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog vagystė iš bendrovės teritorijos buvo įvykdyta ieškovo darbo laiko metu, t. y. 2015-01-14, apie 2.41 val., M. N. į bendrovės teritoriją įvažiavus automobiliu ir į jį pasikrovus įmonės produkcijos. Pagal darbdavio sudarytą budėjimo grafiką teritorijoje nuo 2.20 iki 3.20 val. apsaugos darbuotojas turėjo būti sargo poste, pro kurį, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, ir buvo pagrobtas – išvežtas bendrovės turtas. Dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo atostogų metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015-01-06 įsakymu Nr. A-2 ieškovui buvo suteiktos eilinės mokamos 28 kalendorinių dienų atostogos, kurių pradžia 2015-01-09, pabaiga 2015-02-05. 2015-01-08 įsakymu Nr. A-2A ieškovas nuo 2015-01-09 iš eilinių atostogų atšauktas. Žymos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje patvirtina, jog R. Ž. 2015 m. sausio 9, 10 ir 2015 m. sausio 13, 14 dienomis dirbo. Vadovaujantis LR DK 240 straipsnio 1 dalimi, formalių reikalavimų nesilaikymas, t. y. rašytinio pasiaiškinimo nepareikalavimas ir įsakymo apie atleidimą neįteikimas, negali būti laikomi pagrindu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, esant įrodymams apie šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą išvadą. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiukščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ir atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Nors byloje nustatyta, kad ieškovo darbo laiko metu buvo įvykdyta vagystė iš bendrovės teritorijos, tačiau byloje nenustatyta jokių duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdė savo tiesiogines ir esmines pareigas. Apeliantas pažymi, kad atsakovės teritorija yra didelė, todėl siekdami tinkamai vykdyti darbo funkcijas, apsaugos darbuotojai fiziškai tikrina visą teritoriją, siekdami apsaugoti atsakovės turtą nuo pavojingo kėsinimosi, kontroliuoti žmonių patekimą į teritoriją, todėl ieškovas neturėjo galimybės pastabėti, kad pro sargo postą buvo pagrobtas ir išvežtas bendrovės turtas. Atsakovė taip pat nesilaikė LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų, tačiau šiuo atveju ieškovui nebuvo sudarytos galimybės pasiaiškinti. Be to, apeliantas nurodo, kad atsakovė ieškovą atleido iš darbo jo kasmetinių atostogų metu, kadangi ieškovas iš kasmetinių atostogų atšauktas nebuvo, atsakovė jo sutikimo dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų negavo, jis tik darbdavio reikalavimu atostogų metu buvo iškviestas į darbą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Taigi įvertinęs šias aplinkybės, apeliantas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas netinkamai vykdė darbo pareigas, neužtikrino bendrovės turto apsaugos ir dėl to buvo pagrobtas jos turtas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad teismui konstatavus, jog atsakovė byloje nepateikė neabejotinų įrodymų, įrodančių, kad ieškovo veiksmuose yra vagystės požymių, o byloje nustatytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas iš viso nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas pateikė ieškinį su prašymu pripažinti atsakovės įsakymą atleisti ieškovą iš darbo neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiko nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti iš atsakovės ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovui 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2011-02-08 darbo sutartį Nr. 340 nuo 2011-02-09 pradėjo dirbti UAB „Litnaglis“ šaltkalviu vinių gamybos ceche, o 2014-09-15 buvo perkeltas į apsaugos darbuotojo pareigas darbo sutarties Nr. 340 pakeitimo Nr. 5 pagrindu. 2015-01-06 ieškovas pateikė prašymą išleisti ieškovą kasmetinių mokamų atostogų nuo 2015-01-09 iki 2015-02-05, tačiau nuo 2015-01-09 ieškovas atšauktas iš atostogų nepradėjęs atostogauti. 2015-01-26 atsakovės generalinio direktoriaus M. B. įsakymu Nr. P3 ieškovas atleistas iš einamų pareigų nuo 2015-01-26 pagal LR DK 136 straipsnio 2 dalies 2 punktą be įspėjimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, įtariant darbuotoją ieškovės UAB „Litnaglis“ turto vagyste ir esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui bei tyrimo metu pareikštiems kaltinimams.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

Apeliantas nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiukščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis bei susiklosčiusias aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vagystė iš bendrovės teritorijos buvo įvykdyta ieškovo darbo laiko metu, t. y. 2015-01-14, apie 2.41 val., M. N. į bendrovės teritoriją įvažiavus automobiliu ir į jį pasikrovus įmonės produkcijos. Pagal darbdavio sudarytą budėjimo grafiką teritorijoje nuo 2.20 iki 3.20 val. apsaugos darbuotojas turėjo būti sargo poste, pro kurį, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, ir buvo pagrobtas – išvežtas bendrovės turtas. Į atsakovo darbo pareigas taip pat įėjo kontroliuoti įvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių krovinių dokumentus ir jų atitiktį faktiškai vežamam kroviniui (Pareiginiai nuostatai sargui, 3.1.4 p.). Šie duomenys leidžia manyti, jog ieškovas netinkamai atliko savo darbo pareigas, neužtikrino bendrovės turto apsaugos ir dėl to atsakovė patyrė realius nuostolius – buvo pagrobtas bendrovės turtas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovo netinkamą darbo pareigų atlikimą laikyti šiurkščiu pažeidimu, dėl kurio buvo pažeisti atsakovės turtiniai interesai, ieškovui gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, todėl buvo pagrindas ieškovą atleisti pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka).

Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015) ir esant būtinoms drausminės atsakomybės sąlygoms: konkretiems darbuotojo neteisėtiems veiksmams arba neveikimui, žalingiems padariniams, priežastiniam darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšiui, darbuotojo kaltei (DK 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas 2014-09-12 generalinio direktoriaus įsakymo Nr. PK-156A pagrindu buvo perkeltas iš šaltkalvio pareigų į apsaugos darbuotojo pareigas. Pagal ieškovės patvirtintus Pareiginius nuostatus sargui Nr. SARG1 priimtas į pareigas sargas turi žinoti materialinių vertybių išdėstymo vietas, jų apsaugą, apšvietimą (2.5 p.), saugos darbe, priešgaisrinės saugos ir apsaugos reikalavimus (2.6 p.). Sargo pareigas apima patalpų, materialinių vertybių, mechanizmų ir transporto priemonių saugojimas (3.1.1 p.); privalo patikrinti įeinančiųjų ir išeinančiųjų iš įmonės (ūkio teritorijos) dokumentus, esant reikalui, rankines, lagaminus ir t. t., neįleisti be leidimo pašalinių asmenų (3.1.2 p.); privalo patikrinti apsaugos priemonių, signalizacijos veikimą, pašalinti jų trūkumus (3.1.5 p.). Sargas atsako už prekinių, materialinių vertybių, patalpų saugumą (5.1.1 p.). Pagal darbdavio sudarytą ir patvirtintą apsaugos darbuotojų budėjimo grafiką nuo 2.20 iki 3.20 val. apsaugos darbuotojas turėjo būti apsaugos darbuotojo budėjimo vietoje – būdelėje. Iš byloje pateiktų duomenų, nustatytų ikiteisminio tyrimo metu, vagystė buvo įvykdyta apelianto darbo laiku, t. y. 2015-01-14, apie 2.41 val. Taip pat apeliantui dirbant apsaugos darbuotoju 2015-01-13–2015-01-14 buvo atjungtos vaizdo kameros, fiksavusios vaizdą prie įvažiavimo į atsakovės saugomą teritoriją ir prie sandėliavimo vietos, iš kurios buvo pavogtos vinys. Įvertinus šias faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas netinkamai vykdė jam pavestas pareigas ir pažeidė atsakovės patvirtintus Pareiginius nuostatus sargui Nr. SARG1, kas sąlygojo pašalinių asmenų patekimą į atsakovės valdomą teritoriją bei be apsaugos paliktų materialinių vertybių vagystę ir išgabenimą iš atsakovės teritorijos. Pažymėtina, kad darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą nustatyta DK 228 straipsnyje, o sudaryta darbo sutartis bei Pareiginiai nuostatai įpareigoja darbuotoją būti lojalų. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad sargas, siekdamas užtikrinti saugumą visoje atsakovei priklausančioje teritorijoje, turi išeiti iš savo saugos posto ir stebėti visą aplinką, vaikščiodamas po teritoriją, tačiau šis apelianto argumentas yra atmestinas, kadangi atsakovės patvirtintas apsaugos darbuotojų budėtojų grafikas teritorijoje numato, kada apsaugos darbuotojai privalo budėti poste, o kada turi palikti budėjimo postą ir išeiti stebėti visą teritoriją patys. Ieškovas, nevykdymas atsakovės nustatyto ir patvirtinto budėjimo grafiko, tokiu būdu pažeidė nustatytą darbo režimą ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vykdydama ūkinę veiklą, veiklos teritorijoje laiko jai priklausantį turto iš kurio gauna pajamas, o apsaugos darbuotojams yra patikėta materialinių vertybių apsauga, konstatuotina, kad ieškovo atleidimas iš darbo dėl jo neveikimo, kas lėmė didelius atsakovės nuostolius, todėl darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip darbuotoju, todėl ieškovo atleidimas iš darbo yra pagrįstas. Taigi įvertinus byloje pateiktus duomenis, susiklosčiusias faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas savo neveikimu, t. y. neužtikrindamas saugos atsakovei priklausančiose patalpose, nevykdydamas prievolės tikrinti įeinančių ir išeinančių iš išmonės teritorijos asmenų, netikrindamas apsaugos priemonių (vaizdo kamerų) veikimo ir nepašalindamas neveikimo defektų, šiukščiai pažeidė darbo pareigų nuostatas, kas sąlygojo atsakovės patirtus nuostolius.

Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikacijos

DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Be šių, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka, tačiau nėra išsamiai nustatyta, kuo tai pasireiškia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme. Šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, yra pagrindas kvalifikuoti šiukštų darbo drausmės pažeidimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad generalinio direktoriaus įsakymų Nr. P3 ir Nr. PK-05 pagrindu ieškovas atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagal LRDK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Pažymėtina, kad siekiant kvalifikuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, turi būti nustatytos asmeninės paskatos, naudos sau pasisavinant ar neatsakingai valdant bendrovės turtą požymiai. Siekiant kvalifikuoti šiurkštų daro pareigų pažeidimą 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu reikia papildomai nustatyti darbuotojo valią užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Pažymėtina, kad darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo, darbuotojo veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų galima neabejotinai spręsti, kad ieškovas savo neveikimu šiurkščiai pažeidė darbo pareigų nuostatus, kas lėmė atsakovės nuostolius, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad atleidimas iš darbo LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu gali turėti rimtų padarinių dėl tolesnės darbuotojo galimybės įsidarbinti, darbo reputacijos ir kita, atleidimas tokiu pagrindu laikytinas teisėtu, kada darbo pareigų pažeidimas, turintis nusikalstamos veikos požymių, yra įrodytas tokiu laipsniu, kad nebelieka jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Taigi įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, t. y. liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos protokolus, ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareikštus įtarimus ieškovui dėl įvykdytos vagystės iš saugomos atsakovės valdomos teritorijos, konstatuotina, kad neabejotinai konstatuoti faktą, kad yra pagrindas atleisti ieškovą LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, negalima. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustačius, kad ieškovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, yra pagrindas jį atleisti LR DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu, kai darbuotojas kitais būdais šiurkščiai pažeidžia darbo tvarką.

Dėl atleidimo iš darbo tvarkos

Apeliantas nurodo, kad atsakovė nesilaikė LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų, tačiau šiuo atveju ieškovui nebuvo sudarytos galimybės pasiaiškinti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija leidžia darbdaviui spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės generalinis direktorius, patvirtindamas įsakymą atleisti ieškovą iš darbo, nepareikalavo ieškovo raštu pasiaiškinti darbdaviui dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos. Tačiau įvertinus byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, pateiktų įrodymų visetą dėl šiukštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdavio raštiškas nepareikalavimas iš ieškovo pateikti pasiaiškinimą negali būti vertinimas formaliai ir tokio įstatymo reikalavimo pažeidimas savaime negali būti laikomas neteisėtu atleidimu iš darbo. Taigi įvertinus tai, jog raštiškas pareikalavimas pasiaiškinti dėl atlikto darbo drausmės pažeidimo leidžia darbdaviui spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis), nagrinėjamu atveju įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes bei konstatavus, kad ieškovas neabejotinai padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, kas lėmė atsakovės nuostolius ir turto praradimą, darytina išvada, kad toks įstatymo reikalavimo darbdaviui pažeidimas – rašytinio pasiaiškinimo nepareikalavimas negali būti laikomas pagrindu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Taip pat apeliantas kaip neteisėto atleidimo pagrindą nurodo tai, jog buvo atleistas kasmetinių atostogų metu.

Iš byloje esančio pareiškimo matyti, jog 2015-01-06 ieškovas pateikė prašymą jį išleisti eilinių mokamų atostogų nuo 2015-01-09 28 kalendorines dienas. 2015-01-06 įsakymu Nr. A-2 jam buvo suteiktos eilinės mokamos 28 kalendorinių dienų atostogos, kurių pradžia 2015-01-09, pabaiga 2015-02-05. 2015-01-08 įsakymu Nr. A-2A ieškovas nuo 2015-01-09 iš eilinių atostogų atšauktas. Žymos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje patvirtina, jog ieškovas 2015-01-09–2015-01-10 ir 2015-01-13–2015-01-14 dirbo. Tai patvirtino ir liudytojai E. R., T. Ž. teismo posėdžio metu, patvirtino, jog už ieškovą jo atostogų metu turėjo dirbti T. Ž., tačiau pasikeitus aplinkybėms jis nebegalėjo dirbti už ieškovą ir su ieškovu buvo susitarta, jog jam atostogos bus suteiktos kitu laiku.

Iš byloje esančių duomenų – apsaugos darbuotojų žiniaraščio, matyti, kad ieškovas 2015-01-09–2015-01-10 ir 2015-01-13–2015-01-14 buvo ir dirbo darbe, tai patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, todėl formaliai vertinti faktą, kad vagystė iš atsakovės valdomos teritorijos įvyko ieškovui esant atostogose, o sutikimas dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų nebuvo įformintas raštiškai, negalima, įvertinus faktines aplinkybes, kad ieškovas dirbo ir atliko darbo funkcijas. Taip pat atsakovės generalinio direktoriaus 2015-01-26 įsakymu Nr. P3 numatyta išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2013-12-13 iki 2015-01-26. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien formalių reikalavimų nesilaikymas nepaneigia fakto, kad ieškovas vagystės įvykio metu ėjo jam pavestas pareigas, todėl yra atsakingas už šiukštų darbo pareigų pažeidimą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir susiklosčiusias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė pateikė atliktų darbų ataskaitą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė nurodo, kad patyrė 957 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytas koeficientas 1,3, todėl galima maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 910 Eur. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovės prašoma priteisti suma viršija maksimaliai priteistiną sumą, atsakovei iš ieškovo yra priteistina 910 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Litnaglis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Plungė, 910 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėGiedrė Seselskytė