- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 1-20-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00058-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, Ingridai Pikusau, Aidai Gaučienei, Andrejui Znemenskiui, Vaivai Paulauskaitei, Aurelijai Genienei, Salomėjai Muralienei, Ingai Mieldažytei, Karolinai Čepaitytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)Rusijoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini)neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 222 straipsnio 1 dalyje bei 220 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. pagal 2001 m. lapkričio 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001- 11-06 Nr. IX-574) (toliau - BAĮ) 21 straipsnio, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” reikalavimus, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, bendrovės buhalterinę apskaitą tyčia tvarkė apgaulingai - pažeidžiant BAĮ nuostatas, nevedė ir nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, į apskaitą įtraukė ne visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, apskaitė ne visas pardavimo pajamas už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, nedeklaravo dalies gautų pajamų ir tuo pažeidė:
- 3 straipsnio „Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatas „Apskaita tvarkoma pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus“;
- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ”;
-12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;
- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;
- 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas” 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko:
„1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ (nuo 2007-06-21 pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr. X-1178 iki 2012-12-31), „I) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“ (nuo 2013-01-01 pagal 2012-06- 29 LR įstat. Nr.Xl-2174);
- 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, nes už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos netinkamą organizavimą atsakinga direktorė A. J.;
PMĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno, mokesčio deklaracijas; ir pateikti jas tam vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčių mokėtojais... „nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė VMI metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2012 ir 2013 metus;Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio l dalies, kur nurodyta, kad „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ ...Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams...“ nuostatas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi metinės finansines atskaitomybės už 2012 m., 2013 m.;2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 straipsnio „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 str. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos Išlaidų orderį. Pinigai gali būti išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 9 str. „<...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais<...> pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą bei 16 straipsnio „Visos kasos operacijos surašomos į kasos knygą...“ reikalavimus, nes patikrinimui nepateikė kasos pirminių dokumentų bei kasos knygų už tikrinamąjį laikotarpį;
-LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio nuostatas „Mokesčių mokėtojas privalo: 1. laiku. ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 2. bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, 3. teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojo registre esančius duomenis, 5. laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, 6. teisės aktuose nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, 8. pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui reikiamus dokumentus...“, nes mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų;
t. y. dėl nustatytų BAĮ pažeidimų negalima nustatyti, ar bendrovė turėjo visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ar bendrovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės- komercinės veiklos rezultatų, finansinės būklės, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-01-31.
Be to, A. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos 2011-09-27 adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, JAR kodas (duomenys neskelbtini), direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už savalaikį, tinkamą ir teisingą duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, valstybei mokėjimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 64, 69, 86 straipsnių nuostatų reikalavimus bei VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintą PVM deklaracijos užpildymo tvarką (toliau - PVM deklaravimo tvarka), laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2014-01-24 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo mažesnę apmokestinamųjų sandorių PVM vertę bei mažesnę pardavimo PVM sumą, nuo kurių nepaskaičiavo 13 585,50 Eur mokėtinos į biudžetą PVM sumos ir tokiu būdu išvengė 13585,50 Eur (46 908 Lt) Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Kaltinamoji A. J. kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad prisipažįsta, kad išvengė į valstybės biudžetą mokamų mokesčių, nes nepavyko susitvarkyti su pareigomis, tačiau tai darė netyčia. Tikslo vengti mokesčių neturėjo. 2012 m. įkūrė uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Įkūrus įmonę turėjo buhalterę, tačiau susiklosčius sunkiai turtinei padėčiai, buhalterės nebesamdė, buhalterinę apskaitą tvarkė ji pati. 2013 metais turėjo asmeninių problemų ir šeimoje, patyrė sutuoktinio smurtą, visa tai trukdė įmonės veiklai ir dokumentų išsaugojimui. Ieškoti buhalterės nebuvo laiko, nes viena turėjo rūpintis įmonės veikla, vaiku, sergančia mama. Buhalterinę apskaitą tvarkydavo taip, kad tiesiog viską, ką gaudavo, sutartis, sąskaitas, išlaidų – kuro, remonto, draudimo, kelių mokesčių kvitus, segdavo į vieną segtuvą, o paskui tikėjosi susirasti buhalterę ir kartu su ja susitvarkyti. Dokumentus saugojo namuose, kambaryje, rašomojo stalo stalčiuje. Į apskaitą įtraukė ne visus dokumentus, gal tie dokumentai pasimetė, gal vairuotojas ne visus pristatė, todėl galimai PVM deklaracijos nebuvo tinkamai paruoštos ir pateiktos, nebuvo apskaičiuotas PVM, kuris nurodytas kaltinime. Kasos knygos nevedė, disponavo apyvartinėmis lėšomis, kurias laikė piniginėje, daug atsiskaitymų vyko pavedimais per banką. Kasos išlaidų orderius ne visada pildydavo, kai duodavo grynais pinigais vairuotojui. Tikslių įmonės pajamų ir išlaidų nežinojo, žinojo, kad trūkdavo pinigų. Tai atsitiko dėl jos neišmanymo, ji manė, kad deklaracijas galima papildyti, pataisyti vėliau. Pildydama PVM deklaracijas už nurodytą laikotarpį ji žinojo, kad vairuotojas nepristatė kai kurių dokumentų, kad sutuoktinis kai kuriuos sunaikino. Pildydama 2012-04-25 PVM deklaraciją ji turėjo visus dokumentus. Vėliau ji deklaracijų visiškai nepildė ir neteikė, nes dingo dokumentai, jos sutuoktinis, kuris girtavo ir smurtavo, tuos dokumentus išmėtydavo. Ji tų dokumentų ieškojo, bet paskui VMI išregistravo įmonę iš PVM mokėtojų. Dar iki to, ji buvo paėmusi paskolą, užstatė namą, butus, suprato, kad iš verslo nieko neišeis, todėl nutarė parduoti turėtą vilkiką Scania. Kadangi žinojo, kad jau nėra PVM mokėtoja, todėl nepriskaičiavo tos PVM sumos už parduotą automobilį. VMI galėjo ją informuoti, kad ji turi atstatyti PVM mokestį, bet neinformavo, o ji pati į VMI nesikreipė, kad bendrovei būtų grąžintas PVM mokėtojo statusas, nes manė, kad pati nepajėgs susitvarkyti su verslu. Tuo metu turėjo kitų finansinių įsipareigojimų, sąskaitoje visuomet būdavo trūkumas pinigų, buvo užstatytas mamos butas, todėl tikėjosi, kad uždirbs pinigų ir atiduos, tačiau verslas nebuvo sėkmingas. Į VMI pagalbos ji nesikreipė, vėliau nebendravo, nes buvo strese, turėjo bandyti išgyventi, jos atžvilgiu buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje ji vėliau buvo išteisinta, tai kėlė daug streso. Pirmą kartą ji dalį dokumentų prarado 2013 m. pavasarį ar vasarą, po to – 2014 metais, dokumentai buvo sujaukti, neblaivus sutuoktinis buvo įsibrovęs į kambarį, ir sugadino dokumentus, o iki tol turėjo visus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad ir taip turėjo nuostolių, o PVM deklaracijas pildė teisingai pagal turimus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 51 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimų:
51 straipsnio 1 punktas - Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.
51 straipsnio 2 punkto – Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniams laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikia per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.
Kadangi tyrimui nebuvo pateikti 2012-01-01 - 2014-01-01 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščiai, finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, tai visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kadangi baudžiamojoje byloje nėra 2012-01-01 - 2014-01-01 laikotarpio Metinių pelno mokesčių deklaracijų, todėl įvertinti gautas pajamas ir pelną nėra galimybės, todėl tvarkant apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 51 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimų.
Jeigu 2012-04-25 - 2014-02-25 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo duomenų apie pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, tai negalima nustatyti duomenų teisingumo ir todėl buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. IX- 1633) 4 straipsnio 1 punkto reikalavimų - finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.
Teisiamųjų posėdžių metu į bylą buvo pateikti dokumentai, esantys 2 tome b. 1. 152-184, 2013-06-05 - 2013-12-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų sąskaitų faktūrų registras“ ir pavieniai, atskiri dokumentai. Kadangi ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti paprašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip jie buvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje ir dėl to negalima nustatyti, kiek ir ar pagrįstai buvo priskaičiuoti mokesčiai. Tuo pačiu, ekspertas neturi galimybės nustatyti, ar 2015-07-24 Kauno apskrities VMI akte Nr. FR0680-537 bei dokumentų apžiūros protokole (1 tomas, b. l. 52-63) konstatuotos išvados dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų bei išvengtų mokesčių rūšies ir dydžio gali keistis (t. 3, b. l. 39-45).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė T. Z. patvirtino Ekspertizės akto išvadas. Papildomai paaiškino, kad po ekspertizės akto surašymo buvo pateikti papildomi dokumentai, tačiau tai tik pirminiai dokumentai, o jokių duomenų, kaip jie pavaizduoti apskaitoje, nebuvo pateikta, todėl vėliau gauti dokumentai įtakos ekspertizės išvadai neturi. Atliekant ekspertizę apskaičiuoti galimai nesumokėtų mokesčių sumų nebuvo galimybės, kadangi ekspertizė buvo atlikta pagal pateiktus dokumentus, o Mokesčių administravimo nuostatų ekspertizė nelietė, mokesčius apskaičiuoja mokesčių inspekcija pagal atitinkamą metodiką.
2018-03-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (12.20) AU22-5, patvirtina, kad kaltinamosios A. J. teismo posėdžių metu pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiuose apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos (kuro (dyzelino), automobilių atsarginių dalių, remonto, ryšio, stovėjimo aikštelių nuomos ir kt. paslaugų įsigijimas) sietinos su vykdyta ūkine -ekonomine veikla ir turi įtakos 2015-07-24 patikrinimo akto Nr. FR0680-537 išvadoms ir jas keičia;
Tyrimo metu įvertinus A. J. 2016-11-28, 2017-01-18, 2017-02-14 teismo posėdžių metu pateiktus ir prie baudžiamosios bylos prijungtus dokumentus bei patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) nuostatas. Bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už tikrinamąjį laikotarpį bei nedeklaravo dalies gautų pajamų, todėl pažeidė:
- 3 straipsnio „Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatas Apskaita tvarkoma pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus“;
- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”;12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas” 1 dalies nuostatas, ūkio subjekto apskaitą tvarko:
„1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ (nuo 2007-06-21 pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr. X-1178 iki 2012-12-31), „I) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“ (nuo 2013-01-01 pagal 2012-06-29 LR įstat. Nr. XI-2174).
BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju - direktorė A. J..
A. J. 2015-12-16 FNTT Kauno apygardos valdybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos Įtariamojo papildomos apklausos protokole paaiškino, kad „...neturėjau samdomo buhalterio ar įmonės, kuri tvarko apskaitą, todėl pati savarankiškai, neturėdama pakankamai žinių bandžiau tvarkyti apskaitą bei pildyti deklaracijas savarankiškai. Be to žinojau, kad deklaracijas galima vėliau patikslinti, todėl vis tikėjausi, kad suradus buhalterę bus galimybė deklaracijas patikslinti.. “
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi VMI metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2012, 2013 metus pažeidė PMĮ 51 straipsnio 1 dalies „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčių mokėtojais“ nuostatas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi metinės finansinės atskaitomybės už 2012 m., 2013 m., pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 1 dalį „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ nuostatas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 straipsnio “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį ”, 4 straipsnio „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai gali būti išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 9 straipsnio „<...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais<...> pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą bei 16 straipsnio „Visos kasos operacijos surašomos į kasos knygą...“ reikalavimus, nes patikrinimui nepateikė kasos pirminių dokumentų bei kasos knygų už tikrinamąjį laikotarpį.
Mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, tuo pažeidė LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio nuostatas „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojo registre esančius duomenis, 5) Laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6) teisės aktuose nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui reikiamus dokumentus...“, kadangi šių pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko.
Už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 dėl nustatytų BAĮ pažeidimų negalima nustatyti, ar bendrovė turėjo visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ar bendrovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės- komercinės veiklos rezultatų, finansinės būklės, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūras už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-01-31.
Dėl pridėtinės vertės mokesčio tyrimo metu nustatoma, kad mokėtojas pažeisdamas PVMĮ 64, 69, 86 straipsnių nuostatų reikalavimus bei PVM deklaravimo tvarką, nedeklaravo ir nesumokėjo 13585,50 Eur (46908 Lt =(43321-10639+14226)) pridėtinės vertės mokesčio, t. y. 7708,24 Eur (26615 Lt (73523- 46908)) mažiau nei nustatyta patikrinimo akte.
Tyrimo metu, įvertinus teismui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus, nustatoma, kad minėti dokumentai turi įtakos (keičia) patikrinimo akto rezultatams ir jį keičia: 7708,24 Eur (26615 Lt (27306-691)) mažinamas patikrinimo metu nustatytas pridėtinės vertės mokestis (t. 4, b. l. 7-22).
Duomenys iš LR VRM ICDB iš kurių matosi, kad nuo 2011-09-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriaus pareigas eina A. J., Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje bendrovė turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas: (duomenys neskelbtini) (EUR), (duomenys neskelbtini) (LTL), (duomenys neskelbtini) (EUR), (duomenys neskelbtini) (LTL), (duomenys neskelbtini) (LTL), bei mokėjimo kortelės sąskaitas: (duomenys neskelbtini) (LTL), (duomenys neskelbtini) (EUR), (duomenys neskelbtini) (EUR), (duomenys neskelbtini) (LTL) ir 2012-04-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. kovo mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2012-07-18 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. birželio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2012-09-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2012-12-26 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. spalio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-01-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-01-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-02-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. sausio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-03-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. vasario mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-04-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. kovo mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-05-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. balandžio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-07-26 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė patikslintą 2012 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-07-26 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė patikslintą 2012 m. birželio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-08-26 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. liepos mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-09-26 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-10-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė patikslintą 2012 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-10-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. spalio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-12-23 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2014-01-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), 2014-02-25 elektroniniu būdu VMI prie LR FM pateikė 2012 m. sausio mėn. PVM deklaraciją (forma FR0600), kuriose siekiant išvengti PVM mokesčio sumokėjimo buvo surašyta žinomai neteisingi duomenys (t. 1, b. l. 78-125).
2015-11-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kurį surašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį 2012-01-01 - 2014-01-31 (t. 1, b. l. 126-128).
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia.
Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014 ir kt.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508-976/2015).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu A. J. pasitvirtino.
Kaltinamoji objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių byloje neginčija, iš esmės sutinka su 2015-07-24 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. FR0680-537 išvadomis dėl nustatytų buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių pažeidimų, sutinka su 2018-03-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (12.20) AU22-5, kurioje taip pat nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai bei patikslinta nesumokėta 13585,50 Eur PVM suma, nurodė, kad nevedė ir nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, į apskaitą įtraukė ne visas ūkines operacijas, apskaitė ne visas pardavimo pajamas už tikrinamąjį laikotarpį, nedeklaravo dalies gautų pajamų. Tačiau kaltinamoji subjektyviosios nusikalstamų veikų pusės nepripažino, t. y. nepripažino, kad nusikalto tyčiniais veiksmais, nurodė, kad neteisingai buhalterinę apskaitą tvarkė tik dėl nežinojimo, laiko neturėjimo, susiklosčiusių nepalankių šeimyninių aplinkybių, jos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir dėl to patiriamo streso. Teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. J. tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, jos pačios parodymais nustatyta, kad bendrovė buhalterio nesamdė, buhalterinę apskaitą tvarkė direktorė, taigi, būtent ji yra atsakinga už savo vykdomo verslo buhalterinę apskaitą.
Kaltinamoji sąmoningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nevedė ir nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, į apskaitą įtraukė ne visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, apskaitė ne visas pardavimo pajamas už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, nedeklaravo dalies gautų pajamų ir tuo pažeidė: 3 straipsnio „Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatas „Apskaita tvarkoma pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus“, 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas” 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: „1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ (nuo 2007-06-21 pagal 2007-06-07 LR įstat. Nr. X-1178 iki 2012-12-31), „I) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“ (nuo 2013-01-01 pagal 2012-06- 29 LR įstat. Nr.Xl-2174), 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, nes už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos netinkamą organizavimą atsakinga direktorė A. J., PMĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno, mokesčio deklaracijas; ir pateikti jas tam vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčių mokėtojais... „, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė VMI metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2012 ir 2013 metus, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio l dalies, kur nurodyta, kad „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ ...Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams...“ nuostatas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi metinės finansines atskaitomybės už 2012 m., 2013 m.; 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 straipsnio „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 str. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos Išlaidų orderį. Pinigai gali būti išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 9 str. „<...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais<...> pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą bei 16 straipsnio „Visos kasos operacijos surašomos į kasos knygą...“ reikalavimus, nes patikrinimui nepateikė kasos pirminių dokumentų bei kasos knygų už tikrinamąjį laikotarpį; LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio nuostatas „Mokesčių mokėtojas privalo: 1. laiku. ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 2. bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, 3. teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojo registre esančius duomenis, 5. laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, 6. teisės aktuose nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, 8. pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui reikiamus dokumentus...“, nes mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų.
Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima nustatyti, ar bendrovė turėjo visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ar bendrovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės- komercinės veiklos rezultatų, finansinės būklės, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-01-31.
Šie teisės aktų pažeidimai ir atitinkamos pasekmės - straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – konstatuoti 2015-07-24 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. FR0680-537, 2017-10-04 Lietuvos ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-384 (17), juos specialistas ir ekspertė patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Aktų išvados iš esmės atitinka tarpusavyje, todėl netikėti ekspertiniais tyrimais teismas neturi jokio pagrindo, o patikrinimo akto išvados dėl papildomai priskaičiuoto PVM dydžio patikslintos specialisto išvada, kurios neginčija ir pati kaltinamoji.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33-303/2017, 2K-76/2007, 2K-526/2011, ir kt.).
Spręsdamas kaltinamosios A. J. valinį ryšį su nusikalstama veika, teismas pažymi, kad jos tyčia pasireiškė tuo, kad buvo padaryti net keli buhalteriniai pažeidimai ir jų turinys rodo, kad tie pažeidimai nebuvo atsitiktiniai. A. J. tyčiniai veiksmai pasireiškė buhalterinės apskaitos registrų netvarkymu, ne visų ūkinių operacijų įtraukimu į apskaitą, ne visų pardavimo pajamų už tikrinamąjį laikotarpį apskaitymu. Visi šie veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą ir buvo nukreipti būtent apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kaltinamoji nurodė, kad suprato ir suvokė, kad į buhalterinę apskaitą įtraukia ne visas ūkines operacijas, nurodė, kad žinojo, kad vairuotojai pristatydavo ne visus dokumentus, nurodė, kad apyvartinėmis lėšoms disponavo ne visada išrašydama kasos pajamų ir išlaidų orderius, 2013 metais, kaip nurodė, dingus kai kuriems dokumentams, toliau klaidingai teikė duomenis mokesčių administratoriui pildydama PVM deklaracijas, nors suprato, kad visų reikiamų dokumentų neturi. Nors kaltinamoji nurodė, kad tyčios klaidingai tvarkyti buhalterinę apskaitą neturėjo, tai įvyko dėl jos neatidumo, neapdairumo, neišmanymo, tačiau ir jos veiksmų nuolatinis pobūdis, ilgas laiko tarpas bei ta aplinkybė, kad pildant PVM deklaracijas visuomet buvo nurodomos mažesnės apmokestinamųjų sandorių PVM vertė ir pardavimo PVM suma nei turėjo būti, dėl to susidarė ženkli nesumokėta PVM suma, o ne pasitaikydavo klaidų įvairovė, rodo jos veiksmų tikslingumą, sąmoningumą, o ne atsitiktinumą. Kaltinamoji nurodė, kad ketino PVM deklaracijas tikslinti, jas taisyti įstatymo nustatytais terminais, tačiau teismas šį jos teiginį laiko deklaratyviu, kadangi kaltinamoji jokių veiksmų tikslintis su VMI dėl netinkamai pateiktų deklaracijų nesiėmė, su VMI specialistais nebendravo ir nebendradarbiavo, net ir mokestinį patikrinimą atliekančiam specialistui aktyviai siekiant kontaktų su kaltinamąja, ieškant jos telefonu, elektroniniu paštu ir vykstant į gyvenamąją vietą, žinodama apie Bendrovės atžvilgiu atliekamą patikrinimą, jokių pastangų nedėjo teikti reikalaujamą informaciją, taisyti žinomai padarytas, kaltinamosios teigimu „klaidas“. Kaltinamosios parodymai patvirtina, kad parduodant vilkiką kaltinamoji žinojo, kad Bendrovė jau išregistruota iš PVM mokėtojų, kad dėl to valstybei turi būti grąžintas pirkimo PVM, tačiau į VMI ji sąmoningai nesikreipė nei dėl PVM mokėtojo statuso grąžinimo, nei grąžino pirkimo PVM, kaip nurodė kaltinamoji, tikėjosi sėkmės versle ir tikėjosi ateityje atiduoti skolą, kas tik patvirtina teismo įsitikinimą dėl kaltinamosios tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. J. pripažintina kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Be to, teismas sprendžia įrodytu, kad A. J. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos 2011-09-27 adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, JAR kodas (duomenys neskelbtini), direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už savalaikį, tinkamą ir teisingą duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, valstybei mokėjimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 64, 69, 86 straipsnių nuostatų reikalavimus bei VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintą PVM deklaracijos užpildymo tvarką (toliau - PVM deklaravimo tvarka), laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2014-01-24 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo mažesnę apmokestinamųjų sandorių PVM vertę bei mažesnę pardavimo PVM sumą, nuo kurių nepaskaičiavo 13 585,50 Eur mokėtinos į biudžetą PVM sumos ir tokiu būdu išvengė 13585,50 Eur (46 908 Lt) Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, todėl veika yra baigta užpildžius mokestinius dokumentus žinomai neteisingais duomenimis ir šiuos dokumentus – pridėtinės vertės bei pelno mokesčio deklaracijas – pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės institucijai patvirtina, jog šie veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad A. J. yra veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, subjektu, kadangi ir pati kaltinamoji teisme nurodė, kad deklaracijas valstybinei įstaigai teikė būtent ji, nes tam turėjo įgaliojimus. A. J. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį suformuluotų kaltinimų požymiai yra kildinami iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Byloje įrodyta, kad A. J., būdama įgaliotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniu, kaltinime nurodytu laikotarpiu apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, į ją įtraukė ne visas ūkines operacijas, apskaitė ne visas pardavimo pajamas už tikrinamąjį laikotarpį, dėl to, A. J., siekdama išvengti išskaičiuoto nuo išmokamų pajamų mokesčio, deklaravo mažesnę apmokestinamųjų sandorių PVM vertę bei mažesnę pardavimo PVM sumą, nuo kurių nepaskaičiavo 13 585,50 Eur mokėtinos į biudžetą PVM sumos ir tokiu būdu išvengė 13585,50 Eur (46 908 Lt) Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Jos kaltė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį taip pat įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai (BK 220 straipsnio 1 dalies 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05).
Bausmės skyrimas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios A. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 220 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kitas apysunkių (BK 222 str. 1 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijoms, idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Nusikalstamos veikos baigtos, padaryta žala valstybei. Kaltinamoji ankščiau neteista, nedirba, tačiau sveika, darbinga, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į psichiatro įskaitą neįrašyta (1 t., b. l. 135–136, 164–165, 170, 171175, 2 t. 110–131).
Už BK 220 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) įstatymas numato bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką įstatymas numato bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Įvertinęs aukščiau nurodytus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai pirmą kartą teisiamai kaltinamajai gali būti pasiekti skiriant jai su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudą pagal BK 222 straipsnį ir laisvės apribojimą pagal BK 220 straipsnį, jų dydį nustatant artimą ir kiek mažesnį šių bausmės rūšių vidurkiams (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio („Bauda“) redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir A. J. paskirtina galutinė subendrinta bausmė.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 10-12), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, kurio dydį tikslino, t. y. mažino, atsižvelgiant į specialisto išvadą, teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 42–46), ir prašė priteisti iš kaltinamosios 13585,50 Eur turtinės žalos į valstybės biudžetą. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaltinamoji A. J. tiesiogiai realizavo BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį, savo veiksmais tiesiogiai padarė žalą valstybei. Kaip nustatyta, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita bei dėl šių veiksmų į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 13585,50 Eur pridėtinės vertės mokesčio, t. y. buvo padaryta nurodyto dydžio turtinė žala valstybei, kurios atlyginimas ir priteistinas iš kaltinamosios. Žalos dydį patvirtina ir patikrinimo akto ir specialisto išvados duomenys dėl nesumokėto mokesčio dydžio.
Daiktiniai įrodymai byloje nuosprendžiui įsiteisėjus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai – segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, 127 lapai (juodas), segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, 37 lapai (violetinis), segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais (pilkas), saugomi prie bylos, gražintini UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai apskaitos dokumentai, saugomi byloje (t. 2, b. l. 92–109, 152–184), grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliekant byloje kopijas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmes:
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05) - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant: - bausmės atklikimo metu dirbti, ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant: - bausmės atklikimo metu dirbti, ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Išaiškinti A. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. J. 13585,50 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 50 centus) turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai (žala turi būti atlyginta pervedant į bet kurią biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjas VMI prie FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 7290).
Daiktinius įrodymus byloje nuosprendžiui įsiteisėjus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus – segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, 127 lapai (juodas), segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, 37 lapai (violetinis), segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais (pilkas), saugomus prie bylos, gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus, saugomus byloje, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliekant byloje kopijas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.